A-19-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-19-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03721-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 33.3; 37.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui J. A., trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 3R-274(AG-242/04-2013) (toliau – ir VAGK sprendimas Nr. 3R-274(AG-242/04-2013)).

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas J. A. 2009 m. birželio 3 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas (toliau – ir 2009 m. paraiška).

Šioje paraiškoje pareiškėjas deklaravo 10,00 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą. Pareiškėjo 2009 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir 2009 m. Taisyklės). Pagal 2009 m. paraišką pareiškėjui buvo išmokėta 4863,95 Lt paramos suma. Pareiškėjas 2010 m. gegužės 18 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus (toliau – ir 2010 m. paraiška).

Šioje paraiškoje pareiškėjas deklaravo 11,76 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą. Pareiškėjo 2010 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 (toliau – ir 2010 m. Taisyklės). Pareiškėjui pagal 2010 m. paraišką buvo išmokėta 4006,48 Lt paramos suma. 2011 m. valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir Centras), vadovaudamasis 2009 m. administravimo taisyklėmis ir 2010 m. administravimo taisyklėmis, patikslino kontrolinių žemės sklypų (toliau – ir KŽS) duomenų bazę (toliau – ir KŽSD bazė) ir pateikė Agentūrai atnaujintus duomenis.

Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir Centro raštas Nr. 1S-7479) pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į KŽS, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje KŽSD bazėje integravus 2011 m. pasikeitimus, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą. Vadovaujantis Centro rašte Nr. 1S-7479 pateikta informacija ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, t. y. neišskyrė netinkamų paramai plotų bei pateikė neteisingus duomenis, pakartotinai buvo atliktas 2009 m. paraiškos ir 2010 m. paraiškos administracinis patikrinimas.

Atlikus patikrinimą nustatyta, kad 2009 m. paraiškoje pareiškėjas prašė išmokų už 1,28 ha netinkamą paramai plotą, kuris 2009 m. paraiškoje patenka į KŽS Nr. 119397-0532 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 10,00 ha plotą 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.)), ribas (laukas fotografuotas 2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 26 d.). Be to, nustatyta, kad 2010 m. paraiškoje pareiškėjas prašė išmokų už 1,40 ha netinkamą tiesioginėms išmokoms gauti plotą, kuris 2010 m. paraiškoje patenka į KŽS Nr. 119397-0532 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 9,96 ha plotą 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.)), ribas (laukas fotografuotas 2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 26 d.).Atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie pareiškėjo deklaruotus netinkamus paramai plotus buvo gauti po to, kai parama pagal 2009 m. paraišką ir 2010 m. paraišką jau buvo išmokėta, susidarė bendra 8870,43 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma.

Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad 2009 m. paraiškoje (pareiškėjo 2009 m. paraiškoje deklaruotas plotas 14,68 procento viršija faktinį plotą) ir 2010 m. paraiškoje (pareiškėjo 2010 m. paraiškoje deklaruotas plotas 13,51 procento viršija faktinį plotą) buvo nustatytas neteisingo deklaravimo faktas, pritaikė pareiškėjui sankciją dėl neteisingo deklaravimo. Įvertinusi, kad pareiškėjui pagal 2009 m. paraišką ir 2010 m. paraišką dalis paramos buvo paskirta už netinkamus paramai gauti plotus, Agentūra 2013 m. liepos 16 d. priėmė sprendimus Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 (toliau – ir NMA Sprendimas Nr. SP1-(11.2.12E)-1027, NMA Sprendimas Nr. SP1-(11.2.12E)-1028), kuriais nustatyta bendra 8870,43 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma.

Dalis apskaičiuotos skolos (2069,30 Lt) 2013 m. liepos 23 d. buvo išskaičiuota iš pagrindinės išmokos už 2012 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokėjimo sumos. Likusią grąžinti skolos dalį (6801,13 Lt) pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai. Atsakovas nesutiko su VAGK sprendimo Nr. 3R-274(AG-242/04-2013)argumentais, kad Centro raštas Nr. 1S-7479 nereiškia Agentūros pareigos pakarotinai vertinti 2009 m. ir 2010 m. paraiškas, bei pažymėjo, jog Agentūrai nėra suteikta neribota teisė bet kokiomis sąlygomis išdalinti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos skiriamas paramai lėšas.

Pareiškėjas J. A. prašė atmesti atsakovo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 53) pareiškėjas paaiškino, kad Agentūros 2013 m. liepos 16 d. sprendimai Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 yra nepagrįsti, nes juose nustatytų pažeidimų jis nepadarė, t. y. deklaruotus laukus naudojo žemės ūkio veiklai. Pažeidimai, kurių padarymu yra kaltinamas, nustatyti neatlikus patikros vietoje, be to, tai buvo padaryta praėjus 3–4 metams po tariamai padaryto pažeidimo. Pareiškėjo įsitikinimu, VAGK priėmė teisingą sprendimą, kuriame pagrįstai konstatavo, jog po kelerių metų pateiktos fotonuotraukos nėra pakankamas įrodymas pripažinti, kad plotai nebuvo tinkami žemės ūkio veiklai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra.

Atsiliepime į skundą (b. l. 65–69) paaiškino, kad pagal 2009 m. administravimo taisyklių 57 punkto ir 2010 m. administravimo taisyklių 70 punkto nuostatas už paraiškoje, žemėlapių fragmentuose bei kituose dokumentuose pateiktus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai. Pareiškėjas J. A. pateikė paraiškas vadovaudamasis 2009–2010 m. galiojusiais teisės aktais ir negalėjo aprašyti bl3 ir bl3m KŽS ribų pasikeitimų, nes 2009 m. ir 2010 m. deklaravimui buvo naudojama 2005–2006 metų ortofotografinė medžiaga. Tiek 2009 m., tiek 2010 m. pareiškėjas prašė išmokų už tą patį plotą. Pareiškėjo įbraižytuose laukuose 2010 m. birželio mėn. sudarytame ortofotografiniame žemėlapyje matyti nemažai medžių ir krūmų, kurie sudaro atskirus netinkamus paramai KŽS. Tai rodo, jog deklaruotuose laukuose tie medžiai ir krūmai buvo ne tik 2010 m., bet ir 2009 m. Centras pabrėžė, kad negali vienareikšmiškai teigti, jog J. A. prašė išmokų už netinkamą paramai plotą.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Centro atstovai papildomai paaiškino, kad 2009 metais laukų įbraižymui nebuvo keliami tikslumo reikalavimai, t. y. buvo galima tam tikra paklaida tarp įbraižytų ir realiai egzistuojančių plotų ribų, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas neprivalėjo išskirti netinkamų deklaruoti plotų. Dalį 2009 m. deklaruotų plotų pareiškėjas 2010 m. deklaracijoje išskyrė kaip netinkamus paramai gauti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu (b. l. 85–91) atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 3R-274(AG-242/04-2013) panaikinimo atmetė.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad J. A. 2009 m. birželio 3 d. pateikė 2009 m. paraišką, kurioje deklaravo 10,00 ha žemės ūkio naudmenų plotus, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos (b. l. 30–33). Apie pagal 2009 m. paraišką mokėtiną 4863,95 Lt sumą Agentūra pareiškėją informavo 2010 m. kovo 5 d. pranešimu Nr. 1348013 (b. l. 34). Ši suma pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. kovo 19–20 d. (VAGK bylos l. 47–48). Pareiškėjas 2010 m. gegužės 18 d. pateikė 2010 m. paraišką, kurioje deklaravo 11,76 ha žemės ūkio naudmenų plotus, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos (b. l. 35–36). Apie pagal 2010 m. paraišką mokėtiną 4006,48 Lt sumą Agentūra pareiškėją informavo 2011 m. sausio 4 d. pranešimu Nr. 1604734 (b. l. 37). Ši suma pareiškėjui dalimis išmokėta 2010 m. lapkričio 8 d. ir 2011 m. sausio 25 d. (VAGK bylos l. 45–46).

Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į KŽS, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje KŽSD bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą (b. l. 41–42). Minėtame sąraše buvo nurodytas ir netinkamai deklaruotas pareiškėjo laukas (b. l. 43).Agentūra 2013 m. liepos 16 d. sprendime Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 konstatavo, kad pareiškėjui pagal 2009 m. paraišką buvo išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, todėl susidarė 4863,95 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią J. A. privalo grąžinti Agentūrai (b. l. 26–28). Agentūra 2013 m. liepos 16 d. sprendime Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 konstatavo, kad pareiškėjui pagal 2010 m. paraišką buvo išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, todėl susidarė bendra 4006,48 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią J. A. privalo grąžinti Agentūrai (b. l. 24–25). Agentūra 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. BR6-(3.144)-7156 „Dėl skolos susidarymo ir jos dalies išskaičiavimo“ informavo pareiškėją apie 2013 m. liepos 16 d. priimtus sprendimus Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1028, paaiškino, kad dalis apskaičiuotos skolos (2069,30 Lt) 2013 m. liepos 23 d. buvo išskaičiuota iš pagrindinės išmokos už 2012 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokėjimo sumos, ir nurodė per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos likusią grąžinti skolos dalį (6801,13 Lt) perversti į Agentūros sąskaitą (b. l. 29). Nesutikdamas su minėtais Agentūros sprendimais, pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 19 d. padavė 2013 m. rugpjūčio 9 d. skundą Komisijai (b. l. 54), kuri 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 3R-274(AG-242/04-2013) Agentūros 2013 m. liepos 16 d. priimtus sprendimus Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 bei 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. BR6-(3.144)-7156 panaikino (b. l. 7–10). VAGK 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. 3R-274(AG-242/04-2013) buvo priimtas remiantis tuo, kad Agentūros 2013 m. liepos 16 d. priimti sprendimai Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo pateiktos 2009 m. ir 2010 m. paraiškos buvo pervertintos ir 2013 m. liepos 16 d. nuspręsta susigrąžinti išmokas dėl Centro rašte Nr. 1S-7479 pateiktos informacijos (atnaujintų ortofotografinių duomenų), pirmosios instancijos teismas sprendė, ar pagrįstai 2012 m. gautų duomenų pagrindu buvo pervertintos pareiškėjo 2009 m. paraiška ir 2010 m. paraiška bei nuspręsta įpareigoti pareiškėją grąžinti Agentūrai pagal 2009 m. ir 2010 m. paraiškos bei nuspręsta įpareigoti pareiškėją grąžinti Agentūrai pagal šias paraiškas išmokėtą paramos sumą – 8870,43 Lt (dalis apskaičiuotos skolos, t. y. 2069,30 Lt 2013 m. liepos 23 d. buvo išskaičiuota iš pagrindinės išmokos už 2012 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokėjimo sumos). Teismas vertino, ar Agentūra turėjo teisę taikyti sankcijas už deklaravimo pažeidimą (neišskyrimą netinkamo paramai gauti ploto), apie kurį duomenys buvo gauti po to, kai parama pagal 2009 m. paraišką ir 2010 m. paraišką jau buvo išmokėta, ir ar priimdama 2013 m. liepos 16 d. sprendimus laikėsi procedūrinių taisyklių, t. y. ar nebuvo padaryti tokie procedūriniai pažeidimai, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisingas administracinis sprendimas.

Nagrinėdamas ginčą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. tiesioginės išmokos buvo mokamos remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (toliau – ir Reglamentas Nr. 73/2009). Šio Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės vykdo administracinę paraiškų paramai gauti kontrolę siekdamos patikrinti, ar jos atitinka paramos skyrimo sąlygas; 2 dalyje nustatyta, kad be administracinės kontrolės dar atliekami patikrinimai vietoje, kuriais siekiama patikrinti paramos skyrimo sąlygų atitiktį. Šiuo tikslu valstybės narės sudaro žemės ūkio valdų imčių ėmimo planą. Valstybės narės žemės ūkio paskirties sklypų patikrinimams vietoje gali naudoti nuotolinių stebėjimų ir pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) technologijas. Reglamento Nr. 73/2009 142 straipsnio n punkte nustatyta, kad išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės, visų pirma, apima administracinės kontrolės, patikrinimų vietoje ir nuotolinio stebėjimo taisykles.

Reglamentas Nr. 73/2009 buvo įgyvendinamas pagal 2004 m. balandžio 21 d. priimtą Komisijos reglamentą (EB) Nr. 796/2004 su vėlesniais pakeitimais (OL L 116, 2009 5 9, p. 9), kuriame nustatytos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Reglamentas Nr. 796/2004). Reglamento Nr. 796/2004 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jei patikrinimas vietoje atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu, kaip nustatyta 32 straipsnyje, valstybės narės gali nuspręsti nesuteikti ūkininkui ar jo atstovui galimybės pasirašyti kontrolės ataskaitą, jei nuotolinio patikrinimo būdu neatitikimų nenustatyta. Jei tokių patikrinimų rezultatas – nustatyti neatitikimai, prieš kompetentingai institucijai, remiantis nustatytais faktais, darant išvadas dėl išmokų sumažinimų ar jų neskyrimo, ūkininkui ar jo atstovui suteikiama galimybė pasirašyti ataskaitą. Reglamento Nr. 796/2004 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei valstybė narė naudojasi 29 straipsnio 2 pastraipoje nustatyta galimybe patikrinimus vietoje pakeisti nuotoliniais patikrinimais, ji atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, nurodytų kiekvienoje tikrintinoje paraiškoje, palydovu gautų vaizdų ar aeronuotraukų analizę, kad nustatytų dirvos dangą ir išmatuotų plotą, atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, kurių nuotraukų analizavimo kompetentinga institucija nelaiko pakankama deklaracijos tikslumo patikra, fizinius lauko patikrinimus.

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Reglamentas (EB) Nr. 796/2004 panaikinamas nuo 2010 m. sausio 1 d., tačiau jis ir toliau taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų laikotarpiais, prasidedančiais iki 2010 m. sausio 1 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisijos reglamento Nr. 1122/20090 32 straipsnio 2 dalyje ir 35 straipsnyje buvo įtvirtintos nuostatos, analogiškos Reglamento (EB) Nr. 796/200428 straipsnio 2 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

2009 m. Taisyklėse ir 2010 m. Taisyklėse pateikiama nuotolinių patikrų vykdymo procedūra. 2009 m. Taisyklių 34.5 punkte reglamentuota, kad Agentūra, priėmusi sprendimą einamaisiais metais vykdyti nuotolinę patikrą, informuoja Centrą apie ketinimą naudoti nuotolinės patikros duomenis paraiškų duomenų kontrolei atlikti bei raštu nurodo Centrui nuotolinės patikros zonas. 2009 m. Taisyklių 36.8 punkte nustatyta, kad Centras, Agentūrai informavus, jog einamaisiais metais ji naudos nuotolinę patikrą paraiškų duomenų kontrolei atlikti, vykdo nuotolinę patikrą ir pateikia Agentūrai galutinius jos rezultatus pagal Agentūros nurodytą formą. Analogiškos nuostatos įtvirtintos 2010 m. Taisyklių 36.7 ir 38.4 punktuose. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog tokie veiksmai paraiškų tikrinimo einamaisiais metais, t. y. 2009 m. ir 2010 m., buvo atlikti. Agentūra nepriėmė sprendimo dėl nuotolinės patikros vykdymo bei nesikreipė į Centrą dėl duomenų pateikimo, o Centras galutinių rezultatų patikros vykdymui nepateikė. Centro rašte Nr. 1S-7479 nurodyta, kad jis atnaujintus duomenis teikia vadovaudamasis Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. raštu. Tokią situaciją teismas vertino kaip procedūrinių patikros vykdymo taisyklių pažeidimą.

Teismas byloje sprendė, ar duomenys, kurie buvo pateikti be Agentūros užsakymo ir su kuriais nebuvo supažindintas asmuo, kuriam išmoka buvo išmokėta, gali būti pagrindas po kelerių metų nuo išmokos išmokėjimo peržiūrėti sprendimus, kuriais buvo nuspręsta šią išmoką išmokėti. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. liepos 1 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada ir kt.) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (41 str.) įtvirtintą atsakingo valdymo (gero administravimo) principą, kuris, be kita ko, įtvirtina asmens teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, teisę būti išklausytam prieš priimant asmens atžvilgiu neigiamą sprendimą (LVAT 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1013/2011).

Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, kuris apibrėžia įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą;

įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2013 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2032/2012, 2013 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-185/2013).

Be to, pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį garantuojama asmens teisė į veiksmingą teisminę pažeistų teisių gynybą.

Teismas pažymėjo, kad nuotolinis patikrinimas yra patikros vietoje rūšis (Reglamento Nr. 796/2004 28 str. 2 d.). Reglamento Nr. 796/2004 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad patikros vietoje, susijusios su 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta imtimi, atliekamos per kalendorinius metus, kuriais buvo pateiktos pagalbos paraiškos. Reglamento Nr. 796/2004 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompetentinga kontrolės institucija tikrina ne mažiau kaip 1 procentą visų ūkininkų, pateikusių pagalbos paraiškas pagal Reglamento Nr. 1782/2003 2 straipsnio d punkte apibrėžtų tiesioginių išmokų paramos schemas, atitiktį konkretiems reikalavimams ir standartams, už kurių tikrinimą ta kompetentinga institucija yra atsakinga. Reglamento Nr. 1122/2009 preambulės 70 punkte pažymėta, kad valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad reprezentatyvus ir veiksmingas atitikties reikalavimams ir standartams patikrinimas būtų atliktas tais pačiais kalendoriniais metais, o 53 straipsnio 6 dalyje, analogiškai kaip ir Reglamento Nr. 796/2004 47 straipsnio 5 dalyje, nurodyta, jog patikrinimai vietoje, susiję su 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta imtimi, atliekami per kalendorinius metus, kuriais pateiktos paramos paraiškos.

Reglamento Nr. 73/2009 14 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė sukuria ir taiko integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, kurios sudėtinė dalis yra žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema, sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės registro dokumentais ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterinės geografinės informacinės sistemos metodai, įskaitant pirmiausia aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis 1:10 000 mastelio kartografijai (Reglamento Nr. 73/2009 15, 17 str.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Centro atliekamą duomenų atnaujinimą galima laikyti integruotos administravimo ir kontrolės sistemos dalimi, ir kad atsakovo veiksmai, kuriais jis susigrąžino paramą, kilo iš administracinės kontrolės atlikimo.

Nors 2009 m. Taisyklėse ir 2010 m. Taisyklėse konkretus patikros vietoje atlikimo terminas nenustatytas, tačiau teismas pažymėjo, jog, remiantis 2009 m. Taisyklių 34.5, 36.8 punktais ir 2010 m. Taisyklių 36.7, 38.4 punktais, laikytina, kad šiomis nuostatomis patikrų vietoje atlikimo laikas nustatytas einamaisiais metais. Tai reiškia, kad, Agentūrai neatlikus patikros vietoje procedūros einamaisiais metais, tokios patikros vietoje nuotoliniu būdu atlikti vėliau bei remtis jos rezultatais negalima. Pareiškėjo 2009 m. deklaruotų laukų būklė buvo iš naujo vertinama atsižvelgiant į 2010 m. darytas ortofotografines nuotraukas, tačiau atsakovas 2013 m. liepos 16 d. sprendime Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 nepagrindė aplinkybės, jog 2010 m. ortofotografinėje nuotraukoje matoma laukų būklė buvo ir 2009 m. deklaruojant laukus, nors tokią pareigą turėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek 2009 m., tiek 2010 m. pareiškėjas prašė išmokų už tą patį plotą, tačiau 2010 m. paraiškoje dalį 2009 m. deklaruoto ploto, kuriame augo medžiai / krūmai ir dėl to žemės ūkio veikla jame nebuvo vykdoma, išskyrė kaip netinkamą paramai gauti ir už jį paramos neprašė (b. l. 66–67). Iš Centro pateiktos 2005–2006 m. ortofotografinės medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjo 2009 m. ir 2010 m. deklaruotame plote apaugęs plotas, kurio pareiškėjas nebūtų išskyręs kaip netinkamo paramai gauti, nebuvo matomas (b. l. 66–67), todėl nenustačius, kokie želdiniai auga deklaruotame plote, lieka neaišku, kokia Agentūros laikomo netinkamu deklaruoti ploto, kuriame 2010 m. ortofotografinėje medžiagoje (pareiškėjo laukas fotografuotas 2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 26 d.) matomi medžiai / krūmai (b. l. 68–69), būklė buvo 2009 m. paraiškos pateikimo metu.

Teismas vertino, kad Centro raštas Nr. 1S-7479 pateiktas praleidus 2009 m. Taisyklių 36.9 punkte (iki 2010 m. vasario 1 d.) ir 2010 m. Taisyklių 38.5 punkte (iki 2011 m. vasario 1 d.) nustatytą terminą tikslinti duomenis, tuo tarpu, pasibaigus šiose Taisyklėse nustatytam terminui, duomenų bazių tikslinimas ankstesnių metų paraiškoms yra negalimas. Vėlesnis tikslinimas gali būti taikomas tik vėlesniems metams, nes vėlesnių metų taisyklės nustato vėlesnį duomenų tikslinimo terminą. Kiekvienų metų paraiškos turi būti vertinamos pagal tiems metams skirtas taisykles, laikantis jose nurodytų terminų. Teismo vertinimu, kitaip aiškinant duomenų tikslinimo terminus, būtų pažeistas teisinio aiškumo principas ir suteikta galimybė administravimo subjektui bet kada keisti sprendimus dėl paramos skyrimo.

Remdamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvadų, kad sprendimas, kuriuo pritaikoma sankcija už teisės pažeidimą, turėjo būti priimtas per protingą laiką nuo paraiškos pateikimo ir atitinkamų faktinių aplinkybių konstatavimo. Nuo 2009 m. paraiškos pateikimo iki sprendimo susigrąžinti išmokėtą paramą yra praėję daugiau nė ketveri metai, o nuo 2010 m. paraiškos pateikimo iki sprendimo susigrąžinti išmokėtą paramą – daugiau nė treji metai. Be to, Agentūra 2013 m. liepos 16 d. sprendimus Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 priėmė praėjus beveik metams po Centro rašto Nr. 1S-7479 gavimo. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad neinformuodama pareiškėjo apie atnaujintą ortofotografinę medžiagą, neišklausydama pareiškėjo prieš priimant jo atžvilgiu neigiamą sprendimą, Agentūra nesilaikė konstitucinio gero administravimo principo, kuris, inter alia, apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus. Teismas sutiko su VAGK 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 3R-274(AG-242/04-2013) ir nusprendė, kad nėra pagrindo jo naikinti remiantis atsakovo skunde nurodytais argumentais, todėl atmetė Agentūros skundą kaip nepagrįstą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 94–101) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –panaikinti VAGK sprendimą ir pripažinti, kad Agentūros 2013 m. liepos 16 d. sprendimai Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1028bei 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. BR6-(3.144)-7156yra teisėti ir pagrįsti.

Apeliacinis skundas iš dalies yra grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriuos Agentūra buvo išdėsčiusi savo skunde pirmosios instancijos teismui.

Apeliantas , nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, papildomai nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnyje įtvirtintų teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Apeliantas akcentuoja, kad remiantis Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 1 dalimi, jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį. Reglamento Nr. 1122/2009 80 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu ūkininkas nepagrįstai gauna išmoką, jis ją grąžina ir sumoka pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas.

Agentūros sprendimas, kuriuo nuspręsta susigrąžinti 2009 m. pareiškėjui nepagrįstai išmokėtos paramos dalį, priimtas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės). 7.1.1 papunkčiu, numatančiu, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

Remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, (toliau – ir Agentūros nuostatai) 9.13 papunkčiu, Agentūra pagal patvirtintą tvarką atlieka techninę, administracinę ir finansinę paraiškų ir investicijų projektų kontrolę, o 9.14 papunktyje nustatyta, kad Agentūra, pastebėjusi lėšų naudojimo pažeidimų, informuoja apie tai atitinkamas institucijas, imasi priemonių šiems pažeidimams pašalinti ir paramos lėšoms susigrąžinti.

Agentūra yra atsakinga už tinkamą (teisėtą bei teisingą) valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, atskaitinga ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei bet kurią kitą su paramos administravimu susijusią informaciją. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas 2011 m. birželio 6–10 d.

Lietuvoje atliko tyrimą, susijusį su plotu grindžiamomis tiesioginės pagalbos priemokų schemomis 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais. Tyrimo išvadoje konstatuota, kad 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais Lietuvos valdžios institucijos naudojo ŽSIS ir GIS sistemas, kurios daugiausia grindžiamos 2005 m. vaizdais, todėl tam tikrais atvejais į ŽSIS ir GIS sistemas įrašytas didžiausias reikalavimus atitinkantis plotas buvo per didelis dėl palyginti pasenusių ortofotografinių nuotraukų ir prastos ortofotografinių vaizdų analizės. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos valdžios institucijų prašoma pateikti duomenis apie ūkininkų skaičių ir plotą, kuris, atnaujinus ortofotografines nuotraukas (2009 m. ir 2010 m.), nebeatitiko reikalavimų, įskaitant išmokas naujam reikalavimų neatitinkančiam bl3m blokui ir šių ūkininkų atžvilgiu pagal Reglamento Nr. 1122/2009 80 straipsnį pradėtą susigrąžinimo procedūrą.

Taigi Agentūra, vadovaudamasi Direktorato atlikto tyrimo išvadomis, Centro rašte Nr. 1S-7479 pateikta informacija bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ skyrimą, reikalavimų, t. y. neišskyrė netinkamų paramai plotų, atliko pakartotinį 2009 m. paraiškos ir 2010 m. paraiškos vertinimą.

Iš atnaujintų ortografinių duomenų aiškiai matyti, jog 2009 m. paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 119397-0532 deklaruoto lauko Nr. 1, 2010 m. paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 119397-0532 deklaruoto lauko Nr. 1 dalis yra netinkama paramai gauti.

Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo formuojamą praktiką analogiškoje administracinėje byloje (LVAT 2014 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-963/2014) buvo išaiškinta, kad įmokos gali būti susigrąžintos laikantis terminų, nustatytų Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnyje (bendra tvarka – per 10 metų, o esant nustatytai išimčiai (dėl pareiškėjo sąžiningo elgesio) – per 4 metus nuo išmokos išmokėjimo dienos).

Apelianto teigimu, Agentūros 2013 m. liepos 16 d. sprendimai Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1028bei 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. BR6-(3.144)-7156yra pagrįsti objektyviais faktais (duomenimis) bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimai pasirašyti tam įgaliojimus turinčio asmens, todėl naikinti šiuos sprendimus nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 105–107) pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos jis buvo nurodęs savo atsiliepime į atsakovo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas 2009 ir 2010 metų paraiškas pateikė vadovaudamasis 2009-2010 m. galiojusiais teisės aktais ir negalėjo aprašyti bl3 ir bl3m kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų, nes 2009 m. ir 2009 m. deklaravimui buvo naudojama 2005-2006 metų ortofotografinė medžiaga, pagal kurią buvo sudaryta KŽSD bazė. Pagal 2009-2010 metų ortofotografinę medžiagą buvo sudaryta KŽSD bazė 2001 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui. Taip pat pažymėjo, kad 2012 m. Sąrašai buvo sudaryti pagal grafinę medžiagą, todėl Centras negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas prašė išmokų už netinkamą paramai plotą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilęs dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 3R-274(AG-242/04-2013), kuriuo VAGK panaikino

Nacionalinės mokėjimo agentūros 2013 m. liepos 16 d. sprendimus Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 taikyti pareiškėjui J. A. sankcijas ir susigrąžinti jam išmokėtas tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus už 2009 ir 2010 deklaravimo metus.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra J. A. 2009 ir 2010 metų paraiškų pakartotinį administracinį patikrinimą atliko atsižvelgdama į tai, kad valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas – bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, atnaujintoje pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą. Į minėtą Centro sudarytą Sąrašą pateko pareiškėjo J. A. 2009 m. paraiškoje gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus deklaruoto 10 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 119397-0532, lauko Nr. 1 (deklaruoto pasėlio kodas 5GP-1, kuriuo pagal 2009 m. Taisyklių ir 2010 m. Taisyklių pasėlių klasifikatorių žymimos ganyklos (pievos) iki 5 metų) dalis – 1,28 ha kaip paramai netinkamas plotas. Į minėtą Sąrašą taip pat pateko pareiškėjo 2010 m. paraiškoje deklaruoto to paties lauko (plotas -9,96 ha, pasėlio kodas 5GP-1) netinkamas paramai plotas -1,40 ha. Minėtus duomenis apie netinkamus paramai plotus Centras nustatė pagal 2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 28 d. ortofotografines nuotraukas ir įtraukė į KŽSD bazę 2011 metų deklaravimui. Atsakovas, atlikęs pakartotinį pareiškėjo 2009 m. ir 2010 m. paraiškų administracinį patikrinimą, konstatavo tyčinį neteisingą šių netinkamų paramai plotų deklaravimą ir, atsižvelgdamas į tai, kad bendras neteisingai deklaruotų laikų plotas abiem atvejais viršija 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto, nusprendė, kad pareiškėjui išmokėta parama turi būti susigrąžinta visiškai. Agentūra 2013 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 nutarė susigrąžinti 4863,95 Lt išmoką (išmokėtą 2010 m. kovo 19-20 d.) pareiškėjui už 2009 deklaravimo metus , o Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 sprendimu susigrąžinti 4006,48 Lt išmoką (išmokėtą dalimis 2010 m. lapkričio 8 d. ir 2011 m. sausio 25 d.) už 2010 deklaravimo metus.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo J. A. skundą dėl Agentūros 2013 m. liepos 16 d. sprendimų Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1027, šiuos sprendimus panaikino (VAGK 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. 3R-274(AG-242/04-2013) konstatavusi, kad sprendimai dėl susidariusios skolos grąžinimo nėra pagrįsti objektyviais duomenimis iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad J. A. 2009 ir 2010 m. nesilaikė ES ir (ar) nacionalinės teisės aktuose nustatytų reikalavimų paramai gauti, todėl nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti skolą dėl 2009 ir 2010 m. neva permokėtų lėšų. Pirmosios instancijos teismas VAGK sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovo skundą atmetė.

Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Agentūra pagal jai pavestas funkcijas atlieka techninę, administracinę ir finansinę paraiškų kontrolę ir pastebėjusi lėšų naudojimo pažeidimus turi imtis priemonių jiems pašalinti bei susigrąžinti lėšas. Agentūra, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Agentūra 2013 metais negalėjo priimti sprendimą dėl išmokų už 2009 ir 2010 deklaravimo metus susigrąžinimo.

Ginčui aktualius klausimus reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ir juos įgyvendinančios nacionalinės teisės normos.

Bendrosios tiesioginių išmokų taisyklės yra nustatytos 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente Nr. 73/2009, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiame Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003. Reglamento Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės yra įtvirtintos 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 796/2004, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės. Reglamentas Nr. 796/2004 nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo panaikintas 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą. Reglamento Nr. 796/2004 86 straipsnyje nurodyta, kad Reglamentas (EB) Nr. 796/2004 panaikinamas nuo 2010 m. sausio 1 d., tačiau jis ir toliau taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų laikotarpiais, prasidedančiais iki 2010 m. sausio 1 d. Reglamento Nr. 796/2004 81 straipsnyje nurodyta, kad jis taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su 2010 m. sausio 1 d. prasidedančiais prekybos metais arba priemokų laikotarpiais. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamam ginčui yra aktualios pareiškėjo 2009 ir 2010 metų paraiškos, atitinkamai yra aktualūs paraiškų pateikimo metais galioję Reglamentai.

2009 m. Taisyklių ir 2010 m. Taisyklių įžanginėse dalyse nurodyta, kad šie nacionalinės teisės aktai parengti vadovaujantis minėtais Reglamentais ir kitais ES teisės aktais, nustatančiais tiesioginės paramos žemės ūkio veiklos subjektams teikimo tvarką.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje nustatyta, jog vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Šiame Sutartis straipsnyje įtvirtinta, kad reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2343 redakcija) 150 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamąja dalimi yra 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Pagal šį Konstitucinį aktą, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais ir preliminariais nutarimais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad reglamentas yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis dėl savo paties pobūdžio ir vietos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (ESTT 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Antonio Muoz y Cia SA ir Superior Fruiticola SA prieš Frumar Ltd ir Redbridge Produce Marketing Ltd, C-253/00). Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga (ESTT 2011 m. liepos 14 d. sprendimas Bureau national interprofessionnel du Cognac prieš Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir C-27/10). Be to, ESTT yra konstatavęs, jog nors dėl pobūdžio ir paskirties Europos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai iškart veikia nacionalinės teisės sistemose ir todėl nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis taikymo priemonių, tačiau vis dėlto kai kurias jų nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms priimant taikymo priemones. Valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu jos nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Bendrijos teisės akto, prigimties ir jei patikslina šiuo reglamentu suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos jo nuostatų (ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas, Danske Svineproducenter prieš Justitsministeriet, C‑316/10).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir tiesiogiai taikytino ES teisės akto (reglamento) ir nacionalinės teisės normos, sprendžiant ginčą pagrindiniu teisės aktu laikytinas tiesiogiai taikytinas ES teisės aktas – reglamentas. Nacionalinės teisės aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą pagrįstai rėmėsi ginčui aktualiais Reglamentais Nr.73/2009, Nr. 796/2004, Nr. 1122/2009 ir juos įgyvendinančiais nacionalinės teisės aktais (2009 m. Taisyklėmis bei 2010 m. Taisyklėmis), tačiau kai kuriais aspektais taikė ne tas normas, nes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sprendė dėl pareiškėjui išmokėtų lėšų susigrąžinimo, ginčui yra aktualios normos, kurios reglamentuoja pernelyg didelių išmokų susigrąžinimą, o ne paraiškos tikrinimą jos pateikimo (einamaisiais metais). Pabrėžtina, kad termino prasme išmokėtų paramos gavėjams lėšų susigrąžinimas (Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 1 ir 5 dalys, Reglamento Nr. 1122/2009 V antraštinės dalies 80 straipsnis) negali būti tapatinamas su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytomis šių Reglamentų normomis, nustatančiomis terminus, per kuriuos turi būti atlikta paraiškos paramai, pateiktos atitinkamiems kalendoriniams metams, patikra (per kalendorinius metus, kuriais prašoma paramos).

Ginčui aktualiuose tiesiogiai taikytinuose teisės aktuose (Reglamente Nr. 796/2004 ir Reglamente Nr. 1122/2009), be kita ko, yra sureglamentuoti pernelyg didelių išmokų už paramą susigrąžinimo klausimai, be kita ko, nustatyti terminai. Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog 73 straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu nuo pagalbos išmokėjimo dienos iki pirmojo kompetentingos institucijos pranešimo pateikimo pagalbos gavėjui apie netinkamą pagalbos išmokėjimą praėjo daugiau kaip dešimt metų. Tačiau pirmojoje pastraipoje nurodytas laikotarpis apribojamas iki ketverių metų, jeigu pagalbos gavėjas elgėsi sąžiningai. Pagal Reglamentą Nr. 1122/2009) nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimą numato V antraštinės dalies 80 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jei ūkininkas nepagrįstai gauna išmoką, jis ją grąžina ir sumoka pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje minėtas įpareigojimas grąžinti išmokas netaikomas, kai išmokėdama paramą suklydo kompetentinga institucija arba kita įstaiga ir jei ūkininkas įprastomis sąlygomis tos klaidos negalėjo pastebėti (3 dalis). Tačiau kai klaida susijusi su faktiniais išmokos apskaičiavimo elementais, pirma pastraipa taikoma tik kai apie sprendimą susigrąžinti išmokėtą sumą nebuvo pranešta per 12 mėnesių nuo mokėjimo (5 dalis).

Grąžintinų ES žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo ir apskaitos tvarką nacionalinėje teisėje nustato Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintos Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, kurios yra parengtos vadovaujantis šių Taisyklių įžanginėje dalyje išvardytais tiesiogiai taikytinais ES teisės aktais (reglamentais). Pagal nacionalinę teisę Nacionalinė mokėjimo agentūra yra paskirta atsakinga už EŽŪFKP priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę (Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 189 2 punktas). Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7 punkte išvardyti atvejai, kuriais vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, tarp jų atvejis, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) (7.1.1 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose administracinėse bylose, kuriose buvo ginčijami Agentūros 2013 m. priimti sprendimai dėl išmokų už 2009 metus susigrąžinimo, priimti, kaip ir nagrinėjamo ginčo atveju, atsižvelgiant tik į Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ raštu pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į minėtais Reglamentais nustatytą teisinį reguliavimą nenustatė, kad Agentūra negalėjo priimti sprendimų dėl išmokų už minėtą laikotarpį susigrąžinimo termino prasme, tačiau konstatavo, kad vykdomoji institucija (t.y. Nacionalinė mokėjimo agentūra), įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl išmokų susigrąžinimo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1 punkte numatytų aplinkybių egzistavimą (žr. LVAT 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-930/2014, 2014 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1146/2014).

Nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo precedentus, suformuotus visiškai analogiškose administracinėse bylose, kuriose pareiškėjai ginčijo Nacionalinės mokėjimo agentūros 2013 metais priimtus sprendimus susigrąžinti išmokas už 2009 ir (ar) 2010 paramos metus, atsižvelgiant į Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 pateiktą Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas – bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje KŽSD bazėje, atnaujintoje pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. rugsėjo 11 d. Nr. A438-1102/2014, 2014 m. rugsėjo 29 d. Nr. A525-1256/2014, 2014 m. spalio 18 d. Nr. A624-1550/2014, 2014 m. spalio 23 d. Nr. A662-1934/2014, 2014 m. lapkričio 3 d. Nr. A822-1265/2014, 2014 m. lapkričio 25 d. Nr. A662-2105/2014, 2014 m. gruodžio 2 d. Nr. A556-1974/2014). Pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra visiškai analogiška pirmiau minėtoms, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ( Teismų įstatymo 44 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtose administracinėse bylose pažymėjo, kad pagal Reglamento Nr. 73/2009 14 straipsnį, kiekviena valstybė narė sukuria ir taiko integruotą administravimo ir kontrolės sistemą. Integruotą sistemą sudaro šie elementai: a) kompiuterinė duomenų bazė; b) žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema; c) teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistema; d) paraiškos paramai gauti; e) integruota kontrolės sistema; f) bendra kiekvieno paraišką paramai gauti pateikiančio ūkininko tapatybės registravimo sistema. Pagal to paties reglamento 20 straipsnio 1 dalis nustato, jog valstybės narės vykdo administracinę paraiškų paramai gauti kontrolę siekdamos patikrinti, ar jos atitinka paramos skyrimo sąlygas. Reglamento Nr. 796/2004 23 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog šiame reglamente numatyti administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje atliekami taip, kad būtų užtikrinama veiksminga atitikimo reikalavimams, kuriuos atitikus skiriama pagalba, ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų ir standartų atitikimo patikra. Pagal Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 2 dalį, kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, jų atžvilgiu imamasi tolesnių atitinkamų administracinių veiksmų, o prireikus atliekamas patikrinimas vietoje.

Administraciniais patikrinimais įmanoma nustatyti (visų pirma – automatiškai aptikti pažeidimus, naudojantis kompiuterinėmis priemonėmis) inter alia ir neatitikimą tarp bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų ir referencinių sklypų, užfiksuotų žemės ūkio paskirties sklypų identifikacinėje sistemoje, patikrinant, ar tie plotai apskritai atitinka skyrimo reikalavimų kriterijus (Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 1 dalies c) punktas). Pagal Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio 26 dalį, referencinis sklypas – tai geografiškai nustatytas ribas turintis plotas, kuriam valstybės narės identifikavimo sistemoje skirtas individualus GIS identifikavimo numeris.

Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės registro dokumentais ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterinės geografinės informacinės sistemos metodai, įskaitant pirmiausia aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis 1:10 000 mastelio kartografijai (Reglamento Nr. 73/2009 17 straipsnis). ESTT 2014 m. balandžio 10 d. sprendime Maatschap T. van Oosterom en A. van Oosterom-Boelhouwer prieš Staatssecretaris van Economische Zaken, Landbouw en Innovatie, C-485/12 yra išaiškinęs, kad iš Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, jog jame nurodytų administracinių patikrinimų tikslas yra nustatyti pažeidimus ir pirmiausia patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas.

Šiuo tikslu valstybės narės, kaip matyti iš Reglamento Nr. 73/2009 14 ir 15 straipsnių, pirmiausia turi sukurti žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemą, kuri leistų palyginti ūkininko paraiškoje paramai gauti deklaruotus žemės ūkio paskirties sklypus ir į šią sistemą įtrauktus referencinius sklypus. Iš Reglamento Nr. 73/2009 17 straipsnio, pagal kurį žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema, pageidautina, pirmiausia kuriama naudojant aeronuotraukų ar erdvinių nuotraukų ortovaizdavimą, matyti, kad iš palydovo gautų vaizdų arba aeronuotraukų fotoanalizė taip pat gali būti naudojama, kai atliekant administracinius patikrinimus siekiama nustatyti paramos skyrimo sąlygas atitinkantį žemės plotą.

Šiame sprendime ESTT konstatavo, jog Reglamentas Nr. 796/2004 turi būti aiškinamas taip, kad kai, be automatizuotai atliekamų kryžminių patikrinimų, skirtų ūkininko bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų atitikčiai paramos skyrimo sąlygoms patikrinti, dėl žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos atnaujinimo atliekamas dar vienas patikrinimas remiantis neseniai padarytomis aeronuotraukomis, kurio metu šio ūkininko deklaracijoje nustatoma netikslumų, kompetentinga institucija neprivalo atlikti patikrinimo vietoje, bet pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį turi diskreciją nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis.

Konkrečiai kalbant, kompetentinga institucija negali būti laikoma įpareigota atlikti atitinkamus žemės sklypų plotų matavimus vietoje, jei neturi jokių abejonių dėl matavimo duomenų, gautų iš jos turimų aeronuotraukų.

Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reguliavimą bei ESTT pateiktus Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio nuostatų, susijusių su Reglamento Nr. 73/2009 14, 15, 17 straipsniais, išaiškinimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtose bylose priėjo prie išvadų, kad ortofografinės medžiagos naudojimas administracinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti atitikimą paramos skyrimo reikalavimams, yra iš esmės pripažįstamas tinkamu metodu. Naudojant tokią medžiagą nustačius neatitikimus, nėra privaloma atlikti patikrinimą vietoje, tačiau tai, kokių tolimesnių priemonių turi būti imtasi, pripažįstama kompetentingos institucijos diskrecija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad iš minėto ESTT 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo C-485/12 motyvų matyti, jog institucijai pareiga atlikti atitinkamus žemės sklypų matavimus vietoje nekyla ir ji gali priimti sprendimus vadovaudamasi vien aeronuotraukomis tik tais atvejais, kai ji neturi jokių abejonių dėl tokiu būdu gautų matavimo duomenų. Taigi ortofotografinė medžiaga pripažintina tinkamu duomenų šaltiniu bei nustatytų neatitikimų įrodymu tik tais atvejais, kai nėra abejonių dėl joje pateiktų duomenų tikslumo ir patikimumo.

Minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad siekiant nustatyti, ar Agentūra 2013 m. sprendimais dėl susidariusių skolų susigrąžinimo, kurie pagrįsti Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 Agentūrai pateiktais duomenimis apie sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas – bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, atnaujintoje pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą, pagrįstai priėjo prie išvadų apie pareiškėjų netinkamai deklaruotus plotus paramai gauti, būtina įvertinti ortofografinės medžiagos, kuria remiantis buvo nustatytas netinkamas paramai gauti plotas, patikimumą, t. y. tai, ar dėl joje užfiksuotų duomenų tikslumo nėra jokių abejonių. Visais atvejais minėtose bylose teisėjų LVAT teisėjų kolegijos priėjo prie išvadų, kad Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 pateiktos medžiagos duomenys Agentūrai galėjo būti tik faktinis pagrindas abejonėms dėl galbūt netinkamai deklaruoti paramai gauti ploto, nes Centro pateiktoje medžiagoje netinkamų paramai gauti ploto nustatymas, atsižvelgiant į ortofotografinėje medžiagoje užfiksuotus vaizdus, nėra pakankamai patikimas, tikslus ir aiškus, analizuojant pateiktą ortofotografinę medžiagą tik vizualiai ir subjektyviai vertinant joje užfiksuotų laukų tinkamumą paramai gauti, nėra įmanomas tikslus ir neabejotinas tinkamų ir netinkamų paramai gauti laikų išskyrimas. Tam, kad būtų padarytos tikslios išvados bei atsirastų objektyvus pagrindas priimti sprendimą dėl sankcijų pritaikymo, Agentūra turėjo imtis priemonių tokios abejonės patvirtinimui. Pagal Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 2 dalį, kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, prireikus gali būti atliekamas patikrinimas vietoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėjo prie išvadų, kad šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti, jog pareiškėjų ginčijami Agentūros sprendimai dėl skolų susigrąžinimo yra priimti neteisėtai bei nepagrįstai ir todėl yra naikintini.

Be to, minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai, nesutinkantys su Agentūros nustatytais neatitikimais, neturėjo jokios galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jų deklaruotų plotų tinkamumo paramai gauti 2009 m. ir (ar) 2010 m. Apie tai, kad jų 2009 m. ir (ar) 2010 m. paraiškoje deklaruoti laukai (jų dalis) yra pripažinti netinkamais paramai gauti ir dėl to priimti Agentūros sprendimai dėl susidariusios skolos grąžinimo, pareiškėjai sužinojo tik 2013 m. gavę Agentūros 2013 m. priimtus sprendimus dėl skolos susigrąžinimo.

Minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, kuriame pažymėta, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodyta „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas).

Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal ESTT praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., ESTT 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00).

Minėtose bylose nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjai iki skundžiamų sprendimų priėmimo nebuvo informuoti apie Centro Agentūrai pateiktus duomenis ir jiems nebuvo užtikrinta teisė teikti paaiškinimus, yra ir pareiškėjo J. A. atveju, nes jis iki Agentūros 2013 m. liepos 16 d. sprendimų Nr. SP1-(11.2.12E)-1027, Nr. SP1-(11.2.12E)-1028) gavimo taikyti sankciją ir susigražinti išmokas už 2009 ir 2010 paramos metus (šie sprendimai pareiškėjui buvo išsiųsti NMA 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr.BR6-(3.144)-7156) neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimus (būti išklausytas).

Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę sprendime atsižvelgė pagrįstai.

Byloje yra duomenys apie tai, kad pretendentams 2009 ir 2010 metais teikiant paraiškas gauti tiesiogines išmokas už Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas (toliau – ir 2007-2013 m. Programos priemonės) ir deklaruojant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus deklaruojamų laukų ribų įbraižymui žemėlapiuose buvo naudojama KŽSD bazė, sudaryta pagal 2005–2006 metų ortofografinę medžiagą. Pareiškėjas atsiliepimuose Komisijai ir pirmosios instancijos teismui akcentavo, kad teikiant 2009 m. ir 2010 m. deklaracijas naudojosi jam pateiktais žemėlapiais, už kurių parengimą yra atsakingas Centras, tačiau šiuose žemėlapiuose plotai, žymimi kodu bl3, nebuvo išskirti, todėl praėjus 3–4 metams jis dėl valstybės institucijų nesusikalbėjimo nepagrįstai kaltinamas tariamu tyčiniu paramai netinkamų laukų neišskyrimu, nors deklaravo tokį lauką, kokį naudojo žemės ūkio veiklai (galvijų ganymui ir šienavimui), t. y. deklaravo tinkamai ir Agentūra išmokas už 2009 ir 2010 paramos metus išmokėjo.

Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atsiliepime į atsakovo skundą, taip pat atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą akcentavo, jog negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas J. A. prašė išmokų už netinkamą paramai plotą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2009 ir 2010 metų paraiškas pateikė vadovaudamasis 2009–2010 m. galiojusiais teisės aktais ir negalėjo aprašyti bl3 ir bl3m kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų, nes 2009 ir 2010 m. deklaravimui buvo naudojama 2005–2006 m. ortofotografinė medžiaga, pagal kurią buvo sudaryta KŽSD bazė. Pagal 2009–2010 m. ortofotografinę medžiagą buvo sudaryta KŽSD bazė 2011 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, o 2012 m. Sąrašai pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas – bl3m, buvo sudaryti pagal 2009–2010 m. ortofotografinę medžiagą, kurios pagrindu buvo atnaujinta KŽSD kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė 2011 metų deklaravimui.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pagal nacionalinės teisės aktus yra viena iš valstybės institucijų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – ir EŽŪGF) priemonių įgyvendinimą. Centras, be kita ko, yra atsakingas už paraiškų priėmimo informacinės sistemos (toliau – ir PPIS) kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, paraiškų duomenų priėmimo iš savivaldybių ir viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos organizavimą, paraiškų ir prašymų pakeisti paraiškos duomenis registravimo dokumentų patikrinimą, šių dokumentų ir paraiškų duomenų perdavimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai (Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 189), už žemės sklypų tapatybės nustatymo sistemos administravimą, deklaruotų plotų nuotolinio tikrinimo organizavimą ir vykdymą (Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 189 3.1 punktas). Šio Centro funkcijos yra susiję su Reglamento Nr. 73/2009 14, 15 ir 17 straipsnių nuostatų įgyvendinimu. Kiekvieniems 2007–2013 m. Programos metams atitinkamais ŽŪM įsakymais buvo patvirtintos tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės taisyklės, kuriose, be kita ko, nurodytos ir Centro funkcijos (2009 m. Taisyklių 36 punktas, 2010 m. Taisyklių 38 punktas), taip pat Agentūros funkcijos (2009 m. Taisyklių 34 punktas, 2010 m. Taisyklių 36 punktas).

Iš 2009 m. Taisyklių ir 2010 m. Taisyklių matyti, kad 2009 metai buvo perinamasis laikotarpis dėl deklaruojamų laukų ribų įbraižymo PPIS elektroniniu būdu. 2010 m. Taisyklių 35 punkte nurodyta, kad visi pareiškėjai privalo elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas PPIS. 2009 m. Taisyklės nereikalavo, kad pareiškėjas deklaruojamų laukų ribas įbraižytų PPIS būtent elektroniniu būdu. 2009 m. Taisyklės nustatė, kad pareiškėjas deklaruojamus žemės naudmenų ir pasėlių plotus įbraižo žemėlapio fragmentuose atskiru žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka (26.1 punktas); ranka įbraižytus žemėlapio fragmentus su pažymėtomis laukų ribomis nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki birželio 15 d. pateikia seniūnijoje dirbančiam savivaldybės tarnautojui (26.2 punktas); po 2009 m. birželio 15 d. iš savivaldybės (seniūnijos) gavęs informaciją dėl žemėlapio fragmente (-uose) pateiktų duomenų neatitikimų iki 2010 m. sausio 5 d. pateikia Centrui paštu žemėlapio fragmento (-ų) kopiją (-as) su pažymėtais ir aprašytais kontrolių žemės sklypų ribų pasikeitimais pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinamas Žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų ribų įbraižymo žemėlapiuose taisykles (26.6 punktas). Pagal 2009 m. Taisykles seniūnijos darbuotojas, esant galimybei pagal pareiškėjo duomenis elektroniniu būdu įbraižo pareiškėjo deklaruojamų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukų ribas, suformuoja bei atspausdina žemėlapių fragmentus (27.1 punktas), patikrina, ar pateikti ranka įbraižyti žemėlapio fragmentai bei ar visų ranka įbraižytų žemės ūkio naudmenų ar pasėlių laukų informacija yra paraiškoje (27.6 punktas). Pagal ŽŪM 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr.3D-172 patvirtintų Žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų ribų įbraižymo žemėlapiuose taisykles (toliau – ir Įbraižymo taisyklės) deklaruojamų laukų ribos įbraižomos žemėlapiuose, kuriuos Centras parengia pagal administruojamą KŽSD bazę, atsižvelgdamas į 2008 m. deklaruojamų laukų duomenis ir atspausdinęs perduoda savivaldybėms, išskyrus žemėlapius, kuriuose 2008 m. laukai buvo deklaruoti elektroniniu būdu (Įbraižymo taisyklių 9,14, 24 punktai). Pagal Įbraižymo taisyklių 4 punktą žemėtvarkos skyrių specialistai, be kita ko, padeda ūkio subjektams įbraižyti laukų ribas.

2010 m. Taisyklių V skyrius (40-46 punktai) nustato žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų lauku ribų elektroninio įbraižymo tvarką, kurioje nurodyta, kad elektroninį žemėlapį sudaro: ortofotografinis žemėlapis; kontrolinių KŽSD bazės duomenys (kontrolinis dirbamos žemės sklypas (bl1); kontrolinis užstatytų teritorijų žemės sklypas (bl2); kontrolinis mišrus žemės sklypas (bl3); kontrolinių žemės sklypų identifikavimo numeriai; kontrolinių žemės sklypu Gkodai bl1, bl2, bl3, bl6, bl7, bl2003, taip pat kiti šiuose 2010 m. Taisyklių punktuose nurodyti duomenys. 2010 m. Taisyklių 42.2.3 punkte apibrėžta, kad kontrolinis mišrus žemės sklypas (bl3) - tai sklypas, kuriame vyraujantis dangos tipas yra neužstatyta (pastatais, statiniais, kitais infrastruktūros objektais) teritorija, o vyraujantis ūkinis naudojimas – nedirbama žemė (miško žemė, krūmynai, pelkėtos teritorijos, karjerai ir pan.). Šio sklypo tinkamas paramai skirti plotas prilygintas 0.

2009 m. Taisyklėse, pagal kurias deklaruojamų laukų ribų įbraižymas paraiškų priėmimo informacinės sistemoje (PPIS) elektroniniu būdu dar nebuvo privalomas ir žemės ūkio naudmenų įbraižymas turėjo būti atliekamas pagal Įbraižymo taisykles, šių Taisyklių 25 punktas, nustatantis žemėlapio fragmento, į kurį turi būti įbraižytas deklaruojamas laukas, duomenis, numatė iš esmės analogiškus duomenis kaip ir elektroninio žemėlapio duomenys pagal 2010 m. Taisykles, tarp jų: ortofotografininį žemėlapį (25.1 p.), kontrolinį mišrų žemės sklypą (25.2.5 p.), kontrolinių mišrių žemės sklypų Gkodus bl3.

Pagal pateiktus į bylą įrodymus nėra pagrindo nesutikti su pareiškėju, kad jam teikiant 2009 ir 2010 m. paraiškas dėl kontrolinio žemės sklypo Nr. 119397-0532 (lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5GP-1) deklaravimui buvo naudojami Centro sudaryti žemėlapiai, kuriuose Gkodu bl3 pažymėti plotai nebuvo išskirti (b. l. 47, 49). Šis žymėjimas atsirado tik pagal 2009–2010 m. ortofotografijos duomenimis atnaujintą KŽSD bazę, skirtą 2011 metų deklaravimui (b. l. 48, 65–69). NŽT sprendimuose Nr. SP1-(11.2.12E)-1027, Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 konstatuodama tyčinį neteisingą deklaravimą, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir skyrė pareiškėjui sankciją, kaip minėta pirmiau, net nesuteikdama galimybės būti išklausytam ir pateikti savo argumentus.

Atsakovas Sprendime Nr. SP1-(11.2.12E)-1028, be kita ko, nurodant, kad pareiškėjas pažeidė Įbraižymo taisyklių reikalavimus, tačiau pažymėtina ir tai, kad žemėlapio fragmente (Įbraižymo taisyklių 2 priedas), kuris buvo naudojamas 2009 m. deklaravimui, yra įrašas, kad pareiškėją konsultavo ir padėjo įbraižyti atitinkamas valstybės institucijos specialistas (b. l. 33). VAGK sprendime konstatuodama, kad Agentūros 2013 m. liepos 16 d. sprendimai Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 dėl susidariusios skolos grąžinimo nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad J.

A. 2009 ir 2010 m. nesilaikė ES ir (ar) nacionalinės teisės aktuose nustatytų reikalavimų paramai gauti, ir panaikindamas šiuos sprendimus, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorato, kuris 2011 m. birželio 6–10 d. Lietuvoje atliko tyrimą, susijusį su plotu grindžiamomis tiesioginės pagalbos priemokų schemomis 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais, pastabose nurodyta, jog Lietuvos valdžios institucijų naudojamose pasenusiose ir prastos kokybės ŽSIS ir GIS sistemose, kurios daugiausia grindžiamos 2005 m. vaizdais, ūkininkai deklaracijose negalėjo grafiškai nustatyti savo sklypų ribų ir užtikrinti, kad jų sklypuose esantys reikalavimų neatitinkantys plotai nebūtų įtraukti.

Apeliantas, pripažindamas Direktorato išvadose nurodytus trūkumus, teigia, jog iš atnaujintų ortografinių duomenų aiškiai matyti, jog pareiškėjo 2009 m. paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 119397-0532 deklaruoto lauko Nr. 1, taip pat 2010 m. paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 119397-0532 deklaruoto lauko Nr. 1 dalis yra netinkama paramai gauti, todėl, apelianto nuomone, skola pareiškėjui Agentūros sprendimais Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 buvo nustatyta pagrįstai. Remdamasi pirmiau išdėstytų argumentų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto akcentuojamas Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr. 1S-7479 ir pareiškėjo J.

A. įtraukimas į Centro 2012 m. sudarytą sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas – bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje KŽSD bazėje, atnaujintoje pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą (pagal šį Sąrašą netinkamas paramai plotas 2009 m. 1,28 ha, 2010 m. – 1,40 ha), Agentūrai galėjo būti tik pagrindas suabejoti dėl galbūt netinkamai deklaruoto paramai gauti ploto, o ne kaip besąlyginis pagrindas taikyti sankciją. Pagal atnaujintos KŽSD bazės duomenis, pareiškėjo kontroliniame žemės sklype Nr. 119397-0532, lauke Nr. 1 yra išskirti atitinkami plotai, žymimi Gkodu bl3, bl3m.

Pabrėžtina, kad bendras pažymėtų laukų plotas KŽSD bazėje apskaičiuojamas automatiškai. Iš šių duomenų nėra aišku kokia buvo reali padėtis ginčui aktualiuose plotuose deklaravimo metu, o sprendžiant dėl sankcijos taikymo plotai turi būti apskaičiuoti itin tiksliai, nes tai turi įtakos sankcijos dydžiui. Nagrinėjamu atveju atsakovas, remdamasis Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479, minėtu Sąrašu bei atnaujintos KŽSD bazės, skirtos 2011 metų deklaravimui duomenimis (pareiškėjo sklypo 2010 m. birželio 4 d. ir 23 d. ortofotografija) atliko tik formalų 2009 ir 2010 m. paraiškų pakartotinį administracinį patikrinimą, nesiimdama objektyvių administracinio patikrinimo veiksmų, kad būtų surinkti įrodymai, patvirtinantys ar išsklaidantys abejonę dėl galbūt netinkamai deklaruoto paramai gauti ploto.

Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi būti pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis ir nekelti abejonių dėl duomenų patikimumo.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei VAGK sprendimą, remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nors kai kurias teisės normas taikė netinkamai, netenkindamas atsakovo skundo dėl VAGK sprendimo panaikinimo, bylą išsprendė iš esmės teisingai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis