3K-3-285/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-285/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02609-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 45.10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir ribotos atsakomybės bendrovei „AIF stroj“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės priimtų sprendimų, privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sandorio, perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys valstybės įmonė Valstybės turto fondas ir Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. V.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Viešo aukciono komisijos 2012 m. kovo 28 d., 2012 m. liepos 5 d. Savivaldybės turto privatizavimo viešo aukciono būdu dalyvių pažymoje Nr. A422-11(2.14.1.8-EK5) esantį įrašą – sprendimą pripažinti ribotos atsakomybės bendrovę (toliau – RAB) „AIF stroj” didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju; pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus privatizavimo objekto Viešo aukciono komisijos (toliau – Viešo aukciono komisija) 2012 m. liepos 25 d. sprendimą „Dėl pirkėjo pripažinimo viešo aukciono laimėtoju”; pripažinti negaliojančia 2012 m. rugpjūčio 31 d. sutartį Nr. A421-22(2.14.1.8-EK5) „Dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo”, sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės ir Rusijos Federacijos RAB „AIF stroj” patvirtintą Vilniaus miesto 26-o notarų biuro notarės R. V., dėl privatizavimo objekto – negyvenamųjų pastatų, esančių Rukeliškių g. 23A, 23B, 25, 27, 29A, perdavimo RAB „AIF stroj” nuosavybėn ir įpareigojimo išsinuomoti jiems priskirtą 0,5205 ha žemės sklypą Vilniuje, Rukeliškių g. 23A,; pripažinti negaliojančiu 2012 m. rugsėjo 7 d. privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą Nr. A419-2(2.14.1.8-EK5); taikyti restituciją, įpareigojant RAB „AIF stroj” grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei nekilnojamuosius daiktus: negyvenamąjį pastatą, unikalus Nr.1096-5015-0015 (88, 2 kv. m), Rukeliškių g. 23A, negyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. 1096-6012-6014 (89, 51 kv. m), Rukeliškių g. 23B, negyvenamąjį pastatą, unikalus Nr.1096-5015-1012 (61, 02 kv. m), Rukeliškių g. 25, negyvenamąjį pastatą, unikalus Nr.1096-6012-7011 (90, 29 kv. m), Rukeliškių g. 27, negyvenamąjį pastatą, unikalus Nr.1096-6012-8012 (95, 51 kv. m); priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės RAB „AIF stroj” pagal 2012 m. rugpjūčio 31 d. sutartį Nr. A421-22(2.14.1.8-EK5) sumokėtą sumą įsigyjant negyvenamuosius pastatus ir privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo parengimo atlygintinas išlaidas – iš viso 482 031, 58 Lt.

VĮ Valstybės turto fondo 2012 m. kovo mėn. Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 2 (401) buvo paskelbta, kad 2012 m. kovo 28 d. aukcione bus privatizuojamas savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas (Privatizavimo objektas): negyvenamieji pastatai, esantys Rukeliškių g. 23A, 23B, 25, 27, 29A, ir šiems objektams priskirtas 0,5205 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. 0101/0011:182), Rukeliškių g. 23A. Šis visuomeninės paskirties žemės sklypas Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4970-01 nuo 2003 m. spalio 29 d. registruotas Lietuvos Respublikos nuosavybe, nuo 2011 m. kovo 24 d. žemės sklypą patikėjimo teise valdo VĮ Valstybės turto fondas. RAB „AIF stroj”, registruota Kaliningrade, Rusijos Federacijoje, paraišką dalyvauti privatizavimo viešame aukcione Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė 2012 m. kovo 28 d. Iš viso viešame aukcione paraiškas dalyvauti pateikė 2 dalyviai. Viešo aukciono komisija 2012 m. liepos 25 d. sprendimu pripažino RAB „AIF stroj” privatizavimo objekto viešo aukciono laimėtoja, pasiūliusia didžiausią kainą už šį privatizavimo objektą, t. y. 4 000 000 Lt. Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, ir RAB „AIF stroj”, įformindami viešo aukciono rezultatus, 2012 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė sutartį Nr. A421-22 (2.14.1.8-EK5) „Dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktu Nr. A419-2(2.14.1.8-EK5) 2012 m. rugsėjo 7 d. perdavė RAB „AIF stroj” nuosavybėn 5 negyvenamuosius pastatus, o nuosavybės teisė įregistruota 2012 m. rugsėjo 10 d.

Ieškovas nurodo, kad RAB „AIF stroj” neatitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, kuriuos turi atitikti užsienio subjektai tam, kad turėtų teisę įsigyti nuosavybės teise žemę Lietuvos Respublikoje, numatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau tekste – Konstitucinio įstatymo) 4 straipsnyje. Dėl to ši bendrovė neturėjo juridinio pagrindo privatizavimo objektui įsigyti. Pagrindai, kuriais remiantis potencialūs pirkėjai nepripažįstami viešo aukciono dalyviais, nustatyti Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų (toliau tekste – Nuostatų) 26 punkte. Nuostatų 26.10 punkte įtvirtinta, kad potencialūs pirkėjai nepripažįstami aukciono dalyviais, kai dokumentus dalyvauti viešame aukcione, kuriame privatizavimo objektas parduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu, pateikė užsienio subjektas, neatitinkantis Konstituciniame įstatyme nustatytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų. Tokio pirkėjo pripažinimas viešo aukciono laimėtoju prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Pagal teisės aktų nuostatas esant byloje nustatytoms aplinkybėms ginčo sklypas pastatų savininkams negalėjo būti nuomojamas, o privalėjo būti parduotas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Teismas sprendė, kad atsakovas RAB „AIF stroj“ neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, nustatytų Konstituciniame įstatyme, todėl privatizavimo objekto viešame aukcione įsigyti valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės jis negalėjo (Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 26.10 punktas). Teismas nesutiko su vertinimu, kad Nuostatų 26.10 punktas, kuriame nurodyta, jog pateikiant dalyvauti viešame aukcione dokumentus potencialūs pirkėjai turi atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, nėra imperatyvioji teisės norma, dėl kurios pažeidimo būtų galima nuginčyti patį sandorį, nes jie prieštarauja viso nurodyto įstatyminio reguliavimo nuostatoms. Bendrovė „AIF stroj“ negalėjo būti pripažinta viešo aukciono dalyviu ir su ja negalėjo būti vykdomos tolesnės privatizavimo procedūros. Spręsta, kad Viešo aukciono komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimas pripažinti RAB „AIF stroj“ didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju, taip pat viešo aukciono laimėtoju 2012 m. liepos 25 d. sprendimu prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.

Konstatuota, kad tik Žemės, Žemės reformos įstatymuose nurodytais atvejais, kai žemės perleidimas iš esmės privačion nuosavybėn negalimas ir tuo atveju, kai žemė numatoma grąžinti pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą atvejais, valstybinė žemė, reikalinga valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – statiniams ar įrenginiams ar jų dalims eksploatuoti, šiuos objektus privatizuojant, gali būti išnuomojama. Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1023) 2.1 punkte nurodytas baigtinis sąrašas teisės aktų, kuriuose numatytų draudimų pagrindu šie žemės sklypai gali būti nuomojami privatizavimo objektus įsigijusiems subjektams. Pagrindo neparduoti negyvenamiesiems pastatams Vilniuje, Rukeliškių g., priskirtą žemės sklypą, esantį Rukeliškių g. 23A, teismas nenustatė. Atsakovų argumentus, kad ginčo žemės sklypas liko valstybės nuosavybė ir sklypo kaina augs, todėl žala valstybei nepadaryta, teismas pripažino neatitinkančiais įsakmaus privatizavimo santykių reguliavimo pobūdžio. Teismas sprendė, kad sutartis dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo pripažintina niekine kaip prieštaraujanti imperatyviems teisės aktų reikalavimams, nes sutartyje nustatytos esminės sąlygos neatitiko privatizavimo programos ir viešo aukciono komisijos sprendimo sąlygų.

Teismas įvertinęs tai, kad Rusijoje registruota bendrovė „AIF stroj“ negalėjo būti šio viešo aukciono dalyvė ir laimėtoja, pripažino bendrovės nuosavybėn Privatizavimo objekto – negyvenamųjų pastatų Vilniuje, Rukeliškių g., perdavimą neteisėtu. Konstatavus, kad Vilniaus m. savivaldybės Viešo aukciono komisijos 2012 m. liepos 5 d., 2012 m. liepos 25 d. sprendimai, taip pat Privatizavimo sutartis ir Priėmimo–perdavimo aktas yra niekiniai ir negaliojantys, turi būti panaikinti jų pagrindu atsiradę teisiniai padariniai. Dėl to teismas, pripažinęs negaliojančiais Privatizavimo sutartį ir Perdavimo–priėmimo aktą, neteisėtai privatizuotą turtą: negyvenamuosius pastatus Rukeliškių g., grąžino Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, išreikalaujant jį iš neteisėto RAB „AIF stroj“ valdymo; Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn grąžino perleistus bendrovės „AIF stroj“ nuosavybėn pastatus; restitucijos tvarka iš Vilniaus miesto savivaldybės bendrovei „AIF stroj“ grąžino jos pagal 2012 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį sumokėtą 482 031,58 Lt sumą, kurią sudaro Privatizavimo sutartyje įvardyto privatizavimo objekto, t. y. negyvenamųjų pastatų Rukeliškių g., pardavimo kaina – 481 285,58 Lt ir privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo parengimo atlygintinos išlaidos – 746 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad Konstitucinio įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikoje teisę įsigyti nuosavybės teisę į žemę turi užsienio subjektai, atitinkantys Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, o kompetentingų valstybės institucijų (Užsienio reikalų ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos), į kurias kreipėsi viešojo aukciono vykdytojas vadovaudamasis Nuostatų 25.2 punktu, raštuose patvirtina, kad Rusijos Federacijoje įsteigta RAB „AIF stroj“ neatitinka šių kriterijų, konstatavo, jog RAB „AIF stroj“ negalėjo įsigyti privatizavimo objekto kartu su jam priskirtu žemės sklypu viešame aukcione.

Dėl to ši bendrovė negalėjo būti pripažinta viešo aukciono dalyviu ir su ja negalėjo būti vykdomos tolesnės privatizavimo procedūros. Nurodyta, kad įstatymo nustatyti reikalavimai ar draudimai neprivalo atsispindėti nei privatizavimo programoje, nei Informaciniame biuletenyje, nes šiuose dokumentuose yra skelbiama konkreti informacija apie privatizavimo objektą, esmines privatizavimo sąlygas. Juridinis asmuo, norintis įsiregistruoti viešo aukciono dalyviu, visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra perleidžiamas privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas, turi pateikti įmonės registravimo pažymėjimo ir įstatų (jeigu juos privalo turėti) kopijas (Nuostatų 11.4 punktas), iš kurių viešo aukciono vykdytojas turi galimybę nustatyti, kokioje valstybėje įsteigtas, registruotas juridinis asmuo, taip pat vykdant privatizavimo procedūrą viešo aukciono būdu spręsti, ar jis šių bei kitų viešo aukciono dokumentų bei galiojančių teisės aktų pagrindu gali būti pripažįstamas viešo aukciono dalyviu.

Pažymėta, kad Nuostatai skirti įgyvendinti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą (toliau – ir Privatizavimo įstatymas), juose aiškiai nurodyti atvejai, kada potencialūs pirkėjai nepripažįstami aukciono dalyviais, vienas tokių – dokumentus dalyvauti viešame aukcione, kuriame privatizavimo objektas parduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu, pateikė užsienio subjektas, neatitinkantis Konstituciniame įstatyme nustatytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų (26.10 punktas). Patikrinimas Nuostatuose nurodytų reikalavimų gali būti suprantamas ir kaip tam tikra procedūra, etapas, kad privatizavimo procesas galėtų vykti toliau, tačiau, nustačius, kad potencialūs pirkėjai neatitinka tam tikrų subjektui keliamų reikalavimų, tai yra privalomas pagrindas jų nepripažinti viešo aukciono dalyviais.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutartį pripažino niekine kaip prieštaraujančią imperatyviesiems teisės aktų reikalavimams, konstatuodamas, jog sutartyje nustatytos esminės sąlygos neatitiko privatizavimo programos ir viešo aukciono komisijos sprendimo. Privatizavimo sąlygose, paskelbtose Informaciniame biuletenyje, buvo imperatyviai nurodyta, kad žemės sklypas turi būti parduotas, nenurodant, jog jis gali būti išnuomotas. Nutarimo Nr. 1023 2.1 punkte įtvirtintas reikalavimas nurodyti privatizavimo programoje privatizavimo objekto privatizavimo sąlygą, nustatančią, ar jam priskirtas žemės sklypas parduodamas, ar tik nuomojamas, o nagrinėjamu atveju viena iš privatizavimo sąlygų aiškiai įtvirtino viešo aukciono vykdytojo pasirinktą privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo perleidimo būdą potencialiam pirkėjui ir viešo aukciono dalyviui, t. y. jo įsigijimą nuosavybės teise.

Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, jei objekto privatizavimo sąlygos buvo nurodytos, sudarant privatizavimo sandorį jos negali būti keičiamos.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatorius nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 26.10 punktas nelaikytinas imperatyviuoju reikalavimu, nes jame nustatyti tam tikri procedūriniai veiksmai. Atitiktis europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams turėtų būti nurodyta kaip kvalifikacinis reikalavimas, tačiau to nebuvus nurodyta RAB „AIF stroj“ turėjo būti pripažinta aukciono dalyve vadovaujantis Nuostatų 26.10 punktu.

Nagrinėjamu atveju gavus iš kompetentingų institucijų atsakymus, kad užsienio subjektas neatitinka Konstituciniame įstatyme nurodytų kriterijų, buvo priimtas sprendimas dėl privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo nuomos. Bylą nagrinėję teismai nevertino aplinkybės, kad žemė, priskirta privatizuojamam objektui, išliko Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos. Jeigu privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodomas pirkėjo įsipareigojimas išsinuomoti privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą.

Nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad pirkėjas neturi teisės įsigyti privatizavimo objektui priskirto sklypo, neužkerta kelio sudaryti šio sklypo nuomos sutarties. Aiškinimas, kad Nutarimo Nr. 1023 2.1 punkte nurodytas baigtinis sąrašas teisės aktų, kuriose nustatytų draudimų pagrindu šie žemės sklypai gali būti nuomojami privatizavimo objektus įsigijusiems subjektams, yra nepagrįstas ir neteisėtai apribotų subjektų, norinčių investuoti, teises. Valstybė skatina nekilnojamojo turto įsigijimą viešo aukciono būdu ir nepaneigia užsienio subjektų teisės įsigyti nuosavybės teise nekilnojamojo turto, nors pagal teisės aktus jie negalėtų įsigyti jiems priskirto žemės sklypo.

Tam yra suteikiama alternatyva – leidžiama tokį žemės sklypą išsinuomoti. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai objekto privatizavimo sąlygos buvo nurodytos, sudarant privatizavimo sandorį jos negali būti keičiamos, vienareikšmiškai negali būti laikoma imperatyviąja. Šiame įstatyme nėra teisės normos, kuri aiškiai nustatytų, kad privatizavimo sąlygų pakeitimas sudarant sandorį daro jį negaliojanti nuo jo sudarymo momento. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad sudarytos sutarties ir privatizavimo sąlygų neatitiktis yra pagrindas pripažinti sudarytą sandorį negaliojančiu.

Esminis reikalavimas šioje situacijoje yra draudimas perleisti žemę subjektams, neatitinkantiems nustatytų reikalavimų, o jis nebuvo pažeistas. Nėra pagrindo taikyti CK 6.420 straipsnio 1 dalies nuostatos šiame ginče, nes pirkėjas neprieštaravo, kad į privatizavimo sutartį būtų įtrauktos privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo nuomos sąlygos. Privatizuoto turto perdavimo pirkėjui sandoriai neturi visiškai atitikti aukciono sąlygas, nes viešo aukciono laimėtojo paskelbimas ir privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas nelaikomas tapačiu veiksmu.

Aiškinant privatizavimo sandorio sudarymo momento klausimą vadovaujamasi Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu, nes tai yra specialusis įstatymas CK atžvilgiu. Nuostatų 34 punkto formuluotė, kai išskiriamas viešo aukciono laimėjimas ir sutarties sudarymas, kurios pagrindu perduodama nuosavybė ir atsiranda pareiga sumokėti už aukciono objektą, leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju pirkimo–pardavimo sutartis aukciono būdu laikoma sudaryta nuo sutarties pasirašymo ir kitų įsipareigojimų pagal ją įvykdymo.

Sistemiškai aiškinant Nuostatų 35 punkto nuostatą, teigtina, kad viešo aukciono laimėtojo paskelbimas ir privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas nelaikomas tapačiu veiksmu. Byloje pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos leidimas privatizavimo objektui priskirtiną žemės sklypą tiek nuomoti, tiek perleisti jo nuosavybėn. Šioje byloje viešojo intereso gynyba turi būti užtikrinta ne formaliai, o esminių aplinkybių tinkamu įvertinimu bei protingu teisės normų aiškinimu bei taikymu. Pažymėta, kad nepardavus privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo, jis liko valstybės nuosavybė ir jokia žala viešajam interesui nebuvo padaryta.

Atsakovas RAB „AIF stroj“ pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimas reglamentuojamas viešosios teisės normų, kurios, paprastai yra įsakmios. Nuostatų 26.10 punkto norma sukonstruota taip, kad viešo aukciono komisija, nustačiusi, jog dokumentus dalyvauti viešame aukcione, kuriame privatizavimo objektas parduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu, pateikė užsienio subjektas, neatitinkantis Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, privalo nepripažinti jo to aukciono dalyviu, kitas veikimo būdas nenustatytas nei šioje teisės normoje, nei visame teisės akte.

Dėl to darytina vienareikšmiška išvada, kad ši teisės norma yra imperatyvioji. Nuostatų 26.7 ir 26.10 punktai nustato savarankiškus pagrindus, kada subjektai turi būti nepripažinti aukciono dalyviais, o pagal 26.7 punktą potencialūs pirkėjai nepripažįstami viešo aukciono dalyviais dėl jų neatitikties kvalifikaciniams reikalavimams, kurių sąrašas yra baigtinis. Kadangi kvalifikacinius reikalavimus potencialiems pirkėjams, t. y. viešo aukciono dalyviais, nustato Vyriausybė, o reikalavimas atitikti Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytus europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus užsienio subjektui, siekiančiam įsigyti valstybinę Žemę, yra nustatytas Konstituciniu įstatymu, ir šio reikalavimo galiojimui Vyriausybės veiksmai neturi jokios įtakos, todėl jis negali būti laikomas kvalifikaciniu reikalavimu Viešo aukciono nuostatų prasme.

Nuostatų 25.2 punkto norma nustato viešo aukciono vykdymo sustabdymo procedūrą, bet ne sąlygą, kad tokiu atveju netaikomi Nuostatų 26.10 punkte nustatyti padariniai. Be to, nėra tokios teisės normos, kuri leistų pakeisti privatizavimo programoje nustatytas privatizavimo sąlygas, nes ji prieštarautų aukštesnės galios teisės aktui – įstatymui (Privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 daliai). Nesutiktina su argumentais, kad užprogramuojamas viešojo intereso pažeidimas, nes kasatorius privalės grąžinti lėšas, gautas už privatizavimo objektą, ir šios negalės būti naudojamos savivaldos funkcijoms vykdyti, viešajam interesui užtikrinti, nes savivaldybė, grąžinusi lėšas, restitucijos būdu atgaus privatizavimo objektą, kurį galės naudoti savivaldybės funkcijoms vykdyti arba dar kartą privatizuoti pagal įstatymų reikalavimus ir gauti už jį lėšas.

Nutarimo Nr. 1023 2.1 punkte nustatytas baigtinis sąrašas teisės aktų, kuriuose numatytų draudimų pagrindu šie žemės sklypai gali būti nuomojami privatizavimo objektus įgijusiems subjektams: kai pagal Žemės įstatymą, Žemės reformos įstatymą ir Nutarimo 2.2 punktą žemės sklypas negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn. Visais atvejais, kurie nepatenka į šį išimtinį reglamentavimą, t. y. kada žemės sklypai, priskirti privatizavimo objektams, gali būti išnuomojami, privatizavimo objektams priskirti žemės sklypai privalo būti parduodami.

Šias teisės normas sistemiškai aiškinant kartu su Nuostatų 26.10 punkto norma, kurioje nustatyta, jog dokumentus dalyvauti aukcione, kuriame yra parduodamas privatizavimo objektas ir jam priskirtas žemės sklypas, pateikus užsienio subjektui, neatitinkančiam europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, toks užsienio subjektas apskritai negali būti pripažintas aukciono dalyviu, taigi ir negali laimėti aukciono ir įsigyti privatizavimo objekto nuosavybėn, nėra jokio pagrindo teigti, kad tokiu atveju užsienio subjektas turėtų turėti galimybę išsinuomoti privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą.

Nurodoma, kad draudimas įsigyti žemę subjektams, neatitinkantiems nustatytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, nustatytas Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, o draudimas pakeisti privatizavimo sąlygas sudarant sandorį – Privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje. Tai dvi savarankiškos teisės normos ir pažeidus bent vieną būtų savarankiškas pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu, todėl negalima daryti išvados, kad todėl, jog Lietuvos Respublikos, kaip privatizuojamam objektui priskirto žemės sklypo savininkės, nuosavybės teisė nebuvo pažeista, nėra pagrindo privatizavimo sandorį pripažinti negaliojančiu.

Surengtame aukcione dalyvavo ne vienas potencialus pirkėjas ir pripažinus RAB „AIF stroj“ viešo aukciono laimėtoju buvo pažeistos kito potencialaus pirkėjo teisės ir teisėti interesai, nes nepaskelbtos aukciono sąlygos buvo panaudotos prieš jį, o ne tik prieš RAB „AIF stroj“, todėl jokios reikšmės neturi kasatoriaus nurodomas argumentas, kad pastaroji neprieštaravo, jog į privatizavimo sutartį būtų įtrauktos privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo nuomos sąlygos. Tai, kad viešo aukciono laimėtojo paskelbimas ir privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas nėra laikomas tapačiu veiksmu, nepaneigia Privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje išdėstytos teisės normos imperatyvumo ir to, kad ginčo situacijoje ji buvo pažeista.

Vilniaus apskrities viršininko pažyma buvo išduota anksčiau, nei Nutarimu Nr. 1023 nustatė pirmiau nurodytą reglamentavimą, todėl, teisės aktu įtvirtinus žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, nuomos atvejus, privatizavimo proceso metu turėjo būti vadovaujamasi teisės aktų nuostatomis dėl galimybės nuomoti žemės sklypą, o ne Vilniaus apskrities viršininko pažyma. Šiuo atveju, neteisėtai pakeitus privatizavimo sąlygas ir įpareigojus žemės sklypą išsinuomoti, savivaldybė privatizavimo sąlygas pakeitė savo naudai, nes nuomos mokestis mokamas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą, skirtingai nei pardavimo atveju, kai savivaldybei skiriama tik dalis lėšų, todėl palikus galioti ginčijamus sandorius viešasis interesas būtų pažeistas, nes nebūtų užtikrintas teisėtas, racionalus bei efektyvus valstybinio turto valdymas, siekiant kuo didesnės naudos visuomenei.

Be to, žemės nuomos atveju visa žemės nuomos mokesčio suma, jei mokėjimas būtų sklandus, būtų sumokėta per labai ilgą laiko tarpą (maždaug 83,3 m.), o pardavus žemės sklypą, aukcione nustatyta žemės sklypo pardavimo suma (ar pasiūlyta didesnė suma) būtų sumokėta iš karto.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Valstybės turto fondas prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente, sutinkant su teismų vertinimais, papildomai yra nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Nuostatų 9.1 punktu, kvalifikacinius reikalavimus potencialiems pirkėjams nustato Vyriausybė, o reikalavimas atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus užsienio subjektui, siekiančiam įsigyti valstybinę žemę, yra nustatytas Konstituciniu įstatymu ir šio reikalavimo galiojimui Vyriausybės veiksmai neturi jokios įtakos, akivaizdu, kad šis Konstituciniame įstatyme įtvirtintas reikalavimas negali būti laikomas kvalifikaciniu reikalavimu Nuostatų prasme.

Visa Nuostatų 26 punkto loginė konstrukcija neabejotinai leidžia teigti, kad tai yra imperatyvioji nuostata, ja yra nustatoma elgesio taisyklė viešo aukciono komisijai. Dėl to viešo aukciono komisija, vadovaudamasi viešosios teisės principu, esant visiems Nuostatų 26.10 punkte numatytiems juridiniams faktams (privatizavimo objektas parduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu, dokumentus dalyvauti viešame aukcione pateikė užsienio subjektas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo Konstituciniame įstatyme nustatytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų) turi tik vieną galimą veikimo būdą – nepripažinti tokio potencialaus pirkėjo aukciono dalyviu.

Privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartyje numatant RAB „AIF Stroj“ teisę išsinuomoti privatizavimo objektui priskirtą valstybinės žemės sklypą, buvo sudarytos prielaidos šiai įmonei išvengti privalomos privatizavimo sąlygos aukciono laimėtojui įsigyti valstybinės žemės sklypą nuosavybėn, dėl ko valstybė į biudžetą negavo 3 517 968 Lt (tai sudaro apie 87,95 proc. viso viešame aukcione parduoto turto (pastatų ir žemės sklypo) vertės), todėl šis pažeidimas nelaikytinas formaliu. Atsižvelgiant į tai, kad rašytinė sutartis yra tik jau įvykusio sandorio įforminimas, o sandoris laikomas įvykusiu ir šalys tampa saistomos sandorio sąlygų nuo aukciono laimėtojo paskelbimo, darytina išvada, jog aukcionas ir jo procedūros nėra, anot kasatoriaus, tik neesminės procedūros, kurios negali ir neturi būti vertinamos atitikties imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms aspektu.

Ginčo situacijoje būtent viešo aukciono procedūrų, nustatytų Nuostatuose, pažeidimas lėmė tai, kad aukcioną laimėjo subjektas, neturintis teisės nuosavybės teise įsigyti valstybinės žemės, bei tolimesnius teisę pažeidžiančius veiksmus. Nutarimo Nr. 1023 2.1 punkte įtvirtintas baigtinis sąrašas teisės aktų, kuriuose numatoma, kokiais atvejais valstybinės žemės sklypas, priskirtas privatizavimo objektui, privatizavimo objektą įsigijusiems asmenims yra išnuomojamas. Visais atvejais, kurie nepatenka į šį išimtinį reglamentavimą, t. y. kada žemės sklypai, priskirti privatizavimo objektams gali būti išnuomojami, privatizavimo objektams priskirti žemės sklypai privalom būti parduodami.

Sudarant ginčo Privatizavimo sutartį, privatizavimo programoje paskelbta privalomoji sąlyga – objektui priskirtą žemės sklypą pirkėjas turi įsigyti nuosavybėn – buvo pakeista, Privatizavimo sutarties 10 punkte nustatant, kad pirkėjas privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą turi įsigyti nuosavybės teise arba kai pagal teisės aktus žemės sklypas negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, jį išsinuomoti pagal nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja neišeidama už CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų.

Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausiusių pastatų ir jiems priskirto žemės sklypo privatizavimo viešo aukciono būdu teisinio reglamentavimo

Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto įgijimo tvarka ir sąlygos (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas).

Taigi, sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių valdymą, naudojimą ir disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu nustatyta valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka bei sąlygos, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimai šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 17 straipsnis nustato savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn būdus. Vienas iš šių būdų yra turto privatizavimas pagal įstatymus (nurodyto įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto 2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1701 redakcija). Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą už pinigus reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas (šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2009 m. liepos 23 d. įstatymo Nr. XI-403 redakcija). Kaip nustatyta Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje, privatizavimas yra valstybės ir savivaldybių turto (akcijų ar kito turto) perdavimas potencialių pirkėjų nuosavybėn pagal Privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka sudarytus privatizavimo sandorius. Vienas iš valstybės turto privatizavimo būdų – turto pardavimas viešame aukcione (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį viešas aukcionas – tai privatizavimo objekto pardavimo būdas, kai neribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių aukcione, skaičius, o privatizavimo sandoris sudaromas su didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju. Viešame aukcione parduodami privatizavimo objektai, kurie privatizuojami norint gauti didžiausias įplaukas, tačiau papildomai turi būti įvykdytos objekto privatizavimo programoje nustatytos sąlygos (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad privatizavimo objekto (negyvenamuosius pastatus) ir jiems priskirto 0,5205 ha žemės sklypo privatizavimo programoje, patvirtintoje 2012 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos posėdyje ir paskelbtoje VĮ Valstybės turto fondo 2012 m. kovo mėn. Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 2 (401), buvo nurodytos visos esminės šio valstybės turto privatizavimo viešo aukciono būdu sąlygos: parduodami negyvenamieji pastatai Rukeliškių g. 23A, 23B, 25, 27, 29A, Vilniuje, ir jiems priskirtas 0,5205 ha žemės sklypas; bendra pastato ir žemės sklypo pradinė pardavimo kaina – 3 490 746 Lt (iš jų žemės sklypo – 3 070 000 Lt); išskirta privatizavimo sąlyga, kad aukciono laimėtojas objektui priskirtą žemės sklypą turi įsigyti nuosavybėn, o žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma VĮ Valstybės turto fonde. 2012 m. kovo 28 d. paraišką dalyvauti privatizavimo viešame aukcione Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė RAB „AIF stroj“, registruota Kaliningrade, Rusijos Federacijoje. Ši įmonė buvo pripažinta didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju, 2012 m. liepos 25 d. priimtas sprendimas „Dėl pirkėjo pripažinimo viešo aukciono laimėtoju“ ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. sudaryta privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartis.

Minėta, kad valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo tikslas – gauti kuo daugiau lėšų už perleidžiamą turtą, sukurti sąlygas ir galimybes visuomenės poreikiams patenkinti. Šie tikslai įpareigoja privatizavimo procesą vykdančias institucijas parinkti tokį viešosios nuosavybės perleidimo būdą, kuris leistų pasiekti maksimalų privatizavimo tikslą – privatizavimo metu gauti kuo daugiau lėšų. Kai parduodamas ilgalaikis materialusis turtas, viešas aukcionas, kurio metu neribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių aukcione skaičius, o privatizavimo sandoris sudaromas su didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju, atitinka privatizavimo tikslus. Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės turto privatizavimas yra vykdomas teisės aktų imperatyviai nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kuri yra privaloma, taigi ir tuo atveju, kai turtas privatizuojamas viešo aukciono būdu. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu organizavimą ir vykdymą reglamentuoja Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtinti Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatai. Šių Nuostatų 26 nustatyti atvejai, kada pateikę viešo aukciono dokumentus potencialūs pirkėjai nepripažįstami aukciono dalyviais. Vienas iš atvejų yra tada, kai dokumentus dalyvauti viešame aukcione, kuriame privatizavimo objektas parduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu, pateikė užsienio subjektas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, arba šių kriterijų neatitinka bent vienas asmenų grupės narys tais atvejais, kai potencialus pirkėjas yra fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė (Nuostatų 26.10 punktas).

Remiantis Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (2011 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XI-1626 redakcija) 3 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį Įstatymą įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Šiuos kriterijus, be kitų, atitinka užsienio juridiniai asmenys įsteigti valstybėse Europos Sąjungos narėse arba valstybėse, sudariusiose Europos sutartį (Asociacijos sutartį) su Europos bendrijomis bei jų šalimis narėmis; valstybėse Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos narėse bei valstybėse Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse (Įstatymo 4 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacija nepriklauso kuriai nors iš nurodytoje normoje išvardytų valstybių grupių, bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad Rusijos Federacijoje įsteigta RAB „AIF stroj“ neatitiko nustatytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų ir neturi teisės nuosavybės teise įsigyti žemės Lietuvoje. Kadangi ši įmonė negali įsigyti nuosavybės teise žemės sklypo, tai remiantis Nuostatų 26.10 punkte įtvirtintu reglamentavimu ji negalėjo būti pripažįstama šio aukciono dalyve. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad viešojo aukciono vykdytojas vadovaudamasis Nuostatų 25.2 punktu kreipėsi į kompetentingas valstybės institucijas (Užsienio reikalų ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos), kurios raštuose taip pat patvirtino, jog Rusijos Federacijoje įsteigta RAB „AIF stroj“ neatitinka pirmiau nurodytų Konstituciniame įstatyme nustatytų kriterijų, tačiau viešo aukciono komisija gavusi šią informaciją vykdė tolesnes privatizavimo procedūras ir ginčo įmonę pripažino aukciono laimėtoja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, įvertinę bylos faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pagrįstai darė išvadą, jog RAB „AIF stroj“ negalėdama įsigyti privatizavimo objekto kartu su jam priskirtu žemės sklypu viešame aukcione, negalėjo būti pripažinta viešo aukciono dalyviu ir su ja negalėjo būti vykdomos tolesnės privatizavimo procedūros.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir Rusijos Federacijos RAB „AIF stroj” 2012 m. rugpjūčio 31 d. sudarė sutartį Nr. A421-22(2.14.1.8-EK5) „Dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo“, kurioje įtvirtinta nuostata, jog pirkėjas privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą turi įsigyti nuosavybės teise, arba kai pagal teisės aktus žemės sklypas negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, jį išsinuomoti pagal nuomos sutartį (Sutarties 10 straipsnis). Kasaciniame skunde argumentuojama, kad privatizuoto turto perdavimo pirkėjui sandoriai neturi visiškai atitikti aukciono sąlygų, nes viešo aukciono laimėtojo paskelbimas ir privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas nelaikomas tapačiu veiksmu.

Sutiktina su šiuo kasacinio skundo argumentu tik ta prasme, kad viešo aukciono laimėtojo paskelbimas ir privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas nėra tapatus veiksmas, tačiau tai yra atskiros vientisos privatizavimo procedūros dalys (Nuostatų 29, 33–45 punktai). Minėta, kad savivaldybės turto privatizavimas yra vykdomas teisės aktų imperatyviai nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kuri yra privaloma. Būtent dėl imperatyviojo teisinių santykių reglamentavimo šių santykių subjektai negali savarankiškai nuspręsti dėl sutarties turinio.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viešame aukcione gali būti parduodami privatizavimo objektai, kurie privatizuojami norint gauti didžiausias įplaukas, tačiau papildomai turi būti įvykdytos objekto privatizavimo programoje nustatytos sąlygos. Jei objekto privatizavimo sąlygos buvo nurodytos, sudarant privatizavimo sandorį jos negali būti keičiamos. Šiuo atveju privatizavimo sąlygose, paskelbtose Informaciniame biuletenyje, buvo nurodyta, kad žemės sklypas turi būti parduotas, nustatyta jo pradinė pardavimo kaina, tačiau nenurodyta, kad jis gali būti išnuomotas.

Kadangi privatizavimo objekto privatizavimo sąlyga, nustatanti, ar jam priskirtas žemės sklypas parduodamas, ar tik nuomojamas, nurodoma privatizavimo objekto privatizavimo programoje, tai savivaldybė nagrinėjamu atveju buvo nusprendusi ginčo žemės sklypą parduoti, o ne išnuomoti. RAB „AIF stroj”, kaip ir kiti aukciono dalyviai, padavęs paraišką dalyvauti pastatų ir jiems priskirto žemės sklypo privatizavimo viešame aukcione, sutiko su privatizavimo programoje nustatytomis esminėmis privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sąlygomis, tarp jų ir ta, kad aukciono laimėtojas objektui priskirtą žemės sklypą turi įsigyti nuosavybėn. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutarties 3 straipsnyje įtvirtinta, kad ši sutartis sudaryta pagal pirkėjo paraišką aukcione ir privatizavimo komisijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimu aprobuotą objekto privatizavimo programą bei pagal 2012 m. liepos mėnesio privatizavimo objekto viešo aukciono protokolą.

Dėl to sutiktina su teismų vertinimu, kad aukcioną laimėjęs RAB „AIF stroj” ir Vilniaus miesto savivaldybė, nustatydama pirkimo–pardavimo sąlygose galimybę žemės sklypą išsinuomoti, iš esmės siekė sudaryti aukciono sąlygose nustatytų parduodamo objekto pirkimo–pardavimo sąlygų neatitinkantį sandorį, kuris prieštarauja įstatyme įtvirtintiems imperatyvams (Įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kai daiktas parduodamas aukciono būdu, pagrindinės pirkimo–pardavimo sąlygos (šiuo atveju – žemės sklypo pardavimas) nustatomos aukciono sąlygose, ir šios teisiškai saisto ne tik pirkėją, bet ir pardavėją, todėl jų keitimas sandorio sudarymo metu negalimas.

Leidžiant keisti tokias privatizavimo sąlygas, būtų apribota asmenų teisė dalyvauti aukcione ir sąžiningai konkuruoti, įsigyjant ginčo objektą pagal iš anksto nustatytas sąlygas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aukcione parduodamo objekto kaina ir planuojamos gauti pajamos nustatytos, norint gauti didžiausias įplaukas. Minėta, kad Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12 (360) pradinė parduodamų objektų kaina buvo 3 490 746 Lt, RAB „AIF stroj“ laimėjo viešą aukcioną pasiūliusi 4 000 000 Lt. Pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, kad objektų pastatų kaina – 481 285,58 Lt, o priskirto žemės sklypo pardavimo (nuomos) kaina – 3 517 968,42 Lt. Dėl to sutiktina su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad, nusprendus viešo aukciono būdu parduoti pastatus ir jiems priskirtą žemės sklypą buvo siekta gauti didžiausias įplaukas iš karto, o nustačius nuomos galimybę, planuotos gauti pajamos būtų mokamos ilgą laiką, daugiau nei 80 m., todėl yra pažeidžiamos imperatyviosios teisės normos, savivaldybės turto racionalus panaudojimas, o tai lemia kartu ir viešojo intereso pažeidimą. Vien ta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas lieka savivaldybės nuosavybė, nepanaikina pirmiau nurodytų pažeidimų. Pažymėtina, kad sprendimai, susiję su valstybės ar savivaldybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti priimami nepažeidžiant galiojančio teisinio reglamentavimo ir jais turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jurgio valda“ v. VĮ „Turto bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-53/2012).

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jį naikinti ar pakeisti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasaciniame teisme patirta 13,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. gegužės 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei buvo atidėtas žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimas iki kasacinio teismo nutarties priėmimo. Kasacinio skundo netenkinant, šis 8820 Lt žyminis mokestis (bylinėjimosi išlaidos) valstybės naudai priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės į valstybės biudžetą 8820 (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt) Lt žyminio mokesčio ir 13,81 Lt (trylika litų 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius

Egidijus Laužikas