A-492-1555-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1555/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00883-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. 2013 m. kovo 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pateikdamas skundą (b. l. 1) atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, (toliau – ir LAT), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiksmų, t. y. dėl netinkamo informacijos suteikimo. Paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė du prašymus, kuriuose prašė nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato (toliau – ir Senatas) priimtų nutarimų datas, pavadinimus, numerius, taip pat Senato nutarimus dėl Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų, reglamentuojančių baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, baudžiamųjų įsakymų priėmimą, ir dėl BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo teismų praktikoje. LAT 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (1.15)-5T-497 atsisakė pateikti prašomą informaciją ir nurodė, kad ji yra paskelbta viešai, taip pat kad pareiškėjas turi prašyti jam skirti valstybės garantuojamą advokatą. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė LAT pirmininkui, kuris skundo nepatenkino. Dėl nesuteiktos informacijos pareiškėjas patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, diskriminaciją, buvo įžeistas, prarado laiko ir energijos. Patirtus neigiamus išgyvenimus vertina 10 000 Lt suma.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 27-29), prašydamas skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pagal Teismų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias LAT ir LAT pirmininko kompetenciją, teismui ar jo pirmininkui nėra suteikti įgaliojimai teikti asmenims teisinių konsultacijų. Atsakydamas į pareiškėjo G. K. prašymus ir skundą, LAT vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei LAT pirmininko 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-1T-9 patvirtinto Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis. Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punktą, įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jei ji jau buvo viešai paskelbta. Informaciją, kurią pareiškėjas prašė pateikti, t. y. apie Senato priimtas teismų praktikos apibendrinimų apžvalgas, yra paskelbta viešai, todėl LAT teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui pateikti jo prašomą informaciją ir nurodė informacijos paskelbimo šaltinius, išaiškino galimybę ją gauti. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, neatima iš jo galimybės gauti teisinę pagalbą ar įsigyti teisinės literatūros (Bausmių vykdymo kodekso 11 str. 1 d. 4 p. ir 93 str.). Atsiliepime pažymėjo, kad valstybei negali kilti pareiga, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas, atlyginti pareiškėjo tariamai patirtą žalą, nes nagrinėjamu atveju negali būti nustatyta nei viena iš būtinų sąlygų deliktinei civilinei atsakomybei kilti, t. y. LAT neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo pareigūnų priimti raštai, atsakymai į asmenų paklausimus dėl su teisingumo vykdymu nesusijusios teismo veiklos negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Vadinasi, LAT pateikti atsakymai į pareiškėjo prašymus neturėjo ir negalėjo turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl nesukėlė jam teisinių padarinių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu (b. l. 68-71) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2012 m. rugpjūčio 13 d. buvo gautas pareiškėjo G. K. 2012 m. rugpjūčio 9 d. prašymas (reg. Nr. 1P-859) nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimų dėl teismų praktikos, taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei dėl akivaizdžiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, taip pat dėl teismų praktikos, taikant BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto, pavadinimus, numerius, datas, kada buvo priimti ir papildyti (b. l. 30).

LAT taip pat buvo gautas G. K. 2012 m. rugpjūčio 9 d. prašymas (reg. Nr. 1P-860) pateikti informaciją, kokius nutarimus Senatas priėmė 2008–2012 metais, nurodant jų pavadinimus, numerius, datas bei kitas jų nuorodas (b. l. 31). Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymus LAT Teisės tyrimų apibendrinimo departamento direktoriaus pavaduotojas 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (1.1.5)5T-497 pareiškėją informavo, kad Senato patvirtintos teismų praktikos, taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose, apibendrinimo apžvalgos, yra skelbiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetiniame puslapyje ir leidžiamame biuletenyje „Teismų praktika“.

Taip pat išaiškino, kad pareiškėjas, pagal BPK normas, turi teisę naudotis gynėjo paslaugomis (b. l. 32). Lietuvos Aukščiausiame Teisme 2012 m. rugsėjo 14 d. buvo gautas pareiškėjo G. K. 2012 m. rugsėjo 7 d. skundas, kuriame nurodoma, kad nepagrįstai jam nebuvo suteikta prašoma informacija. Taip pat prašoma pateikti informaciją, kokiame internetiniame puslapyje galima rasti Senato patvirtintas teismų praktikos apžvalgas ir ar dėl LAT atsisakymo pateikti informaciją galima kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl žalos atlyginimo, kas tokiu atveju turėtų atstovauti Lietuvos valstybei (b. l. 34–35).

LAT Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktorė 2012 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 1.15-5T-58 pareiškėjui nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teisės aktuose nenustatyta pareiga teikti asmenims teisines konsultacijas, o į jo pateiktus 2012 m. rugpjūčio 9 d. prašymus 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (1.1.5)5T-497 atsakyta tinkamai. Pareiškėjui taip pat išaiškinta, kad sprendimas, priimtas išnagrinėjus jo pateiktus prašymus ar skundus, gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui (b. l. 36).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Senato patvirtintos teismų praktikos, taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose, apibendrinimo apžvalgos, informaciją apie kurias pareiškėjas prašė pateikti, viešai paskelbtos yra ne tik leidžiamame biuletenyje „Teismų praktika“, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetiniame tinklapyje. Taigi daryta išvada, kad Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatų prasme pareiškėjo prašoma pateikti informacija yra laikoma viešai paskelbta, todėl LAT, vadovaudamasis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuris numato, jog įstaiga gali atsisakyti teikti prašomą informaciją, jei ji jau buvo viešai paskelbta, turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti pateikti G. K. jo prašomą informaciją. Teismas atkreipė dėmesį, kad Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme išimtys, kada vadovaudamasi 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis įstaiga negali atsisakyti teikti prašomą informaciją, nenustatytos, t. y. nenustatyta, kad įstaiga negali atsisakyti teikti prašomą informaciją atsižvelgdama į asmens socialinę padėtį ar teisinį statusą. Teismas pažymėjo, kad LAT 2012 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. (1.1.5)5T-497 pareiškėjui buvo nurodyta, jog informaciją apie Senato patvirtintas teismų praktikos apžvalgas jis gali rasti LAT internetiniame puslapyje arba leidžiamame biuletenyje „Teismų praktika“.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 76), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo nedalyvaujant pareiškėjui, atimdamas teisę reikšti paaiškinimus, pateikti įrodymus, patvirtinančius neturtinės žalos faktą. Pažymi, kad buvo išreiškęs pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau prievarta buvo išvežtas į policijos komisariatą. Pažymi, kad ši aplinkybė buvo žinoma pirmosios instancijos teismui. Prašo teismo nustatyti, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Viešojo saugumo tarnyba neįvykdė pirmosios instancijos teismo nutarties ir nepristatė pareiškėjo į teismo posėdį.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l.), prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tačiau į posėdį neatvyko, jokių prašymų iki teismo posėdžio nepateikė, todėl teismas turėjo teisę išnagrinėti bylą pareiškėjui nedalyvaujant. Tvirtina, kad pareiškėjo teiginiai apie suvaržytą teisę teikti naujus įrodymus, tikslinti skundą yra deklaratyvūs nepagrįsti konkrečiais argumentais, įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinėje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas tvirtina, kad neturtinė žala jam padaryta dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė pareiškėjo prašymu suteikti informaciją apie Senato nutarimus, kuriais yra patvirtintos konkrečių jo nurodytų BPK normų taikymo apibendrinimo apžvalgos, t. y. nurodyti jų pavadinimus, numerius, datas, papildymus.

Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).

Šioje byloje atsakovu yra valstybė, atstovaujama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, o neturtinė žala kildinama iš šio teismo veiksmų. Pareiškėjas mano, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neteisėtai atsisakė suteikti jam informaciją apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato patvirtintos teismų praktikos, taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose, apibendrinimo apžvalgas.

Lietuvos Respublikos teismų sistemą, jų kompetenciją, teismų organizavimo, veiklos, administravimo ir savivaldos sistemą, principus, kitus su teismais susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis skelbia, kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Aukščiausiojo Teismo senatas tvirtina teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgas ir teikia rekomendacinius išaiškinimus; svarsto medžiagos paskelbimo Aukščiausiojo Teismo biuletenyje būtinumą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus (Teismų įstatymo 25 str. 1-2 p.). Teismų įstatymo 27 straipsnyje numatyta, kad Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį „Teismų praktika“, kuriame periodiškai skelbiamos Senato patvirtintos teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai.

Paminėtų Teismų įstatymo nuostatų analizė patvirtina, kad teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgų ir rekomendacinių išaiškinimų tvirtinimas, skelbimas yra Teismų įstatymo reglamentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklos sritis, todėl informacijos apie šias apžvalgas ir rekomendacinius išaiškinimus teikimui netaikytinas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (1 straipsnio 3 dalies 7 punktas).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad LAT senato patvirtintos teismų praktikos, taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose, apibendrinimo apžvalgos, apie kurias pareiškėjas prašė pateikti informaciją, yra viešai paskelbtos teismo leidžiamame biuletenyje „Teismų praktika“ taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetiniame tinklapyje. Teismų įstatyme nėra nuostatų, įtvirtinančių teismo pareigą teikti biuletenius „Teismų praktika“ ar informaciją apie juose skelbiamą teismų praktiką kiekvienam suinteresuotam asmeniui, todėl nėra pagrindo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiksmus dėl atsisakymo suteikti tokio pobūdžio informaciją pripažinti neteisėtais.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė teismo sprendimo juridinį pagrindą, jis iš esmės jis pagrįstai nusprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiksmų, atsisakius suteikti pareiškėjui informaciją apie Senato patvirtintas teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgas ir rekomendacinius išaiškinimus, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą pareiškėjas grindė aplinkybe, jog administracinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsnis numato, kad pareiškėjas turi teisę dalyvauti teismo posėdyje, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant bei naudotis kitomis šio įstatymo numatytomis procesinėmis teisėmis. ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis numato, jog byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Tačiau bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis). Taigi, ABTĮ nenustato teismui pareigos būtinai užtikrinti šalių dalyvavimą teismo posėdyje, jei apie posėdžio vietą ir laiką joms buvo tinkamai pranešta, tačiau teise dalyvauti teismo posėdyje šalys nepasinaudojo. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmasis teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2013 m. spalio 22 d., tačiau teismas, pareiškėjo prašymu, atidėjo šį teismo posėdį dėl pareiškėjo užimtumo kitose bylose ir paskyrė posėdį 2014 m. sausio 8 d. (b. l. 54). Prieš teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas nutartimi pavedė Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Vilniaus pataisos namams ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio vadui pristatyti pareiškėją į pirmosios instancijos teismo posėdį (b. l. 57). Taigi, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė atvykti į teismo posėdį, tačiau, pareiškėjui į jį neatvykus, teismas pagrįstai, vadovaudamasis minėtomis ABTĮ nuostatomis, nusprendė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Pažymėtina, jog pareiškėjas prieš teismo posėdį nepateikė prašymo atidėti posėdį, nenurodė aplinkybių, dėl kurių negali atvykti ir nepagrindė jų. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas nepateikė jokių naujų įrodymų, nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebūtų nurodytos jo skunde pirmosios instancijos teismui, todėl argumentas, kad buvo suvaržyta pareiškėjo teisė teikti naujus įrodymus, paaiškinimus yra deklaratyvus ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, įtvirtintos ABTĮ.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodęs netinkamą sprendimo teisinį pagrindą, iš esmės padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, todėl šioje nutartyje aptartų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė