A-662-2363-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2363/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00721-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Valkininkų miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Valkininkų miškų urėdijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valkininkų miškų urėdija (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2013 m. gruodžio 13 d. potvarkiu Nr. 4D-112 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ sąrašo patvirtinimo“ patvirtintus sprendimus, kad pareiškėjo VĮ Valkininkų miškų urėdijos projektas „Stichinės nelaimės pažeistų miško plotų atkūrimas (36,00 ha)“, kurio paraiškos registracijos Nr. 2MP-KA-12-l-011483-PR001, yra netinkamas paramai gauti, nes neatitinka Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3D-19, (toliau – ir Taisyklės) 22.1 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus (1); projektas „Stichinės nelaimės pažeistų miško plotų atkūrimas (21,10 ha)“, kurio paraiškos registracijos Nr. 2MP-KA-12-l-011480-PR001, yra netinkamas paramai gauti, nes neatitinka Taisyklių 22.1 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus (2); projektas „Stichinės nelaimės pažeistų miško plotų atkūrimas (19,40 ha)“, kurio paraiškos registracijos Nr. 2MP-KA-12-l-011478-PR001, yra netinkamas paramai gauti, nes neatitinka Taisyklių 22.1 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus (3); projektas „Stichinės nelaimės pažeistų miško plotų atkūrimas (53,90 ha)“, kurio paraiškos registracijos Nr. 2MP-KA-12-l-011477-PR001, yra netinkamas paramai gauti, nes neatitinka Taisyklių 22.1 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus (4); projektas „Stichinės nelaimės pažeistų miško plotų atkūrimas (17 ha)“, kurio paraiškos registracijos Nr. 2MP-KA-12-l-011473-PR001, yra netinkamas paramai gauti, nes neatitinka Taisyklių 22.1 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus (5).

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. liepos 30 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) pateikė penkias paramos paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“. Žemės ūkio ministerijos kancleris, vadovaudamasis Taisyklėmis, priėmė 2013 m. gruodžio 13 d. potvarkį Nr. 4D-112 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ sąrašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtino projektų, kuriems neskiriama parama, sąrašą.

Nurodė, kad projektai netinkami paramai gauti, nes neatitinka Taisyklių 22.1 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus. Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. BRK-(3.35)-502 buvo nustatyti pareiškėjo pažeidimai, įgyvendinant 2011 m. kovo 21 d. pateiktą projektą Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001. Taisyklių 22 punkte nurodyta, kad tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, taip pat viešuosiuose registruose esančius duomenis.

Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BRK-(3.35)-502 negali būti pripažintas galutiniu sprendimu paraiškų pateikimo dieną, t. y. 2012 m. liepos 30 d. Šį Agentūros sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4248-437/2012 skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, 2013 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1097/2013 apeliacinį skundą atmetė.

Taigi neigiamų padarinių, galinčių kilti dėl Taisyklių 21.3.1 punkte nurodyto pažeidimo, pradžia laikytinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, t. y. 2013 m. spalio 21 d. Paraiškos paramai gauti pateiktos 2012 m. liepos 30 d. Paraiškų pateikimo dieną nebuvo priimtas galutinis sprendimas, konstatuojantis padarytus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas) pažeidimus, dėl kurių buvo neišmokėta parama. Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BRK-(3.35)-502 negali būti pripažintas galutiniu, kadangi šio sprendimo apskundimo procedūros baigtos nagrinėti teisme 2013 m. spalio 21 d.

Todėl nesant galutinio sprendimo 2012 m. liepos 30 d. paraiškų pateikimo metu, pareiškėjas negali būti vertinamas kaip netinkamas Taisyklių 21.3.1 punkto prasme.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepimu į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad vertinant Taisyklių 21.3.1 punkte suformuotą teisės normą, matyti, jog parama pareiškėjui negali būti teikiama, kai yra priimtas galutinis sprendimas dėl jo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš EB ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pažeidimo, ir esant tokiam atvejui pareiškėjui yra nustatytas teisės apribojimas – neleisti pretenduoti į paramą vienus metus nuo galutinio sprendimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių 9 punktą, Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, padarytą įgyvendinant investicines EŽŪFKP ar EŽF priemones, kurio suma nesiekia 100 000 Lt, arba pažeidimą, padarytą įgyvendinant kompensacines EŽŪFKP, EŽF ar EŽŪGF priemones, priima sprendimą dėl sankcijų ir per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo apie jį informuoja pareiškėją arba paramos gavėją.

Nagrinėjamu atveju Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. BRK-(3.35)-502 pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatyti pažeidimai, įgyvendinant 2011 m. kovo 21 d. pateiktą projektą Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas šis Agentūros sprendimas laikytinas individualiu teisės aktu, kuris gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Taigi šiam Agentūros sprendimui, kaip individualiam teisės aktui, nėra taikoma norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011).

Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BRK-(3.35)-502 įsigaliojo nuo jo priėmimo dienos. Pareiškėjas, ginčydamas Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. BRK-(3.35)-502, nepasinaudojo ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta reikalavimo užtikrinimo priemone, neprašė teismo sustabdyti šio sprendimo galiojimą, taigi šis Agentūros sprendimas galiojo nuo jo priėmimo momento. Agentūra yra tinkamas subjektas, galėjęs priimti sprendimą dėl pažeidimų, nustatytų vykdant 2011 m. kovo 21 d. pateiktą projektą Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001.

Administracinis teismas pagal kompetenciją nepriima sprendimo dėl pareiškėjo sutarčių dėl paramos skyrimo iš EB ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pažeidimų, o tik vertina konkretaus viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto teisėtumą ir pagrįstumą, todėl manė, kad būtent Agentūros priimtas sprendimas dėl pareiškėjo sutartyje dėl paramos skyrimo iš EB ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pažeidimo laikytinas galutiniu. Parama pagal Taisyklių 21.3.1 punktą neskiriama nuo sprendimo priėmimo momento, t. y. nuo jo įsigaliojimo momento.

Taip pat nustačius pažeidimą yra skaičiuojamas vienų metų terminas, per kurį pareiškėjui yra taikomas teisės apribojimas – neleisti pretenduoti į paramą. Pareiškėjas dėl Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. BRK-(3.35)-502 teisėtumo kreipėsi į teismą, tačiau šis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi nebuvo panaikintas. Atkreipė dėmesį, kad vykstant teisminiams ginčams tarp pareiškėjo ir Agentūros pareiškėjo atžvilgiu Agentūra netaikė sąlygų, draudžiančių ar ribojančių jo teises dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“.

Pareiškėjas 2012 m. liepos 30 d. Agentūrai pateikė paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“. Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, III atrankos komitetas vertindamas pareiškėjo paraiškas pagal priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ rėmėsi faktu, kad pareiškėjas, vykdydamas 2011 m. kovo 21 d. pateiktą projektą Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001, padarė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, kurie buvo nustatyti galiojančiu Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. BRK-(3.35)-502, todėl pagal Taisyklių 21.3.1 punktą jam negali būti suteikiama parama.

Taip pat komitetas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, rėmėsi faktu, kad nuo pareiškėjo padaryto pažeidimo kitoje sutartyje dėl paramos skyrimo iš EB ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų nėra praėję vieneri metai, todėl pagal Taisyklių 22.1 ir 21.3.1 punktus jis nelaikytinas tinkamu pareiškėju. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2013 m. gruodžio 13 d. potvarkiu Nr. 4D-112 patvirtintame Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“, sąraše yra nurodyti tie patys argumentai ir tos pačios faktinės aplinkybės, kodėl pareiškėjui nebuvo skirta parama pagal projektus, kaip ir Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, III atrankos komiteto 2013 m. gruodžio 5 d. posėdžio Nr. 44 protokole Nr. 8D-576(5.50).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog galutinio sprendimo dėl paramos neskyrimo data yra 2013 m. spalio 21 d., t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimto sprendimo apeliacinėje instancijoje data. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas ir įsigaliojo 2012 m. sausio 26 d. Jis laikytinas vienkartiniu teisės taikymo aktu ir visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) pateikto individualaus administracinio teisės akto apibrėžimą. Skundo dėl individualaus administracinio akto padavimas teismui neleidžia administravimo subjekto priimto sprendimo traktuoti kaip negalutinio, taip pat tai automatiškai nestabdo akto galiojimo. Priešingai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nepanaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Agentūros sprendimas nebuvo panaikintas nei aukštesnio viešojo administravimo subjekto, t. y. Ministerijos, nei teismų. Sprendimas taip pat nebuvo ir sustabdytas pagal ABTĮ, kuris aiškiai apibrėžia priemonių reikalavimui užtikrinti institutą. Pareiškėjo reikalavimas galutinio sprendimo data laikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A261-l097/2013 priėmimo dieną prieštarauja teisės aktams, teisės principams ir teismų praktikai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė, dėl ko kilo ginčas, nurodė Taisyklių 22 punktą. Pagal tų pačių taisyklių 22.1 punktą, paramos paraišką pateikia subjektas, įvardytas šių Taisyklių VI skyriuje ir neįvardytas netinkamu pareiškėju šių Taisyklių VII skyriuje. Nustatyta, kad skundžiamu potvarkiu buvo priimtas sprendimas pripažinti projektus Nr. 2MP-KA-12-1-011483-PR001, Nr. 2MP-KA-12-1-011480-PR001, Nr. 2MP-KA-12-1-011478-PR001, Nr. 2MP-KA-1-1-011477-PR001 ir Nr. 2MP-KA-12-1-011473-PR001 netinkamais paramai gauti. Vadovaujantis Taisyklių 22.1 ir 21.3.1 punktais, buvo pripažinta, kad pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į paramą vienus metus nuo galutinio sprendimo apie padarytą kitos paramos sutarties pažeidimą. Nustatyta, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą pagal 2011 m. kovo 21 d. pateiktą paraišką Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001, padarė pažeidimą, t. y. vykdė viešuosius pirkimus, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus.

Pareiškėjas nesutinka su Ministerijos kanclerio 2013 m. gruodžio 13 d. potvarkyje Nr. 4D-112 priimtu sprendimu ir nurodo, kad Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BRK-(3.239)-502 negali būti pripažintas galutiniu sprendimu paraiškų pateikimo dieną, nes jis buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2012 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4248-437/2012 pareiškėjo skundą atmesti. Pareiškėjui apskundus teismo sprendimą apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A261-1097/2013, 2013 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas nurodė, kad galutinis sprendimas priimtas 2013 m. spalio 21 d. ir tik nuo tos datos jam gali kilti neigiamų padarinių.

Sprendimas Nr. BRK-(3.239)-502 „Dėl paramos neskyrimo“, kuriuo nuspręsta neskirti paramos pagal pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001, buvo priimtas 2012 m. sausio 26 d. Sprendimas konkrečiai skirtas pareiškėjui. Skundo dėl individualaus administracinio akto padavimas teismui automatiškai nesustabdo akto galiojimo. Atsakovas pagrįstai teigia, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų ir tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose.

Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Pažymėta, kad Agentūros sprendimas nebuvo panaikintas nei aukštesnio viešojo administravimo subjekto – Ministerijos, nei teismo. Paminėtas sprendimas taip pat nebuvo ir sustabdytas pagal ABTĮ, kuris aiškiai apibrėžia priemonių reikalavimui užtikrinti institutą.

Pareiškėjas neprašė taikyti priemonių reikalavimui užtikrinti, teismas savo iniciatyva taip pat nestabdė ginčijamo teisės akto galiojimo. Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BRK-(3.239)-502 nebuvo panaikintas, priešingai, pareiškėjo skundai buvo atmesti. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas galutinio sprendimo data laikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A261-l097/2013 priėmimo dieną yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. BRK-(3.239)-502 „Dėl paramos neskyrimo“, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui paramos pagal pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001, priėmė Agentūra.

Administracinis teismas pagal kompetenciją vertino priimto 2012 m. sausio 26 d. Agentūros sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl būtent Agentūros priimtas sprendimas yra laikytinas galutiniu sprendimu dėl paramos skyrimo. Kadangi pagal Taisyklių 21.3.1 punktą pareiškėjui parama negali būti suteikiama, jei yra priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš EB ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pažeidimo ir tokiu atveju pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į paramą vienerius metus nuo galutinio sprendimo priėmimo, atsakovas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu potvarkiu patvirtino sprendimus, kad pareiškėjo projektai yra netinkami paramai gauti, nes neatitinka Taisyklių 22.1 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus, teisėtumo ir pagrįstumo.

III. Pareiškėjas VĮ Valkininkų miškų urėdija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimas galutinio sprendimo data laikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A261-1097/2013 priėmimo dieną (2013 m. spalio 21 d.) yra nepagrįstas. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, kadangi minėtas teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą stabdyti Konkurencijos tarybos nutarimo galiojimą, išaiškino individualaus administracinio teisės akto res judicata galią bei pažymėjo, jog teisines pasekmes (apribojimus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose) sukelia tik ekonominės sankcijos už konkurencijos teisės aktų pažeidimus, paskirtos įsiteisėjusiais institucijų sprendimais, t. y. tik tokiais sprendimais, kurie turi res judicata galią (yra privalomi vykdyti bei nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų).

Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas Konkurencijos tarybos nutarimas negali būti pripažintas įgijusiu res judicata galią, kol teisme nebus baigta nagrinėti ši konkreti administracinė byla, atitinkamai, pareiškėjo atžvilgiu negalės būti taikomos ir sąlygos, draudžiančios ir ribojančios jo teises dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl galutinio sprendimo kitoje byloje, nurodė, kad kol sprendimas gali būti apskundžiamas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, viešojo administravimo subjekto sprendimas nėra galutinis.

Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, kartu tas teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normų nenustatyta išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BRK-(3.35)-502 pripažintinas galutiniu sprendimu 2013 m. spalio 21 d., pabaigus nagrinėti bylą dėl sprendimo teisėtumo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. 2012 m. liepos 30 d., paraiškų pateikimo dieną, galutinio sprendimo dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš EB ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pažeidimo, dar nebuvo. Tą patvirtina ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai. 2012 m. liepos 30 d. pateiktos paraiškos buvo išnagrinėtos ir sprendimas dėl jų tinkamumo paramai gauti priimtas tik 2013 m. gruodžio 13 d., tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo priėmimo. Taigi trečiasis suinteresuotas asmuo nesivadovavo 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. BRK-(3.35)-502, nelaikė jo galutiniu, kadangi jis dar galėjo būti teismo panaikintas, ir beveik 1,5 metų laiko nenagrinėjo pareiškėjo pateiktų paraiškų.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, iki kol bus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėtas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A261-1097/2013. Teismo posėdis šioje administracinėje byloje Nr. P-31/2014 dar nėra paskirtas.

Teismas administracinę bylą išnagrinėjo skubotai, neišsiaiškinęs ir neįvertinęs visų faktinių aplinkybių, nesulaukęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje dėl proceso atnaujinimo paskelbimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl teismo sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, jis turi būti panaikintas, priimant naują sprendimą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto tokius pat argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad šiuo atveju Agentūra yra tinkamas subjektas, kuris galėjo priimti sprendimą dėl pažeidimų, nustatytų vykdant 2011 m. kovo 21 d. pateiktą projektą Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001. Administracinis teismas pagal kompetenciją nepriima sprendimo dėl pareiškėjo sutarčių dėl paramos skyrimo iš EB ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pažeidimų, o tik vertina konkretaus viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto teisėtumą ir pagrįstumą, todėl Agentūros priimtas sprendimas dėl pareiškėjo sutartyje dėl paramos skyrimo iš EB ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pažeidimo yra laikytinas galutiniu. Teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas galutinio sprendimo data laikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A261-1097/2013 priėmimo dieną yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog teismas išanalizavo visus byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu priėmė teisėtą ir objektyviomis aplinkybėmis pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnį, todėl naikinti sprendimą nėra pagrindo. Išdėsto tokius pat argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2013-12-13 potvarkio Nr. 4D-112, kuriuo patvirtintas projektų, kuriems neteikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ sąrašas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu VĮ Valkininkų miškų urėdija skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodamas, jog pagal Taisyklių 21.3.1 punktą pareiškėjui parama negali būti suteikiama, jei yra priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš EB ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pažeidimo ir tokiu atveju pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į paramą vienerius metus nuo galutinio sprendimo priėmimo, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu potvarkiu patvirtino sprendimus, kad pareiškėjo projektai yra netinkami paramai gauti, nes neatitinka Taisyklių 22.1. punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.

VĮ Valkininkų miškų urėdija su teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde teigia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas kilusio ginčo kontekste nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl sprendimo pripažinimo galutiniu.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-01-14 įsakymu Nr. 3D-19 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės "Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas" įgyvendinimo taisyklių 22 punkte nustatyta, kad tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, taip pat viešuosiuose registruose esančius duomenis. Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Tinkamumo gauti paramą kriterijai yra šie: paramos paraišką pateikia subjektas, įvardytas šių Taisyklių VI skyriuje ir neįvardytas netinkamu pareiškėju šių Taisyklių VII skyriuje (22.1 punktas). Pagal Taisyklių VII skyriaus „Netinkami pareiškėjai“ 21 punktą, pareiškėjui parama negali būti suteikiama, jei: jam yra iškelta byla dėl bankroto arba jis likviduojamas (21.1 punktas); paramos paraiškoje arba pridedamuose dokumentuose, ar pagal paklausimą pateiktuose dokumentuose pateikė neteisingą informaciją (21.2 punktas); yra priimtas galutinis sprendimas dėl (21.3 punktas): pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš EB ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pažeidimo. Tokiu atveju pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į paramą vienerius metus nuo galutinio sprendimo priėmimo (21.3.1 punktas); paramos mokėjimo nutraukimo dėl padaryto pažeidimo. Tokiu atveju pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į paramą vienerius metus nuo galutinio sprendimo priėmimo (21.3.2 punktas); pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, susijusio su parama. Tokiu atveju pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į paramą dvejus metus nuo galutinio sprendimo priėmimo (21.3.3 punktas); siekdamas palankaus sprendimo bandė daryti įtaką Agentūrai arba Ministerijai (21.4 punktas).

Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą pagal 2011 m. kovo 21 d. pateiktą paraišką Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001, padarė pažeidimą, t. y. vykdė viešuosius pirkimus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Dėl to Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012-01-26 sprendimu Nr. BRK(3.239)-502 „Dėl paramos neskyrimo“ nuspręsta nesuteikti VĮ Valkininkų miškų urėdija 152 356,86 Lt paramos. Dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu VĮ Valkininkų miškų urėdija skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šį sprendimą 2013 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Nustatyta, jog VĮ Valkininkų miškų urėdija paraiškas (Nr. 2MP-KA-12-1-011483-PR00l, Nr. 2MP-KA-12-1-011480-PR001, Nr. 2MP-KA-12-1-011478-PR001, Nr. 2MP-KA-1-1-011477-PR001 ir Nr. 2MP-KA-12-1-011473-PR001) dėl paramos suteikimo pateikė 2012 m. liepos 27 d. Tuo tarpu byloje ginčijamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkis priimtas 2013 m. gruodžio 13 d. data. Teisėjų kolegija sprendžia, jog galutiniu sprendimu Taisyklių 21.3.1 punkto aiškinimo ir taikymo bei administracinės procedūros prasmėmis laikytinas būtent Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012-01-26 sprendimas Nr. BRK(3.239)-502 „Dėl paramos neskyrimo“. Pagal anksčiau minėtų Taisyklių 21.3.1 punktą, pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į paramą vienerius metus nuo galutinio sprendimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju vienerių metų terminas, kurio metu taikomi paramos teikimo ribojimai, baigėsi 2013 m. sausio 26 d. Tai reiškia, jog iki šios datos pabaigos VĮ Valkininkų miškų urėdija neturėjo teisės teikti paraišką paramai gauti, t. y. teisės aktais nustatytas tam tikras subjektinės teisės įgyvendinimo ribojimo terminas, kuris paraiškos pateikimo metu nebuvo pasibaigęs. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo argumentas galutinio sprendimo data laikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A261-1097/213 priėmimo dieną yra nepagrįstas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, jog VĮ Valkininkų miškų urėdija nurodomų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių administracinėse bylose (Nr. A-12-219-04, Nr. AS-438-241/2013) ir šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl šiuo atveju minėtos nutartys nėra reikšmingos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei vertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo valstybės įmonės Valkininkų miškų urėdija apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Skirgailė Žalimienė