A-1422-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1422-662/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00757-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės įmonės Turto banko atstovui Antanui Skarbauskui,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai El Ostai,

uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ atstovei advokatei Ingai Blaževičienei,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jūratei Germanavičiūtei-Vasiljevienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės įmonės Valstybės turto fondo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės įmonės Turto banko (Valstybės įmonės Valstybės turto fondo teisių perėmėjas) skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“, uždarajai akcinei bendrovei „Projektų vystymo grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Geometra“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Valstybės įmonė Valstybės turto fondas (toliau – ir pareiškėjas, Turto fondas), kurio teises ir pareigas nuo 2014 m. spalio 1 d. perėmė Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir VTB), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2012 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. A-2458 (toliau – ir Įsakymas) bei juo patvirtintą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, detalųjį planą dėl detaliojo plano sprendinio, kuriuo numatyta įrengti įvažiavimo/išvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę pandusą.

Skunde pareiškėjas nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. birželio 27 d. priėmė įsakymą Nr. A-2458, kuriuo buvo patvirtintas 14608 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Turto fondas patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančius sandėlius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis objektas 1999 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1038 buvo įtrauktas į Privatizavimo objektų sąrašą ir numatomas privatizuoti įstatymu nustatyta tvarka, kai šiam objektui bus priskirtas (suformuotas) valstybinės žemės sklypas. Šiuo metu yra rengiamas šio sklypo detalusis planas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. A-1608 patvirtintu detaliuoju planu dalis Turto fondo valdomos teritorijos buvo prijungta prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, nuomojamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB ) „Kautra“). Prijungtoje teritorijoje yra valstybei nuosavybės teise priklausantys ir Turto fondo patikėjimo teise valdomi kiemo statiniai: kiemo aikštelė ir tvora, kurie po šios teritorijos prijungimo formaliai patenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas.

Turto fondas 2011 m. liepos 27 d. gavo 2011 m. liepos 22 d. informacinį pranešimą apie parengtą su Turto fondo valdomų statinių teritorija besiribojančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, detalųjį planą. Viešo susirinkimo, įvykusio 2011 m. rugsėjo 6 d., 10 val., metu, paaiškėjo, kad Turto fondo valdomi kiemo statiniai, po teritorijos prijungimo patenkantys į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti ir UAB „Kautra“ nuosavybės teise (t. y. dviguba teisinė registracija).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog detaliuoju planu nebuvo numatyta galimybė patekti į Turto fondo patikėjimo teise valdomą gretimą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, bei joje esančius valstybei priklausančius statinius. Detalusis planas buvo patvirtintas be kelio servituto, reikalingo Turto fondui patekti prie valstybei nuosavybės teise priklausančio, Turto fondo patikėjimo teise valdomo, statinio – kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės sklypo ribose. Detaliojo plano sprendiniais buvo numatoma vietoje, kur yra Turto fondo patikėjimo teise valdoma kiemo aikštelė, įrengti įvažiavimo (išvažiavimo) į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę pandusą. Turto fondas dėl šių aplinkybių 2011 m. rugsėjo 6 d. vykusio viešo susirinkimo metu išsakė pastabas Detaliojo plano organizatoriui ir pateikė savo pasiūlymus, tačiau į šiuos pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Rengiant detalųjį planą, buvo pažeistos procedūrinės teisės aktų, reglamentuojančių detaliųjų planų rengimą, derinimą, tvirtinimą nuostatos, detalusis planas bei jo sprendiniai buvo parengti ir patvirtinti nepaisant valstybės ir VĮ Valstybės turto fondo interesų. Pažymėjo, jog nei detaliojo plano organizatorius, nei rengėjas Turto fondo, kaip kaimyninio žemės sklypo valdytojo, apie Detaliojo plano rengimo pradžią bei planavimo tikslus teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo. Turto fondas apie Detaliojo plano rengimo procedūras sužinojo tik iš Detaliojo plano rengėjo UAB „Projektų vystymo grupė“, gavęs informacinį pranešimą apie tai, kad Detalusis planas jau parengtas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Detaliojo plano tikslas – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas, sklypo tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymas (numatomas autobusų stoties įrengimas ir komercinio objekto statyba). Apie rengiamą detalųjį planą pareiškėjui buvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, TPĮ) 26 straipsnio 5 dalimi, ginčo žemės sklypo detalusis planas buvo teikiamas tvirtinti, kadangi Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateiktame 2012 m. gegužės 11 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP1-908-(15.4) nurodyta, kad patikrinimo išvada – teigiama, tvirtinančiai institucijai pasiūlyta tvirtinti pateiktą detalųjį planą.

Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija nenustatė TPĮ 35 straipsnio 1 punkte nurodytų detaliojo plano rengimo reikalavimų esminių pažeidimų, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui nebuvo pagrindo netvirtinti ginčo žemės sklypo detaliojo plano. Detalųjį planą tvirtinusi institucija neturėjo pagrindo nelaikyti statinių, pareiškėjo nurodomų kaip jo nuosavybe, UAB „Kautra“ priklausančiais statiniais, nes pagal pateiktus tiek Nekilnojamojo turto registro, tiek kadastro bylos duomenis šie statiniai yra įregistruoti UAB „Kautra“ nuosavybe.

Tai patvirtina Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. rugsėjo 3 d. išrašas. Statinių išdėstymo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, plane aiškiai nurodyta kiemo aikštelė b1, b2, b3, tvora t1, t2, t3, išsidėstę žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune. Be to, rengiant detalųjį planą valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas (toliau – ir Registrų centras), atsakydamas pareiškėjui 2011 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (3.1.6)S-3037, taip pat nurodė, kad kiemo statiniai (kiemo aikštelė b1, b2, b3, tvora t1, t2, t3, stoginės 7Ilg, 8Ilg), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti UAB „Kautra“ nuosavybe, įregistravimo pagrindas – Kauno miesto valdybos 1993 m. birželio 22 d. potvarkis Nr. 805-v.

Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka neskundė detaliojo planavimo organizatoriaus atsisakymo atsižvelgti į jo pasiūlymus ir nustatyti servitutą. Kiemo statinių dalis, kurios, anot pareiškėjo, nuosavybės teisė yra registruota tiek jo, tiek UAB „Kautra“ vardu, buvo prijungta prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. A-1608 patvirtintu detaliuoju planu. Šis įsakymas yra galiojantis, sukėlęs teisines pasekmes bei nėra ginčijamas.

Atkreipė teismo dėmesį, kad minėto detaliojo plano sprendiniai 2003 m. sausio 22 d. buvo suderinti Turto fondo Nekilnojamojo turto skyriaus viršininko įrašu. Minėtame detaliajame plane buvo nurodyta rekomenduojama įvažiavimo vieta į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, per (duomenys neskelbtini) teritoriją, numatant įvažiavimą įrengti nugriovus teisinės registracijos neturinčius priestatus. Tuo pačiu metu buvo rengiamas ir pareiškėjo Turto fondo detalusis planas, kuriame buvo numatytas toje vietoje įvažiavimas į minėtu planu formuojamą žemės sklypą.

Savivaldybės administracija neturėjo pagrindo ginčijamu detaliuoju planu numatyti sprendinius, kurie išeitų už rengiamo plano ribų. Nurodė, jog pareiškėjas prašo panaikinti vieną detaliojo plano sprendinį, kuriuo numatyta įrengti įvažiavimo/išvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę pandusą, tačiau teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad detalusis planas gali būti tvirtinamas ar naikinamas ne visas, o tik iš dalies, be to, atsakovo argumentai dėl viešojo informavimo procedūrų pažeidimo nėra tiesiogiai susiję su minėtu sprendiniu.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kautra“ atstovė nurodė, jog skundas nepagrįstas, rėmėsi iš esmės analogiško pobūdžio argumentais, kaip ir atsakovas.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovai prašė skundą atmesti. Nurodė, jog įvažiavimo–išvažiavimo į ginčo sklypą vieta buvo suderinta su Eismo saugumo komisija. Sklypas reikalingas autobusų stoties funkcionavimui, todėl servituto toje vietoje nustatymas, atsižvelgiant į transporto srautų apimtį, būtų pažeidęs viešąjį interesą. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovų nuomone, rengiant šį planą, buvo atsižvelgta į 2003 m. detaliojo plano sprendinius, pagal kuriuos įvažiavimas į Turto fondo naudojamą teritoriją numatytas tame sklype, nugriaunant menkaverčius statinius.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčas vyksta dėl 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A-2458 patvirtinto detaliojo plano sprendinio, kuriuo numatyta įrengti įvažiavimo/išvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę pandusą (ginčo detaliajame plane minėta teritorija pažymėta Nr. 8.00 mėlyna languota stačiakampio formos teritorija). Šias aplinkybes patvirtina Detaliojo plano rengėjo UAB „Projektų vystymo grupė“ parengta Detaliojo plano medžiaga, l. 19 (toliau – ir Detaliojo plano medžiaga). Pandusas – prievaža, įvaža – nuožulnuma tarp skirtingo aukščio aikštelių ir patalpų automobiliams, vežimams važiuoti, pėstiesiems eiti; įrengiamas prie tiltų, ligoninių, tarp aukštų daugiaaukščiuose garažuose.

Pareiškėjas siekia, kad toje vietoje būtų nustatytas servitutas įvažiavimui į Turto fondo naudojamą teritoriją ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjo nuomone, įvažiavimą/išvažiavimą (pandusą) į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę numatoma įrengti pareiškėjo Turto fondo valdomoje kiemo aikštelėje. Pareiškėjo teigimu, nenustačius toje vietoje kelio servituto, Turto fondui nebūtų galimybės patekti į patikėjimo teise valdomą teritoriją ir prie statinių. Skundžiamo Įsakymo teisėtumas ginčijamas ir procedūriniais pažeidimais, nurodoma, jog pareiškėjas, kaip gretimo žemės sklypo valdytojas, apie Detaliojo plano rengimo pradžią bei planavimo tikslus teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo informuotas. Nors pareiškėjas nurodo, jog ginčo teritorija yra pareiškėjui priklausančio turto kiemo aikštelės dalis, kuria neteisėtai naudojasi UAB „Kautra“, tačiau šias aplinkybes paneigia administracinėje byloje surinkti duomenys.

Administracinėje byloje nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. A-1608 buvo patvirtintas 14609 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, prie UAB „Kautra“ nuosavybės teise priklausančių statinių detalusis planas, kuriuo ginčo teritorija buvo priskirta UAB „Kautra“ teritorijai. Minėto įsakymo pagrindu buvo pakeistos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Žemės sklypas išnuomotas UAB „Kautra“, su kuria sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Šias aplinkybes patvirtina Detaliojo plano medžiaga. Žemės sklypo ribos 2004 m. liepos 21 d. įregistruotos viešame registre. Iš 2003 m. minėto detaliojo plano brėžinio matyti, jog į detaliuoju planu patvirtintą plotą (14609 kv.

m) buvo įtrauktas ir 422,31 kv. m plotas, kuris detaliajame plane pažymėtas B1 sklypo dalimi tarp koordinačių 14, 15, 16, 17, 28. 422,31 kv. m ploto prijungimas prie UAB „Kautra“ teritorijos buvo suderintas su Turto fondu. Tai patvirtina Turto fondo atstovo R. J. parašas 2003 m. detaliajame plane. Iš 2012 m. liepos 26 d. VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ginčo teritorija (kiemo aikštelė, techninės apskaitos bylos plane pažymėta b1) priskirta kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise UAB „Kautra“ vardu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įregistruota nuo 1995 m. spalio 20 d.

Kauno miesto valdybos 1993 m. birželio 22 d. potvarkio Nr. 805-v bei Kauno miesto valdybos Rejestro tarnybos Rejestro tvarkytojo 1995 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 471 pagrindu. Minėti teisiniai pagrindai teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Pareiškėjas Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-414-422/2012, dėl kurios buvo sustabdyta ši byla, siekė nuginčyti kadastro duomenis dėl ginčo aikštelės, tačiau minėti duomenys nebuvo nuginčyti. Tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-488/2014 išdėstytos aplinkybės. Minėta nutartimi nustatyta, jog pareiškėjas taip pat neįrodė techninių klaidų buvimo, atliekant VĮ Turto fondo patikėjimo teise valdomų valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų – sandėlių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, įtrauktų į Privatizavimo objektų sąrašą, kadastrinius matavimus, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl statinių dvigubos teisinės registracijos dėl to, kad ginčijamu detaliuoju planu suformuotoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), Kaune, yra valstybei nuosavybės teise priklausantys statiniai toje vietoje, kurioje įrengtas pandusas, yra nepagrįsti, paneigti jau nurodytoje byloje.

Pareiškėjas ginčija Įsakymą taip pat dėl servituto nenustatymo. Kaip matyti iš administracinės bylos duomenų, pareiškėjas siekia, kad ginčo teritorijoje, kurioje 2012 m. birželio 27 d. detaliuoju planu numatyta įrengti įvažiavimo/išvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę – pandusą, būtų nustatytas servitutas. Visuomenės dalyvavimo planavimo procese nuostatų nustatyta tvarka 2011 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas dėl to kreipėsi į detaliojo planavimo organizatorių. 2011 m. spalio 5 d. planavimo organizatorius UAB „Kautra“ motyvuotu atsakymu Nr. 02-326 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl servituto toje vietoje nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad minėtas atsakymas būtų buvęs apskųstas pagal to metu galiojusios TPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Byloje taip pat nėra duomenų, jog būtų buvęs ginčijamas ar nuginčytas minėtos institucijos priimtas 2012 m. gegužės 11 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-908-(15.4).

Kaip jau minėta, 2003 m. detaliuoju planu ginčo teritorija buvo priskirta UAB „Kautra“ naudojamam žemės sklypui. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2002-2003 m. rengiant UAB „Kautra“ detalųjį planą, kuris patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. A-1608, to paties rengėjo (SĮ „Kauno planas“) paraleliai buvo rengiamas ir VĮ Valstybės turto fondo gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas, kuriame nurodyta, jog ginčo teritorija priskiriama prie UAB „Kautra“ sklypo. Iš minėto detaliojo plano (projekto) brėžinio matyti, jog įvažiavimas į Turto fondo naudojamą žemės sklypą numatytas ne per ginčo teritoriją, o greta esančią Turto fondo naudojamą teritoriją iš (duomenys neskelbtini), jame nurodyta, jog toje vietoje pastatai turi būti nugriauti. Nors iki šiol (duomenys neskelbtini) detalusis planas nepatvirtintas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog situacija per tą laiką dėl faktinio naudojimosi žemės sklypu ir jame esančiais statiniais būtų pasikeitusi.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. A-1608 patvirtinto (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) numatytas per (duomenys neskelbtini) formuojamą žemės sklypą (o ne per (duomenys neskelbtini) žemės sklypo teritoriją). Tai patvirtina įrašas brėžinyje: „Įvažiavimą į sklypą įrengti nugriovus 2 teisinės registracijos neturinčius priestatus“. Kaip jau minėta, šis detalusis planas nenuginčytas, jo sprendiniai buvo suderinti su VĮ Turto fondo atstovu, tai patvirtina jo parašas, todėl, rengiant ginčijamą detalųjį planą, 2003 m. detaliojo plano sprendiniais (konkrečiu atveju dėl ginčo teritorijos) pagrįstai ir teisėtai buvo vadovautasi, kaip įpareigojo tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-462, UAB „Kautra“ ginčo detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į infrastruktūros teritorijos zoną. Joje numatoma naujos autobusų stoties ir prekybos centro statyba senosios autobusų stoties sklype. Autobusų stotyje vidutiniškai per dieną planuojama apie 700 autobusų išvykimų ir atvykimų. Prekybos centro aptarnavimui planuojama, jog per parą atvažiuos dvi krovininės dviašės puspriekabės. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog ginčijamo detaliojo plano rengimo metu buvo sudaryta ginčo teritorijos eismo organizavimo schema, joje numatyti transporto srautai, jų paskirstymo galimybės, įvažiavimo–išvažiavimo vietos įvertintos saugaus eismo požiūriu.

Minėta schema apsvarstyta ir jai pritarta Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijoje. Šias aplinkybes patvirtina 2011 m. kovo 23 d. Eismo saugumo komisijos posėdžio protokolas bei teismo posėdžio UAB „Projektų vystymo grupės“ atstovų – minėtos įmonės vadovo G. K. ir architektės – projekto vadovės architektės M. J. R. paaiškinimai. Minėti duomenys įrodo, jog išvažiavimas iš ginčo sklypo numatytas per (duomenys neskelbtini) sklypo dalyje, kuri ribojasi su pareiškėjo naudojamu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), toliau į (duomenys neskelbtini) gatvę ir į (duomenys neskelbtini) prospektą, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir kontroliuoti transporto srautus.

Įvertinusi minėtus duomenis, teisėjų kolegija darė išvadą, jog atsižvelgiant į detaliuoju planu numatytos veiklos pobūdį ir plėtrą, numatomą intensyvų toje vietoje autobusų srautą (per parą važiuos apie 700 autobusų), įvertinant viešo intereso apsaugą, pagrįstai nebuvo atsižvelgta į Turto fondo pasiūlymą toje vietoje nustatyti servitutą, nesant tam techninių galimybių. Kaip jau minėta, atsisakymo toje vietoje nustatyti servitutą priežastys tinkamai motyvuotos 2011 m. spalio 5 d. Detaliojo plano organizatoriaus atsakyme į pareiškėjo pasiūlymą dėl servitutų nustatymo Nr. 02-326, kuris nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos nuomone, Turto fondo įvažiavimo-išvažiavimo klausimas į naudojamą teritoriją yra išspręstas 2003 m. UAB „Kautra“ detaliuoju planu, kurio sprendiniai buvo suderinti su Turto fondu ir kuriais buvo privalu vadovautis rengiant ginčijamu įsakymu patvirtintą detalųjį planą, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl pažeistų teisių pripažintini nepagrįstais.

Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, jog apie Detaliojo plano rengimo pradžią bei planavimo tikslus teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo informuotas. Teismas išdėstė šios procedūros metu galiojusios teritorijų planavimo viešumą reglamentavusios TPĮ 31 straipsnio 1 dalies (2010 m. liepos 2 d. redakcija) nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių VII skyriaus, reglamentuojančio Detaliojo teritorijų planavimo procesą, 27 punkto nuostatas (nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojusi Taisyklių redakcija).

Administracinėje byloje surinkti duomenys (Detaliojo plano medžiaga) įrodo, jog detaliojo plano organizatorius, pasitelkdamas detaliojo plano rengėją – UAB „Projektų vystymo grupę“, minėtus teisės aktų reikalavimus iš esmės įvykdė. Apie ginčijamo detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus buvo pranešta vietinėje spaudoje – 2011 m. kovo 26 d. Kauno miesto laikraštyje „Laikinoji sostinė“, 2011 m. kovo 28 d. Kauno miesto savivaldybės interneto tinklalapyje, 2011 m. kovo 24 d. Centro seniūnijos skelbimų lentoje, prie planuojamos teritorijos įrengtuose stenduose.

Nors administracinės bylos duomenys patvirtina, jog prie pareiškėjo patikėjimo teise valdomų statinių žemės sklypas dar nėra suformuotas, o tik rengiamas žemės sklypo suformavimo detalusis planas, tačiau pareiškėjas apie pradedamą rengti detalųjį planą, planavimo tikslus, numatomą viešojo svarstymo tvarką buvo informuotas 2011 m. gegužės 25 d. pranešimu registruotu laišku, jį siunčiant juridinio asmens buveinės adresu. Šias aplinkybes įrodo Detaliojo plano medžiagos duomenys. Administracinės bylos duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėjas pasinaudojo teise dokumento viešojo svarstymo metu pateikti pasiūlymus (2011 m. rugsėjo 6 d.) detaliojo plano organizatoriui, kurie teisės aktų nustatyta tvarka (TPĮ 32 str. 1 d.) buvo išnagrinėti.

Nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus dėl informavimo apie detaliojo plano rengimą procedūrų ir jo teisių pažeidimus. Nagrinėjant bylą tiek procedūrinio pobūdžio, tiek materialinio pobūdžio teisės aktų, reglamentuojančių detaliųjų planų rengimą, derinimą, tvirtinimą, nuostatų pažeidimų nenustatyta. Nenustačius ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 89 straipsnyje, pareiškėjo skundas kaip nepagrįstas atmestas.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kautra“ atstovė teismo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantis 2014 m. balandžio 1 d. išrašas patvirtina, jog 2008 m. rugsėjo 1 d. tarp Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai bei UAB „Kautra“ pasirašyta teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. A/59/2008. 2014 m. kovo 31 d. įgaliojimu advokatei L. D. pavesta atstovauti UAB „Kautra“. Išlaidos už teisinių paslaugų teikimą gali būti priteisiamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar šios išlaidos buvo realios ir pagrįstos. Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms įrodyti yra pateikta sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP14140 bei ataskaitos. Byloje nesant dokumento, pagrindžiančio tam tikrą sumą ir (ar) suteiktą paslaugą, teisėjų kolegija vertina, jog trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kautra“ atstovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrįstas, todėl netenkintas. Pažymėta, kad ši nutartis neužkerta kelio suinteresuoto asmens atstovei ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais pateikti motyvuotą prašymą dėl išlaidų atlyginimo kartu su šių išlaidų detaliu paskaičiavimu bei jų pagrindimu.

III. Pareiškėjas valstybės įmonė Valstybės turto fondas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde apeliantas išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad ginčijamu Detaliuoju planu UAB „Kautra“ priskirtame žemės sklype nėra valstybei nuosavybės teise priklausančių statinių ir tai įrodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-488/2014. Minėtoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (3.1.6)S-3037 ir įpareigoti Registrų centrą ištaisyti nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų pagrindu atliktus kadastrinių matavimų bylos pakeitimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad minėtos nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Kadastro tvarkytojo priimtas sprendimas pakeisti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis. Taip pat teismas pažymėjo, kad iš esmės byloje buvo kilęs ginčas dėl klaidingų duomenų Nekilnojamojo turto registre ištaisymo. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti kiemo statinių duomenys atitinka registravimui pateiktus dokumentus (kadastrinių matavimų bylą) ir kadastrinių matavimų rezultatus, todėl jų taisyti (naikinti) nėra teisinio pagrindo. Tačiau teismas pabrėžė, jog dėl nuosavybės teisių į ginčo statinį ginčą turėtų spręsti bendrosios kompetencijos teismas, o administracinis teismas turėjo pasisakyti tik dėl ginčo statinių kadastrinių duomenų pakeitimo.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčijamu Įsakymu patvirtintu Detaliuoju planu UAB „Kautra“ nuomojamame žemės sklype nėra valstybei nuosavybės teise priklausančių statinių. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčijamu Detaliuoju planu, buvo pakoreguotos žemės sklypo, valdomo UAB „Kautra“, ribos prie sklypo prijungiant dalį teritorijos, esančios po (duomenys neskelbtini), Kaune, esančiais pastatais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prijungtojoje teritorijoje yra du valstybei nuosavybės teise priklausantys bei Turto fondo valdomi kiemo statiniai: kiemo aikštelė (betono grindinys) bei tvora (statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, minėtu detaliuoju planu prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, prijungta teritorija fiziškai ir funkciškai iki šiol yra susijusi su (duomenys neskelbtini), Kaune, esančių pastatų teritorija: nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ši teritorija yra atskirta betonine tvora, į šią teritoriją galima patekti tik pro rakinamus vartus ir į ją gali patekti tik Turto fondo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkai. Taigi Nekilnojamojo turto registre patys kiemo statiniai, t. y. aikštelė ir tvora, yra registruoti du kartus skirtingais unikaliais numeriais kaip dviejų skirtingų pastatų priklausiniai: pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad ginčijamu Įsakymu patvirtintame Detaliajame plane numatyti sprendiniai, susiję su valstybei nuosavybės teise priklausančio turto nugriovimu ir įvažiavimo įrengimu, negali būti įgyvendinti, esant dvigubai minėtų statinių teisinei registracijai, nes taip būtų pažeistas viešasis interesas. Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs ginčą, visiškai neatsižvelgdamas į valstybės, kaip minėto turto savininkės, teises ir teisėtus interesus, priėmė akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto, jog kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuo 1995 m. spalio 20 d. Šioje byloje ginčijamu administraciniu aktu Detalusis planas patvirtintas 2012 m. birželio 27 d., taigi atliekant teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas detaliojo plano svarstymo, derinimo, patikrinimo ir patvirtinimo procedūras, galiojo tie patys Nekilnojamojo turto registre esantys nuosavybės teises į statinius patvirtinantys duomenys. Be to, jau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-488/2014 Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys taip pat nebuvo panaikinti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtindamas ginčo detalųjį planą neturėjo pagrindo abejoti Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų teisėtumu, o pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai ir nustatytos aplinkybės iš esmės paneigia skundo argumentus dėl informavimo apie detaliojo plano rengimą procedūrų ir pareiškėjo teisių pažeidimus. Pažymi, kad įsakymas, kuriuo patvirtintas 2003 m. detalusis planas, yra galiojantis, sukėlęs teisines pasekmes, bei nėra ginčijamas. Darytina išvada, kad detalųjį planą tvirtinusi institucija neturėjo pagrindo nelaikyti statinių, apelianto nurodomų kaip jo nuosavybe, UAB „Kautra“ priklausančiais statiniais, kai pagal pateiktus tiek Nekilnojamojo turto registro, tiek kadastro bylos duomenis, buvo matyti, kad šie statiniai yra įregistruoti UAB „Kautra“ nuosavybe bei yra išsidėstę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribose. Šias aplinkybes patvirtina tvirtinant Detalųjį planą pateikti tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. rugsėjo 3 d. išrašas, tiek statinių išdėstymo žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, planas, kuriame aiškiai nurodyta kiemo aikštelė b1, b2, b3, tvora t1, t2, t3, išsidėstę žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo argumentai dėl pažeistų teisių yra nepagrįsti. Visiškai nėra aišku bei apeliantas nenurodo, kokiu būdu galimai palankus apeliantui teismo sprendimas turėtų būti įgyvendintas. Be to, mano, kad vieno iš Detaliojo plano sprendinių panaikinimas prilygintinas detaliojo plano sprendinių keitimui, o Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir detalusis planas. Be to, panaikinus vieną iš privalomų Detaliojo plano sprendinių, užtikrinančių tinkamą susisiekimo sistemos organizavimą (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43 p.), atsakovo nuomone, nebūtų užtikrintas tinkamas autobusų stoties, kaip svarbaus miestui infrastruktūros objekto, funkcionavimas. Savo pastebėjimus dėl Detaliojo plano sprendinių ir kitų savo skundo argumentų apeliantas turėjo galimybę išsakyti teismo posėdžio metu, tačiau šia teise nepasinaudojo, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir savo galimai pažeistų teisių aktyviai negynė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kautra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog iš administracinės bylos medžiagos nustatyta, o to neginčija ir pats pareiškėjas, kad žemės sklypas po ir aplink Turto fondo valdomus statinius nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jo nėra ir Kadastro žemėlapiuose. Tai reiškia, kad šiuo atveju formaliai nėra taikomos TPĮ, Detaliųjų planų rengimo taisyklių ir Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų normos, įpareigojančios informuoti žemės sklypų (t. y. suformuotų turtinių objektų) valdytojus ir naudotojus. Toks aiškinimas yra logiškas ir suprantamas, kadangi nesant sukurto daikto, planavimo organizatorius negali (pasitelkiant viešuosius registrus) nustatyti, kas yra to daikto valdytojas ar naudotojas bei jį informuoti pranešimu.

UAB „Kautra“ mano, kad teisingi ir pagrįsti teismo argumentai, jog Detaliojo plano organizatorius teisės aktų reikalavimus dėl detaliojo planavimo išviešinimo iš esmės įvykdė. Pats Turto fondas pripažino, kad 2011 m. rugsėjo 6 d. vykusio Detaliojo planavimo viešo susirinkimo metu išsakė pastabas Detaliojo plano organizatoriui bei pateikė savo siūlymus, tačiau į šiuos siūlymus atsižvelgta nebuvo. Turto fondas nurodė, kad UAB „Kautra“, atsakydama į Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Turto fondo pastabas, 2011 m. spalio 5 d. raštu Nr. 02-326 informavo, kad nustatyti servitutą žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra techninių galimybių. Turto fondas nepasinaudojęs savo teise (ir pareiga) pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas apskųsti šį planavimo organizatoriaus atsakymą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, o vėliau galimai ir teismui, neteko teisės kelti ginčą tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko (servituto) pakartotinai. Be to, teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ginčijamu Detaliuoju planu UAB „Kautra“ priskirtame žemės sklype nėra valstybei nuosavybės teise priklausančių statinių, iš esmės atmesdamas visą Turto fondo faktinį skundo pagrindą, kadangi į bylą Turto fondas nepateikė jokių dokumentų, kurie leistų nuspręsti dėl kokių nors Turto fondo nuosavybės teisių į UAB „Kautra“ valdomame žemės sklype esančius statinius. Visi ginčo statiniai buvo įregistruoti UAB „Kautra“ nuosavybe jau nuo 1995 m. spalio 20 d., tačiau tik šių statinių kadastro duomenys buvo tikslinti keletą kartų (1997 m. spalio 27 d., 2003 m. rugsėjo 2 d. ir 2010 m. rugpjūčio 23 d.). UAB „Kautra“ manymu, svarbiausia yra tai, kad visi servitutų klausimai dėl Turto fondo statinių pilnaverčio naudojimo jau buvo išspręsti dar 2003 m.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčijamu Įsakymu patvirtintu Detaliuoju planu UAB „Kautra“ nuomojamame žemės sklype nėra valstybei nuosavybės teise priklausančių statinių. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, (1,4608 ha) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuo 2003 m. gruodžio 20 d., tokios jo ribos, į kurias patenka ir kitoje administracinėje byloje minimi kiemo statiniai, buvo nustatytos detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. A-1608. Šis įsakymas yra galiojantis, sukėlęs teisines pasekmes bei nėra nuginčytas. Be to, minėto detaliojo plano sprendiniai 2003 m. sausio 22 d. buvo suderinti Turto fondo Nekilnojamojo turto skyriaus viršininko parašu. Mano, kad pareiškėjo apeliacinio skundo patenkinimas nesukels teisinių pasekmių, nes galioja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. A-1608 patvirtintas detalusis planas su tokiais pačiais sprendiniais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinė byla nutrauktina.

Proceso šalys pateikė apeliacinės instancijos teismui jų sudarytą 2015 m. sausio 30 d. taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kurią prašo teismo patvirtinti ir šią administracinę bylą nutraukti.

ABTĮ 521 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

ABTĮ 521 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad taikos sutartis pridedama prie bylos. Prieš tvirtindamas taikos sutartį teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas patvirtina taikos sutartį ir nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos.

Kaip matyti iš Taikos sutarties, ja šalys – Valstybės įmonė Turto bankas, Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Kautra“ sutaria, kad pasirašius šį susitarimą VTB atsisako reikalavimų, pareikštų administracinėje byloje Nr. A-1422-662/2015 dėl Įsakymu Nr. A-2458 patvirtinto detalaus plano dalies sprendinių panaikinimo. Kaip matyti iš Taikos sutarties 8 punkto, šalys susitaria, kad visas kitas šiame susitarime neaptartas ir administracinėse bylose turėtas bylinėjimosi išlaidas ar kitokias išlaidas šalys padengia savo sąskaita ir tokių išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja. Taip pat šalys pareiškia, kad vadovaujantis ABTĮ 521 straipsniu, šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, todėl šalys prašo teismo nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bylą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su Taikos sutarties turiniu administracinės bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdama į ginčo pobūdį, konstatuoja, kad pateikta tvirtinti Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, todėl vadovaujantis ABTĮ 521 straipsnio 1 ir 2 dalimis pateikta Taikos sutartis tvirtintina ir administracinė byla Nr. A-1422-662/2014 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00757-2012-8) nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 4 punktu.

Pagal ABTĮ 521 straipsnio 2 dalį, teismas nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo patvirtina taikos sutartį ir nutraukia bylą. Iš Taikos sutarties turinio matyti, kad ja šalys siekia taikiai išspręsti visą byloje kilusį ginčą. Dėl to pareiškėjas atsisako nuo savo reikalavimų, pareikštų administracinėje byloje Nr. A-1422-662/2015. Atsižvelgiant į tai, kad bylos proceso šalys Taikos sutartį sudarė ir pateikė tvirtinti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje, patvirtinat Taikos sutartį ir nutraukiant bylą apeliacinėje instancijoje taip pat turi būti panaikintas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, nes bylos proceso šalių sudaryta Taikos sutartimi yra išspręstas visas administracinis ginčas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 521 straipsnio 1 ir 2 dalimi ir 101 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui 2015 m. kovo 3 d. pateiktą tokio turinio 2015 m. sausio 30 d. sudarytą taikos sutartį:

„1. Šalys susitaria, kad įgyvendinant LR Statybos įstatymo 28 str. nuostatas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo bei remiantis 2003-10-20 Įsakymu Nr. A-1608 patvirtintu detaliuoju planu (toliau – Detalus planas), bei siekiant tolimesnio teritorijos vystymo tikslinga pašalinti savavališką statybą.

2. Šalys konstatuoja, kad pastatas, kuris nekilnojamojo turto kadastro byloje pažymėtas 5G1b, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – Pastatas), nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas bei atsižvelgiant į Detalaus plano sprendinius, privalo būti nugriautas.

3. Šalys susitaria, kad UAB „Kautra“ savo lėšomis apmoka 2 punkte nurodyto pastato nugriovimo (savavališkos statybos padarinių pašalinimo) dokumentų rengimo išlaidas, o taip pat iki 2015 m. lapkričio 30 d. įsipareigoja savo lėšomis pasitelkus trečiuosius asmenis pašalinti savavališką (neteisėtą) statybą. Tuo atveju, jeigu valstybės/savivaldybės institucijos pareikalautų atskiro įgaliojimo/sutikimo šiame punkte nurodytiems veiksmams atlikti, VTB nedelsiant privalo tokį dokumentą išduoti.

4. Šalys susitaria, kad UAB „Kautra“ pašalinus Pastatą, esant atskiram rašytiniam VTB pritarimui, UAB „Kautra“ įsipareigoja savo lėšomis įrengti įvažiavimą į teritoriją pro kiemo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat užtikrinti netrukdomą priėjimą prie VTB valdomų pastatų, esančių tuo pačiu adresu, pagal Šalių suderintą planą.

5. UAB „Kautra“ įsipareigoja užtikrinti, kad vykdant Taikos sutarties sąlygas, valstybei nuosavybės teise priklausančiam ir VTB patikėjimo teise valdomam nekilnojamajam turtui nebus padaryta žala, taip pat nebus pažeisti valstybės kaip turto savininkės ir trečiųjų asmenų turtiniai interesai.

6. Taip pat šia Taikos sutartimi VTB neatšaukiamai įgalioja UAB „Kautra“ kreiptis į valstybės/savivaldybės institucijas dėl leidimo pašalinti savavališkos (neteisėtos) statybos padarinius, nugriaunant pastatą 5G1b, tuo tikslu VTB vardu rengti projektus, techninę dokumentaciją, gauti ir pateikti reikiamus dokumentus, rašyti prašymus, sutikimus ir t. t., ir atlikti visus veiksmus, kurie yra būtini gaunant leidimą savavališkos (neteisėtos) statybos pašalinimui.

7. Šalys susitaria, kad pasirašius šį susitarimą VTB atsisako reikalavimų, pareikštų administracinėje byloje Nr. A-1422-662/2015 dėl 2012-06-27 Įsakymu Nr. A-2458 patvirtinto detalaus plano dalies sprendinių panaikinimo.

8. Šalys susitaria, kad visas kitas šiame susitarime neaptartas ir administracinėse bylose turėtas bylinėjimosi išlaidas ar kitokias išlaidas Šalys padengia savo sąskaita ir tokių išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja.

9. Šis Susitarimas sudaromas 4 (keturiais) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai, vienas teikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

10. Šalys pareiškia, kad vadovaujantis LR ABTĮ 521 str. šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, todėl Šalys prašo teismo nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bylą.”

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00757-2012-8) nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Ramūnas Gadliauskas