AS-556-988-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-988/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03432-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. (G. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto surašytą 2014 m. birželio 5 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140605-00096.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-140605-00096 nustatyta, jog vieno buto gyvenamasis namas (nurodomi išorės matmenys ir vieta) (toliau – ir statinys) pastatytas savavališkai. Pareiškėjui nurodyta nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Aktas surašytas inter alia vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsniu, kur nustatyta tokia savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka: - Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą, kurį įteikia pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra - arba statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, arba žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui (1 dalis); - Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą šio asmens lėšomis vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius:

1) nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę;

2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;

3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;

4) atstatyti savavališkai nugriautą statinį ar savavališkai išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (2 dalis); -privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu (3 dalis); esant išdėstytoms sąlygoms, asmenys, kuriems pateikti privalomieji nurodymai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą (4 dalis); jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą tokio nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą (6 dalis).

Teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą: leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (7 dalies 1 punktas), nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (7 dalies 1 punktas), išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (7 dalies 3 punktas), atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (7 dalies 3 punktas).

Teismas, sistemiškai aiškindamas nurodytą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad Inspekcijos pareigūno surašytas savavališkos statybos aktas yra tarpinis dokumentas, turintis prevencinę reikšmę ir savarankiškai galiojantis iš esmės ne daugiau kaip 10 darbo dienų nuo jo surašymo dienos, t. y. iki tol, kol Inspekcijos pareigūnas asmeniui, kuriam savavališkos statybos aktas buvo surašytas, pateikia privalomąjį nurodymą šio asmens lėšomis vienu iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Iš skundo ir prie jo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas yra statinio, dėl kurio surašytas ginčijamas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-140605-00096, statytojas. Nuo skundžiamo akto priėmimo (t. y. nuo 2014 m. birželio 5 d.) iki skundo surašymo (t. y. iki 2014 m. liepos 7 d.) yra praėję daugiau nei 10 darbo dienų; taigi Inspekcijos pareigūnas turėjo būti pateikęs Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytą privalomąjį nurodymą pareiškėjui pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Tokio privalomojo nurodymo pareiškėjas šioje byloje neginčija. Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne karta konstatuota, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, o tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Nustačius, kad nuo savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-140605-00096 priėmimo iki skundo, kurio priėmimo teisme klausimas nagrinėjamas šioje nutartyje, surašymo yra praėję daugiau nei 10 darbo dienų, per kurias Inspekcijos pareigūnas pareiškėjui turėjo būti pateikęs Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytą privalomąjį nurodymą pareiškėjui pašalinti savavališkos statybos padarinius, konstatuotina, kad net ir tuo atveju, jei teismas priimtų nagrinėti pareiškėjo skundą dėl savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-140605-00096 teisėtumo ir pagrįstumo, teismas pareiškėjo teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas padarė išvadą, kad 2014 m. birželio 5 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-140605-00096 negali būti savarankišku šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog savavališkos statybos akte nurodoma, kad aktas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šia teise pareiškėjas pasinaudojo, kadangi aktu yra įpareigotas pašalinti savavališkos gyvenamojo namo statybos darbus, nors atliko pradinius ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus. Taigi, akivaizdu, jog savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-140605-00096 vertintinas kaip individualus administracinis aktas, kuris pažeidžia jo teisėtus interesus, nes yra ydingas savo turiniu.

Pareiškėjas negali pašalinti savavališkos gyvenamojo namo statybos padarinius, kadangi tokios statybos nevykdo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, turi būti įvertintas savavališkos statybos aktas surašytas jo atžvilgiu. Akivaizdu, jog ginčijamas aktas sukelia jam įpareigojimus. Ginčijame savavališkos statybos akte ne tik konstatuotas faktas, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra statomas savavališkai, bet ir suformuluoti valinio pobūdžio patvarkymai, t. y. pareikalauta, kad statytojas nevykdytų jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

Taigi minėtas savavališkos statybos aktas pagal formą ir turinį atitinka individualaus administracinio akto sampratą. Aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla, akte suformuluoti privalomo pobūdžio nurodymai dėl statinio statybos sustabdymo, adresuoti konkrečiam subjektui, bet nepagrįstai konstatuojamas gyvenamojo namo statybų vykdymo faktas bei neturėjimas bendraturčių sutikimo vykdyti tokio objekto statybos darbus.

Šios aplinkybės patvirtina, kad administracinis aktas turi turinio trūkumus dėl netinkamų faktinių aplinkybių nurodymo, todėl ginčijamas savavališkos statybos aktas turi būti panaikintas. Ginčijamame savavališkos statybos akte nurodytų padarinių pašalinti negalės, kadangi neketina statyti ir nestato gyvenamojo namo, o atitinkamai negalės gauti leidimo statyti gyvenamąjį namą, nes turėjo ir turi bendraturčių sutikimą statyti ūkinį pastatą, būtent ūkinio pastato statybos yra suprojektuotos, ūkinis pastatas projekte pavadintas dirbtuvėmis (dirbtuvės, t. y. pagalbinio ūkio paskirties pastatai).

Pagalbinio ūkio paskirties pastatai - tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkinio pastato statybos yra pradėtos. Esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui. Ginčijamas savavališkos statybos aktas visiškai atitinka individualaus administracinio akto požymius, bet yra ydingas savo turiniu, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, sukelia jam prievolę pašalinti gyvenamojo namo statybos padarinius, nors gyvenamojo namo statybos nėra vykdomos.

Taigi surašytas savavališkos statybos aktas pažeidžia jo teisėtus interesus, sukelia jam neigiamas pasekmes, todėl turi būti panaikintas, o byla dėl individualaus administracinio akto, sukėlusio jam įpareigojimus nevykdyti gyvenamojo namo statybos darbų, nors tokių darbų nevykdo, nes atlieka ūkinio pastato rekonstrukciją, yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos valstybinės priežiūros poskyrio 2014 m. birželio 5 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-140605-00096 panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad Inspekcijos pareigūno surašytas savavališkos statybos aktas yra tarpinis dokumentas, turintis prevencinę reikšmę, ir šiuo atveju teisines pasekmes pareiškėjui sukels ginčijamo akto pagrindu surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką yra pažymėjęs, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų, t. y. savavališkos statybos aktas, kuriame tik nustatytos galimos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, administraciniuose teismuose negali būti ginčijamas, nes toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Kai keliamas ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės, toks skundžiamas savavališkos statybos aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d. ir 15 str.) (pvz., LVAT 2011 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-325/2011). Kita vertus, administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog atitinkamas savavališkos statybos aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, jei juo sukurtos tam tikros teisinės pasekmės pareiškėjui arba tokiame akte įtvirtinti tam tikri įpareigojimai. Tokiais atvejais nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo skundo reikalavimais nesiekiama išspręsti kilusio ginčo (pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Šiuo atveju skundžiamame savavališkos statybos akte pažymima, jog vieno buto gyvenamasis namas (nurodomi išorės matmenys ir vieta) pastatytas savavališkai. Pareiškėjui nurodyta nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Atitinkamai, pareiškėjas nurodo, jog akte nepagrįstai konstatuojamas gyvenamojo namo statybų vykdymo faktas, pareiškėjas negali pašalinti savavališkos gyvenamojo namo statybos padarinius, kadangi tokios statybos nevykdo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo akto turinį, pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad 2014 m. birželio 5 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-140605-00096 pats savaime pareiškėjui negali sukelti kokių nors papildomų materialinių teisinių pasekmių. Pareiškėjo keliamas ginčas dėl šio akto iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės. Kaip matyti iš skundo, atskirojo skundo argumentų, pareiškėjas ginčija tik nustatytas savavališkos statybos faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl savavališkos gyvenamojo namo statybos padarinių šalinimo nukreipti į ateitį. Atsižvelgiant į tai, kaip minėta, teisines pasekmes pareiškėjui sukels ginčijamo akto pagrindu surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad 2014 m. birželio 5 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-140605-00096 negali būti savarankišku šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir pagrįstai atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. M. (G. M.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius