AS-822-698-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-698/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02226-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir VKR, Komisija) priimti sprendimą dėl visų pareiškėjo 2014 m. kovo 6 d. prašyme išdėstytų reikalavimų ir jam atsakyti.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo arba atitinkamų aplinkybių pagal jo 2014 m. kovo 6 d. prašymą Komisijai pašalinimo uždrausti VRK atlikti bet kokius tolesnius veiksmus, susijusius su atitinkamų kandidatų dalyvavimu 2014 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Pareiškėjo nuomone, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės dėl galimai neteisėtų VKR veiksmų bus ne tik didinama valstybės patiriama žala, bet gali būti sužlugdyti 2014 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai arba nuo rinkėjų bus nuslėpta esminė informacija apie kandidatus, susijusi su jų lojalumo Lietuvos respublikai klausimais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia Komisijos vilkinimą atlikti veiksmus – atsakyti į jo prašymą. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, atsakovas būtų įpareigotas atsakyti į pareiškėjo prašymą, todėl, atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, matyti, kad jos nepritaikius, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonę taikyti netikslinga. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgus į pareiškėjo prašymo Komisijai turinį, įstatymai įtvirtina galimybę nustačius konkrečias įstatyme apibrėžtas aplinkybes spręsti klausimą dėl asmens užimamų pareigų teisėtumo jau po įvykusių rinkimų asmeniui einant tam tikras pareigas.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 27–28), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį ir pritaikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjo teigimu teismo nutartis yra prieštaringa, nes konstatuojama, kad pareiškėjo skundo tenkinimas gali turėti įtakos renkamų asmenų tinkamumui būti išrinktais Respublikos Prezidentu – taip teismas pats paneigia savo nemotyvuotą nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo. Pareiškėjas pažymi, kad 2014 m. kovo 6 d. prašymu atsakovui siekia ne tik atsakymo į jį, bet ir konkrečių veiksmų, tiesiogiai įtakojančių pretendentų į kandidatus dalyvauti Prezidento rinkimuose veiksmus, todėl, atsižvelgiant ir į teismo poziciją, kad net po rinkimų pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai gali turėti įtakos renkamiems (ar net išrinktiems) asmenims, yra pagrindas pripažinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumą ir būtinumą. Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartis pažeidžia ir viešąjį interesą – rinkėjų teisę žinoti teisingą informaciją apie rinkimuose dalyvaujančius asmenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Kaip minėta, pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl VRK neveikimo ir prašo įpareigoti Komisiją priimti sprendimą dėl visų pareiškėjo 2014 m. kovo 6 d. prašyme išdėstytų reikalavimų ir jam atsakyti. Kartu pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo arba atitinkamų aplinkybių pagal jo 2014 m. kovo 6 d. prašymą Komisijai pašalinimo uždrausti VRK atlikti bet kokius tolesnius veiksmus, susijusius su atitinkamų kandidatų dalyvavimu 2014 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 71 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirtis – siekti realiai apginti besikreipusiųjų teisminės gynybos asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, jų naudai priėmus sprendimą. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintas taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslingumas, o teisinės abejonės, jei netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys visiškai negalimas, pakankamai pagrįstos. Skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus.

Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Reikalavimų užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai (2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-41/2012).

Pažymėtina, kad prašymas dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo paprastai nėra tenkintinas tuo atveju, jeigu aplinkybės, dėl kurių suinteresuotas asmuo prašo laikinosios apsaugos, jau yra įvykusios. Toks prašymas prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai, kadangi pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje (2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-381/2009).

Pareiškėjas prašė uždrausti VRK atlikti bet kokius tolesnius veiksmus, susijusius su atitinkamų kandidatų dalyvavimu 2014 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu Respublikos Prezidento rinkimai jau yra įvykę ir pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo, uždraudžiant VRK atlikti bet kokius tolesnius veiksmus, susijusius su atitinkamų kandidatų dalyvavimu 2014 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, neteko savo aktualumo, tačiau vertina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą jos priėmimo metu.

Vertinant reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo įtaką pareiškėjui galimai palankaus sprendimo įvykdymui (ABTĮ 71 str. 1 d.) pažymėtina, kad pareiškėjui palankiu sprendimu teismas galėtų tik įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo 2014 m. kovo 6 d. prašymą, tačiau spręsti dėl pareiškėjo prašomų atlikti veiksmų yra atsakovo kompetencija, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų negalimas, be to, tokių priemonių taikymas būtų nepagrįstas ir neproporcingas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, taip pat teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju negalima daryti išvados, jog byloje yra pagrindas taikyti pareiškėjo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atskirasis skundas yra atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė