AS-143-421-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-421/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00676-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. sausio 31 d. gautas pareiškėjo J. A. B. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimas, kuriuo prašoma įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą D. V. (toliau – ir Generalinis prokuroras) nevilkinant iki 2014 m. kovo 19 d. pagal jo 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymą Kauno apylinkės teismui pateikti prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-8101-584/2012 proceso atnaujinimo.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 23 d. Generalinį prokurorą raštu, be kitų prašymų, susijusių su baudžiamąja teise ir viešuoju interesu, prašė Kauno apylinkės teismui pateikti prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-8101-584/2012 proceso atnaujinimo. Praėjus penkiems mėnesiams iš Generalinio prokuroro negavo atsakymo. Vietoje to, 2013 m. spalio 14 d. iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (toliau – ir Viešojo intereso gynimo skyrius) prokuroro K. V. gavo biurokratinį raštą Nr. 17.2.-18772, susijusį su Prokuratūros įstatymo aiškinimu ir jo teise apskųsti Generalinio prokuroro 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. 13-12-06.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą; išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę pateikti teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nurodant svarbias termino praleidimo priežastis ir pateikiant praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus, kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą turi būti paduodamas skundas; nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p., 149 str.).

Teismas, remdamasis su skundu pateiktais ir papildomai išsireikalautais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjas prašymą Generaliniam prokurorui dėl proceso atnaujinimo pateikė 2013 m. rugsėjo 23 d., 2013 m. spalio 14 d. atsakymą Nr. 17.2.-18772 pasirašė Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras K. V., tačiau pareiškėjo netenkina toks atsakymo autorius ir jis savo teisių pažeidimą sieja su Generalinio prokuroro vilkinimu atsakyti į prašymą. Teismas nurodė, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo terminas. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 33 punktą, skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo registravimo prokuratūroje dienos, jei įstatymuose ir šiame apraše nenustatyta kitaip. Nustatė, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-8101-584 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – ir Generalinė prokuratūra) gautas ir užregistruotas 2013 m. rugsėjo 23 d. (reg. Nr. 5.6-4182). Todėl jo 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymą Generalinis prokuroras turėjo išnagrinėti ir dėl jo priimti sprendimą iki 2013 m. spalio 14 d. Dviejų mėnesių terminas kreiptis į teismą, Generaliniam prokurorui neišnagrinėjus skundo, baigėsi 2013 m. gruodžio 14 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2014 m. sausio 31 d., t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą. Kadangi pareiškėjas neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, skundą teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį ir patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas pažeidė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalį, nes neteisingai aiškino šį įstatymą, šiuo atveju dviejų mėnesių terminą nuo tos dienos, kai baigiasi įstatymo nustatytas klausimo išsprendimo laikas, dėl Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalyje numatyto vienerių metų termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Vieneri metai apskundimui baigiasi 2014 m. kovo 19 d., t. y. kai įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8101-584/2012 po Kauno apygardos teismo apeliacinės nutarties. Taigi senaties termino jis nepraleido.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Šiuo atveju pareiškėjas prašo įpareigoti Generalinį prokurorą pagal paduotą 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymą Kauno apylinkės teismui pateikti prašymą dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo. Tačiau iš bylos matyti, kad į pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymą jau buvo atsakyta 2013 m. spalio 14 d. raštu Nr. 17.2.-18772 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (b. l. 9), kuris yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pasirašytas Generalinės prokuratūros struktūrinio padalinio – Viešojo intereso gynimo skyriaus – prokuroro. Taigi, pagal paminėtą aiškinimą, pareiškėjo skundžiamas veiksmas (neveikimas) akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikė netinkamą procesinės teisės normą, tačiau priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios panaikinti nėra pagrindo (ABTĮ 142 str. 1 d., 148 str.).

Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Skirgailė Žalimienė