I-143-9-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I143-9/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00026-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 17.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės–Maculevičienės, Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. A1-345 patvirtinto Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimo tvarkos aprašo 65 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 2 daliai,

n u s t a t ė:

I. Šiaulių apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo VšĮ Socialinių inovacijų centro skundą dėl Šiaulių miesto Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vertinimo ir atrankos komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2014 m. sausio 20 d. nutartimi nutarė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. A1-345 patvirtinto Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 65 punktas, kuriame nustatyta, kad organizacijos turi teisę skųsti sprendimus, priimtus vadovaujantis šiuo Aprašu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.).

ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Bendrosios kompetencijos arba specializuoto administracinio teismo nutartyje kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą turi būti nurodyti duomenys apie ginčijamą aktą (ABTĮ 113 str. 1 d. 5 p.), nutartis turi būti motyvuota, nutartyje turi būti išdėstyti teisiniai argumentai, kuriais besikreipiantis teismas grindžia savo abejonę dėl ginčijamo akto (ar jo dalies) teisėtumo (ABTĮ 113 str. 1 d. 6 p.). Pažymėtina, jog teismo nurodomi teisiniai argumentai privalo būti išsamūs, aiškūs, logiški ir nuoseklūs, teismas neturėtų apsiriboti vien tik bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais. Teismo prašyme neturėtų būti ir nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų. Minėti trūkumai gali būti pagrindu atsisakyti priimti teismo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 114 str. 1 d.), o jei jis jau buvo priimtas – norminę administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p., 114 str. 1 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I575‑3/2009).

Spręsdamas prašymo ištirti norminio akto teisėtumą priėmimo klausimą, administracinis teismas, nespręsdamas šioje byloje kilusių teisės aiškinimo ar taikymo klausimų, privalo patikrinti, ar paduotas prašymas atitinka ABTĮ numatytus reikalavimus, tarp jų – ir tai, ar į administracinį teismą besikreipusio teismo prašymas yra susijęs su nagrinėjama individualia byla. Todėl prašymo ištirti norminio akto teisėtumą priėmimo klausimą sprendžiančiam administraciniam teismui būtina susipažinti ir su individualios bylos, kurioje iškilo abejonė dėl norminio akto teisėtumo, aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs konkrečios individualios bylos aplinkybes ir paklausimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui turinį, turi teisę atsisakyti priimti bendrosios kompetencijos arba administracinio teismo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jei toks prašymas yra nesusijęs su nagrinėjama individualia byla (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 114 str. 1 d.).

Nagrinėtoje individualioje administracinėje byloje pagal pareiškėjo VšĮ Socialinių inovacijų centro skundą buvo sprendžiama, ar Šiaulių miesto Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vertinimo ir atrankos komisijos sprendimas nefinansuoti VšĮ Socialinių inovacijų centro pateikto projekto yra teisėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties motyvuose nurodoma, jog teismui kilo abejonė dėl šios bylos priskirtinumo, t. y., ar byla priskirtina administraciniam teismui, ar bendrosios kompetencijos teismui. Teismas nurodė, kad projektų paraiškų padavimas ir patvirtintų projektui skirtų lėšų paskirstymas – sąlyga susiklostyti sutartiniams teisiniams santykiams, o tokie teisiniai santykiai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Teismas pažymėjo, kad abejoja, ar visais atvejais organizacijos turi teisę skųsti sprendimus, priimtus vadovaujantis Aprašu, ABTĮ nustatyta tvarka.

Prašymą pateikęs teismas nurodė abejojantis, ar visais atvejais organizacijos turi teisę skųsti sprendimus, priimtus vadovaujantis Aprašu, ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau aiškiai nenurodė ir pakankamais teisiniais argumentais nepagrindė, kaip tokia abejonė yra susijusi su nagrinėjama individualia byla, t. y., kodėl, teismo nuomone, konkretus sprendimas, ginčijamas nagrinėjamoje individualioje byloje, yra priskirtinas ne administraciniams, o bendrosios kompetencijos teismams. Tai, jog teisme kilo ginčas dėl individualaus administracinio teisės akto, kuris užkirto kelią sudaryti sutartį, galimai turinčią ir civilinės teisės reguliuojamų santykių požymių, savaime nelemia tokio ginčo priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismams. Kaip nustatyta ABTĮ 21 straipsnio 2 dalyje, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Pažymėtina ir tai, kad net ir ginčai, kylantys iš egzistuojančių sutartinių santykių, kurių viena iš šalių yra viešojo administravimo subjektas, savaime nelemia jo priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., Specialiosios teismingumo kolegijos 2012 m. gegužės 14 d. nutartį byloje AAS „Gjensidige Baltic“ prieš Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, ŽŪK „Dobilas“, 2004 m. spalio 22 d. nutartį byloje UAB „Mėsuva“ prieš Nacionalinę mokėjimo agentūrą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-501/2010). Taigi teismas prašyme neįvertino teisinio reguliavimo visumos, neaptarė įstatymus dėl bylų priskirtinumo aiškinančių institucijų praktikos, išsamiais, aiškiais ir nuosekliais argumentais nepagrindė, kodėl, jo nuomone, Aprašo 65 punkte yra įtvirtintas kokybiškai kitoks teisinis reglamentavimas, t. y., kitoks bylų priskirtinumas, nei nustatyta ABTĮ 15 straipsnyje.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl minėtų Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sauso 20 d. nutartyje nustatytų trūkumų pareiškėjo prašymas ištirti norminių administracinių aktų (jų dalies) teisėtumą pripažintinas neatitinkančiu įstatymo jam keliamų reikalavimų (ABTĮ 113 str. 1 d. 6 p.), kas lemia negalimumą jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 114 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti pareiškėjo Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. A1-345 patvirtinto Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimo tvarkos aprašo 65 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 2 daliai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė–Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė