2K-192/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-192/2014

Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00465-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.27.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausme, paskirta Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartimi nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

A. J. nuteistas už tai, kad įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją:

2012 m. rugsėjo 19 d. 22.58 val. iš namuose, (duomenys neskelbtini), esančio stacionaraus kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), administruojamo UAB „Balticum“, registruoto A. N. vardu, viešai užgauliai pažemino savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – prokurorą S. K.. Viešoje elektroninėje erdvėje 2012 m. rugsėjo 19 d. „Delfi“ interneto svetainėje po išspausdintu straipsniu „D. Valys gina reformą: prokurorai dirba 40 proc. efektyviau“, pasivadinęs slapyvardžiu „Auris“, įdėjo komentarą: „Kelmės prokuratūroje dirba kyšininkai ir amatininkai, kurie už pinigus kuria sufabrikuotas bylas, kaltina už tai, kad pats iš savęs gali pasivogti daiktą, arba kaltinamas už tai, kad kiti pavagia dokumentus, o pats teisiamas už kitų vagystę, arba kaltinamas už vandentiekio avariją, arba pats tyčia sau pasidarai bankrotą, kai buvusi boba R. L. pavagia iš įmonės 737 000 Lt, bet kaltę prokuroras S. K. užkrauna tau. Žinoma ne už dyką. Svarbiausia tai, kad prokuroras klastoja dokumentus siekdamas nuslėpti du sunkius nusikaltimus – svetimo turto užvaldymą sukčiaujant, t. y. bankroto administratorius V. G. užvaldo suklastojęs dokumentus, pastatą (duomenys neskelbtini), 3 milijonų vertės, negana to perleidžia minėtą pastatą A. Č., kuris atvirai užgrobia visą UAB „J.“ įmonę su visais baldais, dokumentais, bet prokuroras S. K. to nemato, nes jam reikia viską nuslėpti ir nusikaltėlius reikia išlaižyti, nesvarbu, kad aukoja karjerą. Nusikaltimus daro pats prokuroras, nes komandoje dirba amatininkai, bet ne p“, šiais žodžiais sumenkino S. K., kaip valstybės tarnautojo, autoritetą, garbę, orumą ir taip jį įžeidė.

Nuteistasis A. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį ir nutraukti baudžiamąją bylą.

Kasatorius nurodo, kad teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai įvertino bylos įrodymus, nepatenkino prašymo iškviesti liudytojus (prokurorę B. D.), pateikti svarbius dokumentus (dėl prokuroro S. K. veikos (neveikimo) atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 82-1-00292-11), taip buvo šališkas ir neobjektyvus, jį nuteisė, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 290 straipsnyje, sudėties.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Kasatorius teigia, kad jis neįžeidė valstybės pareigas atliekančio tarnautojo S. K., nes interneto svetainėje „Delfi“ rašydamas komentarą dėl straipsnio apie prokuratūros darbo efektyvumą išdėstė savo nuomonę apie negeroves, egzistuojančias Kelmės rajono apylinkės prokuratūroje, ir tai negali būti laikoma nusikaltimu, nes priešingu atveju būtų suvaržyta žodžio laisvė. Komentarą jis rašė vakare (po 22 val.), kai valstybės tarnautojai neatlieka savo pareigų, o prokuroras S. K. apie jį sužinojo iš kolegų, bet ne tiesiogiai vykdydamas savo pareigas.

Kasatorius atkreipia dėmesį, kad komentare esantys žodžiai „kyšininkai“ ir „amatininkai“ nėra užgaulūs ar įžeidžiantys, jie nebuvo pasakyti konkrečiai apie prokurorą S. K., o apie bendrą prokuratūros darbą vilkinant ikiteisminį tyrimą Nr. 82-1-00292-11, kurį atliekantys prokurorai bando nuslėpti du sunkius nusikaltimus. Žodžiai „kurie už pinigus kuria sufabrikuotas bylas“ buvo skirti tam valstybės tarnautojui, kuris savo darbą atlieka nekokybiškai, perduodamas į teismą bylas, kuriose nesurinkta jokių nusikalstamą veiką patvirtinančių įrodymų (Kelmės rajono apylinkės prokuratūros darbuotojai teisme palaikė kaltinimą byloje, kurioje jis (A. J.) buvo kaltinamas tyčiniu turto sugadinimu, taip pat neišsaugojęs dokumentų, tačiau dėl šių kaltinimų jis buvo išteisintas). Kasatoriaus manymu, nagrinėjant bylą teisme buvo būtina kreiptis į lituanistikos specialistus, nes bylą nagrinėjusi teisėja nėra lituanistikos ekspertė ir negalėjo iš konteksto tiksliai nustatyti žodžių „kyšininkai“ ir „amatininkai“ prasmės. Kasatorius, remdamasis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007 išdėstytais išaiškinimais (apie įžeidžiantį žodžių turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti), pažymi, kad jo veiksmuose nėra inkriminuoto nusikaltimo sudėties, nes pats nukentėjusysis S. K. neparodė, kad jo, kaip pareigūno, garbę ir orumą pažemino žodžiai „kaltę prokuroras S. K. užkrauna tau <...> prokuroras S. K. to nemato“.

Teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiamos, bet ir tikrovę atitinkančią informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir paskleidusį nevisiškai tikslią informaciją, tačiau tai padariusį sąžiningai, nepiktnaudžiaujant šia teise, ir asmenį, kuris, įgyvendindamas teisę reikšti savo nuomonę, pavartojo tam tikro laipsnio faktų perdėjimą-hiperbolizavimą, neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės įgyvendinimo ribų (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Handyside prieš Jungtinę Karalystę ir Lingens prieš Austriją). Sprendžiant konfliktą, kilusį tarp teisės į garbės bei orumo gynimą ir teisės skleisti informaciją, būtina vadovautis proporcingumo ir šių teisių pusiausvyros principais.

Kasatoriaus teigimu, teismas nenustatė, ar jo išsakyta nuomonė apie tam tikrus įvykius ir faktus neperžengė leistinų ribų. Jis nepateikė nei prasimanytų, nei klaidingų žinių, tai darė sąžiningai ir nepiktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jo tyčia šmeižti asmenis. Kasatorius, susidūręs su netinkamais Kelmės rajono apylinkės prokuratūros darbuotojų, kurie galbūt paveikti jo buvusios sutuoktinės R. L., veiksmais (tai patvirtina jo kreipimaisi į Generalinę prokuratūrą, Šiaulių apygardos prokuratūrą iškelti prokurorams S. K. ir B. D. drausmines bylas dėl juridinių faktų iškraipymo, melagingų duomenų pateikimo teismui bei Šiaulių apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo priimti sprendimai), nutarė, kad apie negeroves turi sužinoti ir kiti asmenys, o teisę išdėstyti savo nuomonę suteikia Lietuvos Respublikoje esanti žodžio laisvė. Nušalinus Raseinių rajono policijos komisariato ir Raseinių rajono apylinkės prokuratūros darbuotojus, tyrimai buvo perduoti Kelmės rajono apylinkės prokuratūrai, o tai rodo, kad kasatorius turi pagrindo abejoti šios prokuratūros prokurorų kompetencija ir sąžiningumu.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų sprendimus, kuriais pripažintos niekinėmis nuomos sutartys, sudarytos bankroto administratoriaus, bei patvirtintas faktas, jog UAB „Jurgio baldai“ nuosavybė buvo sulaikyta neteisėtai, jokių civilinių santykių neatsirado, įmonės turtas buvo pagrobtas jėga, suklastojus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į prokuroro S. K. nutarimus, kurie, pasak kasatoriaus, priimti melagingai nurodant faktinius duomenis, siekiant tyčia nuslėpti du sunkius nusikaltimus, t. y. dokumentų klastojimą užgrobiant A. J. asmeninį nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 3071 000 Lt), bei 2011 m. sausio 19 d. užgrobiant A. J. vadovaujamą UAB „J.“ įmonę su darbo priemonėmis ir nuosavybės teise priklausančiu turtu (328 000 Lt vertės), suklastojus kreditorių susirinkimo sprendimą, įsibraunant į svetimas patalpas, prievartaujant sudaryti neteisėtą subnuomos sutartį, verčiant susimokėti už įmonės turto sulaikymą 40 744 Lt atlygį. Kasatoriaus manymu, šie faktai patvirtina prokuroro S. K. tyčinę veiką (neveikimą) ir verčia abejoti jo kompetencija. Kasatorius pažymi, kad savo komentaru jis norėjo atkreipti dėmesį į tai, jog prokuroras S. K., kuris iki reformos ėjo Kelmės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas, netinkamai kontroliavo blogą pavaldinių darbą. Apeliacinės instancijos teismui neišnagrinėjus visų aplinkybių dėl Kelmės rajono apylinkės prokurorų darbo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 82-1-00292-11, nebuvo galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio nagrinėjamoje byloje.

BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Šia norma saugoma minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. BK 290 straipsnyje numatyta nusikalstama veika aprašyta formaliąja sudėtimi, t. y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. BK 290 straipsnyje ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos atribojamos remiantis objektyviaisiais požymiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, 2K-421/2007). Pagal BK 37 straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau jie (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai, nes žala nepadaryta.

Apibendrindamas kasatorius teigia, kad jis tiesiogiai su prokuroru S. K. nekontaktavo, vykdyti savo pareigų jam netrukdė ir žalos nepadarė. Komentare išdėstyta jo nuomonė apie Kelmės prokurorų darbą iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio nukentėjusiajam S. K. bei BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektui. Be to, jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų, BK 37 straipsnio nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Kita vertus, baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui. Be to, jam nepagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Byla apeliacine tvarka neišnagrinėta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), neatliktas įrodymų tyrimas, apklausiant liudytojus, nepridėti prie bylos įrodymai, taip apribota teisė į gynybą, pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, įrodymai įvertinti, nesilaikant BPK 20 straipsnio nuostatų, dėl netikslios kaltinimo formuluotės atimta kasatoriaus teisė efektyviai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Šie pažeidimai laikytini esminiais, sutrukdžiusiais išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į nuteistojo A. J. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokuroras nurodo, kad kasacinio skundo argumentas, jog žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nelaikytinas kasacijos dalyku. Byloje esančių duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad teismų sprendimuose aprašytos nustatytos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, įrodymai ištirti ir įvertinti išsamiai, laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų. Kasatorius teigia, kad interneto svetainėje „Delfi“ komentare po straipsniu „D. Valys gina reformą: prokurorai dirba 40 proc. efektyviau“ jis išsakė savo neigiamą nuomonę apie tam tikrus įvykius bei faktus ir išsakyti žodžiai nebuvo skirti asmeniškai nukentėjusiajam – prokurorui S. K.. Prokuroras pažymi, kad teismai nustatė, jog analizuojant išsakytų žodžių kontekstą paneigiamas A. J. teiginys, kad jis komentare tik išsakė savo nuomonę dėl Kelmės prokuratūros darbo, nes akivaizdu, kad jis siekė sukurti neigiamą, paniekinantį bei žeidžiantį nukentėjusiojo vertinimą, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviai egzistuojančiais faktais. Nuteistojo parodymus ir iškeltas versijas, kaip suprasti ir interpretuoti įžeidžiančias prokurorą S. K. frazes, teismai vertino kitų bylos duomenų kontekste ir motyvuotai atmetė versijas dėl komentaro (pasisakymo) turinio ir jo adresato.

Prokuroras nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad teismas neatsižvelgė į Konvencijos 10 straipsnio nuostatas, garantuojančias saviraiškos laisvę (žmogus gali reikšti savo požiūrį tiek dėl valdžios veiksmų, tiek dėl kitų dalykų, pavartodamas tam tikro laipsnio faktų perdėjimą – hiperbolizavimą). Pagal teismų praktiką saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Asmuo, naudodamasis saviraiškos teise, neturi ja piktnaudžiauti, pažeisti įstatymų saugomų kitų vertybių. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio sampratą žmogaus teisės ir laisvės turi būti įgyvendinamos ir ginamos įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant kitų asmenų teisių bei laisvių. Byloje nustatyta, kad nuteistasis komentare viešai įžeidžiančiais žodžiais (frazėmis), kurie nurodyti inkriminuojame kaltinime („...kaltę prokuroras S. K. užkrauna tau. Žinoma ne už dyka. ..> arba < ..prokuroras klastoja dokumentus siekdamas nuslėpti du sunkius nusikaltimus...>, <... Nusikaltimus daro pats prokuroras...“), pasisakė apie prokurorą S. K., kuris vykdė tarnybines funkcijas savo kompetencijos ribose, nedviprasmiškai ir įžeidžiančiai pateikė negatyvų vertinimą, apkaltino nusikalstamos veikos padarymu, todėl buvo pažemintas nukentėjusiojo autoritetas, garbė ir orumas dėl jo atliekamos veiklos.

Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl A. J. kaltumo padarius BK 290 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką pagrindė įrodymų visetu: nukentėjusiojo S. K., nuteistojo A. J. parodymais, kitais bylos dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, aptardamas visus esminius jo skundo aspektus. Tai, kad šio teismo motyvai ir išvados neatitiko nuteistojo lūkesčių, nereiškia, kad teismas netinkamai atliko BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą ir pažeidė BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus. Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo argumentu, jog teismas, siekdamas išsamiai ištirti bylos faktines aplinkybes, privalėjo atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti kriminalistinę – lingvistinę ekspertizę. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį įrodymų tyrimo atlikimas apeliacinės instancijos teisme yra teismo teisė, bet ne pareiga; priimdamas sprendimą, ar atlikti įrodymų tyrimą, teismas atsižvelgia į proceso dalyvių prašymus, nagrinėjamos bylos aplinkybes, anksčiau bylą nagrinėjusių teismų atliktą įrodymų tyrimą. Prokuroro manymu, šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą. Šis teismas svarstė nuteistojo ir jo gynėjo prašymus paskirti lingvistinę ekspertizę, tačiau nenustatė pagrindų tai daryti ir motyvuota protokoline nutartimi juos atmetė. Pagal BPK 208 straipsnį, ekspertizė skiriama tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos specialios žinios. Prokuroras pažymi, kad A. J. rašytame interneto portalo „Delfi“ komentare nebuvo vartojami jokie specifiniai terminai, kuriems suprasti būtų reikalingos mokslo ar kitos specialios žinios. BPK neįpareigoja teismo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų, o jų atmetimas negali būti vertinamas kaip proceso dalyvių teisių suvaržymas ar teisių į teisingą teismą apribojimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, turintys įtakos teisingo ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui.

Prokuroras nurodo, kad teismas motyvuotai pasisakė dėl nuteistojo kaltės. Nors kasatorius neigia, kad tyčia viešai įžeidė savo pareigas einančio valstybės tarnautojo (prokuroro S. K.) garbę bei orumą ir savo veiksmais to siekė, tačiau pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-352/2012, 2K-468/2010, 2K-571/2012, 2K-736/2013, 2K-292/2013) asmens kaltės forma nustatoma remiantis ne tik nuteistojo parodymais, tačiau įvertinus juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Teismai pagrįstai nustatė, kad nuteistasis suprato, jog viešai žodžiu užgauliai menkina, griauna savo pareigas vykdančio prokuroro autoritetą, dalykinę reputaciją, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismai teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes A. J. veika atitinka BK 290 straipsnyje numatytą veikos sudėtį. Kasacinio skundo argumentas, kad teismai turėjo svarstyti galimybę taikyti BK 37 straipsnyje numatytą mažareikšmiškumo institutą, nenagrinėtinas, nes šis klausimas nebuvo keliamas apeliaciniame skunde ir nagrinėjamas apeliacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 290 straipsnio taikymo

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnis) ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja bei įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Todėl nuteistojo A. J. kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl jo veikos įrodytumo nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK reikalavimų pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kad įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

Objektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis – veika pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu yra laikomas einančio valstybės tarnautojo pareigas asmens arba viešojo administravimo pareigas atliekančio asmens viešas pažeminimas, pakenkimas jo moraliniam prestižui, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu, juo yra kėsinamasi į normalią tokių asmenų veiklą, autoritetą, garbę ir orumą. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). BK 290 straipsnyje numatyta nusikalstama veika aprašyta formaliąja sudėtimi, t. y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. J. komentaras interneto svetainėje „Delfi“ savo turiniu nedviprasmiškai ir įžeidžiamai parodė negatyvų prokuroro S. K. vertinimą; įžeidimas buvo padarytas kaip atsakas į teisėtai S. K. pavestų pareigų vykdymą; komentaro turinys, jo pateikimo forma ir būdas rodo, kad A. J. žinojo, jog nukentėjusysis yra prokuroras, atliekantis savo pareigas baudžiamojoje (-iose) byloje, suprato, kad rašydamas komentarą išsakė apie jį įžeidžiančius žodžius, ir sąmoningai to siekė, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Kasaciniame skunde nuteistasis A. J. nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir savo apeliaciniame skunde, teigdamas, kad netinkamai įvertinti bylos įrodymai, o jis nuteistas, nesant BK 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, nes savo komentaru jis tik išreiškė savo nuomonę apie negatyvų Kelmės rajono apylinkės prokuratūros darbo vertinimą.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Pagal BPK 332 straipsnio 3 dalį nutartyje turi būti išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo. Jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Pagal teismų praktiką, nesant tokių apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas ir taip pažeisti minėti BPK reikalavimai.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad apeliacinės instancijos teismas būtų padaręs tokio pobūdžio pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad esminiai nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo, jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių bei nuteistojo kaltės buvo aptarti ir motyvuotai paneigti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas ir pagrįstai A. J. nuteisė pagal BK 290 straipsnį. Šis teismas pažymėjo, kad, išanalizavus komentare išsakytų žodžių kontekstą, paneigtas nuteistojo teiginys, jog jis komentare tik išsakė savo nuomonę dėl Kelmės prokuratūros darbo, nes A. J. siekė sukurti neigiamą, paniekinantį bei žeidžiantį nukentėjusiojo prokuroro S. K. vertinimą, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviai egzistuojančiais faktais.

Teismų padarytos išvados dėl A. J. veiksmų vertinimo pagrįstos ir kasacinio skundo argumentai jų nepaneigia. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai nuteistojo ir jo gynėjo prašymus išnagrinėjo įstatymo nustatyta tvarka, išklausę proceso dalyvių nuomones ir dėl jų priėmę nutartis (BPK 270 straipsnis, 324 straipsnio 2 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą apklausti lietuvių kalbos specialistą, kuris paaiškintų, ar komentare yra įžeidžiantys teiginiai ar tik asmeninė nuomonė, o apeliacinės instancijos teismas – paskirti lingvistinę ekspertizę, tai nereiškia, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai, ir negali būti vertinama kaip teismo šališkumo pasireiškimas. Iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad kiekvienoje byloje turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2011, 2K-509/2010). Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, patenkinus nuteistojo prašymą, prie bylos buvo pridėti jo pateikti dokumentai (teismų sprendimai, prokuratūros nutarimai ir raštai–atsakymai į A. J. skundus ir kt.). Minėta, kad įstatymas nenumato aplinkybių, dėl kurių savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas galėtų būti pateisinamas, todėl šių dokumentų turinio vertinimas nesusijęs su nagrinėjama byla.

Kasatoriaus argumentai, kad jis komentarą rašė nedarbo metu (po 22 val.), o prokuroras S. K. apie jį sužinojo iš kolegų, o ne tiesiogiai vykdydamas darbą, nėra reikšmingi vertinant A. J. veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento, todėl šiuo atveju nesvarbu, kada nukentėjusysis sužinojo apie jį, kaip atliekantį valstybės tarnautojo pareigas, įžeidžiantį komentarą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad A. J. naudojimusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamomis minties, sąžinės, saviraiškos laisvėmis negali būti pateisinama nusikalstama veika – neįtikusių valstybės tarnautojų įžeidimas, nes Konstitucijos 28 straipsnis įpareigoja savo teises įgyvendinantį ir savo laisvėmis besinaudojantį asmenį laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje taip pat nustatyta, kad naudojimasis saviraiškos laisve gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises.

Taigi A. J. sąmoningai paskleista informacija apie nukentėjusįjį prokurorą S. K., kaip valstybės tarnautoją, savo turiniu ir forma yra akivaizdžiai niekinančio ir įžeidžiančio pobūdžio, ja buvo siekiama viešai pažeminti jo autoritetą, sukelti abejones jo kompetencija, griauti pasitikėjimą juo, o kartu ir prokuratūros institucija, įžeisti jo garbę bei orumą. Tokie nuteistojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 290 straipsnyje, požymius.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Kasatoriaus argumentai dėl bausmės ir BK 37 straipsnio taikymo nebuvo nurodyti nuteistojo apeliaciniame skunde ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Dėl to, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, jog kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, šie argumentai kasacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. J. kasacinį skundą.

Teisėjai Antanas Klimavičius

Alvydas Pikelis

Vladislovas Ranonis