A-146-426-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-426/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00813-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.3.;16.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 5–11), kuriame prašė panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau – ir VSAT Varėnos rinktinė, Rinktinė, atsakovas) vado 2012 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. TE-190 „Dėl V. V. perkėlimo į kitas pareigas“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-190) ir grąžinti į VSAT Varėnos rinktinės ikiteisminio skyriaus viršininko pareigas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Rinktinės vadas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į Rinktinės pareigūnų atestacijos komisijos (toliau – ir Atestacijos komisija) posėdžio 2012 m. birželio 26 d. protokolo Nr. (21/19-2.2)-7-431 (toliau ir – Protokolas Nr. (21/19-2.2)-7-431) išvadą, Įsakymu Nr. TE-190 perkėlė pareiškėją iš VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko (A lygio, 13 kategorijos) pareigų į Rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (A lygio, 11 kategorijos) pareigas.

Pareiškėjo teigimu, Įsakymas Nr. TE-190 yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jo atestacija buvo atlikta pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Priimant Įsakymą Nr. TE-190 vadovautasi Atestacijos komisijos išvada, kuri dėl padarytų pažeidimų yra neteisėta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. IV-314 patvirtintų Vidaus tarnybos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių (toliau – ir Atestavimo taisyklės, Taisyklės) 7 punktu ir 8 punktu, atestacijos komisija sudaroma dvejiems metams. Atestacijos komisijos, sudarytos Rinktinės vado 2012 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 4-62 dvejiems metams, sudėtis rengiantis pareiškėjo atestacijai, buvo pakeista du kartus: VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4-266 ir 2012 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 4-275. Pareiškėjo nuomone, Rinktinės Atestacijos komisijos sudėtis buvo keičiama nepagrindžiant pakeitimų objektyviomis aplinkybėmis, siekiant ją sudaryti iš šališkų, lojalių tiesioginiam pareiškėjo vadovui E. Č. lojalių pareigūnų, kurie būtų neobjektyvūs ir priimtų pareiškėjui nepalankų sprendimą. Rinktinės vado 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4-265, kuris buvo priimtas pareiškėjo nedarbingumo laikotarpiu, atestacijos data buvo perkelta nenustatytam lakui. Buvo pažeistas Atestavimo taisyklių 11 punktas, nustatantis, kad pareigūnas su įsakymu, kuriuo paskiriama konkreti atestacijos data (patvirtinamas grafikas), turi būti supažindinamas prieš 20 dienų. 2012 m. birželio 21 d. atestacija buvo vykdoma nesilaikant Atestavimo taisyklių reikalavimų, nes Atestacijos komisija atmetė pareiškėjo prašymą atidėti posėdį dėl tos priežasties, kad pareiškėjas nedarbingumo laikotarpiu nežinojo apie atestacijos datą, negalėjo jai pasiruošti, turėjo vengti fizinio ir protinio krūvio.

Atestacijos komisija buvo šališka, todėl jos išvada yra neobjektyvi ir neteisėta. E. Č., kuris Rinktinės vado 2012 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 4-62 buvo paskirtas Atestacijos komisijos pirmininko pavaduotoju, yra pareiškėjo tiesioginis vadovas. E. Č. neinformavo savo vadovo apie susidariusią situaciją, nenusišalino nuo pareiškėjo atestacijos procedūros, tuo pažeisdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228, patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių (toliau – ir Elgesio taisyklės) 6.10 punktą. Pareiškėjas teigė, kad E. Č. buvo šališkas, suinteresuotas ginti savo surašytą neigiamą išvadą, kuri buvo Atestacijos komisijos vertinimo dalykas. E. Č. dalyvavimas pareiškėjo atestacijos procedūroje galėjo daryti įtaką kitų Atestacijos komisijos narių apsisprendimui. E. Č. galėjo dalyvauti pareiškėjo atestacijos procedūroje tik kaip Atestacijos komisijos pakviestas atestuojamo pareigūno tiesioginis vadovas (Atestavimo taisyklių 20 punktas). Atestacijos metu pareiškėjui buvo priekaištaujama, kad jo vadovaujamas Rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyrius ir Operatyvinės veiklos skyrius, nebendradarbiauja. Operatyvinės veiklos skyriaus vadovas V. A. yra Rinktinės Atestacinės komisijos narys. Jis dalyvavo Atestacinės komisijos posėdyje ir nenusišalino nuo pareiškėjo atestacijos procedūros. Pareiškėjo nuomone, V. A. buvo suinteresuotas kaltę dėl šių skyrių nebendradarbiavimo suversti pareiškėjui. Už Operatyvinės veiklos skyriaus ir Ikiteisminio tyrimo skyriaus veiklos administravimą ir koordinavimą, buvo atsakingas E. Č. E. Č. ir V. A. Atestacinės komisijos posėdyje nenusišalino ir, būdami šališki pareiškėjo atžvilgiu, balsavo dėl jo perkėlimo į žemesnes pareigas. Pareiškėjas 2012 m. birželio 21 d. Atestacijos komisijos posėdyje pateikė prašymą dėl Atestacijos komisijos narių nušalinimo, tačiau jo prašymas buvo atmestas jo neišnagrinėjus ir šiuo klausimu nebalsavus.

Atestacija vyko pažeidžiant Atestavimo taisyklių 14, 21 punktus. Iš 2012 m. birželio 26 d. Protokolo Nr. (21/19-2.2)-7-431 (I t., b. l. 14–22) matyti, kad atestacija vyko nagrinėjant tik atestacijos lape pateiktus duomenis, kuriuos buvo nurodęs pareiškėjo tiesioginis vadovas E. Č. Nebuvo vertinami pareiškėjo vadovaujamo padalinio veiklos rezultatai, kaip numato Atestavimo taisyklių 14 punktas. Pažeidžiant šių Taisyklių 21 punktą nebuvo pokalbio tarp pareiškėjo ir Atestacijos komisijos narių, skirto įvertinti gebėjimus, būtinus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Pareiškėjo netinkamumą užimamoms pareigoms jo tiesioginis vadovas E. Č. iš esmės motyvavo tuo, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo konstatuoti tarnybinių patikrinimų metu ir jam taikytos 2 tarnybinės nuobaudos; kad pareiškėjas neužtikrina jam pavaldžių tyrėjų darbo kontrolės; rėmėsi VSAT 2012 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 21-14-1812 „Dėl Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus patikrinimo“ dėl nepakankamos pareiškėjui pavaldžių tyrėjų kontrolės. Su šiuo raštu pareiškėjas nebuvo supažindintas, o abi minėtos nuobaudos teismuose vėliau buvo panaikintos. Pareiškėjo nuomone, jo pažeminimą pareigose lėmė Atestacijos komisijos narių siekis susidoroti su juo apkaltinant funkcijų nevykdymu.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 81–84) paaiškino, kad Atestavimo taisyklės nedraudžia keisti atestacijos komisijos sudėtį. Atsižvelgiant į tai, kad turėjo būti atestuojamas struktūrinio padalinio vadovas (skyriaus viršininkas), kuriam tiesioginis vadovas surašė neigiamą išvadą, taip pat į tai, jog ikiteisminis tyrimas yra specifinė veiklos sritis, reikalaujanti tam tikrų žinių, ir siekiant, kad pareiškėjo gebėjimai, būtini jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, būtų įvertinti kompetentingai, objektyviai ir nešališkai, Atestacijos komisijos, sudarytos Rinktinės vado 2012 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 4-62, sudėtis Rinktinės vado 2012 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 4-275 buvo pakeista. Šis įsakymas galioja iki šiol. Rinktinės vado 2012 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. 4-265 „Dėl V. V. atestacijos“, kuriuo Rinktinės vadas įpareigojo surengti atestaciją per 4 darbo dienas nuo pareiškėjo grįžimo į tarnybą po nedarbingumo laikotarpio, buvo priimtas laikantis Atestavimo taisyklių 11 punkte numatytų terminų, todėl pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Tai konstatavo Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-1226-554/2012, teisminio proceso Nr. 3-62-3-00660-2012-1), kuriuo pareiškėjo skundas dėl Rinktinės vado 2012 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4-265 dalies panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjui 2012 m. vasario 2 d. buvo pranešta apie 2012 m. kovo mėnesį numatytą Atestacijos komisijos posėdį, todėl posėdžiui jis turėjo būti pasiruošęs iki 2012 m. kovo 29 d. Atestacijos komisija neturėjo pagrindo atidėti 2012 m. birželio 21 d. posėdžio. Pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, kadangi buvo suteiktas protingas bei pakankamas terminas pasiruošti posėdžiui.

Pareiškėjo argumentas, kad Atestacijos komisijos nariai pažeidė Elgesio taisyklių 6.10 punkto reikalavimą, yra nepagrįstas, nes 2012 m. birželio 21 d. posėdyje Rinktinės vado pavaduotojas E. Č. pareiškė, kad nori nusišalinti nuo sprendimo priėmimo, tačiau Komisijos pirmininkas nepritarė E. Č. nusišalinimui ir pasiūlė dalyvauti. Todėl Rinktinės vado pavaduotojas E. Č. dalyvavo Atestacinės komisijos posėdyje. Vien tai, kad Rinktinės vado pavaduotojas E. Č., kuris yra tiesioginis pareiškėjo vadovas, surašęs neigiamą išvadą, dalyvavo Atestacijos komisijos posėdyje, negali būti pagrindas teigti, kad Atestacijos komisijos išvada yra neobjektyvi ir neteisėta. Iš Atestacinės komisijos posėdžio protokolo Nr. (21/19-2.2)-7-431 matyti, kad Atestacijos komisijos išvada buvo priimta balsų dauguma, todėl E. Č. balsas nebuvo lemiamas. Posėdžio metu pareiškėjo prašymas dėl Atestacijos komisijos narių nušalinimo buvo nagrinėjamas ir nebuvo nustatytos priežastys, dėl kurių reikėtų nusišalinti kuriam nors Atestacijos komisijos nariui. Atestacinės komisijos posėdžio metu buvo nagrinėjami atestacijos lape pateikti duomenys, pareiškėjo buvo paprašyta patikslinti, su kokiais charakteristikos teiginiais jis nesutinka ir kodėl. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo struktūrinio padalinio vadovas ir vadovavimas padaliniui bei bendradarbiavimas su kitais padaliniais buvo jo pareiga, jo buvo klausiama apie bendradarbiavimo su kitais padaliniais problemas ir tobulinimo galimybes. Iš Protokolo Nr. (21/19-2.2)-7-431 matyti, kad pareiškėjas nebuvo linkęs pareikšti savo nuomonę, buvo priešiškai nusistatęs Atestacijos komisijos atžvilgiu, neatsakinėjo į konkrečius klausimus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu (II t., b. l. 116–121) pareiškėjo skundą tenkino. Teismas panaikino VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. TE-190 grąžino pareiškėją į VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio skyriaus viršininko (A lygio, 13 kategorijos) pareigas.

Teismas nustatė, kad Rinktinės vadas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsižvelgdamas į Rinktinės Atestacinės komisijos posėdžio 2012 m. birželio 26 d. protokolą Nr. (21/19-2.2)-7-431, 2012 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. TE-190 perkėlė pareiškėją iš VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko (A lygio, 13 kategorijos) pareigų į to paties skyriaus vyriausiojo tyrėjo (A lygio, 11 kategorijos) pareigas (t. 1, b. l. 110).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo praktiką analogiško bylose (LVAT 2005 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-304/2005, 2007 m. birželio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-641/2007, 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1526/2009), kuriose nurodyta, kad sprendžiant dėl įsakymo, kuriuo pareigūnas esant neigiamai atestacijos komisijos išvadai yra perkeliamas į žemesnes pareigas, pagrįstumo ir teisėtumo, būtina tirti ir įvertinti tiek atestacijos procedūrą, tiek priimtos atestacijos komisijos išvados teisingumą.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas V. V. yra statutinis valstybės tarnautojas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu, kurio 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms atestacijos metu įvertina vidaus reikalų įstaigos pareigūnų atestacijos komisija. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pareigūnų atestavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių 2 punkte nurodyta, jog pareigūno atestavimo tikslas – įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms. Atestacijos komisija įvertina pareigūną komisijos posėdyje, kuriame atestuojamas pareigūnas privalo dalyvauti. Komisija turi teisę pakviesti dalyvauti posėdyje atestuojamo pareigūno tiesioginį vadovą, o kai tiesioginis vadovas pateikia išvadą, kad pareigūnas netinka eiti pareigų ar tarnauti vidaus tarnyboje, jis privalo dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje (Taisyklių 20 p.). Atestavimą sudaro dvi dalys: 1) atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas ir 2) pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Kai atestacijos komisijos posėdyje dalyvauja tiesioginis vadovas, komisijos nariai tiesioginiam vadovui gali pasiūlyti išsamiau apibūdinti atestuojamo pareigūno gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Komisija taip pat gali pateikti jam kitų klausimų, susijusių su pareigūno tarnybine veikla (Taisyklių 21 p.). Iš šių Taisyklių nuostatų seka, kad tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, yra atestacijos komisijos nagrinėjimo dalykas (žr. LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, LVAT 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1215/2010).

Atestavimo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad atestacijos komisija sudaroma dvejiems metams iš 5 arba 7 narių. Pagal Taisyklių 10 punktą atestacijos komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Komisijai vadovauja komisijos pirmininkas, jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojas. Atestacijos komisijos sprendimai posėdyje priimami dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Rinktinės vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių 6.10 punkte nustatyta, kad VSAT pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar jo įgaliotus asmenis, kurie dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Atsižvelgdamas į šį teisinį reguliavimas, teismas priėjo prie išvadų, kad vertinamo pareigūno tiesioginis vadovas surašęs pareigūno atestacijos lapo charakteristiką ir išvadą, gali dalyvauti Atestacijos komisijos posėdyje tik kaip Komisijos pakviestas vertinamo pareigūno tiesioginis vadovas (Taisyklių 20,21 p.), o nuo pavaldaus pareigūno vertinimo procedūros turi nusišalinti (Elgesio taisyklių 6.10 p.). Priešingu atveju atestacijos komisijos sudėtis laikytina šališka, o jos surašyta išvada – neobjektyvia (LVAT 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1215/2010).

Teismas nustatė, kad VSAT Varėnos rinktinės vado pavaduotojas E. Č. yra Rinktinės vado 2012 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 4-275 (t. 1, b. l. 103) sudarytos Atestacijos komisijos narys (Atestacijos komisijos pirmininko pavaduotojas). E. Č., kuris surašė 2012 m. vasario 15 d. jam pavaldaus pareigūno V. V. atestacijos lapą, charakteristiką ir išvadą Nr. R-125 (t. 1, b. l. 87,88) dalyvavo Atestacinės komisijos posėdyje kaip šios Komisijos narys. Teismas vertino, kad Rinktinės vado pavaduotojas E. Č., kuriam pagal VSAT vado 2011-10-26 įsakymu Nr. 4-883 patvirtintą pareigybės aprašymą (t. 1, b.l. 52-54), pareiškėjas buvo tiesiogiai pavaldus ir kuris surašė pareiškėjo atestacijos lapą, charakteristiką ir išvadą, buvo šališkas Atestacinei komisijai vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, nes buvo suinteresuotas ginti savo surašytą išvadą, turėjo išankstinę nuomonę dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, Komisijos posėdžio metu pateikė V. V. klausimus bei galėjo daryti įtaką kitų Atestacijos komisijos narių apsisprendimui. Teismas konstatavo, kad E. Č., vadovaudamasis Elgesio taisyklių 6.10 punktu, E. Č. turėjo nusišalinti, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Be to, teismas nustatė, kad į Atestacinės komisijos sudėtį įėjo V. A., kuris yra tiesiogiai pavaldus E. Č. Teismas priėjo prie išvadų, kad V. A. turėjo nusišalinti nuo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, nes pareiškėjui buvo priekaištaujama dėl jo vadovaujamo Ikiteisminio tyrimo skyriaus netinkamo bendradarbiavimo su Operatyvinės veiklos skyriumi, kuriam vadovauja V. A. Teismo vertinimu, V. A. buvo suinteresuotas kaltę dėl šių skyrių nebendradarbiavimo perkelti pareiškėjui ir galėjo būti šališkas jo atžvilgiu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nustatęs, kad Atestacijos komisijos sudėtyje buvo šališki Komisijos nariai, kurie ir turėjo galimybę daryti įtaką kitų Komisijos narių objektyvumui, teismas nusprendė, kad remiantis Įsakymas yra Nr. TE-190, kuris priimtas atsižvelgiant į šališkos Atestacinės komisijos išvadą, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Nustatęs, kad Įsakymas Nr. TE-190 turi būti panaikintas dėl minėtų procedūrinių pažeidimų, teismas dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų nepasisakė.

III. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (II t., b. l. 126–129) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigdamas, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, laikosi nuomonė, kad Atestacinė komisija pagrindinių procedūrų ir taisyklių nepažeidė, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo šališka ir priėmė objektyvų sprendimą. Pareiškėjo tiesioginis vadovas E. Č. posėdžio pradžioje pareiškė, kad jis nori nusišalinti, tačiau Komisijos pirmininkas tam nepritarė. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad V. A. buvo suinteresuotas Atestacijos komisijos sprendimu ir turėjo nusišalinti. Šis pareigūnas pareiškėjui neuždavė jokių klausimų dėl Ikiteisminio tyrimo skyriaus ir Operatyvinės veiklos skyriaus bendradarbiavimo.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 134–139).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl individualaus administracinio akto, kuriuo statutinis valstybės tarnautojas perkeltas į žemesnes pareigas vadovaujantis pareigūnų atestacinės komisijos išvada.

Pirmosios instancijos teismas panaikino VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. TE-190 „Dėl V. V. perkėlimo į kitas pareigas“ nustatęs, kad šis įsakymas buvo priimtas remiantis VSAT Varėnos rinktinės pareigūnų atestacinės komisijos 2012 m. birželio 26 d. išvada, kuri buvo pateikta pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turtėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nustatęs, kad Atestavimo komisija pateikė išvadą dėl pareiškėjo perkėlimo į viena pakopa žemesnes pareigas neužtikrinusi atestavimo procedūroje objektyvumo (nešališkumo) reikalavimų, teismas panaikino Rinktinės vado Įsakymą Nr. TE-190 dėl pareiškėjo perkėlimo iš VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio skyriaus viršininko (A lygio, 13 kategorijos) pareigų į šio skyriaus vyriausiojo tyrėjo (A lygio, 11 kategorijos) pareigas.

Apelianto nuomone, Atestacijos komisija pareiškėjo atestavimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių nepažeidė, priėmė nešališką sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas Įsakymą Nr. TE-190 panaikino nepagrįstai.

Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios nuostatos dėl pareigūnų atestacijos. Nustatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms atestacijos metu įvertina vidaus reikalų įstaigos pareigūnų atestacijos komisija (Statuto 18 str. 1 d.). Vidaus tarnybos sistemos statutinių valstybės tarnautojų atestacijos tvarką (procedūrą) reglamentuoja Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklės, priimtos vykdant Statuto 18 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad pareigūnų atestavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (bylai aktuali 2012 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1V-356 redakcija). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 18 straipsnio bei Atestavimo taisyklių normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), yra nurodęs, kad analizuodamas individualaus administracinio akto, kuriuo pareigūnas esant neigiamai atestacijos komisijos išvadai yra perkeliamas į žemesnes pareigas, pagrįstumą ir teisėtumą, teismas turi ištirti ir įvertinti tiek atestacijos procedūrą, tiek atestacijos komisijos priimtos išvados teisingumą (LVAT 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3754/2011, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2629/2011 ir kt.).

Atestavimo taisyklės ABTĮ taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pagal Atestavimo taisykles, vidaus tarnybos pareigūnų atestavimo procedūra vyksta pagal vidaus reikalų įstaigos vadovo įsakymu patvirtintą sąrašą ir atestacijos grafiką supažindinant atestuojamą pareigūną su šiais įsakymais pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki atestacijos pradžios (Taisyklių 11 p.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-248/2013 paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė pareiškėjo V. V. skundą dėl VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4-265 „Dėl V. V. atestacijos“, kuriuo Rinktinės pareigūnų atestacinė komisija buvo įpareigota surengti Rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko V. V. atestaciją per 4 darbo dienas jam grįžus po ligos, panaikinimo. Taigi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta, kad pareiškėjo atestacijos procedūra buvo pradėta nepažeidžiant Atestavimo taisyklių 11 punkto reikalavimų.

Atestavimo taisyklės nustato, kad atestuojamo pareigūno tiesioginis vadovas užpildo atestuojamo pareigūno atestacijos lapą, kuriame pateikia pareigūno charakteristiką ir išvadą. Pareigūno charakteristikoje pareigūno tiesioginis vadovas turi nurodyti: pareigūno tarnybinės veiklos kokybę; gebėjimus panaudoti turimas žinias pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti; pareigūno asmenines savybes, komunikabilumą, tarnybinės drausmės laikymąsi, kūrybiškumą ir iniciatyvumą darbą (Taisyklių 14 punktas). Pateikęs charakteristiką, tiesioginis vadovas atestacijos lape surašo išvadą, ar pareigūnas: tinka eiti pareigas; netinka eiti pareigų ir gali būti perkeltas į žemesnes pareigas; netinka tarnauti vidaus tarnyboje (Taisyklių 15 p.).

Atestuojamam pareigūnui susipažinus su tiesioginio vadovo išvada, atestacijos lapas pateikiamas atestacijos komisijai (Taisyklių 17–19 p.). Pareigūną atestavimo metu vertina pareigūną į pareigas turinčio teisę skirti vidaus reikalų įstaigos vadovo sudaryta atestacijos komisija (Taisyklių 7 punktas). Atestavimo taisyklių 20 punktas reglamentuoja, kad Atestacijos komisija įvertina pareigūną komisijos posėdyje, kuriame atestuojamas pareigūnas privalo dalyvauti. Jei pareigūnas nedalyvauja atestacijos komisijos posėdyje be pateisinamų priežasčių, atestacijos komisija gali vertinti pareigūną, jam nedalyvaujant.

Dėl pateisinamų priežasčių komisijos posėdyje nedalyvaujantį pareigūną komisija gali vertinti jo raštišku sutikimu, kitu atveju pareigūno atestacija atidedama. Atestacijos komisija turi teisę pakviesti dalyvauti posėdyje atestuojamo pareigūno tiesioginį vadovą. Tiesioginis vadovas privalo dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje, kai jis pateikia išvadą, kad pareigūnas netinka eiti pareigų ar tarnauti vidaus tarnyboje. Pagal Atestavimo taisyklių 21 punktą, atestavimą sudaro atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas ir pokalbis tarp pareigūno ir atestacinės komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti.

Toje pačioje Taisyklių normoje įtvirtinta, kad jeigu atestacijos komisijos posėdyje dalyvauja tiesioginis vadovas, jis, atestacijos komisijai pasiūlius, turi išsamiau apibūdinti atestuojamo pareigūno gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Komisija taip pat gali pateikti jam kitų klausimų, susijusių su pareigūno tarnybine veikla.

Pagal minėtą Atestavimo taisyklių nustatytą teisinį reguliavimą atestuojamo pareigūno tiesioginis vadovas, pateikęs išvadą, kad pareigūnas netinka eiti pareigų ar tarnauti vidaus tarnyboje, privalo dalyvauti atestacinės komisijos posėdyje atestuojamo pareigūno tiesioginio vadovo teisėmis ir suteikti atestacijos komisijai duomenis apie atestuojamąjį Atestavimo taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka, tačiau negali dalyvauti pavaldaus pareigūno atestavimo procedūroje kaip atestacijos komisijos narys. Atestavimo taisyklėse atestavimo komisijos narių nusišalinimo klausimai nesureglamentuoti, tačiau siekiant užtikrinti kiekvienos administracinės procedūros ir ją atliekant priimtų administracinių aktų teisėtumą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti paisoma bendrųjų teisės principų, be kita ko, teisėtumo, teisėtų lūkesčių, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo principų.

Atestuojamo pareigūno tiesioginio vadovo, pateikusio išvadą, kad pareigūnas netinka eiti pareigų, dalyvavimas Atestacinės komisijos sudėtyje prieštarauja minėtiems principams, o pirmiausia objektyvumo principui, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas Rinktinės vado pavaduotojas E. Č., kuris 2012 m. vasario 15 d. atestacijos lape Nr. R-125 pateikė neigiamą pareigūno charakteristiką ir surašė išvadą, kad V.

V. netinka eiti užimamų Rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigų, atestuojant pareiškėją dalyvavo Rinktinės pareigūnų atestacinės komisijos 2012 m. birželio 21 d. posėdyje kaip šios Komisijos narys, pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas išvadoms, jog Atestacinės komisijos išvada negali būti pripažinta objektyvia, o šios išvados pagrindu priimtas įsakymas dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas negali būti pripažintas teisėtu. Rinktinės vado pavaduotojas E. Č., dalyvaudamas Atestacijos komisijos posėdyje kaip šios Komisijos narys, turėjo išankstinę nuomonę jam pavaldaus atestuojamo pareigūno V.

V. atžvilgiu, išdėstytą atestacijos lape pateiktoje charakteristikoje ir išvadoje. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas, kuris pagal Rinktinės vado 2012 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 4-265 yra Varėnos rinktinės pareigūnų atestacinės komisijos narys (Komisijos pirmininko pavaduotojas) Atestacijos komisijoje negalėjo dalyvauti kaip šios Komisijos narys ir turėjo nusišalinti. Iš Atestacijos komisijos 2012 m. birželio 21 d. posėdžio protokolo matyti, kad Atestacijos komisijos narys E. Č. posėdžio pradžioje pareiškė, kad nori nusišalinti nuo sprendimo priėmimo (motyvai protokole nenurodyti), tačiau Atestacijos komisijos pirmininkui pasiūlius dalyvauti motyvuojant tuo, kad gali kilti klausimų atestuojamo pareigūno tiesioginiam vadovui, E. Č. dalyvavo Atestacijos komisijos posėdyje kaip šios Komisijos narys ir balsavo dėl išvados.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai ir teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju Atestacijos komisija nesilaikė Atestavimo taisyklių 20 ir 21 punktų reikalavimų, o Komisijos narys E. Č. nevykdė Elgesio taisyklių 6.10 punkto reikalavimų.

Pažymėtina, kad Atestacijos komisijos posėdžio protokolas, kuriame fiksuojama Atestacijos komisijos posėdžio eiga (Atestavimo taisyklių 10, 22 punktai), kilus ginčui yra vienas iš įrodymų, padedančių nustatyti, ar Atestacijos komisija, vertindama pareigūną, užtikrino objektyvų, nešališką, visapusišką visų aplinkybių įvertinimą ir priimamos išvados pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Atestacijos komisijos protokole užfiksuota pareiškėjo atestacijos eiga suteikia pagrindą konstatuoti, kad Atestacijos komisija neužtikrino objektyvaus, nešališko, visapusiško atestuojamo pareigūno V.

V. tarnybinės veiklos, gebėjimų, būtinų pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos vykdyti, įvertinimo, o tuo pačiu ir priimtos išvados pagrįstumo. Byloje yra duomenys apie tai, kad Atestacinė komisija turėjo informaciją apie atestuojamo pareigūno ir jo tiesioginio vadovo Atestacinės komisijos nario E. Č. santykius tarnyboje, kurie nuo pat Komisijos posėdžio pradžios kelia pagrįstų abejonių dėl objektyvaus, nešališko atestacijos proceso užtikrinimo. Atestacijos lape pateiktoje Rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko V.

V. charakteristikoje jo tiesioginis vadovas E. Č., be kita ko, nurodė, kad pareigūno bendravimas su Rinktinės pavaduotoju, kuruojančiu Rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus veiklą (t. y. su charakteristiką pateikusiu E. Č.), yra blogas. Esant šiai informacijai, Atestacinės komisijos pirmininkas nesutiko, kad Atestacinės komisijos narys E. Č. nusišalintų. Atestuojamas pareigūnas, pareikšdamas nušalinimą Atestacijos komisijos nariui E. Č., raštu išdėstytuose nušalinimo motyvuose, be kita ko, nurodė, kad nuo 2010 metų tarp jo ir Rinktinės vado pavaduotojo tęsiasi konfliktas, kad jo tiesioginis vadovas sistemingai inicijuoja įvairius tarnybinius patikrinimus ir siekia jo pažeminimo pareigose.

Pareiškėjas Atestacinei komisijai nurodė faktus, kad teismuose nėra pasibaigę procesai dėl dviejų jam paskirtų tarnybinių nuobaudų, kurių skyrimo procedūras inicijavo jo tiesioginis vadovas, panaikinimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2012 m. kovo 8 d. panaikinus Rinktinės vado 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. TE-135 paskirtą nuobaudą (pastabą), tiesioginis vadovas E. Č. 2012 m. kovo 14 d. inicijavo naują tarnybinį patikrinimą, kurį atlikus Rinktinės vado 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. TE-108 pareiškėjui vėl buvo paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba), dėl kurios vyksta ginčas teisme.

Pirmosios instancijos teismas pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas E. Č., dalyvaudamas pareiškėjo atestavimo komisijos posėdyje kaip Atestacinės komisijos narys, buvo suinteresuotas įtikinti Komisiją savo išvadų, kad atestuojamas pareigūnas V. V. netinka eiti užimamų Rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigų, pagrįstumu. Dalyvaudamas Atestacinės komisijos posėdyje Komisijos nario teisėmis pareiškėjo tiesioginis vadovas turėjo galimybes formuoti Komisijos nuomonę apie atestuojamą pareigūną, nes pats galėjo užduoti klausimus atestuojamam, pareikšti savo nuomonę ir pats balsuoti dėl išvados.

Atestacijos komisijos posėdžio protokole užfiksuota, kad Atestacijos komisijos narys E. Č., neneigdamas pareiškėjo nurodyto fakto, kad dėl dviejų jam paskirtų tarnybinių nuobaudų nėra pasibaigę ginčai teismuose, apibūdindamas pareiškėją, jo tarnybinę veiklą, gebėjimus, būtinus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos vykdyti, rėmėsi ir tarnybinių patikrinimų, pagal kurių išvadas buvo paskirtos minėtos tarnybinės nuobaudos, duomenimis. Tokia situacija nesiderina su reikalavimais dėl objektyvaus, nešališko atestacijos proceso užtikrinimo.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad minėtos pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos yra panaikintos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A143-2512/2012) paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Rinktinės vado 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. TE-135 skirti nuobaudą V. V. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkti objektyvūs duomenys, pagrindžiantys, jog pareiškėjas netinkamai organizavo ir kontroliavo atliekamus ikiteisminius tyrimus, nebuvo tiriama pareiškėjo kaltė, buvo apsiribota abstraktaus pobūdžio teiginiais, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas.

Atestacijos lape vienu iš tarnybinės veiklos trūkumų yra nurodyta nepakankama pavaldžių darbuotojų atliekamų ikiteisminių tyrimų kontrolė, neefektyvus jų darbo organizavimas, t. y. tie patys trūkumai, už kuriuos buvo skirta nuobauda, tačiau teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinka objektyvių duomenų, pagrindžiančių tarnybinio patikrinimo išvadas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A552-578/2012) paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Rinktinės vado 2012 m. balandžio 19 d.

įsakymas Nr. TE-108 skirti nuobaudą V. V. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyta, kad Rinktinės vado pavaduotojo E. Č. nurodymas pareiškėjui dėl bylų pateikimo negali būti pripažintas tinkamu ir išsamiu, iš kurio būtų aiškus duoto konkretaus nurodymo turinys ir apimtis. Nors minėti teismų procesiniai sprendimai dėl pareiškėjui paskirtų nuobaudų panaikinimo įsiteisėjo po to, kai Atestacinė komisija pateikė išvadą, kad pareiškėjas netinka eiti pareigų, ir pasiūlė perkelti jį į žemesnes pareigas, tačiau byloje nustatytas faktas, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas, dalyvavęs Atestacinėje komisijoje kaip šios Komisijos narys, apibūdindamas pareiškėjo tarnybinę veiklą, gebėjimus, būtinus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos vykdyti, rėmėsi tarnybinių patikrinimų išvadomis, kuriomis remiantis paskirtos nuobaudos buvo pripažintos paskirtomis nepagrįstai ir panaikintos, liudija apie tai, kad Atestacijos komisijai nuomonė apie atestuojamąjį formavosi neobjektyvių duomenų pagrindu.

Atestacinės komisijos protokole yra duomenys apie tai, kad Atestacinės komisijos narys pareiškėjo tiesioginis vadovas buvo aktyvus, uždavinėjo atestuojamajam klausimus, įsiterpdavo į jo paaiškinimus, juos tikslindavo, citavo dokumentus, dėl kurių atestuojamasis pareiškė, kad jų turinys jam nėra žinomas. Šie Atestacijos komisijos posėdžio protokolo aplinkybės liudija, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas, dalyvaudamas Atestacijos komisijos posėdyje kaip šios Komisijos narys, minėtais savo veiksmais formavo kitų Komisijos narių nuomonę apie atestuojamąjį, ir tai galėjo turėti įtakos Komisijos narių apsisprendimui balsuojant dėl išvados pateikimo.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad atestuojant pareiškėją Atestacinės komisijos sudėtyje dalyvavo Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas V. A., t. y. pareiškėjo tiesioginiam vadovui E. Č. pavaldus pareigūnas, kai atestuojamajam nurodyta dėl netinkamo bendradarbiavimo su Operatyvinės veiklos skyriumi, kelia papildomų abejonių dėl Atestacijos komisijos objektyvumo ir nešališkumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Konstatavimas, kad Atestacinė komisija neužtikrino objektyvaus, nešališko, visapusiško atestuojamo pareigūno V. V. tarnybinės veiklos, gebėjimų, būtinų pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos vykdyti, įvertinimo, yra esminis pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas. Individualus administracinis aktas dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas, kuris priimtas remiantis Atestacinės komisijos išvada, pateikta pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, taip pat yra neteisėtas. Todėl pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo 2012 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. TE-190, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad Rinktinės vado pavaduotojas E. Č. yra iki šiol veikiančios Rinktinės pareigūnų atestacijos komisijos narys, nekvestionuotina, tačiau nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nustatyta, kad šio pareigūno dalyvavimas Atestacinės komisijos sudėtyje atliekant jam pavaldaus pareigūno atestaciją dėl tinkamumo eiti pareigas neužtikrino objektyvaus, nešališko, visapusiško atestuojamo pareigūno V. V. tarnybinės veiklos, gebėjimų, būtinų pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos vykdyti, įvertinimo, bei priimtos išvados pagrįstumo, o tai lėmė, kad Rinktinės vado įsakymas dėl pareiškėjo pažeminimo pareigose negali būti laikomas teisėtu.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas