AS-146-868-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-868/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02950-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro R. J. 2014 m. gegužės 6 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi (b. l. 3) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.), bei išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje. Ginčai, kurių administraciniai teismai nesprendžia, nurodyti to paties įstatymo 16 straipsnyje. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Iš skundo turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su teismo nuosprendžiu, priimtu jo atžvilgiu baudžiamojoje byloje, pagal kurį jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad prokuroras nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių jo baudžiamojoje byloje.

Remdamasis pirmiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos administracinis teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai; kartu išaiškino pareiškėjui, kad jis, nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu ir prokuroro nutarimu, turi teisę su skundu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas V. M. padavė atskirąjį skundą (b. l. 9), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) ir mano esą buvo nuteistas nepagrįstai, nes yra nekaltas, dėl to byloje turi būti iš naujo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pareiškėjas taip pat nesutinka su prokuroro atsisakymu atnaujinti nurodytos baudžiamosios bylos procesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro R. J. 2014 m. gegužės 6 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), nepriskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai ir pareiškėjas su atitinkamu skundu turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Susipažinus su pareiškėjo skundo, paduoto Vilniaus apygardos administraciniam teismui, turiniu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas paduotame skunde iš esmės ginčija jo atžvilgiu priimtą teismo apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) bei prokuroro nutarimą atsisakyti atnaujinti minėtos baudžiamosios bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Pagal ABTĮ nustatytą teisinį reguliavimą, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1, 16 dalys, 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis), ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Pagal ABTĮ 16 straipsnio nuostatas, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (1 dalis), taip pat bylų dėl prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (2 dalis).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) priimtu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendis iš dalies pakeistas, pripažįstant V. M. (V. M.) nuteistu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį. LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įsiteisėjęs.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras R. J. priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas kreipėsi su skundu į apygardos administracinį teismą.

Baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) XXXIII skyriaus normos. Šio skyriaus 443 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio Kodekso 444 straipsnyje; įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį panaikina ir bylas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. Remiantis BPK 446 straipsniu, pareiškimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių paduodamas prokurorui (BPK 446 str. 1 d.). Su apylinkių teismų įsiteisėjusiais nuosprendžiais susijusius asmenų pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėja apylinkės vyriausiasis prokuroras, su apygardos teismų nuosprendžiais ir nutartimis susijusius pareiškimus – apygardos vyriausiasis prokuroras, su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais ir nutartimis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis susijusius pareiškimus – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (BPK 446 str. 2 d.). Prokuroras, manydamas, kad gali būti bent viena iš šio Kodekso 444 straipsnyje numatytų aplinkybių, savo iniciatyva, taip pat proceso dalyvių prašymu priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, remdamasis šio Kodekso taisyklėmis, pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai (BPK 446 str. 3 d.). Prokuroras, neradęs pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priima nutarimą atsisakyti pradėti procesą. Apie tokį prokuroro nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir išaiškinama teisė apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui. Šio prokuroro nutarimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti šio Kodekso 447 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka ir terminais (BPK 446 str. 4 d.). BPK 447 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo pranešimo apie jį gavimo gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro nutarimas per tris dienas – apylinkės teismui, jeigu skundą nagrinėjo apygardos vyriausiasis prokuroras, arba Vilniaus apygardos teismui, jeigu skundą nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas aiškiai nustato, jog apygardos vyriausiojo prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti baudžiamosios bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos, t. y. apylinkės, o ne administraciniam teismui, nes administraciniai teismai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą tvarką nenagrinėja baudžiamųjų bylų, taip pat bylų dėl prokurorų procesinių veiksmų (priimtų procesinių sprendimų) baudžiamosiose bylose.

Remiantis išdėstytomis teisės bei fakto aplinkybėmis konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėjo prie teisingos išvados, jog pareiškėjo siekiama iškelti byla dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro R. J. 2014 m. gegužės 6 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra teisminga administraciniam teismui. Remiantis išdėstytu, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.) bei išaiškinta, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis su atitinkamu skundu į bendrosios kompetencijos teismą, laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas dėl šios nutarties panaikinimo atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis