A-442-1065-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-1065/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01332-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir papildytu skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 15 000 Lt neturtinės žalos.

Nurodė, kad jam buvo atimta teisė paskambinti sūnui D. K. laikotarpiais nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 11 d. ir nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K pareigūnų prašė tiek žodžiu, tiek raštu leisti paskambinti, tačiau paskambinti leista nebuvo. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai klausosi telefoninių pokalbių; ginčo laikotarpiu (nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 11 d. ir nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. balandžio 15 d.) pareiškėjas prašė padaryti dokumentų kopijas, tačiau pareigūnai jų nepadarė; Lukiškių TI-K darbuotojai neleido naudotis savo kompiuteriu, jį atiduoda tik išvažiuojant. Pasak pareiškėjo, 2013 m. balandžio 10 d., apie 8 val. 10 min., pareigūnai su antrankiais privertė vykti į teismo posėdį Vilniaus apygardos administraciniame teisme; 2013 m. balandžio 15 d. pareiškėją etapavo be maisto davinių, taip pat neužtikrino parvežimo pavalgyti; laikė patalpoje 50 cm x 50 cm. Dėl šių nepatogumų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nerimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, su skundu nesutiko ir atsiliepimu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Dėl laikotarpio, kuriuo, kaip nurodė pareiškėjas, jam nebuvo leista paskambinti sūnui, atsakovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), reglamentuojantis pataisos įstaigų veiklą, nenumato galimybės laikinai įstaigoje laikomiems asmenims suteikti teisę paskambinti telefonu, todėl pareiškėjui ir nebuvo suteikta teisė paskambinti. Dėl laikotarpio nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. balandžio 15 d., kuriuo pareiškėjui taip pat nebuvo leista paskambinti sūnui, paaiškino, jog 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. balandžio 11 d. pareiškėjas nebuvo išvestas paskambinti, nes rašytiniame prašyme nenurodė abonento, kuriam norėjo paskambinti, telefono numerio, tuo pažeisdamas Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 126 punktą. Laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. daugiau rašytinių prašymų paskambinti iš pareiškėjo nebuvo gauta. Pareiškėjo 2013 m. balandžio 12 d. prašymas paskambinti buvo pateiktas 2013 m. balandžio 15 d., t. y. prieš išvykstant iš Lukiškių TI-K. Teigė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo G. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad BVK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kalėjimuose leidžiama laikinai, bet ne ilgiau kaip dešimt parų laikyti iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamus nuteistuosius bei tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą siunčiamus nuteistuosius. Šio kodekso 89 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji, kurie pagal BVK 83 straipsnio 3 dalį kalėjime yra laikinai, laikomi rakinamose kamerose atskirai nuo kitų nuteistųjų. Jie gali gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauna kasdien pasivaikščioti dvi valandas.

Nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 11 d. į Lukiškių TI-K buvo atvykęs tranzitu ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki dešimt parų, t. y. perkeliant iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Liudytojo teigimu, tokio pobūdžio informacija buvo pateikta įskaitos skyriaus, be to, šią informaciją patvirtina ir byloje pateikta Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelė. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog iš gautos informacijos pareigūnai teisingai suprato, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 11 d.

į Lukiškių TI-K atvyko tik laikinai iki dešimt parų (tranzitu), sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl leidimo paskambinti, pareigūnai BVK 83 straipsnio 3 dalies nuostatą taikė pagrįstai. Dėl neleidimo pareiškėjui paskambinti laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. balandžio 11 d. pateikė prašymus raštu dėl leidimo paskambinti. Dėl pareiškėjui nedavimo paskambinti laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. buvo apklausti pareigūnai, kurie nurodė, jog sprendžiant, ar leisti pareiškėjui paskambinti, buvo vadovautasi Taisyklių 126 punktu, kuriame nustatyta, kad pataisos įstaigos pareigūnai privalo kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu.

Pareigūnas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tą abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigūnui prieš skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. Teismas pabrėžė, kad iš liudytojų parodymų nustatyta, jog

tuo atveju, kai asmuo į Lukiškių TI-K atvežamas atlikti tam tikriems procesiniams veiksmams kitose bylose ir atvežamas ilgiau nei dešimčiai parų, asmeniui taikytinos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos. Byloje pateikta minėta Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelė patvirtina, jog pareiškėjas 2013 m. balandžio 5 d. į Lukiškių TI-K atvyko su tikslu, t. y. į administracinį teismą 2013 m. balandžio 8 d. Todėl, kaip ir pirmuoju laikotarpiu, pareigūnams pasiteiravus įskaitos skyriuje dėl pareiškėjo statuso bei gavus informaciją, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K yra atvykęs procesiniams veiksmams atlikti, buvo nuspręsta, jog galimybė paskambinti pareiškėjas pagal savo statusą turi, tačiau ši galimybė suteikiama tik laikantis Taisyklėse nustatytos tvarkos (telefono numerio nurodymas, kuriuo ketinama skambinti (Taisyklių 126 p.)).

Tuo tarpu byloje pateikti pareiškėjo rašytiniai prašymai (b. l. 12, 13), teismo vertinimu, patvirtina, jog telefonų numeriai, kam pareiškėjas vis tik ketino skambinti, nebuvo nurodyti, o neįvykdžius pagrindinės sąlygos – numerio nurodymas, pareigūnai turėjo teisinį pagrindą neleisti pareiškėjui paskambinti. Be to, tai jog teikiant prašymą paskambinti, turi būti nurodomas telefono numeris suprantama ir iš pareiškėjo pateikto Taksofono kortelių nuteistiesiems ir suimtiesiems įsigijimo naudojimosi, paėmimo saugojimui, grąžinimo ir skambinimo telefonu Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime tvarkos aprašo 6.4 punkto, kuriame nustatyta, jog skambinti galima tik tuomet, kai pareigūnas nurodytu numeriu leidžia skambinti.

Vadinasi, bet kuriuo atveju, teikiant raštišką prašymą dėl leidimo paskambinti turi būti nurodytas ir telefono numeris, kuriuo, jei leis pareigūnas, bus galima paskambinti. Nors iš byloje pateikto pareiškėjo 2013 m. balandžio 12 d. prašymo matyti, kad pareiškėjas nurodė asmenis ir telefono numerius, kuriais norėtų paskambinti, tačiau prašymas administracijoje buvo registruotas tik 2013 m. balandžio 15 d., kai tuo tarpu pareiškėjas 2013 m. balandžio 15 d. iš Lukiškių TI-K išvyko. Dėl kitų pareiškėjo skundo papildyme nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, nurodant tik abstraktų pagrindą neturtinei žalai atsirasti.

Tokiu atveju būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Kadangi pareiškėjas pateiktame skundo patikslinime pateikė niekuo nepagrįstus ir tarpusavyje nesusijusius argumentus, teismas juos laikė neįrodytais. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes teismas nurodė, kad nors pareiškėjo statusas tiek laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 11 d., tiek laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. buvo nuteistojo, tačiau jo atvykimo į Lukiškių TI-K pagrindai buvo skirtingi, t. y. pirmuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo atvykęs laikinai (tik tranzitu), kitu atveju buvo atvykęs taip pat tranzitu, tačiau atlikti tam tikriems veiksmams kitoje byloje, todėl kiekvienu iš laikotarpiu Lukiškių TI-K pareigūnai BVK bei Taisyklių nuostatas pritaikė teisingai.

III. Pareiškėjas G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą ir bylą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo įrodyti jo skundo reikalavimų, apklausti liudytojų, nes jam nebuvo leista dalyvauti teismo posėdyje. Tuo metu, kai vyko teismo posėdis, pareiškėjas buvo etapuotas į kitą laisvės atėmimo vietą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, su apeliaciniu skundu nesutiko ir atsiliepimu prašo jo netenkinti.

Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o apeliantas naujų įrodymų ir argumentų nepateikia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad, kaip nurodo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas pažeidė jo procesines teises ir atėmė galimybę asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje.

Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio nuostatas, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.), išskyrus ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardytus procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejus, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas. ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas sprendimo negaliojimo pagrindas – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriems nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

Pažymėtina, kad ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013 m. liepos 17 d. teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl to, kad pareiškėjas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiam Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjui (b. l. 64). Šio teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartimi bylos nagrinėjimas paskirtas 2013 m. liepos 19 d. 14 val. 00 min. (b. l. 70). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas ir posėdis paskirtas 2013 m. rugsėjo 19 d. 9 val. 00 min. (b. l. 104–105); 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Vilniaus pataisos namams pavesta pristatyti pareiškėją į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 114). 2013 m. rugsėjo 19 d. teisme gautas Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštas „Dėl G. K. neetapavimo“ Nr. 14/01-18104, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą nebus etapuojamas, nes vyksta į Panevėžio apygardos administraciniame teisme vykstančius teismo posėdžius (b. l. 124). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2013 m. spalio 3 d. 10 val. 10 min. (b. l. 129). 2013 m. spalio 2 d. pareiškėjas G. K. pateikė prašymą pristatyti jį į Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. spalio 3 d. vyksiantį teismo posėdį (b. l. 136). 2013 m. spalio 3 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštas Nr. 14/01-19137 (b. l. 140), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas į 2013 m. spalio 3 d. teismo posėdį nebus pristatytas, kadangi vyksta į Panevėžio apygardos administraciniame teisme vykstančius teismo posėdžius.

Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas siekė dalyvauti pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 3 d. posėdyje, prašymą užtikrinti jo dalyvavimą bylos nagrinėjime išsiuntė 2013 m. spalio 2 d. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo duomenų, kad pareiškėjas negali dalyvauti 2013 m. spalio 3 d. teismo posėdyje, nes bus konvojuojamas į Panevėžio apygardos administraciniame teisme vyksiančius teismo posėdžius. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, kad užtikrintų ABTĮ 53 straipsnyje įtvirtintą pareiškėjo teisę dalyvauti teismo posėdyje, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant ir kt. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, šiuo atveju, pažeidė ir pareiškėjo teisę būti išklausytam bei teisę į teisingą procesą.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes nesuteikė pareiškėjui galimybės dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 5 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys