A-822-75-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-75/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00647-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 25; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka rašytino proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuotieji asmenys Ž. V. ir G. V.) dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 43–52) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. gegužės 16 d. individualų administracinį aktą Nr. R15-386-(R26-J46);

2) įpareigoti atsakovą atsakyti iš naujo į 2012 m. balandžio 15 d. pareiškėjo skundą;

3) panaikinti atsakovo 2012 m. liepos 3 d. individualų administracinį aktą Nr. R15-557-(J1133);

4) įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2012 m. birželio 15 d. 09.43 val. skundą;

5) įpareigoti atsakovą pateikti ieškinį teismui dėl D. K. tėvystės S. V. nustatymo;

6) įpareigoti atsakovą pateikti ieškinį teismui su reikalavimu priteisti išlaikymą S. V. iš tėvo D. K.;

7) įpareigoti atsakovą pateikti ieškinį teismui su reikalavimu civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 sumažinti G. V. ir Ž. V. iš Ž. V. reikalaujamą priteisti išlaikymo dydį ir su reikalavimu pakeisti priteistino išlaikymo formą – išlaikymą priteisti pirmiausiai G. V. ir Ž. V. po 2011 m. sausio 30 d. iš (duomenys neskelbtini), Kaune pagrobtu kilnojamuoju turtu;

8) įpareigoti atsakovą pateikti ieškinį teismui su reikalavimu panaikinti S. V. paskirtą G. V. ir Ž. V. globą;

9) įpareigoti atsakovą S. V. įtraukti į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.

Paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmais nuslėpus S. V. tėvą D. K., jos globėjai iš D. K. galimo priteisti išlaikymo dalies reikalavo tik iš motinos Ž. V. ir jos hipotekos kreditoriumi esančio pareiškėjo. Dėl neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų – atsakovo išduotame gimimo įraše bei gimimo liudijime nuslepiant vaiko tėvą, buvo pažeistos pareiškėjo įstatymų saugomos teisės ir interesai, buvo apsunkintas pareiškėjo teisių gynimas kitose bylose. Teigė, kad atsakovas individualiu administraciniu aktu Nr. R15-386-(R26-J46) privalėjo teikti 2012 m. balandžio 15 d. skunde reikalaujamus duomenis apie nurodytus asmenis bei atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus. Atsakovo atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, sukeliantis pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas negali atskleisti G. ir Ž. V. vykdomo piktnaudžiavimo globa, negali pats Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos teismams teikti reikalingų įrodymų. Tvirtino, jog nepagrįstas ir neteisėtas buvo ir ginčijamas 2012 m. liepos 3 d. aktas Nr. R15-557-(J1133). Atsakovas siekė įtvirtinti savavališką savo ir G. bei Ž. V. kišimąsi į pareiškėjo asmeninį gyvenimą, pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašomi duomenys nėra privataus pobūdžio, nes sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, kaip atsakovo veiksmais vaiko tėvo pareigas priverstam perimti asmeniui bylose. Be šių aplinkybių pareiškėjas nurodė, jog atsakovo neatlikti veiksmai pažeidė eilę nurodytų skunde teisės aktų nuostatų ir šiuo pagrindu pareiškėjas prašė teismo skundą tenkinti.

Atsakovas su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus (I t., b. l. 83–89, 99–106).

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad skundžiamas 2012 m. gegužės 16 d. raštas Nr. R15-386-(R26-J46) nėra ir negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, kadangi juo pareiškėjui nėra taikomos jokio poveikio priemonės, nustatomos ar ribojamos pareiškėjo teisės – juo tiesiog pateikiama informacija ir išaiškinamos galiojančių teisės aktų nuostatos dėl asmens teisės gauti informaciją apie kitą asmenį, pateikiami atsakymai į pareiškėjo keliamus klausimus ir reikalavimus. Pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas panaikinti ne individualius administracinius aktus, o raštus, kurie neturi tiesioginės įtakos jo teisėms ar pareigoms, patys savaime nesukelia jam teisinių pasekmių.

Ginčijamais aktais pareiškėjui buvo pateikta tik jo prašoma informacija, kuri gali būti teikiama pagal galiojančius teisės aktus. Teisės aktai nenumato pareiškėjo teisės gauti privačią informaciją apie kitus asmenis, o ypač apie nepilnamečius vaikus. Dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2012 m. liepos 3 d. aktą Nr. R15-557-(J1133), atsakovas pažymėjo, jog V. J. į teismą kreipėsi prašydamas panaikinti ne individualų administracinį aktą, o raštą, kuris nesukelia jam teisinių pasekmių. Be to, svarbu ir tai, kad teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti skundžiamą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 3 d. raštą bei įpareigojus atsakovą parengti kitą atsakymą į pareiškėjo 2012 m. birželio 15 d. skundą, visiškai nereikštų, kad pareiškėjui būtų pateikta jo prašoma informacija, susijusi su nepilnamete S. V. ir (ar) jos globėjais, kadangi teismo sprendimu Kauno miesto savivaldybės administracija negali būti įpareigota nesilaikyti galiojančių teisės aktų ir veikti išskirtinai pareiškėjo, o ne nepilnamečio asmens, kuriam nustatyta globa, interesais.

Pareiškėjas nenurodė, kokio teisės akto saugoma jo teisė ar teisėtas interesas buvo pažeisti, V. J. prašė panaikinti minėtą aktą dėl to, jog jo netenkino atsakovo sprendimas nesuteikti prašomos informacijos apie nepilnametį vaiką. Dėl reikalavimų įpareigoti atsakovą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl eilės reikalavimų, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas formulavo savo reikalavimus hipotetinių prielaidų pagrindu, jo pateikti reikalavimai prieštaravo vienas kitam, pareiškėjas nepateikė jokių pagrindų ir argumentų dėl šių pateiktų reikalavimų.

Ginčai dėl šeimos teisinių santykių yra teismingi bendros kompetencijos teismui, o ne administraciniam teismui. Civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nustato baigtinį sąrašą asmenų, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, ir pareiškėjas nėra priskiriamas prie tokių subjektų, be to jis neturi teisės ginti viešąjį interesą. Nurodė, kad visi minėti pareiškėjo reikalavimai nėra pagrįsti ir teisėti, pareiškėjas nenurodė jokių teisės aktų, kurie jam suteiktų pagrindą reikšti tokio pobūdžio reikalavimus.

Tretieji suinteresuoti asmenys G. V. ir Ž. V. nurodė, jog visiškai sutinka su tuo, kas išdėstyta Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 125).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu (II t., b. l. 29–33) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 15 d. skundu kreipėsi į atsakovą ir prašė pateikti informaciją susijusią su mažamečiu vaiku S. V. (I t., b. l. 13, 90–92). Atsakovas skundžiamu aktu Nr. R15-386-(R26-J46) pateikė pareiškėjui atsakymą (I t., b. l. 12, 93). 2012 m. birželio 15 d. pareiškėjas pateikė atsakovui patikslintą prašymą, kuriuo prašė pateikti tinkamai patvirtintą Jungtinėje Karalystėje 2011 m. sausio 26 d. išduotą S. V. gimimo įrašo Nr. 170 nuorašą bei tinkamai patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išduotą raštą Nr. 19-8-205. Prašyme nurodyta, jog šie dokumentai reikalingi pačiam pareiškėjui susipažinti ir nustatyti, ar S. V. gimimo įraše yra nurodytas vaiko tėvas D. K. (I t., b. l. 108). Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2012 m. birželio 15 d. patikslintą prašymą, priėmė skundžiamą 2012 m. liepos 3 d. administracinį aktą Nr. R15-557-(J1133) (I t., b. l. 53). Pareiškėjas su šiais skundžiamais aktais nesutiko ir prašė skundą tenkinti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsniu, CK 3.170 straipsnio 1 dalimi bei 3.240 straipsnio 1 dalimi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 16 straipsnio 1 dalimi. Darė išvadą, kad atsakovas tinkamai atsakė pareiškėjui. Pažymėjo, jog skundžiami aktai pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, priešingai nei argumentavo atsakovas. Konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo jokio pagrindo pateikti privačią informaciją apie mažametį vaiką, t. y. S. V., be jos globėjų sutikimo. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų bei duomenų, kurie patvirtintų jo ryšį su nepilnamete S. V. Darė išvadą, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamus aktus, atsisakydamas pateikti informaciją, kuri yra privataus pobūdžio ir gali būti pateikta tik pačiam asmeniui, o informacija apie vaiką – tik vaiko motinai ir (ar) tėvui, gyvenantiems skyrium. Visa kita galima pateikti informacija, pareiškėjui buvo pateikta tokia apimtimi, kuri neprieštaravo nurodytiems teisės aktų reikalavimams.

Teismas atsižvelgė į šeimos teisės normas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, reglamentuojančias tėvystės nustatymą. Tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). CK 3.147 straipsnio 2 dalis nustato baigtinį asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, sąrašą. Pažymėjo, kad byloje nebuvo duomenų, jog galimas vaiko tėvas būtų atsisakęs pripažinti tėvystę. Pareiškėjas nurodė galimą S. V. tėvą D. K., tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė. CK 3.201 straipsnio 1 dalis nustato baigtinį sąrašą asmenų, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Pažymėjo, kad informacijos suteikimas apie vaiką yra reglamentuotas CK 3.170 straipsnio nuostatomis, o tokią informaciją turi teisę gauti tik tėvas ar motina, kurie gyvena skyrium su vaiku, todėl teismas vertino, jog pareiškėjas nėra priskiriamas šiame straipsnyje nurodytiems subjektams, taip pat pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą. Pareiškėjas taipogi nėra priskirtinas ir CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Be to, pagrindus bei procedūrą, norint vaiko globėją (rūpintoją) atleisti ar nušalinti nuo pareigų, reglamentuoja CK 3.246 straipsnis bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 494 straipsnis, kurie nustato sąrašą asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę teikti pareiškimą atleisti ar nušalinti globėją (rūpintoją). Pažymėjo, kad pareiškėjas nepatenka į šį sąrašą, taip pat pareiškėjas nėra subjektas, kuriam teisės aktai suteikia teisę ginti viešąjį interesą. Vaiko globos kokybės organizavimas ir priežiūra yra funkcijos, kurios CK 3.266–3.267 straipsniais, priskirtos vaiko teisių apsaugos institucijų kompetencijai. Pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą nepilnametę S. V. įrašyti į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, tačiau byloje nepateikė jokio pagrindo, dėl ko turėtų šį pareiškėjo reikalavimą teismas tenkinti. CK 3.219 straipsnio 1 dalis aiškiai reglamentuoja, kad asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir vaikų, galimų įvaikinti, apskaitą tvarko valstybinė įvaikinimo institucija.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas siekė gauti informaciją apie nepilnametę S. V., kuri nesusieta su pareiškėju jokiu giminystės ar kitokio pobūdžio ryšiu, ir taip siekė ginti savo neva pažeistus interesus. Teismo vertinimu, atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kurie reglamentuoja vaiko ir jo teisių apsaugą, ir teisėtai bei pagrįstai nepateikė informacijos apie nepilnametę S. V.. Nurodė, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir 16 straipsnių, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio pagrindais yra įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių apsaugos principas, o tai reiškia, kad įsipareigojama garantuoti ypatingą apsaugą vaiko asmeniui ir jo teisėms.

Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus yra išvestiniai ir kildinami iš šeimos teisinių santykių, reglamentuotų Civilinio kodekso normomis.

Atkreipė dėmesį ir į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis dėl teisių pažeidimo viešojo administravimo srityje yra realizuojama remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi. Tačiau vien tik formalus ar abstraktus kreipimasis į teismą, nenurodant teisės pažeidimo ir pažeistos teisės gynimo būdo, neatitinka ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatų ir realiai negali būti apgintas. Asmens skundas gali būti pripažintas pagrįstu tik tuo atveju jei nustatoma, kad viešojo administravimo subjekto aktų priėmimo metu jo teisė ar interesas yra pažeistas ir jis turi būti ginamas. Teismas, nustatęs atitinkamą pažeidimą, privalo priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų teisių gynimo sprendimų. Todėl skunde turi būti nurodyta, kokia individuali teisė yra pažeista ir kaip ji turi būti apginta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-126/2010). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė intereso, dėl kurio skundžia viešojo administravimo subjekto aktus bei veiksmus, nenurodė konkrečiai kaip jis tiesiogiai keičia jo teises, taip pat nėra pateikęs reikalavimo kaip jis turėtų būti ginamas. Šiuo atveju pareiškėjo reikalavimai turi viešojo intereso gynimo, o ne individualios teisės ar intereso gynimo požymių. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjas negali kelti ginčo, kuris tiesiogiai nepažeidžia jo teisių, tame tarpe negali ginčyti ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių. Pareiškėjas nepatenka į asmenų ratą, numatytų ABTĮ 56 straipsnyje, kuriems suteikta teisė ginti viešąjį interesą, todėl jis tokio savarankiško reikalavimo reikšti negali. Reikalavimo teisės neturėjimas taip pat yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-525/2010).

Teismo vertinimu, pareiškėjas savo reikalavimus formulavo hipotetinių prielaidų pagrindu, kurių jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. J. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 36–37) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo visų pareiškėjo pateiktų argumentų ir į bylą teiktų įrodymų, teisinio skundo pagrindo, faktinių aplinkybių. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nešaukė pareiškėjo prašytų šaukti liudininkų. Taip pat teismas į bylą neišreikalavo pareiškėjo nurodytų su skundo pagrindu ir dalyku susijusių civilinių, administracinių ir baudžiamųjų bylų medžiagos.

Pažymi, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 15 d. su skundu kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti informaciją, susijusią ne tik su S. V., bet ir su pareiškėju. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti, jog globėjai Gediminas ir Ž. V. ilgą laiką kenkė turtiniams globojamo vaiko interesams, niokojo vaiko motinos Ž. V. pareiškėjui įkeistą nekilnojamąjį turtą. Teismas nepagrįstai nepaskyrė nuniokoto pareiškėjui įkeisto turto ekspertizės. Teigia, kad Kauno apygardos administracinis teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas tinkamai atsakė pareiškėjui. Skundžiami aktai pareiškėjui sukelia teisines ir turtines pasekmes. Tvirtina, kad pareiškėjas prašė pateikti neprivačią informaciją apie mažamečio vaiko teisių pažeidimus, kurie pažeidžia ir pareiškėjo teises. Be to, nors pareiškėjas neprašė privačios informacijos apie vaiką, tačiau ji taip pat teiktina, nes šiuo atveju tai tarnauja vaiko esminiams interesams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsniu užtikrintoms teisėms.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad informacija apie vaiką gali būti pateikta tik vaiko motinai ir tėvui, nes jų bendravimo teisės su vaiku buvo apribotos Jungtinės Karalystės teismo. Be to, nebuvo įvertinta tai, kad vaiko tėvai dėl narkotikų vartojimo yra ribotai veiksnūs. Pažymi, kad pareiškėjas nurodė galimą S. V. tėvą D. K., tačiau pirmosios instancijos teismas jokių šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų iš atsakovo neišreikalavo.

Remiasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3, 5 ir 7 straipsniais ir nurodo, kad informacijos suteikimas apie vaiką yra neapribotas, jei jos suteikimas apgintų esmines vaiko teises. Teigia, kad pareiškėjas yra subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą, nes yra priskirtinas asmenims, kurie gali kelti reikalavimus CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, ir teismas trukdė jam tai padaryti. Pareiškėjas pateikė pagrindą, dėl ko teismas turėtų įpareigoti atsakovą S. V. įrašyti į galimų įvaikinti vaikų sąrašą – kad globėjai negalėtų piktnaudžiauti vaiko globa, toliau vaikui ir pareiškėjui daryti turtinę ir neturtinę žalą.

Teigia, jog pareiškėjas siekė gauti informaciją apie jam pačiam padarytą žalą ir jos padarymo mechanizmą, piktnaudžiavimą S. V. globa, jai ir jos motinai globėjų bei vaiko teisių apsaugos institucijų, atsakovo padarytą turtinę žalą, viešojo intereso pažeidimus. Pažymi, kad pareiškėjas konkrečiai nurodė interesą, dėl kurio skundžia viešojo administravimo subjekto aktus bei veiksmus, kaip jis tiesiogiai keičia jo teises. Tvirtina, kad pareiškėjas patenka į asmenų, numatytų ABTĮ 56 straipsnyje, ratą, kuriems suteikta teisė kreiptis į teismą su pareiškimu ginti viešąjį interesą. Reikalavimo teisės turėjimas taip pat yra pagrindas pripažinti skundą pagrįstu.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 77–81) su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsižvelgiant į ABTĮ 6 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatas, daro išvadą, jog įrodymu netampa bet kokie teismui pateikti faktiniai duomenys ar dokumentai, o tik tie, kuriuos teismas priima, laikydamas, kad jie turi reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Kauno apygardos administraciniame teisme pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos pateikti turimus įrodymus, išsamiai paaiškinti, kaip šie įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču. Teismas dėl įrodymų priėmimo pasisakė aiškiai, visus įrodymus vertino ir prie bylos prijungė tuos, kuriuos pagrįstai laikė turinčiais reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Remiasi ABTĮ 24 straipsnio 3 dalimi ir teigia, kad pareiškėjas, pateikdamas teismo posėdžio metu keliasdešimt lapų papildomų dokumentų teismui, tačiau nepateikdamas jų kopijų atsakovui, pažeidė teisės aktuose nustatytas proceso šalių teises ir pareigas. Pažymi, kad atsižvelgiant į ABTĮ 49 straipsnio 1 dalies, 51, 52, 53 straipsnių nuostatas, pareiškėjas, manydamas, kad pats negalės tinkamai atstovauti ir ginti savo teisių bei teisėtų interesų, turėjo teisę byloje turėti atstovą.

Mano, kad teismo sprendimas neiškviesti liudytojų, atsisakyti priimti dalį teikiamų įrodymų, neišreikalauti administracinių, civilinių ir baudžiamųjų bylų buvo pagrįstas, kadangi pareiškėjas nepateikė argumentų, kaip šie įrodymai pagrįstų keliamus reikalavimus, kaip jie susiję su ginčo dalyku.

Remiasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 straipsnio, Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo 6 straipsnio, CK 3.170 straipsnio 5 dalies, 3.240 straipsnio 1 dalies, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas tinkamai atsakė pareiškėjui, jam pateikta informacija ta apimtimi, kiek yra teiktina, o sprendimas pareiškėjui nesuteikti informacijos apie mažametį vaiką S. V., jos tėvų bei globėjų asmens duomenis yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi jokie teisės aktai nenumato pareiškėjo teisės gauti informacijos apie kitus asmenis, ypač apie nepilnamečius. Tokios nuostatos yra konstatuotos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-425/2012. Pažymi, kad teisės aktai nesuteikia pareiškėjui teisės ginti S. V. interesų.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012, 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-425/2012) nurodo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pareiškėjas nenurodė, kokias teisės aktų nuostatas netinkamai taikė pirmosios instancijos teismas, kokias konkrečiai teisines pasekmes jam sukeltų skundžiamų atsakovo raštų panaikinimas.

Mano, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kokie teisės aktai suteikia jam teisę kreiptis į teismą dėl galimos tėvystės nustatymo. Taip pat apeliantas nėra subjektas, turintis teisę ginti viešą interesą, todėl jis nėra priskirtinas CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Taip pat pareiškėjas nepatenka į CK 3.246 straipsnyje ir CPK 494 straipsnyje nustatytą sąrašą asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę teikti pareiškimą atleisti ar nušalinti globėją (rūpintoją). Pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę, bet ne pareigą įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.

Vadovaujasi ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies nuostata, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-126/2010 ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepatenka į asmenų ratą, kurie turi teisę ginti viešąjį interesą ir reikšti savarankišką reikalavimą, o reikalavimo teisės neturėjimas yra vienas iš pagrindų pripažinti skundą nepagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. J. į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 16 d. individualų administracinį aktą Nr. R15-386-(R26-J46) bei 2012 m. liepos 3 d. individualų administracinį aktą Nr. R15-557-(J1133); įpareigoti atsakovą atsakyti iš naujo į pareiškėjo 2012 m. balandžio 15 d. skundą ir į 2012 m. birželio 15 d. skundą. Be to, prašė įpareigoti atsakovą pateikti ieškinius teismui: dėl D. K. tėvystės S. V. nustatymo; su reikalavimu priteisti išlaikymą S. V. iš tėvo D. K.; su reikalavimu civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 sumažinti G. V. ir Ž. V. iš Ž. V. reikalaujamą priteisti išlaikymo dydį ir su reikalavimu pakeisti priteistino išlaikymo formą – išlaikymą priteisti pirmiausiai G. V. ir Ž. V. po 2011 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini), Kaune pagrobtu kilnojamuoju turtu ir su reikalavimu panaikinti S. V. paskirtą G. V. ir Ž. V. globą. Taip pat prašė įpareigoti atsakovą S. V. įtraukti į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, kad pareiškėjas savo reikalavimus formulavo hipotetinių prielaidų pagrindu, kurių jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, jog Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, todėl naikinti jo priimto sprendimo nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad skundžiamu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 16 d. raštu Nr. R15-386-(R26-J46) (I t., b. l. 93) buvo atsakyta į pareiškėjo 2012 m. balandžio 15 d. skundą (I t., b. l. 90–92), kuriuo buvo prašoma suteikti informaciją, susijusią su mažamečiu vaiku S. V. bei pakeisti įrašus S. V. gimimo įraše ir gimimo liudijime. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 3 d. raštu Nr. R15-557-(J1133) (I t., b. l. 107) buvo atsakyta į pareiškėjo 2012 m. birželio 15 d. patikslintą prašymą (I t., b. l. 108), kuriuo prašė pateikti tinkamai patvirtintą S. V. gimimo įrašo Nr. 170 nuorašą bei tinkamai patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išduotą raštą Nr. 19-8-205. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad prašoma pateikti informacija buvo susijusi ir su pareiškėju, vis dėlto, tai nepaneigia fakto, jog pareiškėjas skundu ir patikslintu prašymu siekė gauti informaciją, susijusią su kitu asmeniu – mažamečiu vaiku S. V. V. J. į bylą pateikti duomenys, jo teigimu, patvirtinantys pareiškėjo interesų ryšį su S. V. teisių pažeidimu, nesuteikia jam teisės gauti su kitu asmeniu susijusią privačią informaciją.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 straipsnis nustato, kad asmuo turi teisę gauti privačią informaciją apie save. Teisė gauti privačią informaciją apie kitus asmenis šiame įstatyme nėra nustatyta. Privačios informacijos sąvoka įtvirtinta minėto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, numatančioje jog privati informacija tai – ypatingi fizinio asmens duomenys, kaip juos nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, informacija apie asmenį ir jo šeimos gyvenimą, su fizinio asmens garbe ir orumu susijusi informacija. Atkreiptinas dėmesys, jog privataus gyvenimo apsaugą laiduoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 22 straipsnis, inter alia, įtvirtina, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnis apibrėžia, kad „asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal <...> duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). <...> Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis.“

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašomi duomenys buvo susiję su mažamečiu vaiku, taip pat aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik tėvas ir motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, ugdymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. CK 3.240 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 16 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad nei vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį gyvenimą.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apeliacinio skundo teiginys, jog pareiškėjas prašė pateikti ne privataus pobūdžio informaciją, nėra teisingas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog S. V. tėvams bendravimo teisės su vaiku buvo apribotos, pareiškėjui nesuteikia jokių papildomų teisių gauti informaciją. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų bei duomenų, kurie patvirtintų jo ryšį su nepilnamete S. V. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo pateikti duomenys dėl, jo manymu, pažeistų S. V. interesų ar jos globėjų G. ir Ž. V. piktnaudžiavimo vaiko globa, nekeičia išvados, jog pareiškėjas neturėjo teisės gauti prašomos privačios informacijos apie S. V. Todėl tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neturėjo teisės gauti tokią informaciją. Kauno miesto savivaldybės administracija atsakė pareiškėjui į jo skundą ir patikslintą prašymą tokia apimtimi, kokia galėjo remiantis teisės aktais. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas atsakė pareiškėjui tinkamai. Todėl įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo prašymus iš naujo nebuvo pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti pareiškėjo reikalavimus įpareigoti atsakovą pateikti teismui ieškinius su atitinkamais reikalavimais bei įtraukti S. V. į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Pareiškėjas nepatenka į CK 3.147 straipsnio 2 dalyje nustatytą baigtinį asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, sąrašą, CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytą baigtinį asmenų, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, sąrašą bei CPK 494 straipsnyje nustatytą asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę teikti pareiškimą atleisti ar nušalinti globėją (rūpintoją), sąrašą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių reikalauja įpareigoti atsakovą įtraukti S. V. į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, nesudaro pagrindo tenkinti tokį reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis CK 3.219 straipsnio 1 dalimi, asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir vaikų, galimų įvaikinti, apskaitą tvarko valstybinė įvaikinimo institucija. Apibendrinant konstatuotina, kad remiantis nurodytomis teisės normomis nagrinėjamu atveju tenkinti pareiškėjo reikalavimus įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus nebuvo pagrindo. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat buvo pagrįstas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įtvirtinančiu, jog asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu yra siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus. Tokia išvada darytina todėl, jog pareiškėjas nėra duomenų tvarkytojas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 punkto prasme, todėl minėtąja nuostata jis negali remtis ratione personae pagrindu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti ginti viešąjį interesą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis reglamentuoja prokuroro, administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ir fizinių asmenų, ginančių valstybės, savivaldybės ir asmenų teises, procesines teises ir nurodo, kad šie asmenys (bendrine prasme) gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, tačiau tik įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė apginti savo subjektines teises ir interesus, todėl laikytina, kad skundas buvo paduotas ginant ne viešąjį interesą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo visų pareiškėjo pateiktų argumentų, įrodymų, nepagrįstai nešaukė pareiškėjo prašytų šaukti liudytojų. Mano, kad teismas į bylą neišreikalavo pareiškėjo nurodytų su skundu susijusių bylų medžiagos.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjo teiginiais nesutinka. Pirmiausia pasakytina, jog įrodymų rinkimas administraciniame procese negali būti begalinis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas surinko pakankamai duomenų teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui, kuriuos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 57 str. 6 d.), atitinkamai įvertino. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, kaip pareiškėjo nurodyti duomenys, įrodymai, liudytojai siejasi su nagrinėjama byla, neįrodė šių duomenų reikalingumo nagrinėjant bylą. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pagrįstas byloje esančiais duomenimis. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas surinko pakankamą kiekį teisingam bylos išsprendimui reikalingų įrodymų, teisingai juos vertino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas.

Apibendrinant konstatuotina, jog Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, taikytinas ginčo išsprendimui, todėl naikinti jo sprendimo nėra jokio pagrindo. Dėl išdėstytų priežasčių Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistu, pareiškėjo apeliacinį skundą atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė