A-146-1852-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-1852/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03780-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. I. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja O. I. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–6), kurį patikslino (II t., 158, 162–167), prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT, atsakovas) 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-1761 „Dėl skundo ir prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT Sprendimas Nr. 1SS-(7.5.)-1761) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT skyrius) 2013 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 49SF-(14.49.104.)-756 „Dėl papildomų dokumentų nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT skyriaus Sprendimas Nr. 49SF-(14.49.104.)-756) bei įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti pareiškėjos pateiktus įrodymus, t. y. prof. dr. E. M. 2013 m. vasario 25 d. išvadą ir liudytojų P. J. (P. J.), G. V. ir B. S. parodymus (I t., b. l. 1–6; II t., b. l. 162–167).

Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. gegužės 9 d. ji kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių ir prašė įvertinti naujus įrodymus, t. y. prof. dr. E. M. 2013 m. vasario 25 d. išvadą dėl dokumentų, susijusių su buvusiu rėžiniu kaimu (duomenys neskelbtini) V vertinimo, taip pat notaro patvirtintus liudytojų P. J. (P. J.), G. V. ir B. S. parodymus. Pareiškėja teigė, kad šie jos pateikti įrodymai pagrindžia, jog NŽT klaidingai nustatė nuosavybės teisių atkūrimui reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai atsisakė svarstyti 1938 m. mokesčių apskaitai suklasifikuotų žemės sklypų sąrašą, kuris yra vėliausias nuosavybės teisės dokumentas. NŽT skyrius Sprendimu Nr. 49SF-(14.49.104.)-756 atsisakė vertinti minėtus pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus tuo pagrindu, esą pateikti dokumentai nėra nurodyti kaip nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai NŽT sprendime paminėtuose teisės aktuose. Pareiškėjos nuomone, šis argumentas yra nepagrįstas, nes pareiškėja pateiktais dokumentais grindžia ne nuosavybės teisę (ši teisė yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu), o tai, kad NŽT netinkamai įvertino kitus nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus ir klaidingai nustatė reikšmingas aplinkybes. NŽT sudarytos komisijos 2011 m. gegužės 27 d. posėdyje buvo atsisakyta įvertinti 1938 m. mokesčių apskaitai suklasifikuotų žemės sklypų sąrašą, motyvuojant, jog šiame dokumente nebuvo nurodyti žemės matavimo vienetai. Pareiškėjos teigimu, jos pateikti nauji įrodymai pašalino šį formalų trūkumą ir yra pagrindas iš naujo įvertinti šį įrodymą.

Pareiškėjos teigimu, prof. dr. E. M. 2013 m. vasario 28 d. išvadoje yra nustatytos šios reikšmingos aplinkybės: iš pateiktų vertinimui archyvinių dokumentų negalima daryti išvados, jog (duomenys neskelbtini) V kaime D. M. žemėvalda būtų išskirta (atidalinta) iš rėžinio kaimo žemės; 1907–1938 m. hipotekos byloje Nr. 4961 nurodytas žemės sklypas „(duomenys neskelbtini) penkta“ galėjo būti įkeistas neišskyrus jo iš rėžinio kaimo; iš 1937 m. civilinės bylos Nr. 2692/37 dokumentų galima daryti išvadą, kad rėžinės žemės padalijimas buvusiame (duomenys neskelbtini) V iš esmės nebuvo atliktas, nežiūrint į tai, kad atskiri kaimo gyventojai dalį žemės sklypų valdė privačios nuosavybės teise. Pasak pareiškėjos, 2013 m. vasario 19 d. užfiksuoti (patvirtinti notaro) liudytojų P. J. ir G. V. parodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) V kaimas buvo rėžinis, išsidėstęs tarp (duomenys neskelbtini) IV kaimo iš vakarų pusės ir (duomenys neskelbtini) VI iš rytų pusės, pietuose ribojosi su Neries upe, o šiaurėje su mišku. Rėžiai ėjo nuo Neries upės į šiaurę. Kiekviename rėžyje buvo žemės savininko namas. Liudytoja B. S. 2013 m. vasario 6 d. davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai nurodydama, jog rėžiai tarpusavyje buvo atskirti ežiomis. (duomenys neskelbtini) V rėžiniame kaime žemės savininkais buvo Š. K. (Š. K.), Š. M. (Š. M.), Š. J. (Š. J.), M. V. (M. V.), M. V. (M. V.) ir dar vienas asmuo, kurio pavardės nepamena. M. V. ir M. V. buvo broliai. Žemė ir namas, priklausantys V. M., buvo į rytus nuo V. M. valdos. V. M. šeima išvažiavo į Lenkiją ir Sovietų laikais jo name gyveno P. ir R. šeimos.

Remiantis Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 13 punktu (1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija) jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Pagal minėtą nuostatą NŽT privalėjo vadovautis 1938 m. mokesčių apskaitai suklasifikuotų žemės sklypų sąrašu, nes jis yra vėliausiai išduotas nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.

Remdamasi Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 (toliau – ir ŽŪM 1997 m. spalio 31 d. Įsakymas Nr. 634) patvirtintų Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 3.4, 3.5 punktais, pareiškėja teigė, kad jos pateikti nauji įrodymai NŽT komisijos posėdyje turėjo būti vertinami kartu su kitais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, o tyrimo rezultatai įforminti protokolu. Pareiškėjos nuomone, atsakovas, nevertindamas jos naujai pateiktų dokumentų turinio (vertindamas tik jų formą), pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus teisingumo ir nuosavybės neliečiamumo principus.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 37–41; IV t., b. l. 87–91) paaiškino, kad NŽT neneigia pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teise į žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) V kaime, kuris buvo rėžių sistemos. Nuosavybės teisių atkūrimas buvusiuose rėžių sistemos kaimuose pasižymi specifika. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkto 12 pastraipą, jeigu pretendentai nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

Pareiškėja nesutinka su buvusio (duomenys neskelbtini) V kaimo, kuris buvo rėžinėje sistemoje, plotu ir ribomis ir siekia įrodyti kuo didesnį rėžinio kaimo plotą. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punktą, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra ne tik konkretaus asmens nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (pvz., testamentai, žemės perleidimo sutartys), tačiau ir dokumentai, galintys patvirtinti bendrą kaimo plotą (pvz., ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo žemės dalijimo planai, žemės tyrimo žiniaraščiai).

Nesutikdamas su pareiškėjos nuomone, esą jos pateikti dokumentai (prof. dr. E. M. 2013 m. vasario 25 d. išvada, 2013 m. vasario 19 d. notariškai patvirtinti liudytojų parodymai) turėjo būti įvertinti NŽT vadovaujantis Metodinių nurodymų 3.4 ir 3.5 punktų nuostatomis, dokumentų tyrimą įforminant protokolu, atsakovas pažymėjo, kad Metodinių nurodymų taikymo sritis yra apibrėžta ŽŪM 1997 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 634, kuriuo patvirtintas šis teisės aktas, 2 punkte. Minėtoje tesiės normoje nurodyta, kad vadovautis šiais metodiniais nurodymais privaloma nagrinėjant dokumentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ (Žin., 1993, Nr. 22-531; toliau – ir Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 407).

Šio Nutarimo 1.1 punkte nustatyta, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinančiais dokumentais gali būti papildomi dokumentai, išvardyti 1.1.1-1.1.5 papunkčiuose. Pareiškėjos pateikti nauji dokumentai (prof. dr. E. M. 2013 m. vasario 25 d. išvada, 2013 m. vasario 19 d. notariškai patvirtinti liudytojų parodymai) nepatenka į Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 1.1 punkte nurodytų papildomų dokumentų sąrašų, kuriems yra privalomas vertinimas žemėtvarkos skyriaus komisijos posėdyje surašant protokolą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą teismų praktiką, nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas pagal iki 1940 m. liepos 22 d. išduotus ir arčiausiai šios datos esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjos pateikti nauji dokumentai ne tik nepatenka į komisijos posėdyje nagrinėtinų dokumentų sritį, bet negalėjo būti nagrinėjami ir atsižvelgiant į jų sudarymo datą.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-491-580/2009, NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Metodinių nurodymų 3.3 punktu, 2011 m. balandžio 21 d. iš naujo kartografavo (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribas pagal vėliausius (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo planus (t. y. 1922 m. (duomenys neskelbtini) kaimo, M. D. sklypo planą ir 1937 m. (duomenys neskelbtini) V kaimo, esančio Riešės valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje, Vilniaus vaivadijos žemių planą) ir nustatė buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) V kaimo plotą – 18,6542 ha.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti (toliau – ir NŽT skyriaus Komisija) 2011 m. gegužės 27 d. posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėja, įvertinusi buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo planus ir kitus dokumentus nustatė, kad skirtingu laiku (duomenys neskelbtini) V kaimo bendras plotas keitėsi (nuo 15,5 iki 17 dešimtinių) ir, atsižvelgdama į tai, jog 1938 m. mokesčių apskaitai suklasifikuotų žemės sklypų sąraše ir matavimo duomenyse nenurodyti (duomenys neskelbtini) V kaimo žemių ploto vienetai, nutarė, kad šis dokumentas nesvarstytinas.

Vertindama planus NŽT skyriaus Komisija priėjo prie išvados, kad 1907 m. V. S. žemės sklypo plane ir 1922 m. M. D. žemės sklypo plane esantis 8,37 dešimtinių žemės sklypas yra vienas ir tas pats sklypas. Įvertinusi visus svarstytus dokumentus, NŽT skyriaus Komisija nutarė buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) V kaimo aplinkines ribas kartografuoti remiantis 1922 m. M. D. žemės sklypo planu ir 1937 m. žemėvaldų, esančių (duomenys neskelbtini) V kaime, planu bei 1937 m. žemėvaldų, esančių (duomenys neskelbtini) V kaime, planu, ir rėžinio kaimo teritorijoje M.

D. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą išskirti kaip atskirą žemėvaldą. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punktą, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Šiuo atveju vėliausiu dokumentu, kuriuo remiantis nustatomas buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo plotas, laikytinas 1937 m. (duomenys neskelbtini) V kaimo, esančio Riešės valsčiuje, Vilniaus Trakų apskrityje, Vilniaus vaivadijos žemių planas, kuriame bendras (duomenys neskelbtini) V kaimo plotas nurodomas 9,51 ha.

Šį faktą patvirtino ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto darbuotojai, atlikę ekspertizės akto patikslinimą administracinėje byloje Nr. I-491-580/2009. Tokiu būdu buvusio (duomenys neskelbtini) V kaimo plotas ir ribos jau yra nustatytos vykdant įsiteisėjusį 2009 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1868-281/2013 atmetė pareiškėjos skundą, kuriuo taip pat buvo skundžiamas NŽT atsisakymas įvertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus (1935 m. (duomenys neskelbtini) V kaimo žemės aprašymą, V.

M. (V. M.) žemės įsigijimo dokumentą – 1941 m. pirkimo kortą (kurioje nenurodyta žemės vieta) bei Civilinių įstatymų sąvado dalių kopijas). Atsakovas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju NŽT negali nagrinėti dokumentų, kurie nepatenka į teisės aktų apibrėžtą sąrašą ir jame nėra tiesiogiai nurodyti, nes, elgdamasi priešingai, viršytų kompetenciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 14 d. sprendimu (IV t., b. l. 100–106) pareiškėjos O. I. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 49SF-(14.49.104.)-756, kuriuo atsisakyta vertinti pareiškėjos papildomai pateiktus dokumentus, kuriais pareiškėja siekė įrodyti, jog yra klaidingai nustatytos nuosavybės teisės atkūrimui reikšmingos aplinkybės, taip pat dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1761, kuriuo minėtas NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas buvo paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1992 m. gruodžio 9 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. A., Martyno motina Š. E. K. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 3,72 ha žemės Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) V (I t., b. l. 22). Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos (pareiškėja yra A. K. turto paveldėtoja) teisės atkurti nuosavybės teisę į 3,72 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) V kaime. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-491-580/2009 Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo įpareigota išnagrinėti (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribų bei ploto nustatymo klausimą iš naujo (II t., b. l. 119–131).

Vykdydami šį teismo sprendimą, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai 2011 m. balandžio 21 d. kartografavo buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo teritorijos ribas ir plotą (II t., b. l. 112–116), surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo 2011 m. balandžio 21 d. aktą Nr. R17-294. Jame nustatytas kaimo plotas (18,6542 ha) ir jo ribos, įrašytos pastabos, kad M. D. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą išskirti kaip atskirą žemėvaldą, kurios sklypo plotas – 9,1422 ha, (duomenys neskelbtini) V kaimo rėžinės dalies plotas – 9,5100 ha (II t., b. l. 111). 2011 m. gegužės 27 d.

NŽT skyriaus Komisijos posėdyje buvo vertinami buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo dokumentai: (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribų 1869 m. planas; 1907 m. V. S. žemės sklypo planas; 1922 m. M. D. žemės sklypo planas; 1937 m. žemėvaldų, esančių (duomenys neskelbtini) V kaime, planas; 1937 m. žemėvaldų, esančių (duomenys neskelbtini) V kaime, planas; Vilniaus–Trakų apskrities Riešės ir Rudaminos valsčių (duomenys neskelbtini) kaimų 1923 m. sąrašas; Riešės ir Maišiagalos valsčių žemės mokėtojų, turinčių iki 30 ha (27 dešimtini) žemės, 1924 m. sąrašas; 1937 m. bylos aktai civilinėje byloje dėl J.

Š. prieš J. K. ir K. bei H. Š. dėl padalijimo; 1938 m. mokesčių apskaitai suklasifikuotų žemės sklypų sąrašas ir matavimo duomenys (toliau – ir 1938 m. sklypų sąrašas); Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto ekspertizės aktas. Įvertinusi šiuos dokumentus, NŽT Komisija nutarė, kad:

1) vadovaujantis 1907 m. V. S. žemės sklypo planu ir 1922 m. M. D. žemės sklypo planu, nustatyta, jog planuose esantis žemės sklypas buvo valdomas nuosavybės teise minėtų asmenų;

2) mokesčių apskaitai suklasifikuotų žemės sklypų 1938 m. sąraše ir matavimo duomenyse nenurodyti matavimo vienetai, todėl šis dokumentas (I t., b. l. 110–119) nesvarstytinas;

3) buvusio rėžinio kaimo (duomenys neskelbtini) V apylinkines ribas kartografuoti remiantis 1922 m. M. D. žemės sklypo planu ir 1937 m. žemėvaldų, esančių (duomenys neskelbtini) V kaime, planu; rėžinio kaimo teritorijoje M. D. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą išskirti kaip atskirą žemėvaldą (II t., b. l. 109–110).

2013 m. gegužės 9 d. pareiškėja su prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl papildomų dokumentų (specialisto išvados ir notaro patvirtintų liudytojų parodymų) įvertinimo, atkuriant nuosavybės teises buvusiame (duomenys neskelbtini) V kaime (I t., b. l. 8–11). Kartu su prašymu pateikė Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesoriaus dr. E. M. 2013 m. vasario 25 d. išvadą „Dėl dokumentų, susijusių su buvusiu rėžiniu kaimu (duomenys neskelbtini) V, vertinimo“ (I t., b. l. 12–15) bei notaro patvirtintus liudytojų P. J., G.

V. ir B. S. parodymus, susijusius su buvusio (duomenys neskelbtini) V kaimo ribomis (I t., b. l. 16–21). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 49SF-(14.49.104.)-756 informavo pareiškėją apie tai, kad 2011 m. gegužės 27 d. vyko NŽT skyriaus Komisijos posėdis, kuriame buvo nutarta (duomenys neskelbtini) V kaimo ribas kartografuoti remiantis 1922 m. M. D. valdytos žemės planu ir 1937 m. žemėvaldų, esančių (duomenys neskelbtini) V kaime, planu, o rėžinio kaimo teritorijoje M. D. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą išskirti kaip atskirą žemėvaldą.

Paaiškino, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise įrodančių papildomų dokumentų“, 1993 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, pareiškėjos pateikti dokumentai nelaikytini dokumentais, kuriais remiantis NŽT Vilniaus miesto skyrius galėtų spręsti nuosavybės teises į buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo žemę atstatymo proceso klausimus (I t., b. l. 24–25).

Šį sprendimą pareiškėja 2013 m. liepos 18 d. apskundė NŽT, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių įvertinti jos pateiktus naujus įrodymus (I t., b. l. 26–27). NŽT 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydama, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius skundžiamu raštu pagrįstai informavo, jog pareiškėjos pateikti dokumentai nepatenka į teisės aktuose (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ bei Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407) nurodytų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises, sąrašą, todėl negali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių į žemę pripažinimo (I t., b. l. 28–29).

Teismas nagrinėjo, ar pagrįstai buvo atsisakyta vertinti pareiškėjos papildomai pateiktus dokumentus. Teikiamais dokumentais pareiškėja siekė, kad jie būtų įvertinti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijoje žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti, nes, jos nuomone, NŽT yra klaidingai nustačiusi nuosavybės teisės atkūrimui reikšmingas aplinkybes.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja yra viena iš pretendenčių atkurti nuosavybės teises į žemę, priklausiusią buvusiam (duomenys neskelbtini) V rėžiniam kaimui, o nuosavybės teisių atkūrimas rėžiniuose kaimuose pasižymi tam tikra specifika. Pareiškėjos kreipimosi į atsakovą metu galiojusios Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d.), 1061 punktas numato, kad turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Tuo atveju, jei toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžinė sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip; turėtas žemės sklypas nekartografuojamas, tik nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius.

Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai išvardyti Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte, kuris nustato, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai; antroje pastraipoje papildomai išvardyti dokumentai, kurie patvirtina nuosavybės teises nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos, tarp kurių nurodyti ir tokie, kurie gali patvirtinti bendrą kaimo plotą (žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų; valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai). Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punktas nukreipia ir į kitus poįstatyminius teisės aktus: Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, 1993 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“, kuriais patvirtinti žemės valdymo nuosavybės teise valdymo faktą patvirtinančių papildomų dokumentų sąrašai. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punkte reglamentuota, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.

Atsakovo kompetencija, vykdant Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktą, nustatyta Metodiniuose nurodymuose. Metodinių nurodymų 2 punkte apibrėžta jų taikymo sritis, o 2.2 punkte nurodyta, dėl kokių asmenų medžiaga dėl papildomų dokumentų nagrinėjimo yra rengiama. Metodinių nurodymų 3.3 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus specialistas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, plotų nustatymą iš planų. Metodinių nurodymų 3.4 punkte įtvirtinta, kad dokumentacijos tyrimas įforminamas protokolu, kuriame turi būti nurodyta, kada ir kas tyrė papildomus dokumentus, kokius įrašus juose pripažino tinkamais žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktui įrodyti. Kai tiriant disponuojama ne vieninteliu papildomu dokumentu, jie tarpusavyje sulyginami ir detaliau tiriamos nesutapimų priežastys („Metodinių nurodymų 3.5 p.). Metodinių nurodymų 3.6.2 punkte numatyta, kad jei kaimas yra rėžinis (neišskirstytas į vienkiemius), būtina vietoje kartografuoti kaimo aplinkines ribas ir nustatytą bei apskaičiuotą kaimo plotą, taip pat savininkų, turėjusių žemės valdas šiame kaime, skaičių palyginti su pateiktu sąrašuose. Rėžinio kaimo kartografavimo darbų atlikimo data ne vėliau kaip prieš 10 dienų paskelbiama vietinėje spaudoje arba piliečiai iškviečiami raštu. Jei kartografuojant rėžinio kaimo ribas kyla ginčai dėl kaimo ribų ar ploto, kartografavimą atliekantis specialistas išnagrinėja gautas pretenzijas ir pateikia komisijai pasiūlymus dėl ginčų išsprendimo būdo. Metodinių nurodymų 5 punktas reglamentuoja, kad komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas NŽT vadovui, o šio sprendimas – teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. patvirtintas teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijas, pagal kurias nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas pagal iki 1940 m. liepos 22 d. išduotus ir arčiausiai šios datos esančius nuosavybės teisies patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgė į tai, kad vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą ir 2011 m. balandžio 21 d. iš naujo kartografuojant buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribas ir nustatant jo plotą, buvo vadovautasi vėliausiais planais – 1922 m. M. D. žemės sklypo planu ir 1937 m. žemėvaldų, esančių (duomenys neskelbtini) V kaime, planu, apie numatomą kartografavimą raštu buvo informuoti pretendentai (II t., b. l. 114–117), tai yra minėtų Metodinių nurodymų reikalavimų buvo laikomasi. 2011 m. gegužės 27 d. vykusiame NŽT skyriaus Komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėja, buvo vertinami ne tik minėti planai, kita buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo dokumentacija, bet ir pareiškėjos raštu pateikti prašymai (I t., b. l. 62–67) (Metodinių nurodymų 3.5 punktas). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šis NŽT skyriaus Komisijos priimtas sprendimas Metodinių nurodymų 5 punkte nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pretenzijų dėl 2011 m. balandžio 21 d. ribų nustatymo akto nepareiškė ir NŽT skyriaus Komisijos 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo (kuriuo, be kita ko, buvo nutarta nesvarstyti 1938 m. sklypų sąrašo) neginčijo, tačiau siekia, kad jos naujai pateikti dokumentai būtų priimti ir vertinami NŽT skyriaus Komisijoje, motyvuodama tuo, esą NŽT yra klaidingai nustačiusi nuosavybės teisės atkūrimui reikšmingas aplinkybes. Pagal Metodinių nurodymų 2.2 punktą, medžiaga dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo rengiama tik dėl tų asmenų, kuriems valstybiniai archyvai pagamino dokumentų kopijas arba patys piliečiai pateikė Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 nurodytus dokumentus, o šiuo atveju pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai prie nagrinėtinų nėra priskiriami. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą nė vienas iš nurodytų teisės aktų taip pat nenumato, kad pareiškėjos pateikti dokumentai galėtų būti laikomi nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, todėl jie priskirtini prie kitų informacijos šaltinių.

Dėl pareiškėjos nurodytos LVAT 2013 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A858-119/2013, pagal kurią kartografuojant rėžinio kaimo ribas ir nustatant plotą turi būti remiamasi ir kitais informacijos šaltiniais, teismas pažymėjo, kad šia nutartimi nagrinėjimo ginčo atveju nesivadovautina, kadangi šioje byloje ginčas kilęs dėl to, ar tokie informacijos šaltiniai turėjo būti priimami ir vertinami NŽT skyriaus Komisijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nustatinėjant žemės valdymo nuosavybės teisėmis vietą ir ribas, rėmimasis liudytojų parodymais yra galimas tik tuomet, jei nėra planinės archyvinės medžiagos ar ji yra nepakankama (nagrinėjamu atveju planinė medžiaga yra), o liudytojų parodymai kitais atvejais gali būti tik papildomu informacijos šaltiniu (LVAT 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-901/2009). Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos atsakovui teikti liudytojų parodymai ir prof. dr. E. M. išvada vertintini kaip išvestiniai informacijos šaltiniai, o ne kaip nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, teismas konstatavo, kad atsakovui nekilo pareigos jų vertinti NŽT skyriaus Komisijoje.

Įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje vėliausiai išduotas dokumentas, kurio pagrindu gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, yra 1937 m. žemėvaldų, esančių (duomenys neskelbtini) V kaime, planas, tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas pagal iki 1940 m. liepos 22 d. išduotus ir arčiausiai šios datos esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai prie tokių nepriskirtini, bei tai, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą pareiškėjos atsakovui pateikti dokumentai nepatenka į apibrėžtą NŽT komisijos posėdyje nagrinėjamų dokumentų sąrašą, pirmosios instancijos teismas skundžiamus NŽT sprendimus pripažino teisėtais ir pagrįstais, todėl konstatavo, kad jų naikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo ištirti ir įvertinti pareiškėjos pateiktus įrodymus nėra pagrindo. Remdamasis šiais argumentais, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėja O. I. M. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 109–115) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas skundo pirmosios instancijos teismui pagrindinių argumentų pakartojimu. Be to, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė nurodo šiuos argumentus:

1. Akcentuoja, kad ji prašė NŽT įvertinti naujus įrodymus, kurių NŽT anksčiau netyrė ir nevertino, siekdama įrodyti, kad NŽT klaidingai nustatė nuosavybės teisių atkūrimui reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai atsisakė svarstyti 1938 m sklypų sąrašą, t. y. vėliausią nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad rėmimasis liudytojų parodymais nustatant žemės valdymo nuosavybės teisėmis vietą ir ribas yra galimas, jei nėra planinės archyvinės medžiagos, ji nepakankama. Liudytojų parodymais gali būti remiamasi ir kaip papildomu informacijos šaltiniu (LVAT 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-901/2009). Atsižvelgdama į minėtoje administracinėje byloje teismo pateiktas išvadas, apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad planinė dokumentacija dėl buvusio (duomenys neskelbtini) V kaimo yra prieštaringa. Tai patvirtina aplinkybė, jog buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo plotas ir aplinkinė riba buvo keičiami net 5 kartus:

1) Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) 2003 m. spalio 14 d. aktu Nr. 31/04/15-248 buvo nustatytas 26,0091 ha (duomenys neskelbtini) V kaimo plotas; 2) 2005 m. gegužės 19 d. akte padarytais taisymais VAVA (duomenys neskelbtini) V kaimo plotą sumažino iki 11,69 ha; 3) 2005 m. spalio 14 d. akte padarytais pataisymais VAVA (duomenys neskelbtini) V kaimo plotą padidino iki 16,10 ha; 4) 2007 m. sausio 9 d. aktu Nr. R17-92 VAVA (duomenys neskelbtini) V kaimo plotą sumažino iki 12,4266 ha (šis VAVA sprendimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-491-580/2009); 5) 2011 m. balandžio 21 d. aktu Nr. R17-249 NŽT nustatė buvusio (duomenys neskelbtini) V kaimo plotą – 18,6542 ha.

Apeliantės teigimu, toks sprendimas ją suklaidino, nes vėliau paaiškėjo, kad NŽT sutinka atkurti pretendentams nuosavybės teises tik maždaug 9 ha plote, t. y. du kartus mažesniame plote nė nustatytas kaimo plotas. Atsižvelgdama į tai, apeliantė teigia, jog NŽT atliktas įrodymų vertinimas yra prieštaringas ir neišsamus, todėl liudytojų parodymai ir eksperto išvada turi būti vertinami NŽT kaip papildomas informacijos šaltinis. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su NŽT argumentais esą ji turėjo teisę vertinti tik tuos įrodymus, kurie nurodyti Metodiniuose nurodymuose ir Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr.407, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad NŽT neturėjo pareigos vertinti pareiškėjos pateiktų įrodymų (prof. dr. E. M. išvados bei liudytojų parodymų).

Apeliantė atkreipia dėmesį tai, kad nesutikdama su minėtais NŽT argumentais, ji nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl jos teisės atkurti nuosavybės teises buvusiame (duomenys neskelbtini) V rėžiniame kaime. Taip pat nurodė, kad Metodiniuose nurodymuose ir Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 nustatytas nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų sąrašas, o ne įrodymų, kuriuos turi vertinti NŽT, sąrašas. Pareiškėja taip pat rėmėsi LVAT praktika, kurioje pažymėta, kad teisės aktais detaliai reglamentuojama atsakovo (NŽT) kompetencija vykdant Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte ir Metodiniuose nurodymuose jam pavestas funkcijas, kad kaimo ribos turi būti kartografuojamos, kad kartografuojant rėžinio kaimo ribas ir nustatant plotą, atsakovas privalo panaudoti visą jo žinioje esančią archyvinę medžiagą (grafinę ir tekstinę) bei kitus informacijos šaltinius (esant reikalui liudytojus) ir pažymėti kartografuojamo rėžinio kaimo ribas ir plotą teisės aktų nustatyta tvarka (LVAT 2013 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-119/2013).

Apeliantės nuomone, minėti argumentai paneigia NŽT nuomonę esą jai nesuteikta kompetencija vertinti pareiškėjos pateiktų įrodymų. Šių pareiškėjos nurodytų aplinkybių teismas netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė sprendime. Pasak apeliantės, NŽT turi kompetenciją vertinti papildomus įrodymus ir tai šioje byloje laikytina reikšminga aplinkybe, kurią teismas turėjo įvertinti. Sistemiškai aiškinant Metodinių nurodymų 1, 3.4, 3.5 punktų nuostatas, darytina išvada, kad tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sudaryta komisija turi teisę tirti ir vertinti įrodymus.

Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad įrodymai būtų ištirti objektyviai ir nešališkai. Metodiniai nurodymai nenustato jokios kitos įrodymų tyrimo tvarkos, todėl darytina išvada, kad visi įrodymai turi būti vertinami NŽT sudarytos Komisijos posėdyje.

2. Teismas priėjo prie klaidingų išvadų, esą vėliausiai išduotas dokumentas, kurio pagrindu gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, yra 1937 m. žemėvaldų, esančių (duomenys neskelbtini) V kaime, planas. Apeliantės teigimu, ši aplinkybė neatitinka tikrovės, nes vėliausias nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas yra 1938 m. mokesčių apskaitai suklasifikuotų žemės sklypų sąrašas, kuris 2011 m. gegužės 27 d. NŽT skyriaus Komisijos posėdyje buvo atsisakyta jį įvertinti formaliu pagrindu.

3.Teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą kitų pretendentų atkurti nuosavybės teises buvusiame (duomenys neskelbtini) V rėžiniame kaime, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas šioje administracinėje byloje gali turėti įtakos.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime (IV t., b. l. 122–125) į apeliacinį skundą be argumentų, išdėstytų atsiliepimuose pirmosios instancijos teismui, atsakovas, papildomai nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Teismas tinkamai nustatė aplinkybę dėl vėliausiu laikytino dokumento, kuriuo remiantis gali būti atkuriamos nuosavybės teisės. Ši aplinkybė jau yra nustatyta prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčiame įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-491-580/2009. Minėto sprendimo 5 lapo 4 pastraipoje nurodyta, jog „įvertinus nuosavybės teisių atkūrimo procese surinktus dokumentus, darytina išvada, kad pagrindiniu dokumentu, pagal kurį būtų galima nustatyti kaimo plotą, laikytini šio kaimo planai“, 6 lapo 1 pastraipoje konstatuota, kad „<...> paskutinis 1937 metų planas nebuvo įvertintas kartu su kitais dokumentais, <...>“. Vykdant šį įsiteisėjusį teismo sprendimą, vadovaujantis Metodinių nurodymų 3.3 punktu, 2011 m. balandžio 21 d. buvo iš naujo kartografuotos (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribos pagal vėliausius (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo planus (1922 m. (duomenys neskelbtini) kaimo, M. D. planą ir 1937 m. (duomenys neskelbtini) V kaimo, esančio Riešės valsčiuje, Vilniaus–Trakų apskrityje, Vilniaus vaivadijos žemių planą) ir nustatytas buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) V kaimo plotas – 18,6542 ha. Metodinių nurodymų 3.3 punkte nustatyta, kad teritorinio žemėtvarkos skyriaus specialistas, kai kartografuojamos miestų teritorijoje esančių sklypų ir kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus. Taigi nustatant kaimo plotą yra vadovaujamasi būtent planine medžiaga. Atsakovas primena, kad NŽT skyriaus Komisijos 2011 m. gegužės 27 d. posėdyje, kuriame buvo įvertinti buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo planai ir kiti dokumentai, dalyvavo ir pareiškėja, kuri neskundė nei NŽT skyriaus Komisijos protokolo, nei minėtos kartografijos.

2. Institucijos, vykdančios nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, kompetencija yra aiškiai apibrėžta teisės aktuose. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra nurodyti minėtos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte, taip pat Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ ir Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“. Pareiškėjos pateikti nauji dokumentai (prof. dr. E. M. išvados bei notariškai patvirtinti liudytojų parodymai) nepatenka į Vyriausybės Nutarimo Nr. 407 1.1 punkte (1.1.1-1.1.5 papunkčiuose) nurodytų papildomų dokumentų sąrašą, kuriems yra privalomas vertinimas komisijos posėdyje ir protokolo surašymas. Be to, nuosavybės teisių atkūrimui yra reikšmingi dokumentai, sudaryti iki 1940 m. liepos 22 d.

3. Teismas neturėjo pagrindo įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis kitų pretendentų atkurti nuosavybės teises buvusiame (duomenys neskelbtini) V rėžiniame kaime, nes šioje byloje sprendžiamas ne nuosavybės teisių atkūrimo, o pareiškėjos pateiktų įrodymų leistinumo klausimas, todėl nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su į bylą neįtrauktų asmenų teisėmis ir pareigomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėja iškėlė, nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 49SF-(14.49.104.)-756, kuriuo NŽT teritorinis skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2013 m. gegužės 9 d. prašymą ištirti ir įvertinti naujus dokumentus (prof. dr. E. M. 2013 m. vasario 25 d. išvadą; notariškai 2013 m. vasario mėn. 6 ir 19 d. patvirtintus liudytojų parodymus) ir remiantis šiais dokumentais spręsti nuosavybės teisės atkūrimo buvusiame (duomenys neskelbtini) V rėžiniame kaime klausimus, informavo pareiškėją, jog jos pateikti dokumentai pagal norminius teisės aktus nepriskirtini prie nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, todėl negali būti vertinami sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėja taip pat prašė panaikinti NŽT 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-1761, kuriame Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, konstatavo, kad NŽT teritorinis skyrius 2013 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 49SF-(14.49.104.)-756 pareiškėjos 2013 m. gegužės 9 d. prašymą išsprendė pagal teisės aktų reikalavimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini) V rėžiniame kaime, kuris nustatyta tvarka iki 1995 m. birželio 1 d. buvo priskirtas Vilniaus miesto teritorijai. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas vykdomas pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą planinę medžiagą. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje, kuris reglamentuoja nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, įtvirtinta bendroji taisyklė, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkto nuostatas žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Be to, minėtoje teisės normoje yra įtvirtintos specialiosios taisyklės dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios rėžių sistemos žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte nurodyta, kad žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Jeigu pretendentai nesutaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto dalyje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jos skundas buvo atmestas visiškai, apeliacinį skundą grindžia argumentais, esą pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, neatsižvelgė į ginčui išspręsti aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neįtraukė į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) V kaime. Pareiškėjos nuomone, jos NŽT Vilniaus miesto skyriui kartu su 2013 m. gegužės 9 d. prašymu papildomai pateikti dokumentai (prof. dr. E. M. 2013 m. vasario 25 d. išvada ir notariškai patvirtinti 3 liudytojų parodymai), priešingai nė nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime ir skundžiamuose administraciniuose aktuose, turėjo būti įvertinti pagal Metodinių nurodymų 3.4 ir 3.5 punktuose numatytą procedūrą komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėms faktą įrodančių papildomų nagrinėjimo posėdyje kartu su anksčiau pateiktais nuosavybę patvirtinančiais dokumentais, tyrimo rezultatus įforminant šios komisijos protokolu. Apeliantė akcentuoja, kad papildomai pateiktais dokumentais ji įrodinėja ne nuosavybės teisę (ši teisė nustatyta 1992 m. teismo sprendimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo), o tai, kad NŽT anksčiau netinkamai įvertino nuosavybės teisės atkūrimo (duomenys neskelbtini) V kaime dokumentus, t. y. NŽT skyriaus Komisija 2011 m. gegužės 27 d. posėdyje nepagrįstai nevertino 1938 metų mokesčių apskaitai suklasifikuotų žemės sklypų sąrašo, motyvuodama, jog šiame dokumente nenurodyti žemės matavimo vienetai.

Pažymėtina, kad pareiškėjos O. I. M. šioje byloje skundžiami sprendimai dėl jos 2013 m. gegužės 9 d. ir 2013 m. liepos 12 d. prašymų buvo priimti po to, kai pagal tos pačios pareiškėjos ir kitų asmenų skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-491-580/2009) buvo pasibaigęs administracinis ginčas dėl (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo kartografijos teisingumo ir atlikti minėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo veiksmai. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu minėtoje administracinėje byloje atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri tuo metu vykdė nuosavybės teisių atkūrimo į žemę funkcijas (jos funkcijų perėmėja yra NŽT) buvo įpareigota išnagrinėti (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribų bei ploto nustatymo klausimą iš naujo.

Minėtoje byloje teismas nustatė kad (duomenys neskelbtini) V kaimo kartografija, siekiant nustatyti buvusio rėžinio kaimo ribas ir plotą, 2003-2007 metų laikotarpiu buvo atlikta 5 kartus ir gauti skirtingi rezultatai. Konstatavo, kad kartografijose kai kuriais atvejais iš viso nėra duomenų apie tai, ar kartografuojant buvo remtasi kokiais nors archyviniais dokumentais (pirmojoje kartografijoje nurodyti tik liudytojai), kitais atvejais nurodyta, kad remtasi archyviniais planais arba archyvų dokumentais, tačiau nenurodyta kokiais (antroji, trečioji ir ketvirtoji kartografijos).

Dėl paskutinės kartografijos (2007 m. sausio 9 d.) teismas nustatė, kad nors šiuo atveju archyviniai planai, kuriais remtasi nustatant kaimo ribas ir plotą, nurodyti (1907 m. ir 1927 m.), tačiau (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribos ir plotas turi būti nustatinėjami iš naujo. Prie šių išvadų teismas priėjo įvertinęs į bylą pateiktus archyvinius planus, sudarytus dėl ginčo teritorijos iki 1940 metų (1869, 1907, 1922, 1937 m.) ir nustatęs, kad vėliausias į nagrinėjamą administracinę bylą pateiktas archyvinis planas yra 1937 metų planas, kurio VAVA, atlikdama 2007 m. sausio 9 d. kartografiją, neturėjo ir jis liko neįvertintas kartu su kitais dokumentais, o pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punktą, jei yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.

Be to, teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktais, Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ bei Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“, įvertinęs nuosavybės teisių atkūrimo į rėžinio kaimo žemę procese surinktus dokumentus, priėjo prie išvadų, kad pagrindiniais dokumentais, pagal kuriuos galima nustatyti kaimo plotą, laikytini šio kaimo planai, iš kurių vėliausias yra 1937 metų planas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-491-580/2009 įsiteisėjo 2009 m. gegužės 28 d.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vykdydamas minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, NŽT teritorinis skyrius 2011 m. balandžio 21 d. iš naujo kartografavo buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribas ir plotą, atsižvelgdamas į paskutinius planus, t. y. į 1922 m. M. D. žemės sklypų planą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-491-580/2009) nurodytą 1937 metų žemėvaldų, esančių (duomenys neskelbtini) V kaime, planą. Pagal minėtus planus nustačius buvusio rėžinio kaimo išorines ribas ir plotą – 18,6542 ha, kaip atskira žemėvalda buvusiame rėžiniame kaime buvo išskirtas M.

D. žemės sklypo plotas – 9,5100 ha. NŽT skyriaus komisija 2011 m. gegužės 27 d. posėdyje atlikusi buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo planų ir kitų nuosavybę patvirtinančių dokumentų tyrimą (Metodinių nurodymų 3.4, 3.5 punktai), nutarė buvusio rėžinės sistemos (duomenys neskelbtini) V kaimo ribas kartografuoti remiantis paskutiniais planais, t. y. 1922 m. M. D. žemės sklypų planu ir 1937 metų žemėvaldų, esančių (duomenys neskelbtini) V kaime, planu. Kitaip tariant, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-491-580/2009, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2011 m. balandžio 21 d. iš naujo atliko Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte numatytą rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymo procedūrą, vadovaudamasis Metodinių nurodymų 3.3 punktu, kuriame nustatyta, kad žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų ir kaimo ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus.

NŽT skyriaus Komisijos atlikta dokumentų nagrinėjo procedūra ir priimtas sprendimas įformintas 2011 m. gegužės 27 d. protokolu (Metodinių nurodymų 3.4, 3.5 punktai). Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad pareiškėja dalyvavo NŽT skyriaus Komisijos 2011 m. gegužės 27 d. posėdyje, kuriame išdėstė nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribų nustatymo, tačiau Komisijos priimto šiame posėdyje sprendimo neapskundė ir jis yra galiojantis. Primintina, kad Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkto prasme dokumentai, kuriais dėl buvusios rėžių sistemos žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose teisės aktų numatyta tvarka yra nustatoma kaimo riba ir plotas, yra remiamasi vykdant nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams procedūrą.

Suinteresuotiems asmenims nesutinkant su administraciniais aktais, kuriais nustatomas buvusio rėžių sistemos kaimo plotas, ribos, turi būti laikomasi teisės aktais nustatytų jų apskundimo procedūrų ir taisyklių.

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje iškeltu administraciniu ginču iš esmės siekia, kad atsižvelgiant į jos pateiktus dokumentus (prof. dr. E. M. 2013 m. vasario 25 d. išvadą ir notariškai patvirtintus liudytojų parodymus), NŽT teritoriniame skyriuje būtų iš naujo atliktos Metodinių nurodymų 3.4, 3.5 numatytos procedūros, t. y. kad pareiškėjos pateikti dokumentai būtų vertinami kartu su tais dokumentais, kurie buvo įvertinti NŽT skyriaus Komisijos 2011 m. gegužės 27 d. posėdyje ir dėl jų priimtas Komisijos sprendimas ir kad būtų remiamasi ir 1938 metų sklypų sąrašu, kurio Komisija šiame posėdyje nutarė nesvarstyti, atsižvelgdama į tai, jog minėtame 1938 m. dokumente nenurodyti matavimo vienetai. Kitaip tariant, pareiškėja šioje byloje iškeltu administraciniu ginču siekia įrodyti, kad NŽT skyriaus Komisijos 2011 m. gegužės 27 d. sprendimas buvo priimtas netinkamai įvertinus dokumentus, turinčius reikšmės nuosavybės teisių atkūrimui į rėžinio kaimo žemę, nors, kaip jau buvo minėta, NŽT teritorinio skyriaus komisijos 2011 m. gegužės 27 d. sprendimas yra galiojantis.

Atsižvelgdama į nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės aktai nustato procedūrą, kurios suinteresuoti asmenys turi laikytis, nesutikdami su NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėms faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo priimtu sprendimu. Metodinių nurodymų 5 punkte nustatyta, kad Komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas NŽT vadovui, o Tarnybos vadovo sprendimas skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi pareiškėja, nesutikdama su NŽT skyriaus Komisijos 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu, turėjo teisę paduoti skundą NŽT vadovui, o nesutikdama su jo sprendimu, paduoti skundą administraciniam teismui. Metodinių nurodymų 5 punkte, ar kitoje šio teisės akto normoje nėra nurodytas terminas per kurį gali būti skundžiamas NŽT teritorinio skyriaus komisijos sprendimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie sprendimai yra susiję su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, jų apskundimui yra taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir dėl kitų administracinių aktų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, t. y. turi būti vadovaujamasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu (Atkūrimo įstatymo 19 straipsnis, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktas).

Pagal ginčui aktualios redakcijos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija) 6 straipsnio 6 dalį skundas NŽT vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo NŽT teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias NŽT vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas NŽT vadovo sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduotas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas.

Iš minėto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad suinteresuotam nuosavybės teisių atkūrimu asmeniui nesutinkant su kompetentingos institucijos (NŽT teritorinio skyriaus) nustatytu buvusio rėžinės sistemos kaimo ribomis, plotu, tai nustatantis administracinis aktas gali būti skundžiamas NŽT vadovui, o Tarnybos vadovo sprendimas skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi, NŽT skyriaus Komisijos 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo, su kuriuo, kaip matyti iš pareiškėjos pozicijos byloje, ji nesutinka, pagrįstumas ir teisėtumas galėjo būti tikrinamas minėtose teisės normose nustatyta tvarka.

Iš byloje esančio NŽT skyriaus Komisijos 2011 m. gegužės 27 d. posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėja šiame posėdyje dalyvavo ir išdėstė savo poziciją kokiais būtent archyvų dokumentais (tarp jų – 1938 m. mokesčių apskaitai suklasifikuotų žemės sklypų sąrašu ir matavimo duomenimis) turėtų būti remiamasi kartografuojant (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribas. NŽT skyriaus Komisijos 2011 m. gegužės 27 d. posėdžio protokolo baigiamojoje dalyje, kurioje suformuluotas Komisijos nutarimas, yra nurodyta, kad Komisija 1938 m.

žemės sklypų sąrašo nesvarstė, nurodydama tokio sprendimo motyvus. Nesutikdama su NŽT skyriaus Komisijos 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu, pareiškėja galėjo paduoti skundą NŽT vadovui per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo (termino praleidimo atveju, prašyti atnaujinti šį terminą). Pagal pateiktus į bylą įrodymus, pareiškėja NŽT skyriaus Komisijos 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo neskundė, šis sprendimas yra galiojantis. Atsižvelgdama į nagrinėjamos byloje ginčo dalyką (NŽT skyriaus Sprendimas Nr. 49SF-(14.49.104.)-756) ir NŽT Sprendimas Nr. 1SS-(7.5.)-176 pagrįstumas ir teisėtumas) ir juo apibrėžtas šio administracinio ginčo ribas, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje byloje negali būti revizuojamas NŽT skyriaus Komisijos 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo pagrįstumas bei teisėtumas.

Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 1938 m. sklypu sąrašu, kuris, apeliantės nuomone, yra vėliausias nuosavybę patvirtinantis dokumentas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus šiuo klausimu vertina kaip perteklinius ir nukrypstančius nuo ginčo esmės.

Dėl pareiškėjos šioje byloje iškelto administracinio ginčo, teisėjų kolegija pažymi, kad šis ginčas yra procedūrinio pobūdžio. Vertinant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, turi būti nustatyta, ar NŽT teritorinis skyrius 2013 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 49SF-(14.49.104.)-756 pagrįstai nutarė nenagrinėti pareiškėjos pateiktų dokumentų (prof. dr. E. M. 2013 m. vasario 25 d. išvados; notariškai 2013 m. vasario mėn. 6 ir 19 d. patvirtintų liudytojų parodymų), ar šį sprendimą priėmė nepažeisdamas pagrindinių procedūrų bei taisyklių, taip pat turi būti nustatyta, ar NŽT 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5.)-1761 pagrįstai sutiko su teritorinio skyriaus priimtu sprendimu. Apeliantės nuomone, jos prašymas dėl pateiktų naujų dokumentų ištyrimo ir įvertinimo turėjo būti išnagrinėtas Metodinių nurodymų 3.4 ir 3.5 punktų nustatyta tvarka nagrinėjimo rezultatus įforminant žemėtvarkos skyriaus komisijos protokolu.

Prof. dr. E. M. 2013 m. vasario 25 d. išvadoje atsakyta į pareiškėjos suformuluotus klausimus jos nurodytų archyvinių dokumentų, susijusiu su buvusiu (duomenys neskelbtini) V rėžiniu kaimu (tarp jų minimas ir 1938 m. sklypų sąrašas) vertinimo. Notariškai patvirtintuose parodymuose, liudytojai P. J., G. V. ir B. S. išdėstė savo prisiminimus dėl buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo žemių išsidėstymo.

Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1997 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 634, kuriuo patvirtinti Metodiniai nurodymai, 2 punkte nurodyta, kad šiais Metodiniais nurodymais turi būti vadovaujamasi nagrinėjant dokumentus, patvirtintus Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“.

Vyriausybė 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 (Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 redakcija) 1 punkte nustatė, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinančiais dokumentais, be dokumentų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ (Žin., 1992, Nr. 4-74; 1993, Nr. 17-440), 4 punkto ketvirtojoje pastraipoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ (Žin., 1993, Nr. 17-441), gali būti šie papildomi dokumentai: Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947-1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiai (1.1.1. p.); įvairūs Lenkijos (1920-1939 metais), Lietuvos TSR (1940-1941 metais, 1945-1948 metais), Vokietijos (1941-1945 metais) įstaigų, veikusių Lietuvoje (Klaipėdos krašte – 1939-1945 metais), parengti sąrašai, kuriuose nurodytas ūkininkų turėtas nuosavybės teise žemės plotas (1.1.2. p.); Lenkijos žemės tvarkymo įstaigų parengti žemėvaldų planai, kuriuose nenurodytos savininkų pavardės (1.1.3. p.); Rusijos (iki 1918 metų) ir 1941-1945 metais Lietuvoje veikusių įstaigų sudaryti kaimų skirstymo į vienkiemius planai bei žemės rūšiavimo dokumentai (1.1.4. p.); mokesčių mokėjimo kvitai, įsiskolinimo bankui bei kiti dokumentai, kuriais remiantis galima nustatyti turėtos žemėvaldos plotą ir buvimo vietą (1.1.5. p.).

Metodinių nurodymai reglamentuoja kokius darbus turi atlikti teritoriniai žemėtvarkos skyriai, vykdydami Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte nustatytą pavedimą ir nagrinėdami papildomus dokumentus, įrodančius žemės valdymo nuosavybės faktą. Metodinių nurodymų 2 punkte nurodyta, kad teritoriniai žemėtvarkos skyriai medžiagą, dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo rengia tik dėl tų asmenų, kuriems valstybiniai archyvai pagamino dokumentų kopijas arba patys piliečiai pateikė Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ nurodytus dokumentus (1.1.1-1.1.5). Iš Metodinių nurodymų paskirties, įtvirtintos ŽŪM 1997 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 634 2 punkte, taip pat Metodinių nurodymų 2-5 nuostatų sisteminės analizės, darytinos išvados, kad: 1) Metodiniuose nurodymuose nustatytos procedūros ir taisyklės skirtos nagrinėti ne bet kokius suinteresuotų nuosavybės teisių atkūrimu asmenų prašymus ir pateiktus dokumentus, o būtent dokumentus, įrodančius žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą, pateiktus papildomai, nurodytus Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 1.1.1-1.1.5 punktuose; 2) teritoriniai žemėtvarkos skyriai medžiagą nagrinėjimui teritorinio žemėtvarkos skyriaus komisijos, patvirtintos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėms faktą įrodančių dokumentų papildomų dokumentų nagrinėjimo, posėdyje turi rengti tik tuo atveju, kai pateikti papildomi dokumentai atitinka minėtas sąlygas. Pabrėžtina, kad vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą (administracinė byla Nr. I-491-580/2009) buvo iš naujo atlikta Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte numatyta buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymo procedūra pagal Metodinius nurodymus ją užbaigiant NŽT skyriaus komisijos 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu, kurio pareiškėja neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus (ABTĮ 57 straipsnis), iš esmės tinkamai taikydamas materialinės teisės normas, priėjo prie teisingų išvadų, kad pareiškėjos pateikti NŽT skyriui dokumentai nepriskirti nė vienai iš Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 1.1.1-1.1.5 punktuose nurodytų dokumentų grupei. Taigi, pareiškėjos prašymo ir jos pateiktų papildomų dokumentų nagrinėjimui neturėjo būti taikoma Metodiniuose nurodymuose nustatyta procedūra, o į pareiškėjos prašymą galėjo būti atsakyta bendra tvarka, kurios institucija turi laikytis nagrinėdama gautus piliečių pareiškimus, prašymus ar skundus. Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliantės argumentus, esą jos prašymas dėl pateiktų papildomų dokumentų ištyrimo ir įvertinimo turėjo būti išnagrinėtas Metodinių nurodymų 3.4 ir 3.5 punktų nustatyta tvarka, nagrinėjimo rezultatus įforminant žemėtvarkos skyriaus komisijos protokolu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. NŽT Vilniaus miesto skyrius, išspręsdamas pareiškėjos 2013 m. gegužės 9 d. prašymą savo 2013 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 49SF-(14.49.104.)-756, t. y. neteikdamas šio prašymo ir pareiškėjos pateiktų dokumentų nagrinėti NŽT skyriaus Komisijos posėdyje, teisės aktų nepažeidė. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 49SF-(14.49.104.)-756, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5.)-1761 pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai pritaikytomis teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus

Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su 2003-2007 metais atliktomis kartografijomis ir jų rezultatais, nagrinėjamoje byloje neaktualūs. Šios aplinkybės buvo įvertintos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-491-580/2009, kurioje apeliantė buvo viena iš pareiškėjų. Primintina, kad šiuo teismo sprendimu ankstesnes kartografijos atlikusi institucija buvo įpareigota dėl sprendime nurodytų priežasčių (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribas ir plotą nustatyti iš naujo ir ši procedūra vykdant minėtą įsiteisėjusį teismo sprendimą buvo atlikta pagal Metodinių nurodymų taisykles, ją užbaigiant NŽT skyriaus komisijos 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu, kurio pareiškėja neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka, šis sprendimas yra galiojantis ir, atsižvelgiant į šioje byloje iškelto ginčo dalyką bei ribas, šioje byloje jo pagrįstumas ir teisėtumas negali būti tikrinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Kita vertus, šiame Konstitucinio Teismo nutarime, pažymėta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Atsižvelgdama į minėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, taip pat į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose administracinėse bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos, sprendžiant ginčą buvo taikyta ir aiškinta ta pati (tos pačios įstatymo redakcijos) įstatymo norma. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teisės norma yra taikoma konkrečių faktinių bylos aplinkybių ir iškeltų reikalavimų kontekste. Apeliantės nurodytose administracinėse bylose (LVAT 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-901/2009, LVAT 2013 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-119/2013) buvo nagrinėjami ginčai dėl atsakovo įpareigojimo atlikti kartografijos darbus ir atitinkami aiškinimai yra pateikti būtent šiame kontekste, o nagrinėjamo ginčo atveju kartografijos darbai buvo atlikti ir įforminti šios procedūros atlikimą patvirtinančiais dokumentais, be to, tai buvo padaryta vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-491-580/2009, kuriame nurodyti ankstesnių kartografiją trūkumai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės nurodytose administracinėse bylose LVAT priimtais procesiniais sprendimais nagrinėjamoje byloje negali būti remiamasi kaip teismų precedentais, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

Apeliacinio skundo argumentai dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų neįtraukimo į bylą šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas taikyti ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes nėra pagrindo išvadoms, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismas pareiškėjos prašymus dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo teismas išsprendė motyvuota 2014 m. sausio 29 d. nutartimi. Pažymėtina, kad pareiškėja šioje byloje ginčijo individualius sprendimus, kurie buvo priimti dėl jos prašymų. Todėl nėra pagrindo išvadoms, kad šie sprendimai yra reikšmingi kitų pretendentų atkurti nuosavybės teises į buvusio (duomenys neskelbtini) V kaimo žemę teisėms bei pareigoms.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), įvertinusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės normas taikė iš esmės teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių ir teisinių pagrindų dėl kurių galėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, taip pat NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 49SF-(14.49.104.)-756 bei Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5.)-1761. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos O. I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis