Legislator Case Law & Legislation
A-99-438/2015 AI generated

A-99-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-99-438/2015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo U. K. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

A-99-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu (b. l. 101–106) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A438-1637/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03276-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo U. K. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas U. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 8SD-(14.8.7)-2558; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1522; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išduoti sutikimą rengti žemės sklypo planą, kurio tikslas – laisvos valstybinės žemės prijungimas prie privataus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu (b. l. 101–106) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas U. K. padavė apeliacinį skundą (b. l. 109–115), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išduoti sutikimą rengti žemės sklypo planą, kurio tikslas – laisvos valstybinės žemės prijungimas prie privataus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą (b. l. 124–130), kuriame prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą, pašalinant iš jo motyvuojamosios dalies motyvus: „Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėjo siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas ties jam priklausančiu žemės sklypu neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos. Nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas be aukciono pareiškėjui, privalu atsižvelgti į žemės ploto išsidėstymą, ar jis atitinka sąlygas, numatytas 1999-06-02 Nutarimu Nr. 692 patvirtintų Taisyklių 2.15 p.. Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad pareiškėjo siekiamas įsigyti valstybinės žemės sklypas (besiribojantis su jo žemės sklypu), taip pat ribojosi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kuris išsidėstęs šalia kitų žemės sklypų ir ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra (b.l. 51).“ <...> „Atkreiptinas dėmesys, kad 2010-07-21 LRV nutarimu patvirtinto Aprašo 17.1 p. nuostatose kompetencija nustatyti, ar laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, priskiriama trečiajam suinteresuotam asmeniui. Ginčo situacijoje tretysis suinteresuotas asmuo nepagrįstai nustatė, jog prašomas prijungti žemės sklypo plotas atitinka laisvo įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką ir, remdamasis Taisyklių 17.2 p., nepagrįstai kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį (atsakovą) dėl sutikimo. Šie akivaizdūs teisės aktų reikalavimų pažeidimai iš trečiojo suinteresuoto asmens pusės davė teisėtą pagrindą atsakovui pagrįstai atsisakyti duoti sutikimą dėl pareiškėjo sklypo padidinimo valstybinės žemės sąskaita (ABTĮ 57 str.).“

II. Pareiškėjas U. K. 2014 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriame prašo laikinai sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0123/14/00700 iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimą grindė dviem motyvais: 1) pareiškėjo siekiamas prisijungti valstybinės žemės sklypas negali būti laikomas laisvu valstybinės žemės sklypu, nes jame stovi pareiškėjo savavališkai pastatyti statiniai, kuriuos pareiškėjas siekia ne griauti, bet įteisinti; 2) pareiškėjo siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas ties jam priklausančiu žemės sklypu neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos.

2013 m. gruodžio 10 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-3518-(15.48), kuriame konstatuodami faktines aplinkybes nurodė, kad nenugriautas šiltnamis 3Ilg ir stoginė 411 m (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), nugriauta stoginė 5Ilm (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir pirties pastatas 6Ilm (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) esantys pagal adresų registrą (duomenys neskelbtini) (pridedama patikrinimo akto kopija), pagal 2012 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-812-877/2012.

2014 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-812-877/2012 dėl įpareigojimo per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes – nugriauti savavališkai pastatytus statinius – šiltnamį 3Ilg., stogines 4Ilm., 5Ilmv pirties pastatą 6Ilm., esančius pagal adresų registrą (duomenys neskelbtini), kurie buvo užfiksuoti 2011 m. birželio 14 d. savavališkos statybos akte ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo U. K..

Antstolis Marekas Petrovskis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0123/14/00700, pagal išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. liepos 14 d. pateiktą vykdyti 2014 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-812-877/2012.

Tačiau 2012 m. vasario 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-812-877/2012, kurioje išduotas 2014 m. vasario 20 d. vykdomasis raštas, dalinai įvykdytas, nes nugriauta stoginė 5Ilm (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir pirties pastatas 6Ilm (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), nenugriauti statiniai – šiltnamis 3Ilg, stoginė 4Ilm., esantys valstybinėje žemėje.

Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą dėl valstybinio žemės sklypo prisijungimo pateikė dar neesant Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo, t. y. pareiškėjas nedelsdamas po savavališkų statybų užfiksavimo fakto, ėmėsi priemonių, šiuo atveju šiltnamio 3Ilg ir stoginės 4Ilm (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), įteisinimui – kreipėsi dėl žemės sklypo prisijungimo prie esamos žemės valdos, t. y. gauti sutikimą rengti žemės sklypo planą, kurio tikslas – laisvos valstybinės žemės, įsiterpusios tarp valstybinės reikšmės miško ir U. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, prijungimas prie privataus žemės sklypo. Tokiu būdu prisijungus valstybinės žemės plotą, ant kurio stovi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimu nuspręsti nugriauti statiniai – šiltnamis 3Ilg ir stoginė 4Ilm (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), juos įteisinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (prisijungus valstybinės žemės plotą, kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka).

Taigi, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą ir jį patenkinus, pareiškėjas turės galimybę įsiterpusį valstybinės žemės plotą prisijungti prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 8 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. pagrindais), o tokiu būdu įteisinti ir joje esančius statinius – šiltnamį 3Ilg ir stoginę 4Ilm (unikalus Nr. duomenys neskelbtini). Esant tokiam sprendimui, išnyks vykdomosios bylos Nr. 0123/14/00700 ir vykdomųjų veiksmų vykdymo pagrindas. Be to, antstolio raginimo įvykdymas, pareiškėjui nugriovus savo lėšomis pastatytus statinius, o prisijungus įsiterpusį valstybinės žemės plotą vėl juos pastatyti naujai, prieštarautų protingumo, teisingumo principams, nes tokiu atveju pareiškėjas patirs nereikalingas, pakankamai dideles išlaidas.

Be to, 2013 m. spalio 28 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas sustabdė civilinę bylą Nr. 2-5726-191/2013, nagrinėjamą pagal ieškovo U. K. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims V. D., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Kauno miškų urėdijai dėl 2012 m. vasario 15 d. reikalavimo Nr. REI-20-120215-00008 pašalinti savavališkos statybos padarinius dalyje dėl plytų takų su laipteliais b2, lentų aikštelės b4, akmenų laiptelių b6, termino pratęsimo, dalyje dėl plytų mūro tvoros t4, betono tvoros t5, medinės tvoros t6 panaikinimo, dalyje dėl akmenų mūro atraminės sienos t8, akmenų laiptelių b6, akmenų mūro lauko baseino b5, medinės tvoros t7, dalies lentų aikštelės b4 pripažinimo būtinais statiniais; Dėl 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo dalyje dėl plytų takų su laipteliais b2, lentų aikštelės b4, akmenų laiptelių b6, termino pratęsimo, dalyje dėl plytų mūro tvoros t4, betono tvoros t5, medinės tvoros t6 panaikinimo, dalyje dėl akmenų mūro atraminės sienos t8, akmenų laiptelių b6, akmenų mūro lauko baseino b5, medinės tvoros t7, dalies lentų aikštelės b4 pripažinimo būtinais statiniais; Dėl 2012 m. spalio 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus sprendimo Nr. (15.29)-2D-15680, dalyje dėl plytų takų su laipteliais b2, lentų aikštelės b4, akmenų laiptelių b6, termino pratęsimo, dalyje dėl plytų mūro tvoros t4, betono tvoros t5, medinės tvoros t6 panaikinimo, dalyje dėl akmenų mūro atraminės sienos t8, akmenų laiptelių b6, akmenų mūro lauko baseino b5, medinės tvoros t7, dalies lentų aikštelės b4 pripažinimo būtinais statiniais (pridedama patikslinto ieškinio kopija). Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartyje pasisakė, kad pagal U. K. skundą nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę galią civilinei bylai, todėl civilinė byla sustabdyta iki Kauno apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės sprendimas (nutartis).

2014 m. liepos 23 d. pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 625 straipsniu, pateikė antstoliui prašymą atidėti vykdymo veiksmus ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0123/14/00700 iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai. 2014 m. rugpjūčio 7 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/14/00700.

Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnis numato išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymą – kaip vieną iš reikalavimo užtikrinimo priemonių, prašo laikinai sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0123/14/00700 iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0123/14/00700, kuri pradėta pagal 2014 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-812-877/2012 dėl įpareigojimo per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes – nugriauti savavališkai pastatytus statinius – šiltnamį 3Ilg., stogines 4Ilm., 5Ilmv pirties pastatą 6Ilm., esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo užfiksuoti 2011 m. birželio 14 d. savavališkos statybos akte ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo U. K..

Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė tokius reikalavimus: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 8SD-(14.8.7)-2558; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1522; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išduoti sutikimą rengti žemės sklypo planą, kurio tikslas – laisvos valstybinės žemės prijungimas prie privataus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008, 2012 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde Kauno apygardos administraciniam teismui reiškė reikalavimus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos sprendimais dėl laisvos valstybinės žemės prijungimo prie privačios žemės, o vykdomoji byla Nr. 0123/14/00700, kurią pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti, pradėta dėl kitoje civilinėje byloje priimto Kauno apylinkės teismo sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, akivaizdu, kad pareiškėjo prašymas laikinai sustabdyti vykdomąją bylą nėra tiesiogiai susijęs su Kauno apygardos administracinio teismo priimtais nagrinėti pareiškėjo reikalavimais. Minėtos vykdomosios bylos sustabdymas šiuo atveju neturės įtakos administracinio teismo galutinio sprendimo nagrinėjamoje byloje vykdymo pasekmėms, nes tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė tiesiogiai nesusijusi su ginčo dalyku, t. y. su įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo prijungimu prie privačios žemės sklypo.

Be to, pažymėtina, jog teismų sprendimai vykdomi pagal CPK VI dalies nuostatas, kurių 625-627 straipsniuose numatyti vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo pagrindai. Šiuo atveju vykdomoji byla Nr. 0123/14/00700, kuri pradėta pagal 2014 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-812-877/2012, galėtų būti sustabdyta tik minėtais pagrindais ir tik bendrosios kompetencijos teismo, ir ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindas šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Pastebėtina, kad antstolis M. Petrovskis pareiškėjo prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus būtent ir netenkino dėl to, jog nėra CPK numatyto pareiškėjo nurodyto vykdymo veiksmų sustabdymo atvejo, t. y. pagrindo. Tokiu atveju, kaip ir nurodyta antstolio patvarkyme dėl prašymo sustabdyti veiksmus, šis atsisakymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau ne paduodant prašymą administracinėje byloje taikyti ABTĮ nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo U. K. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas