A-552-2176-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-2176/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00608-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Alovė“, R. S., V. S., R. P., V. S., B. O. S., M. J. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. S. skundu ir patikslintais skundais (b. l. 2-9, 120-128, 135-144, I t.) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-1655 „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimo bylų grąžinimo“ ir pripažinti, jog Administracija nepagrįstai nesprendžia jos kompetencijoje esančių klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į 0,0423 ha (posesija Nr. 12) žemės sklypą, kurį iki žemės nacionalizacijos valdė A. S.; įpareigoti Administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos natūra grąžinamus 0,1173 ha (posesija Nr. 12) ir 0,0423 ha (posesija Nr. 12) žemės sklypus pažymėti kaip laisvus (neužstatytus); patvirtinti parengtus žemės sklypų planus, sklypų dydį ir ribas; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patvirtinimo“; pasiūlyti urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymus dėl žemės servituto nustatymo; suteikti žemės sklypams adresus ir pareiškėjui iš atsakovo priteisti 1 Lt žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodė, jog jis pretenduoja atkurti nuosavybės teisę į mirusios senelės žemę, esančią Palangoje, (duomenys neskelbtini) (posesija Nr. 12), tačiau atsakovas atsisako patvirtinti 0,1173 ha ir 0,0423 ha žemės sklypų planus, jų dydžius ir ribas bei apribojimus.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į pareiškėjo skundus (b. l. 24-25, 58-59, II t.) prašė skundų netenkinti.

Atsakovas paaiškino, jog sprendžiant klausimą dėl 0,0423 ha žemės sklypo, kadastrinių matavimų bylos grąžintos iki klausimų, susijusių su miesto infrastruktūra, išsprendimo, kurį planuojama išspręsti rengiamo detaliojo plano sprendiniais. Detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A1-143 perdavė UAB „Alovė“ (toliau – ir Bendrovė), o 2009 m. kovo 10 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 4.6 punkte nurodyta, kad teisių ir pareigų perėmėjas įsipareigoja finansuoti detaliojo plano rengimo darbus ir infrastruktūros planavimą bei įrengimą.

Pareiškėjui apskundus minėtą direktoriaus įsakymą teismui, buvo patenkintas jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, buvo sustabdytas šio įsakymo galiojimas. Atsakovo teigimu, kol nebus tiksliai suplanuotas pravažiavimas, esantis 0,0423 ha žemės sklypo šiaurės gretimybėje, tol Administracijos direktorius negalės iki galo išspręsti jo kompetencijoje esančių klausimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nurodytą žemės sklypą. Atsakovas nurodė, kad Administracijos 2009 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (4.17)-D3-1655 „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimo bylų grąžinimo“ Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui buvo grąžintos 0,1773 ha (posesija Nr.

12) kadastrinių matavimų bylos žemės sklypo plano nepatvirtinus, nes pagal pateiktas kadastrinių matavimų bylas suformuotame žemės sklype yra pažymėti takai. Administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius 2009 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (18.8)-ASK1-302 kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą dėl suformuotame žemės sklype esančių takų priklausomybės. 2009 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 2050/05-S2-284 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas informavo, kad nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, esantys kiemo statiniai yra administracinio pastato 1B2p priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso UAB „Alovė“.

Administracija pažymėjo, kad atsižvelgiant į pateiktą informaciją, atsakovas negalėjo atlikti Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punkte numatytų savivaldybės administracijos funkcijų ir tokį sklypą pažymėti kaip laisvą (neužstatytą). Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25 yra suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-757/2008 buvo konstatuota, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25 patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę negali būti vertinama kaip informacija kartografinėje medžiagoje apie laisvą žemę, nes tokia informacija turi būti teikiama dėl kiekvieno piliečių prašymo atkurti nuosavybės teises.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alovė“ atsiliepimu į skundą (b. l. 34-38, II t.) prašė skundą atmesti.

Bendrovė paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje. Ši teritorija iš pietų pusės ribojasi su suformuotais 0,1173 ha ir 0,0423 ha žemės sklypais posesijoje Nr. 12, priklausiusiais pareiškėjo senelei A. S.. Bendrovės manymu, vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, UAB „Alovė“ turi teisę išsinuomoti jos naudojamą žemės sklypą. Tam, kad Bendrovė galėtų tinkamai įforminti žemės sklypo prie statinių nuomos santykius, kad galėtų vykdyti veiklą, kilo būtinybė naudojamo žemės sklypo ribas patikslinti.

Šiuo metu UAB „Alovė“ realiai naudojamas žemės sklypas yra įtrauktas tiek į Palangos miesto generalinį planą, tiek į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo suplanavimo projektą, patvirtintą 1994 m. rugsėjo 23 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 44, todėl yra prielaidos sklypo patikslinimui. 2008 m. spalio 27 d. raštu Nr. 2-3560-(14.24) UAB „Alovė“ gavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimą rengti detalųjį planą (duomenys neskelbtini), Palangoje. 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-526-386/2008 Klaipėdos apygardos administracinis teismas įpareigojo Administraciją suformuoti žemės sklypą prie UAB „Alovė“ priklausančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Bendrovė nesutiko su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti Administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos natūra grąžinamą 0,1173 ha žemės sklypą bei 0,0423 ha žemės sklypą pažymėti kaip laisvus (neužstatytus), kadangi toje teritorijoje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra trinkelėmis grįsti takai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė), kurie nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip administracinio pastato 1B2p priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso UAB „Alovė“.

Bendrovės teigimu, trinkelėmis grįsti takai yra kiemo aikštelės teritorijoje, todėl jie nėra registruojami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą priskirtinas valstybės išperkamai žemei, nes yra užstatytas administraciniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Palangoje, priklausančiais inžineriniais statiniais – kiemo aikštele, skirtais eksploatuoti minėtam pastatui bei kitiems (duomenys neskelbtini), Palangoje, esantiems statiniams, todėl negali būti grąžintas natūra.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 3 punktu, nustatė, kad Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektas bei 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, į kurių suplanuotą teritoriją patenka UAB „Alovė“ nuosavybės teise priklausantys pastatai. Duomenų, kad abu šie detalieji planai būtų pakeisti ar panaikinti, teismas nenustatė. Teismas pažymėjo, jog šiuo metu yra parengtas sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalusis planas, kuriuo suformuotas žemės sklypas prie UAB „Alovė“ nuosavybės teise priklausančių pastatų, tačiau jis nėra patvirtintas, nes 2011 m. balandžio 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Administracijai uždrausta atlikti bet kokius veiksmus pagal teritorijų planavimo įstatymo ir aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių su pakeitimais nuostatas dėl UAB „Alovė“ rengiamo detaliojo teritorijos plano derinimo ir tvirtinimo. Nors civilinio proceso tvarka yra ginčijama UAB „Alovė“ nuosavybės teisė į kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, bei prašoma panaikinti tokio statinio teisinę registraciją, tokia Bedrovės teisė nėra nuginčyta ir tokio statinio teisinė registracija nėra panaikinta.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog ginčo žemė yra priskirtina valstybės išperkamai, nes ji atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytas sąlygas – Palangos miestui buvo priskirta iki 1995 m. birželio 1 d. ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintais detaliaisiais planais yra užimta žemės sklypu, reikalingu pastatams, statiniams bei įrenginiams eksploatuoti. Teismas darė išvadą, jog 2009 m. gegužės 19 d. Administracijos sprendimo, įforminto raštu Nr. (4.17)-D3-1655, panaikinimui teisinio pagrindo nėra. Kadangi teritorija, kurioje yra 0,1173 ha žemės sklypas (posesija Nr. 12), Administracijos kartografinėje medžiagoje nėra pažymėta kaip laisva (neužstatyta) žemė, reikalavimą Administracijos direktorių įpareigoti atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus teismas laikė nepagrįstu.

Teismas nustatė, kad 2008 m. gruodžio 24 d. teismo sprendimu Administracija buvo įpareigota vadovaujantis galiojančiais detaliaisiais planais suformuoti žemės sklypą prie UAB „Alovė” priklausančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje. Administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A1-143 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo UAB „Alovė”“ detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos perduotos Bendrovei. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2009 m. kovo 10 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 4.6 punkte numatyta, jog detaliojo teritorijų planavimo teisių ir pareigų perėmėjas įsipareigojo finansuoti detaliojo plano rengimo darbus ir infrastruktūros planavimą bei įrengimą. Kadangi nustatyta, jog 2011 m. balandžio 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Administracijai yra uždrausta atlikti bet kokius veiksmus pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių su pakeitimais nuostatas dėl UAB „Alovė“ rengiamo detaliojo teritorijos plano derinimo ir tvirtinimo, teismas darė išvadą, kad klausimai, susiję su infrastruktūra, nėra išspręsti ir nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog žemė, kurioje yra 0,0423 ha žemės sklypas, yra laisva (neužstatyta). Nenustačius aplinkybių, kurioms esant būtų galima pripažinti neteisėto vilkinimo faktą, skundo reikalavimą Administracijos direktorių įpareigoti atlikti veiksmus, susijusius su 0,0423 ha žemės sklypo plano patvirtinimu, teismas laikė nepagrįstu.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1-3 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-183/2012, 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012, 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2010 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-321/2010 ir pažymėjo, kad, nors iš teismui formuluojamo reikalavimo matyti, jog žalos atlyginimo prievolė kildinama iš atsakovo neteisėtų veiksmų, skunde nenurodyta, koks yra žalos pobūdis, niekuo nepagrįstas prašomos atlyginti žalos dydis. Įvertinęs skundu ginčijamą 2009 m. gegužės 19 d. Administracijos sprendimo, įforminto raštu Nr. (4.17)-D3-1655, teisėtumą ir veiksmus, susijusius su 0,0423 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, tvirtinimu, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumos, todėl reikalavimo dėl žalos atlyginimo netenkino.

III. Pareiškėjas M. S. apeliaciniu skundu (b. l. 94-99, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neanalizavo pareiškėjo argumentų ir byloje pateiktų įrodymų, susijusių su esminiu klausimu – ar pareiškėjui grąžintinuose sklypuose yra Bendrovei priklausantis statinys – kiemo aikštelė. Pareiškėjo manymu, registracijos faktas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kiemo aikštelė ribojasi su pareiškėjui grąžintinais žemės sklypais. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjui grąžintinų sklypų ribose yra Bendrovei priklausančių statinių.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2009 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (18.8)-ASK1-302 klausė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, kam priklauso trinkelėmis grįsti takai, esantys prie pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje. Be to, rašte daroma nuoroda į 2008 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. R4-840-(3.4) nurodytą žemės sklypą, t. y. klausiama tik apie 0,1173 ha dydžio pareiškėjui grąžintiną žemės sklypą. Pareiškėjas pažymi, kad iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2009 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 2050/05-S2-284 matyti, kad nors atsakovas klausė, ar yra registruoti ir kam priklauso trinkelėmis grįsti takai, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsakė, kad Bendrovei priklauso kiemo aikštelė.

Pareiškėjas pabrėžia, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas savo rašte nenurodė, kad trinkelėmis grįsti takai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre ar kad trinkelėmis grįsti takai registruoti Bendrovės vardu. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kur randasi Nekilnojamojo turto registre Bendrovės vardu registruota aikštelė, koks jos plotas, dydis, ribos ir / ar koordinatės. Pareiškėjas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog Bendrovei priklausanti kiemo aikštelė ribojasi su pareiškėjui grąžintinais žemės sklypais.

Pareiškėjas pabrėžia, kad nei viename dokumente nėra duomenų apie plytelėmis grįstus takus, todėl daro išvadą, kad trinkelėmis grįsti takai negali būti kliūtis grąžinti pareiškėjui ginčo žemės sklypus. Pareiškėjas abejoja specialisto E. P. D. parodymais ir juos vertina kritiškai. M. S. atkreipia dėmesį, kad atsakovas ne kartą buvo išreiškęs poziciją, jog ginčo žemės sklypai nėra užstatyti ir gali būti grąžinami pareiškėjui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2011 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, jog dalis betoninėmis plytelėmis grįstų takų (pažymėtų 1b) buvo išardyti ir jų sklype nėra.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas patvirtino, jog trinkelėmis grįsti takai negali būti tapatinami su Bendrovės vardu registruota kiemo aikštele. M. S. teigimu, Bendrovė niekada neginčijo ir neprieštaravo dėl atsakovo sprendimo dėl trinkelėmis grįstų takų vietoje buvusių sklypų suformavimo ir grąžinimo buvusiems savininkams, kas, pareiškėjo manymu, patvirtina, jog Bendrovė trinkelėmis grįstų takų nelaikė savo nuosavybe. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintame (duomenys neskelbtini) gyvenamojo detalaus suplanavimo projekte ir 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintame Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane nėra pažymėtos nei pareiškėjui grąžintinų sklypų ribos, nei aiškiai identifikuoti Bendrovei priklausantys statiniai, todėl, M.

S. manymu, šie dokumentai nepatvirtina, kad Bendrovei priklausantys statiniai patenka į pareiškėjui grąžintinus sklypus. Pareiškėjas tvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre registruota aikštelė negali būti tapatinama su plytelėmis grįstais pėsčiųjų takais ir nepatenka į pareiškėjui grąžintinų sklypų ribas. M. S. pažymi, kad iš Palangos miesto savivaldybės tarybos 5-ojo šaukimo 4-ojo tarybos posėdžio 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 25 matyti, jog Palangos miesto savivaldybės taryba buvo suderinusi informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir dalis 12 posesijoje esančios žemės buvo pažymėta kaip laisva.

Be to, teismas konstatavo, jog 2008 m. gegužės 19 d. Palangos miesto savivaldybės komisija dėl laisvos (neužstatytos) žemės pripažino, kad žemės plotas, esantis Bendrovei nuosavybės teise priklausančio pastato pietinėje gretimybėje, yra laisvas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 0,0423 ha žemės sklypo grąžinimo ir pažymi, kad Bendrovės atliekamas infrastruktūros planavimas bei įrengimas šalia jai priklausančių statinių neturi nieko bendra su atsakovo nurodytos Palangos miesto gatvės įrengimu.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas niekada neneigė, jog pareiškėjui grąžintiname 0,0423 ha žemės sklype nėra kiemo aikštelės ar trinkelėmis grįstų takų, atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo 2011 m. spalio 19 d. posėdyje patvirtino, kad trinkelėmis grįsti takai yra kliūtimi grąžinti tik 0,1173 ha žemės ginčo sklypą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių žemės sklypo planų matyti, jog šiame ginčo žemės sklype nėra jokios kiemo aikštelės, taip pat nėra jokių trinkelėmis grįstų takelių.

Pareiškėjas daro išvadą, kad Bendrovės vykdomas detalusis planavimas negali apimti šio žemės sklypo, nes jame nėra jokių statinių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alovė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 105-108, IV t.) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Bendrovė pažymi, kad pareiškėjui grąžintinų žemės sklypų ribose yra statiniai: administracinis pastatas, kiemo statiniai (kiemo aikštelė), nuosavybės teise priklausantys UAB „Alovė“. Tai įrodo kadastrinių matavimų bylos, žemės sklypų planai, Palangos miesto generalinis planas bei (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalusis planas. Bendrovė pažymi, kad ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjui grąžintinų sklypų ribos patenka į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, kuriose yra Bendrovei priklausantys statiniai. Kol nėra aiškios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, Administracija negalėjo spręsti klausimų dėl pareiškėjui grąžinamų žemės sklypų, negalėjo konstatuoti, kad ši žemė laikoma laisva. Bendrovės manymu, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-526-386/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis šioje byloje turi prejudicinę galią ir yra kaip prima facie rašytinis įrodymas. Bendrovė pažymi, kad UAB „Alovė“ parengtas detalusis planas vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, pastatų teisinė registracija ir Bendrovės nuosavybė į juos nėra panaikinta. Bendrovės teigimu, sprendžiant klausimą dėl 0,0423 ha ploto žemės sklypo, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, kuriame stovi Bendrovei priklausantys pastatai, turi būti išspręstas klausimas, susijęs su infrastruktūra, tuomet bus aišku, ar šioje teritorijoje yra laisvos žemės.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 110, IV t.) prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovas paaiškina, kad pirmiausia reikėtų suformuoti žemės sklypą prie esamo Bendrovės statinio, o likusią žemę grąžinti pretendentams, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi Bendrovei uždrausta atlikti bet kokius detaliojo planavimo veiksmus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad registrų centre esančioje techninėje inventorinėje byloje yra nurodyti takeliai K1, todėl daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog takelių nėra. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pats pareiškėjas prašo panaikinti kiemo aikštelės teisinę registraciją ir Bendrovės nuosavybės teises į ją, nes tai nurodoma kaip kliūtis susigrąžinti žemę natūra.

Pareiškėjas M. S. pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad UAB „Alovė“ prašo jam skirti baudą už tai, kad jis teisinėmis priemonėmis gina savo teises į nuosavybę. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad UAB „Alovė“, pasinaudodama formaliomis priežastimis, siekia pasisavinti pareiškėjui grąžintinus žemės sklypus, o Administracija, teikdama prioritetą ne nuosavybės teisių atkūrimui, o verslo subjektų interesams, tokius veiksmus toleruoja. Pareiškėjas paaiškina, kad pakartotinai prašymą dėl bylos sustabdymo pateikė tuomet, kai tapo aišku, kad administracinė byla bus išnagrinėta greičiau nei civilinė byla. Pareiškėjas pabrėžia, kad neturi suinteresuotumo vilkinti bylos nagrinėjimo, nes kuo ilgiau tęsiasi bylos nagrinėjimas, tuo ilgiau jam negali būti atkurta nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypus. M. S. manymu, UAB „Alovė“ piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. administracinėje byloje Nr. I-262-342/2012 atmetė jo skundą, tačiau teismas kiemo aikštelės registracijos klausimo iš esmės nenagrinėjo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2909/2012 taip pat nenagrinėjo kiemo aikštelės registracijos teisėtumo klausimo iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl savivaldybės administracijos pareigos atlikti veiksmus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę procese – žemės sklypus, į kuriuos pretenduoja pareiškėjas, pažymėti kaip laisvus (neužstatytus), patvirtinti parengtus žemės sklypų planus, sklypų dydį ir ribas bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su žemės sklypų grąžinimu.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 106 punkte (106 punkto 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 915 redakcija) nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Iš minėtų teisės aktų matyti, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs žemėtvarkos skyriaus prašymą, turi įvertinti galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, atsižvelgti į realiai egzistuojančią situaciją ir tik nustatęs, kad teritorijoje, kurioje pilietis pretenduoja susigrąžinti žemę natūra, yra laisvos žemės, kuri nepriskirtina valstybės išperkamai, privalo pateikti informaciją apie tai žemėtvarkos skyriui, o vėliau ir patvirtinti laisvų žemės sklypų planus, dydžius, apribojimus ir t.t.

Iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių pareiškėjui atkūrimo į buvusiai savininkei A. S. priklausiusius 0,1173 ha ir 0,0423 ha žemės sklypus Palangos mieste. Siekdamas įgyvendinti savo teisę į nuosavybės atkūrimą pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, ginčijo 2009 m. gegužės 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą Nr. (4.17)-D3-1655 bei reiškė kitus reikalavimus. Minėtu sprendimu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius informavo, jog negali patvirtinti 0,1173 ha (posesija Nr. 12) žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, plano, dydžių ribų bei apribojimų, nes iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktos informacijos paaiškėjo, kad šiame žemės sklype yra kiemo statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Alovė“, kuriam taip pat perduotos teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo veiksmai buvo teisėti, nes, iš vienos pusės, ginčo žemės sklypai patenka į teritoriją, suplanuotą galiojančiais detaliojo planavimo dokumentais, pagal kuriuos šiuose sklypuose yra statiniai; iš kitos pusės, kol atsakovui uždrausta atlikti veiksmus, susijusius su detaliųjų planų tvirtinimu, negalima konstatuoti, kad šioje teritorijoje galima suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas vilkina atlikti veiksmus, numatytus Tvarkos 106 punkte.

Apeliaciniame skunde išsakoma pirmosios instancijos teismo sprendimo kritika grindžiama tuo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netyrė, ar abiejuose žemės sklypuose, į kuriuos pretenduoja pareiškėjas, realiai yra kokie nors statiniai, kas leistų laikyti ginčo sklypus užstatytais.

Ginčo teritorija yra suplanuota galiojančiais Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu bei 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu. Be to, minėtai teritorijai galioja Palangos miesto bendrasis ir specialieji planai. Pagal visus minėtus teritorijų planavimo dokumentus, juos sugretinus su Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, ginčo teritorijoje yra trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Alovė“ priklausantis statinys – kiemo aikštelė, kaip administracinio pastato priklausinys. Šio juridinio asmens nuosavybės teisės į minėtus statinius nėra nuginčytos, todėl šis žemės sklypas priskirtinas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytai valstybės išperkamai žemei. Taigi 0,1173 ha žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, šiuo metu negali būti laikomas laisvu (neužstatytu), ir dėl šios priežasties nėra pagrindo atsakovą įpareigoti atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su šio žemės sklypo suformavimu nuosavybės teisių atkūrimui.

Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su 0,0423 ha žemės sklypu, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas sprendime neteigė, kad šiame žemės sklype yra kokie nors statiniai. Teismo sprendimas grindžiamas tuo, kad nėra išspręstos miesto infrastruktūros problemos, susijusios su (duomenys neskelbtini) gatvės ir privažiavimų į atskirus žemės sklypus projektavimu. Šie klausimai turėjo būti išspręsti rengiamu (duomenys neskelbtini), Palangos mieste detaliuoju planu, tačiau teismui uždraudus vykdyti tolesnes detaliojo planavimo procedūras ir patvirtinti naują detalųjį planą, kuris turėtų nustatyti, kokie žemės sklypai yra reikalingi esamų statinių ir infrastruktūros objektų eksploatavimui, byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad šio žemės sklypo, į kurį nuosavybės teises atkurti pretenduoja pareiškėjas, visuomeninė paskirtis išnyko ar kad šioje vietoje galima suformuoti kitokį laisvą (neužstatytą) žemės sklypą. Teisėjų kolegija nenustatė, kad detaliojo planavimo procesas šioje teritorijose būtų vilkinamas ar atliekamas per neprotingai ilgą laiką. Tik užbaigus šias detaliojo planavimo procedūras, savivaldybės administracija galės vykdyti LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Tvarkoje numatytą pareigą pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, suprojektuoti žemės sklypus ir t.t. Tokia savivaldybės administracijos direktoriaus pareiga siejama ne su vien abstrakčia galimybe grąžinti žemę ar atskirų pretendentų pageidavimais, o su teritorijų planavimo procedūrų užbaigimu.

Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog minėti du žemės sklypai, į kuriuos nuosavybės teises natūra pretenduoja atkurti pareiškėjas, kol kas negali būti laikomi laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra žeme. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimą ir įpareigoti atsakovą atlikti su nuosavybės teisių atkūrimu susijusias administracines procedūras. Toks įpareigojimas būtų išankstinis, nes tik patvirtinus naujus teritorijų planavimo dokumentus ginčo teritorijai, gali būti sprendžiamas klausimas dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimo pareiškėjui.

Nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip būtinosios savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Apeliantas papildomu 2013 m. gruodžio 3 d. prašymu prašė sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus apeliacine tvarka išnagrinėta Palangos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-127-890/2013 pagal M. S. ieškinį dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą panaikinimo ir nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimo. Pažymėtina, kad analogiškas klausimas buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.AS602-150/2013, kurioje konstatuota, jog pagal ABTĮ administracinis teismas tikrina viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą šių sprendimų priėmimo metu, t. y. teismas tikrina ar sprendimo priėmimo metu institucijos veikė jų kompetencijos ribose, ar teisėti sprendimai ar turėjo pagrindą atsisakyti atlikti veiksmus (ABTĮ 3 straipsnis). Administracinio teismo nagrinėjimo dalyku yra viešojo administravimo subjektų veiksmai ar neveikimas pagal sprendimų priėmimo metu buvusią faktinę padėtį atsižvelgiant į kitus galiojančius administracinius sprendimus, į teismo sprendimus ar kitus veiksnius, sąlygojančius sprendimo priėmimo metu esančią faktinę padėtį. Teismas tikrina, ar teisėtai administravimo subjektai priėmė sprendimą, ar atsisakė priimti sprendimą dėl administracinio santykio esmės ar administravimo subjektai priėmė procedūrinio pobūdžio teisės aktus. Minėtas procesas administraciniame teisme tiesiogiai nepriklauso nuo tam tikros civilinės bylos, kurios nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiką, išnagrinėjimo.

Teisėjų kolegija nenustatė naujų faktinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu padaryti kitokias išvadas apie šių bylų tarpusavio ryšį, todėl šis apelianto prašymas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Skirgailė Žalimienė