AS-143-364-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-364/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07789-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ajam pensijų skyriui dėl pensijos dalies grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. gruodžio 13 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius) grąžinti neišmokėtos pensijos dalį už 2010 m. sausio 1 d.– 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, o būtent – 13 926,07 Lt.

Pareiškėja nurodė, kad 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, pagal kurį buvo neišmokėta pensijos dalis. Manydama, jog pensija neišmokėta nepagrįstai, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), iš kurios gavo neigiamą atsakymą ir iki šiol negali atgauti priklausančios pensijos dalies. Paskutinį VSDFV 2013 m. lapkričio 29 d. atsakymą Nr. (6.5) I-8176 dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo gavo 2013 m. gruodžio 4 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2014 m. sausio 17 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėja turėtų tinkamai suformuluoti reikalavimą ir nurodyti bylos šalis; išaiškino, kad, nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

Teismas nurodė, kad, pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, galiojusią iki 2012 m. gruodžio 31 d., taikytiną pareiškėjos inicijuojamam ginčui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 2 d.). Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose (pvz., 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-29/2011), kuriose konstatuota, jog įstatymu nustatoma privaloma išankstinė ginčų dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų apskundimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai tvarka. Kad asmuo prieš kreipdamasis į teismą dėl sumažintos pensijos dalies neišmokėjimo turi kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, o šioms institucijoms skundo nepatenkinus asmuo įgyja teisę pažeistas teises ginti teisme, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktuali praktika (pvz., 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama ir suvienodindama administracinių teismų praktiką Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti VSDFV, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti.

Teismas nustatė, kad pareiškėja, 2013 m. lapkričio 25 d. kreipdamasi į VSDFV, pradėjo šią procedūrą, tačiau jos ir VSDFV teritorinio skyriaus ginčas dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nebuvo peržiūrėtas iš esmės. VSDFV 2013 m. lapkričio 29 d. sprendime Nr. (6.5) I-8176 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl to, kad ji praleido apskundimo terminą, t. y. atsisakymą pagrindė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 punktu. Taigi pareiškėja nepabaigė nustatytos privalomos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Neaišku, ar pareiškėja kreipėsi į VSDFV (kaip nurodyta, iki 2013 m. gruodžio 17 d.) ir pateikė dokumentus bei prašymą atnaujinti terminą, ar ji iš karto kreipėsi į teismą. Šių aplinkybių pareiškėja skunde nenurodė. Jei nėra kitų VSDFV sprendimų, kuriais pareiškėjos skundas išnagrinėtas iš esmės, teismo nuomone, darytina išvada, kad VSDFV 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. (6.5) I-8176 pareiškėjai šiuo metu sukelia tiesiogines pasekmes ir galėtų būti ginčytinas teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad jei pareiškėjas nesutinka su VSDFV sprendime konstatuota aplinkybe, jog pareiškėjas praleido 3 metų terminą, ar mano, kad VSDFV priėmė sprendimą pažeisdama teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas šį sprendimą turėtų skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (pvz., 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-717/2013).

Teismas nurodė, kad pareiškėja teismui turėtų patikslinti reikalavimą ir ginčyti VSDFV 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (6.5) I-8176, atsakovu nurodyti VSDFV, o reikalavimas dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo dėl nurodytų aplinkybių negali būti nagrinėtinas teisme, kol nebaigta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėja 2014 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, prašydama įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių grąžinti neišmokėtos pensijos dalį už 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, o būtent – 13 926,07 Lt, taip pat panaikinti VSDFV 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (6.5) I-8176 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. (10.1)3-131609.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d., 149 str.).

Teismas nurodė, jog ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismas pažymėjo, jog, kaip matyti iš pareiškėjos suformuluoto reikalavimo bei skunde nurodytų šalių, ji neatsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti, išdėstytus paaiškinimus ir nepašalino skundo trūkumų. Nors pareiškėja skunde teismui ir pateikė savo nuomonę dėl neprivalomos VSDFV procedūros užbaigimo ir kad ji turinti teisę kreiptis į teismą dėl nepriemokos priteisimo, tačiau šiuo atveju tai tėra tik pareiškėjos nuostata, kuri negali paneigti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pateiktų išaiškinimų, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti VSDFV, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti (2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013). Akivaizdu, kad pareiškėja nepabaigė nustatytos privalomos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, nes VSDFV 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (6.5) I-8176 atsisakė nagrinėti jos skundą dėl to, kad ji praleido apskundimo terminą, o pati pareiškėja skunde teismui nurodė, kad į VSDFV su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti nesikreipė, skundą padavė teismui. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartyje nustatytų trūkumų ir teismui nepateikė skundo, kuris atitiktų ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, todėl teismas skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu, kurį patikslino, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti skundą.

Pareiškėja nurodo, kad VSDFV 2013 m. lapkričio 29 d. atsakyme Nr. (6.5) I-8176 nurodyta, jog šį sprendimą per 20 dienų nuo gavimo dienos turėjo teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Jeigu nebūtų nurodyta galimybė tiesiogiai kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, būtų pabaigusi šią ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Tai, kad VSDFV neišnagrinėjo skundo ikiteismine tvarka, neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl pensijos nepriemokos priteisimo. Sprendžiant šalių ginčą, turėtų būti atsižvelgta į teismų praktiką šios kategorijos bylose, nes teismai yra išsprendę analogiškų bylų, kurių ratio decidendi sutampa su šios bylos faktine fabula. Pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Taigi skundas dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo teismo privalo būti priimtas ir išnagrinėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, nes ji nepašalino šio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų (tinkamai suformuluoti reikalavimą ir nurodyti bylos šalis).

Reikia pažymėti, kad administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 23 straipsnyje yra nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti šiame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Todėl ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, nes taip suteikiama galimybė per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Šiuo atveju pareiškėja atsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties nurodymus ir laiku pašalino nustatytus skundo trūkumus: pareiškėja ginčija VSDFV 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (6.5) I-8176, atsakovu nurodė ir VSDFV (b. l. 17–21). Visi pareikšti skundo reikalavimai yra pakankamai konkretūs ir aiškūs, kad teismas galėtų išspręsti skundo priėmimo klausimą. Būtina pažymėti, kad skundo dalyko formulavimas yra pareiškėjos teisė. Be to, ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis teismui suteikia teisę patikslinti proceso šalis nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nepašalino nurodytų skundo trūkumų, yra nepagrįsta.

Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė