A-502-1689-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1689/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00607-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GK klinika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GK klinika“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „GK klinika“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir Ministras) 2013 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. V-62 „Dėl pažeidimo, nustatyto įgyvendinant projektą Nr. VP3-2.1-SAM-12-K-01-039 pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Investicijos į privačių asmenų sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-62) ir Ministro 2013 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. V-87 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. V-62 „Dėl pažeidimo, nustatyto įgyvendinant projektą Nr. VP3-2.1-SAM-12-K-01-039 pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Investicijos į privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-87).

Skunde (I t., b. l. 1–20) pareiškėjas paaiškino, kad viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra) 2011 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 2011/2-9898 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte VP3-2.1-SAM-12-K-01-039“ nustatė pažeidimą projekto vykdytojui UAB „GK klinika“ (toliau – ir 2011 m. rugsėjo 22 d. raštas) įgyvendinant projektą „Dienos chirurgijos paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas modernizuojant UAB „GK klinika“ infrastruktūrą“, projekto kodas Nr. VP3-2.1-SAM-12-K-01-039 (toliau – ir Projektas) ir tinkamomis išlaidomis nepripažino 214 736,59 Lt, iš kurių 183 719,81 Lt – Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų lėšos.

Atsižvelgdamas į šį Agentūros raštą Ministras priėmė Įsakymus Nr. V-62 ir V-87, kuriais nurodė pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-2.1-SAM-12-K-01-039/SE-I62 (toliau – ir Sutartis) ir sumažinti Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – 214 736,59 Lt bei susigrąžinti UAB „GK klinika“ sumokėtą 183 719,81 Lt ES fondų lėšų dalį, atitinamai taikant 181 287,81 Lt sumos pervedimo būdą. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą, nes pažeidimo tyrimas gali būti pradėtas tik tuo atveju, kai turima informacijos apie galimai padarytą (daromą) teisės pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimas pradėtas tuo pagrindu, kad Agentūra gavo informacijos, jog projekto vykdytojo ir pirkimus laimėjusios bendrovės vienintelis akcininkas yra tas pats asmuo, tačiau tai nėra teisės pažeidimas, nes teisės aktai nedraudžia pirkimuose dalyvauti asmenims, kurių dalyvių akcininkai sutampa. Antra, Agentūros atlikto pažeidimo tyrimo eiga visiškai neatitiko Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 (toliau – ir Taisyklės), bei Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – ir Rekomendacijos), nuostatų. Agentūra nesilaikė Rekomendacijų 6, 7, 11.1, 15, 12 punktų, kadangi pažeidimų kontrolieriui nebuvo surašytas joks pranešimas apie įtariamą pažeidimą, pažeidimas nebuvo įregistruotas įtariamų pažeidimų registravimo žurnale, be to, Agentūra neprašė pareiškėjo paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybių. Vietoje pažeidimo tyrimo išvados Agentūra surašė raštą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – ir Ministerija), kuriame nenurodė jokių įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas.

Agentūra, įvertinusi pareiškėjo 2011 m. gegužės 19 d. ataskaitą apie pirkimo procedūrą, pripažino tinkama finansuoti visą lėšų sumą, o tai, pareiškėjo nuomone, reiškia, kad Agentūra priėmė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir PAFT), 164.1 punkte nurodytą sprendimą – pateiktą ataskaitą patvirtino, tuo patvirtindama ir vykdytų pirkimų teisėtumą. Visa informacija, kurią Agentūra analizavo pažeidimo tyrimo metu, jai buvo žinoma pirkimų priežiūros metu ir jokios naujos faktinės aplinkybės pažeidimo tyrimo metu nenustatytos, todėl toks tyrimas, kurio metu, nesant jokių naujų faktų, savavališkai interpretuojamos tos pačios institucijos jau anksčiau aprobuotos kaip pagrįstos ir teisėtos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, a priori negali būti laikomas teisėtu, todėl jo pagrindu padarytos išvados ir priimti sprendimai yra iš esmės neteisėti (niekiniai).

Formos prasme Agentūros 2011 m. rugsėjo 22 d. rašto negalima laikyti sprendimu pagal PAFT 197 punktą. Minėtame rašte Agentūros konstatavimas, jog tinkamomis išlaidomis nepripažįstama 241 736,59 Lt suma, yra neteisėtas, nes pagal PAFT Agentūrai nėra numatyta galimybė priimti sprendimą nepripažinti tinkamomis finansuoti išlaidų. Išlaidas netinkamomis finansuoti Agentūra konstatavo vadovaudamasi Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. 1K-212 (toliau – ir Pirkimų tvarkos aprašas), 42 punktu, tačiau šiame punkte nurodytą sprendimą Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, turi teisę priimti tik atlikdama Projekto pirkimų priežiūrą, bet ne Sutarties pažeidimo tyrimą. Pagal Agentūros 2011 m. rugsėjo 22 d. rašte nurodytas faktines aplinkybes ir įvardintus pažeidimus siūlant finansinę korekciją būtų galima svarstyti apie galimybę atsižvelgti į Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES) (toliau – ir COCOF gairės) 8 punktą (Nepakankamas ar diskriminacinis sutarties objekto aprašymas) ir siūlyti sumažinti finansavimą 5 proc., t. y. taikyti mažiausią korekciją, kadangi Agentūra, būdama atsakinga už pirkimų priežiūrą, pati nepasinaudojo teisės aktų numatytomis teisėmis užtikrinti, kad pirkimai būtų vykdomi tinkamai.

Ministras, priimdamas Įsakymą Nr. V-62, nepagrįstai vadovavosi Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Grąžinimo taisyklės), 5.2.2 punktu, pagal kurį sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma.

Šiuo atveju Ministras nekonstatavo, kad UAB „GK klinika“ išmokėta lėšų suma yra didesnė nei jai priklauso, ir kad toks išmokėjimas yra neteisėtas. Be to, Ministras nekonstatavo pareiškėjo padaryto pažeidimo faktinių aplinkybių, nenurodė faktinių duomenų (įrodymų), kuriais remdamasis grindžia šias aplinkybes, nepasisakė dėl konstatuotų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo (kvalifikavimo) ir niekaip nemotyvavo taikomos poveikio priemonės, tuo visiškai ignoruodamas tiek bendruosius administracinės teisės principus, tiek konkrečius įstatymo reikalavimus.

Ministras ne tik nemotyvavo, kodėl šiuo atveju Sutartis laikytina pažeista ir keistina, bet iš viso nenurodė, kuri Sutarties nuostata pažeista ir kokiu Sutarties punktu remiantis ji keičiama. Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūra nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų, kurios UAB „GK klinika“ įpareigojo skaidyti pirkimą (pirkimo objektą) į dalis. Pirkimų tvarkos apraše nėra nuostatos, įpareigojančios vienu ar kitu atveju skaidyti perkamus objektus. Pirkimų tvarkos aprašas suteikia teisę kartu ir pareigą įgyvendinančiai institucijai prižiūrėti (kontroliuoti) pirkimus ir šia teise (pareiga) Agentūra aktyviai naudojosi ir pirkimų priežiūros metu davė detalius privalomus nurodymus, kaip pakeisti, papildyti kvietimus, kuriuos UAB „GK klinika“ tiksliai įvykdė, todėl teigimas, kad šiuo atveju UAB „GK klinika“ nevykdė teisės aktuose tiesiogiai nenurodytos, tačiau, Agentūros nuomone, išplaukiančios iš Pirkimų tvarkos apraše nurodytų principų pareigos, ir tokiu būdu pažeidė Pirkimų tvarkos aprašą neatitinka ne tik imperatyvių teisės normų, bet ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

Nepagrįsta ir Agentūros išvada, kad UAB „GK klinika“ pažeidė ir Pirkimų tvarkos aprašo 17 punktą, nes neapklausė tokio tiekėjų skaičiaus, kad būtų galima palyginti ir įvertinti ne mažiau kaip tris projekto vykdytojo nustatytus minimalius reikalavimus atitinkančius tiekėjų pasiūlymus. Dėl minėto pažeidimo Agentūra nepateikia jokių teisinių argumentų, taigi šio pažeidimo konstatavimas yra visiškai nemotyvuotas. Be to, Agentūros nuomonė dėl šio pažeidimo yra prieštaringa: viena vertus Agentūra prižįsta, kad neturi galimybės nustatyti, ar ir kiti tiekėjai išties galėjo pateikti pasiūlymą, juo labiau konkurencingą, pagal pirkimų dokumentus, antra vertus konstatuoja, kad UAB „GK klinika“ neapklausė kitų tiekėjų.

Be to, pareiškėjui Agentūros minimos kitos įmonės nebuvo ir nėra žinomos kaip potencialūs pirktos medicininės įrangos tiekėjai. Pareiškėjas nurodė, kad suma, pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis, traktuojama kaip rinkos kainą viršijanti išlaidų dalis, apskaičiuota kaip skirtumas tarp UAB „Spektramed“ ir UAB „Medicinos strategijos“ pasiūlytų laparoskopo, instrumentų rinkinio laparoskopinėms operacijoms, laringoskopų rinkinio kainų. Pagal Pirkimų tvarkos aprašo 5 punktą, projekto vykdytojas pirkimus turi vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis ir pirkimo rezultatas neviršytų analogiškų prekių vidutinių rinkos kainų, tačiau šiuo atveju Agentūra nustatinėjo ne vidutinę rinkos kainą, bet rinkos kainą.

Be to, Agentūra rinkos kaina laikė tą kainą, kuri buvo nurodyta pirkimus nelaimėjusios įmonės UAB „Spektramed“ pasiūlyme. Tačiau UAB „Spektramed“ pasiūlyme nurodyti kitokie vienos esminių laparoskopo rinkinio dalies – čiuptukų – parametrai nei pirkimo dokumentuose, o ši aplinkybė lemia ir kitokią prekės kainą, tačiau Agentūra to nevertino. Pareiškėjo įsitikinimu, toks rinkos kainos nustatymo būdas neatitinka ne tik jokių teisinėje apyvartoje nusistovėjusių rinkos vertės nustatymo metodikų, bet apskritai nesuderinamas su protingumo, teisingumo principais.

Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (II t., b. l. 38–45) Ministerija paaiškino, kad susipažinusi su Agentūros pateikta pažeidimo tyrimo išvada ir 2011 m. rugsėjo 22 d. raštu suabejojo dėl pažeidimo tinkamo kvalifikavimo ir atlikto tyrimo pagrįstumo. Jai kilo abejonių dėl Agentūros tinkamų išlaidų nepripažinimo nustatymo metodo ir taikytos sankcijų dydžio apskaičiavimo metodikos teisingumo. Siekiant išvengti skirtingo teisės aktų nuostatų aiškinimo, užtikrinti skaidrų pažeidimo tyrimą ir pagrįstą sprendimo priėmimą, Projekto pažeidimo nagrinėjimas vyko Ministerijos 2007–2013 m.

ES struktūrinių fondų lėšų administravimo ir priežiūros komisijos posėdžiuose, tuo pačiu Ministerija vykdė susirašinėjimą su Agentūra dėl papildomos informacijos pateikimo. Pasak atsakovo, jis siekė užtikrinti, kad Agentūra, nagrinėdama Projekto pažeidimą ir kvalifikuodama jo sunkumą, visais atvejais laikytųsi proporcingumo, lygiateisiškumo ir vienodos praktikos formavimo principų, siūlė Agentūrai pakartotinai įvertinti visus Projekto pirkimo dokumentus ir jų sąsają su pateiktais tiekėjų pasiūlymais bei šiuo pagrindu koreguoti pirminį Agentūros siūlymą dėl finansinės korekcijos dydžio taikymo.

Ministerijos nuomone, Agentūros pažeidimo tyrimo išvadoje buvo aptarta tik nežymi dalis pirkto laparoskopinės įrangos rinkinio, todėl Agentūra, neturėdama pilnos informacijos, negalėjo daryti galutinės išvados. Ministerijos nuomone, į finansinės korekcijos apskaičiavimą turėjo būti įtraukiama tik ta tiekėjų siūlyta medicininė įranga, kuri visiškai atitiko pirkimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju UAB „Spektramed“ siūlomų laparoskopų rinkinio dalies – čiuptukų, parametrai neatitiko pirkimo dokumentuose numatyto diametro ir darbinio ilgio, todėl šio pasiūlymo Agentūra neturėjo laikyti kaip lygiaverčio laimėtojo pasiūlymams.

Daug neaiškumų kilo ir nagrinėjant sankcijos dydžio nustatymą, t. y. kodėl Agentūros siūloma finansinė korekcija buvo apskaičiuojama pagal antrą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymą. Agentūra, nustatydama vidutinę rinkos vertę, į finansinės korekcijos apskaičiavimą negalėjo už pagrindą paimti vienintelio UAB „Spektramed“ pasiūlymo. Agentūros suformuluotas siūlymas dėl sankcijos taikymo, neatlikus išsamios atitinkamų medicinos prietaisų rinkos analizės ir nepalyginus analogiškų rinkoje parduodamų medicinos prietaisų verčių, yra nepagrįstas, nemotyvuotas, neskaidrus ir todėl neteisėtas.

Ministerija pažymėjimo, kad bandė atkreipti Agentūros dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimą, Agentūros 2011 m. rugsėjo 22 d. raštu pateikto siūlymo Ministerija negali laikyti Agentūros priimtu sprendimu naujos redakcijos PAFT kontekste, nes toks Agentūros faktinių aplinkybių įforminimo būdas ir pateiktų raštų turinys neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui nustatytų reikalavimų. Atsakovas paaiškino, jog Agentūrai pasiūlė pateikti pagrįstą ir motyvuotą sprendimą (ne siūlymus ar rekomendacijas) dėl nustatyto Projekto pažeidimo, kurio pagrindu Ministerija galėtų priimti sprendimą, tačiau Agentūra informavo Ministeriją, jog nesutinka su pateiktais pasiūlymais, nes nenustatė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas Projekto pažeidimo tyrimas, bei pakartotinai pasiūlė Ministerijai pareiškėjui taikyti Agentūros 2011 m. rugsėjo 22 d. raštu nurodytas finansines korekcijas.

Atsakovas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – ir Finansų ministerija), pritardama Agentūros pozicijai, 2012 m. lapkričio 29 d. raštu imperatyviai pabrėžė, kad Ministerija privalo užtikrinti vadovaujančiosios institucijos atsakomybe pavestų užduočių ir rekomendacijų įgyvendinimą. Ministerija nurodė, jog bandė atkreipti Finansų ministerijos dėmesį, jog tokie Agentūros siūlymai, kurių pagrindu Finansų ministerijos pavedimu atsakovas yra įpareigojamas priimti sprendimus dėl sankcijų taikymo, yra nepakankamai motyvuoti ir pagrįsti, nes neatitinka VAĮ esminių nuostatų, todėl ateityje gali būti skundžiami, tačiau Finansų ministerija protokoliniu sprendimu pakartotinai imperatyviai įpareigojo Ministeriją skubiai imtis veiksmų, kad visi vėluojantys sprendimai dėl pažeidimų būtų priimti per nustatytą laiką, t. y. ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 4 d., todėl Ministras nusprendė pritarti Finansų ministerijos įpareigojimui ir Agentūros 2011 m. rugsėjo 22 d. siūlymui, ir skundžiamais įsakymais pakeitė Sutartį, sumažindamas Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, kurią Agentūra pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis.

Atsakovas nesutiko, kad Įsakymai Nr. V-62 ir Nr. V-87 yra neteisėti, nes Finansų ministerija kvalifikuotai išaiškino, jog atlikti pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus, priimti sprendimus dėl nustatytų pažeidimų, taigi ir nustatyti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ir finansinių korekcijų, kai nustatomas pažeidimas susijęs su viešuoju pirkimu, pavesta įgyvendinančiajai institucijai (šiuo atveju – Agentūrai), o Ministerija, gavusi įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš PAFT 197.1–197.3 punktuose nurodytų pasiūlymų, nedelsdama turi išnagrinėti jį ir nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdama į sprendime dėl nustatyto pažeidimo Agentūros pateiktą pasiūlymą, priimti vieną iš sprendimų, nurodytų PAFT 198.1–198.3 punktuose.

Atsakovas pabrėžė, jog Finansų ministerija nurodė, kad Ministerija neturėtų abejoti dėl Agentūros išvadų pagrįstumo, todėl tai, pasak Ministerijos, patvirtina faktą, jog Agentūros 2011 m. rugsėjo 22 d. raštu pateikti siūlymai buvo pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o Agentūros pažeidimo tyrimo išvados pagrįstos įrodymais ir siūlomos taikyti poveikio priemonės motyvuotos. Agentūra aiškiai patvirtino, kad jos pažeidimų kontrolierius kvalifikuotai nustatė medicinos įrangos rinkos kainas, taikydamas rinkos vertės nustatymo metodiką, o minėtą faktą ne kartą patvirtino Finansų ministerija.

Įsakymas Nr. V-62 buvo parengtas pagal galiojančius teisės aktus ir atsižvelgiant į visas Agentūros motyvuotame siūlyme pateiktas faktines aplinkybes, todėl atsakovas tinkamai įvertino visas su pažeidimu susijusias faktines aplinkybes ir patvirtintos poveikio priemonės yra motyvuotos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1.6 punktu UAB „GK klinika“ įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, ES teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, 2.1.8 punktu įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, taigi pareiškėjas suprato savo veiksmus, įvertino ES paramos lėšomis teikiamą naudą ir galimą riziką, prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių atsiradimo ir savo laisva valia, ir noru sutiko dalyvauti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamame projekte.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepime (t. II, b. l. 113–124) Agentūra paaiškino, kad jos rekomendacijos dėl pirkimo dokumentų tobulinimo nėra privalomos pareiškėjui, nes visais atvejais už tinkamą pirkimų vykdymą atsakingas Projekto vykdytojas. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog 2011 m. gegužės 19 d. sudaryta ataskaita apie pirkimo procedūrą yra galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita, kadangi tokią ataskaitą pareiškėjas pateikė tik 2012 m. rugsėjo 28 d., o 2011 m. gegužės 19 d. ataskaita apie pirkimo procedūrą, tai dokumentas, kuris teikiamas vadovaujantis Projektų pirkimų, vykdomų pagal projektų vykdytojų (ar partnerių), kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas), tvarkos aprašo, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2011 m. vasario 22 d.

įsakymu Nr. 2011/8-43, 26.6 punktu. Nesutikdama su pareiškėjo pasirinktu Pirkimų tvarkos aprašo 18 punkto metodu Agentūra nurodė, kad Projekto pirkimų planas gali būti keičiamas, o pasikeitus pirkimo vykdymo datai, Projekto pirkimų planas net nebūtų derinamas su Agentūra. Laiką, kada Projekto vykdytojas vykdys pirkimus, jis pasirenka pats. Projekto veiklų grafike buvo numatyta, kad Projekto medicininės įrangos įsigijimas pradedamas 2011 m. balandžio mėn. ir veikla turi būti įgyvendinta iki 2011 m. rugsėjo mėn., o pareiškėjas suplanavo medicininės įrangos pirkimą pradėti vykdyti anksčiau (2010 m. gruodžio mėn.), de facto medicininės įrangos pirkimas pradėtas vykdyti 2011 m. sausio mėn., tai yra anksčiau, nei suplanuota Sutartyje.

Spartesnis Projekto veiklos įgyvendinimas neprieštarauja Sutarties nuostatoms, Sutarties nuostatos nėra pažeidžiamos ir tais atvejais, kai vėluojama baigti pirkimo procedūras pagal suderintą Projekto pirkimų planą. Be to, tai, kad pareiškėjas medicininės įrangos pirkimą pradėjo vykdyti anksčiau nei numatyta Sutartyje, tik įrodo, kad jis turėjo daugiau nei pakankamai laiko apklausti daugiau tiekėjų ir palyginti bei įvertinti ne mažiau kaip tris nustatytus minimalius reikalavimus atitinkančius tiekėjų pasiūlymus, kaip tai numato Pirkimų tvarkos aprašo 17 punktas.

Pasak Agentūros, pareiškėjo teiginys, kad ilgai užtruko medicininės įrangos pirkimo dokumentų derinimas, yra nepagrįstas, kadangi visas dokumentacijos derinimas užtruko 15 darbo dienų, tiek, kiek ir nustato teisės aktai. Medicininės įrangos įsigijimui pareiškėjas turėjo 6 mėn. Pagal UAB „GK klinika“ ir UAB „Medicinos strategija“ 2011 m. vasario 8 d. pasirašytą sutartį įrangos pristatymui buvo skirtas 45 dienų terminas. Kvietimai dėl pasiūlymo pateikimo tiekėjams išsiųsti 2011 m. sausio 17 d., o medicininės įrangos pirkimo procedūra įvykdyta per 22 dienas, kas, Agentūros nuomone, dar kartą įrodo, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko tinkamai pagal Pirkimų tvarkos aprašo 17 punktą atlikti medicininės įrangos pirkimą.

Pareiškėjo teiginys, kad tiesioginių laparoskopinės įrangos pardavėjų Lietuvoje pigiau nerado, o paieška kitose šalyse pareikalautų papildomų kaštų, yra nepagrįstas ir atmestinas, nes UAB „GK klinika“ nepateikė jokių įrodymų dėl galimų tiekėjų paieškos. Nors pareiškėjas Ministerijai nurodė, kad internete įmonių kataloguose ieškojo potencialių laparoskopinės įrangos ir chirurginių instrumentų tiekėjų, tačiau matyti, kad tokia paieška buvo atlikta 2012 m. kovo 12 d., o ne iki medicininės įrangos pirkimo pradžios.

Visiškai nesuprantama, kodėl atliekant paiešką raktiniais žodžiais buvo pasirinkta „laparoskopinė įranga“, kai pirkimu buvo įsigyjami ir chirurginiai instrumentai. Agentūros nuomone, tikslinga ieškoti tiekėjų, kurie apskritai prekiauja medicinine įranga, o tokių, atlikus paiešką www.medicina.lt, rasta daugiau nei 3 įmonės. Taip pat nėra aišku, kaip pareiškėjas surado UAB „Spektramed“, žinoma tik, kad pareiškėjui buvo gerai žinoma UAB „Medicinos strategija“, nes jos yra susijusios įmonės – tiek UAB „GK klinika“, tiek ir UAB „Medicinos strategija“ akcininku yra tas pats asmuo (K.

B. (K. B.)). Agentūra kritiškai vertino ir pareiškėjo teiginius, jog tuo atveju, jei būtų pakviesta bet kuri medicinine įranga prekiaujanti įmonė, kuri galėtų įsigyti laparoskopinę įrangą ir chirurginius instrumentus iš kitų tiekėjų ir perparduoti, tai labai padidintų kainą ir prailgintų pristatymo terminus. Nors pareiškėjas teigia suradęs ir apklausęs tas įmones, kurios realiai prekiauja numatoma įsigyti laparoskopine įranga ir chirurginiais instrumentais, tačiau UAB „Spektramed“ interneto svetainėje nėra informacijos, kad ši įmonė prekiautų laparoskopine įranga ar chirurginiais instrumentais.

UAB „Spektramed“ pasiūlymą dėl laparoskopinės įrangos pateikė ir šios įrangos kaina lyginant su UAB „Medicinos strategija“ buvo 2,18 karto mažesnė. Peržiūrėjus UAB „Medicinos strategija“ interneto svetainę nustatyta, kad ši įmonė neprekiauja laparoskopais. Agentūros manymu, taip pat nepagrįstai UAB „GK klinika“ teigia, kad apklausiant apskritai medicinine įranga prekiaujančias įmones prailgėtų pristatymo terminai, nes netgi laimėtojas, kuris neva realiai prekiauja medicininės įrangos pirkimu pirkta įranga, nesugebėjo pristatyti įrangos per kvietime teikti pasiūlymus nurodytą terminą.

Agentūra paaiškino, kad tuo metu galiojusios PAFT apskritai nenumatė pareigos informuoti Projekto vykdytoją apie nustatytą pažeidimą, tačiau, kaip minėta, Agentūra el. paštu informavo pareiškėją apie nustatytą pažeidimą bei siūlymus Ministerijai. Pasak Agentūros, ji neturi pareigos laukti pareiškėjo atsakymo, tačiau gavusi UAB „GK klinika“ raštą, išnagrinėjo jame išdėstytus argumentus ir informavo pareiškėją, išdėstė jam savo argumentus į pateiktus teiginius bei nurodė, kad nekeičia sprendimo siūlyti Ministerijai mažinti Projekto finansavimą.

Esant bet kokiam įtarimui apie galimą Sutarties sąlygų ar teisės aktų pažeidimą, Agentūra turi pagrindą inicijuoti pažeidimo tyrimą. Šiuo atveju pareiškėjas 2011 m. liepos 7 d. pateikė išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Gavusi šiuos dokumentus, Agentūra nustatė, kad UAB „Medicinos strategija“ ir UAB „GK klinika“ akcininkas yra tas pats asmuo, taip pat abiejose įmonės dirba ta pati vyr. finansininkė. Nors nei Pirkimų tvarkos aprašas, nei kiti teisės aktai nedraudžia pirkimuose dalyvauti asmenims, kurių dalyvių akcininkai sutampa, tačiau visais atvejais vykdant pirkimus būtina vadovautis Pirkimų tvarkos aprašo 4 punkte nurodytais lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais.

Atsižvelgiant į gautą informaciją, į tai, kad medicininės įrangos pirkime buvo gautas tik vienas UAB „Medicinos strategija“ tinkamas pasiūlymas, į tai, kad būtent ši įmonė laimėjo ir pasirašė įrangos pirkimo sutartį, įtarta, kad pirkimas galėjo būti įvykdytas pažeidžiant aukščiau nurodytus principus, todėl pareiškėjo teiginys, kad Agentūros vykdytas pažeidimo tyrimas ab initio yra neteisėtas, atmestinas. Pažeidimą įtaręs darbuotojas 2011 m. liepos 18 d. užpildė pranešimo apie įtariamą pažeidimą formą ir šią formą bei visą su medicininės įrangos pirkimu susijusią informaciją bei išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus perdavė Agentūros pažeidimų kontrolieriui, kuris pagal kompetenciją įvertinęs įtarimą, patvirtino jį ir užregistravo įtariamų pažeidimų registravimo žurnale.

Vėliau Agentūra atliko pareiškėjo pateiktos informacijos, duomenų ir dokumentų tikrinimą, o atlikusi pažeidimo tyrimą, 2011 m. rugsėjo 1 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą. Pasak Agentūros, pažeidimo tyrimo metu ji nagrinėjo pareiškėjo raštais bei el. paštu pateiktus dokumentus, kurie kartu su siūlymu buvo pateikti ir Ministerijai. Agentūros įsitikinimu, ji atliko tokius veiksmus, kokie jai buvo numatyti teisės aktais, reglamentuojančiais pažeidimų tyrimą, kurie galiojo pažeidimo tyrimo metu, todėl jos atlikti veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.

Būtent Agentūrai, kaip įgyvendinančiai institucijai, vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo taisyklės) priskirta funkcija nustatyti tinkamas / netinkamas finansuoti išlaidas, o pažeidimo tyrimas yra vienas iš būdų nustatyti tinkamas / netinkamas finansuoti išlaidas, todėl pažeidimo tyrimo metu Agentūra atsako į klausimą, kiek būtų (yra) tinkamų finansuoti išlaidų pagal atitinkamą sutartį, tokiu atveju jei pirkimas būtų atliktas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų.

Nors Pirkimų tvarkos apraše nėra nuostatos, įpareigojančios vienu ar kitu atveju skaidyti perkamus objektus, tačiau Pirkimų tvarkos aprašo 5 punktas aiškiai įpareigoja pareiškėją vykdyti pirkimus taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis ir pirkimo rezultatas – įsigytų prekių, paslaugų ar darbų kainos – neviršytų analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinių rinkos kainų, taigi tai nereiškia, kad pareiškėjas neturėjo pareigos savo iniciatyva svarstyti skaidyti pirkimo objektą į dalis ar ne.

Nagrinėjamu atveju UAB „Spektramed“ pasiūlė dalį pirkimo dokumentus atitinkančių prekių už žymiai mažesnę kainą, todėl pirkimo objektą suskaidžius į dalis tiekėjų varžymasis būtų didesnis, nes UAB „Spektramed“ pateiktas pasiūlymas nebūtų atmestas, jei pirkimo objektas būtų skaidytas. Agentūros teigimu, ji negali pasakyti, ar rinkoje esantys kiti tiekėjai, kurie prekiauja panašia įranga, galėjo pasiūlyti konkrečiai tokių specifikacijų įrangą ir būtent tokiomis sąlygomis, tačiau ji tikrai gali pasakyti (iš viešai internete prieinamos informacijos, pvz. www.olympus.lt, www.bbraun.com, www.remeda.lt, www.salmeda.lt), kad rinkoje yra daugiau tiekėjų, kurie galėjo būti pakviesti pateikti pasiūlymą vien todėl, kad jie prekiauja laparoskopais, chirurginiais instrumentais ir pan.

Netinkamas finansuoti išlaidas Agentūra nustatė atsižvelgdama į UAB „Spektramed“ pateiktą pasiūlymą, nes būtent šis pasiūlymas buvo gautas tuo metu, kai buvo vykdomas pirkimas ir teiktas būtent tokiomis sąlygomis, kurios buvo nustatytos pirkimo dokumentuose. Tos įrangos (chirurginiai instrumentai) kaina, kurios UAB „Spektramed“ nepasiūlė, nebuvo vertinta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „GK klinika“ skundą atmetė (III t., b. l. 107–121).

Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, jog teisės aktai nedraudžia pirkimuose dalyvauti asmenims, kurių dalyvių akcininkai sutampa, tačiau tokia aplinkybė gali sukelti pagrįstų abejonių dėl pirkimų skaidrumo, juolab, kad pareiškėjas apie tai nebuvo informavęs Agentūros, todėl konstatuoti, kad pažeidimo tyrimas pradėtas nepagrįstai, nėra jokio pagrindo. Pagal Taisyklių 64 punktą, įgyvendinančioji institucija pažeidimo tyrimą turi atlikti ir nustatyti pažeidimą (ar pripažinti, kad jo nėra) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo įtarimo ir (ar) informacijos apie įtariamą pažeidimą gavimo dienos.

Tais atvejais, kai dėl įtariamo pažeidimo reikia kompetentingos institucijos išvados arba papildomos informacijos iš projekto vykdytojo ir (ar) kitų institucijų ar įstaigų, pažeidimo tyrimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 60 darbo dienų įgyvendinančiosios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, kuriame taip pat turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių pratęsiamas pažeidimo tyrimas. Atsižvelgdamas į tai, kad pažeidimo tyrimo išvada buvo surašyta tik 2011 m. rugsėjo 1 d., o byloje nėra duomenų, jog pažeidimo tyrimo terminas buvo pratęstas, teismas padarė išvadą, kad Taisyklių 64 punkte nustatytas terminas buvo pažeistas, tačiau pastarasis pažeidimas nelaikytinas esminiu tyrimo procedūros pažeidimu, sudarančiu pagrindą teigti, jog tyrimo išvadoje konstatuotos aplinkybės yra neteisingos bei nepagrįstos.

Pagal Rekomendacijų 6 punktą, jei įtariamas pažeidimas netenkina nors vienos Rekomendacijų 5.1–5.3 punktuose nurodytos sąlygos arba pažeidimas neištaisytas pagal Rekomendacijų IV skyriaus nuostatas, apie pažeidimą yra informuojamas institucijos pažeidimų kontrolierius. Įtaręs tokį pažeidimą institucijos darbuotojas pažeidimų kontrolieriui pateikia užpildytą pranešimo apie įtariamą pažeidimą formą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą informaciją apie įtariamą pažeidimą pažeidimų kontrolierius registruoja įtariamų pažeidimų registravimo žurnale.

Tai, kad Agentūra nepažeidė šių reikalavimų, patvirtina byloje pateiktas 2011 m. liepos 18 d. pranešimas apie įtariamą pažeidimą bei įtariamų pažeidimų registravimo žurnalas. Pagal Rekomendacijų 11.1 punktą, pažeidimo tyrimo metu atliekama projekto vykdytojo ar kitų institucijų ir (ar) įstaigų pateiktos informacijos, duomenų ir dokumentų tikrinimas, patikra vietoje, prašoma paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes ir kt. Rekomendacijų 12 punkte įtvirtinta, pažeidimo tyrimo išvados turi būti pagrįstos įrodymais.

Pažeidimų kontrolierius įrodymus vertina išsamiai ir nešališkai, išnagrinėdamas visas su pažeidimu susijusias aplinkybes. Įrodymai atliekant pažeidimo tyrimą yra teisės aktuose nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriais patvirtinamos arba paneigiamos aplinkybės, turinčios reikšmės tinkamam pažeidimo nustatymui. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, pareiškėjo teiginius, kad Agentūra pažeidė minėtas Rekomendacijų nuostatas, vertino kritiškai, nes Agentūros tyrimas atliktas įvertinus atlikus su pažeidimu susijusių dokumentų analizę.

Kaip matyti iš Išvados, pažeidimo tyrimo metu Agentūra nagrinėjo UAB „GK klinika“ kvietimo teikti pasiūlymus dokumentus, prie pareiškėjo 2011 m. gegužės 11 d. raštu Nr. SD-23 pateikto mokėjimo prašymo Nr. 4 pridėtą 2011 m. sausio 24 d. UAB „Medicinos strategija“ pasiūlymą dėl medicininės įrangos Nr. 0121, 2011 m. rugpjūčio 9 d. el. paštu iš UAB „GK klinika“ gautus dokumentus, prie pareiškėjo 2011 m. gegužės 11 d. raštu Nr. SD-23 pateikto mokėjimo prašymo Nr. 4 pridėtą 2011 m. vasario 3 d. tiekėjų apklausos pažymą Nr. SD-10, pareiškėjo 2011 m. gegužės 19 d. ataskaitą apie pirkimo procedūrą, UAB „GK klinika“ 2011 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 28, taip pat tikrino pareiškėjo 2011 m. liepos 7 d. raštu Nr. SD-36 pateiktus 2011 m. birželio 14 d. kasos pajamų orderio kvitą (serija M Nr. 695), 2011 m. birželio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 319 ir 2011 m. liepos 12 d. el. paštu gautą UAB „GK klinika“ laišką.

Dėl tam tikrų duomenų pateikimo Agentūra taip buvo kreipusis ir į pareiškėją el. paštu. Pagal Rekomendacijų 15 punktą, pažeidimų kontrolierius, įsitikinęs, kad tiriant pažeidimą surinkta pakankamai duomenų, kuriais pagrindžiamas pažeidimas, arba kad pažeidimo nėra, surašo pažeidimo tyrimo išvadą. Pažeidimo tyrimo išvada yra Reglamento (EB) Nr. 1828/2006 27 straipsnio b dalyje nurodomas pirmasis rašytinis įvertinimas (pažeidimo nustatymo patvirtinimo dokumentas), kuriame remiantis konkrečiais faktais nurodyta, kad buvo padarytas pažeidimas, neatmetant galimybės šią išvadą vėliau patikslinti ar panaikinti administracinio ar teisminio proceso metu.

Byloje esanti 2011 m. rugsėjo 1 d. įtariamo pažeidimo tyrimo išvada Nr. IT01 paneigia pareiškėjo kaltinimus dėl minėto Rekomendacijų punkto pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad būtent įgyvendinančioji institucija, šiuo atveju – Agentūra, pagal PAFT 197.1 punktą (pažeidimo tyrimo metu galiojusi redakcija), atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą siūlyti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas, taigi būtent įgyvendinančioji institucija nustato netinkamų finansuoti išlaidų sumą.

Pareiškėjas, pasirašydamas Projekto finansavimo sutartį, įsipareigojo laikytis Pirkimų tvarkos aprašo reikalavimų (Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 p.). Pirkimų tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas ir (arba) partneris užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pagal Pirkimų tvarkos aprašo 5 punktą, projekto vykdytojas ir (arba) partneris pirkimus turi vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis ir pirkimo rezultatas – įsigytų prekių, paslaugų ar darbų kainos neviršytų analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinių rinkos kainų.

Be to, Pirkimų tvarkos aprašo 17 punkte įtvirtinta, kad pirkdamas apklausos būdu, projekto vykdytojas ir (arba) partneris privalo apklausti tokį tiekėjų skaičių, kad būtų galima palyginti ir įvertinti ne mažiau kaip tris projekto vykdytojo ir (arba) partnerio nustatytus minimalius reikalavimus atitinkančius tiekėjų pasiūlymus, išskyrus 18 ir 22 punktuose nustatytus atvejus. Teismo nuomone, Išvadoje nustatytos aplinkybės, pagrindžia, kad UAB „GK klinika“ pažeidė Pirkimų tvarkos aprašo 4, 5, 17 punktus. Pirma, pareiškėjo suformuluota techninė užduotis lėmė, kad atitinkantį projekto vykdytojo nustatytus reikalavimus pasiūlymą projekto vykdytojo įvykdytame pirkime pateikė tik vienas tiekėjas, t. y., kadangi pirkimas buvo neskaidytas į dalis, pareiškėjo kviesta UAB „Spektramed“ pasiūlė tik dalį perkamos įrangos (neturėjo galimybės pasiūlyti chirurginių instrumentų, nes jais neprekiauja).

Be to, perkamam laparoskopui buvo suformuluotas reikalavimas turėti „Storz“ (arba lygiaverčius) adapterius, tačiau „Kari Storz“ produktais skirtinguose Lietuvos regionuose prekiauja tik UAB „Spektramed“ ir UAB „Litdinamedika“, o kitų bendrovių parduodama lygiavertė įranga skiriasi savo techniniais parametrais, todėl tiekėjui vertinti (ir siūlyti) panašios įrangos lygiavertiškumą, kuomet pirkimo dokumentuose jis nėra aprašytas, yra sudėtinga. Pirkimų tvarkos aprašo 17 punkto pažeidimą patvirtina tai, kad pareiškėjas vertino faktiškai tik vieną tinkamą, t. y.

UAB „Medicinos strategija“ pasiūlymą, nes vienas iš kviestų tiekėjų pasiūlymo apskritai nepateikė, o UAB „Spektramed“ pasiūlymas buvo visoms siekiamoms įsigyti prekėms. Agentūros nustatytus pažeidimus taip pat patvirtina tai, kad nėra galimybės nustatyti, ar laimėjęs tiekėjas – UAB „Medicinos strategija“ – laiku pateikė savo pasiūlymą. Kaip minėta, Pirkimų tvarkos aprašo 5 punktas įpareigoja projekto vykdytoją pirkimus vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis ir įsigytų prekių kainos neviršytų analogiškų prekių vidutinių rinkos kainų.

Nagrinėjamu atveju Agentūra nustatė, kad UAB „Medicinos strategija“ įrangos be chirurginių instrumentų rinkinio kaina UAB „Spektramed“ pasiūlytą kainą viršijo daugiau nei 2 kartus. Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99). Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija.

Be to, pagal skaidrumo principą pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški, tokie, kurie leistų tiekėjams vienodai juos aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka. Teismo vertinimu, anksčiau nurodytos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „GK klinika“ nesilaikė skaidrumo reikalavimų, taip pat pažeidė lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus. Atsižvelgiant į tai, Ministerija, vadovaudamasi PAFT 180 punktu, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti sprendimą dėl Sutarties pakeitimo, Projekto finansavimo sumažinimo ir dalies išmokėtų lėšų grąžinimo.

Pagal Pirkimų tvarkos aprašo 42 punktą, įtarusi tvarkos apraše nustatytų reikalavimų pažeidimą arba įtarusi ir (ar) nustačiusi, kad sutarties su tiekėju kaina neatitinka analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinės rinkos kainos, įgyvendinančioji institucija turi teisę iš projekto vykdytojo ir (arba) partnerio reikalauti papildomų pagrindimo dokumentų ir (ar) atlikti rinkos kainų patikrinimą. Įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi išlaidų tinkamumo taisyklių 19.8.1 punkte išdėstytomis nuostatomis, rinkos kainą viršijančią išlaidų dalį turi teisę pripažinti finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis.

Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokia yra tikroji pareiškėjo pirktos medicininės įrangos kaina. Netinkamų finansuotų išlaidų apskaičiavimas Išvadoje motyvuotas tuo, kad tinkamomis išlaidomis nepripažįstama 241 736,59 Lt suma yra rinkos kainą viršijanti išlaidų dalis, apskaičiuota kaip skirtumas tarp UAB „Spektramed“ ir UAB „Medicinos strategijos“ pasiūlytų laparoskopo, instrumentų rinkinio laparoskopinėms operacijoms, laringoskopų rinkinio kainų. Agentūros atstovė D. K. teismo posėdyje paaiškino, kad nustatant tikrąją pareiškėjo pirktų prekių rinkos kainą, turi būti vertinama kaina esant analogiškoms sąlygoms, t. y. tokioms pačioms specifikacijoms, pirkimo sąlygoms, todėl nagrinėjamu atveju ir buvo orientuojamasi į UAB „Spektramed“ pasiūlytą kainą, kadangi atlikus rinkos analizę buvo nustatyta, kad minėtos bendrovės siūlyta kaina atitinka rinkos kainą ir UAB „Spektramed“ pasiūlymas buvo teiktas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir laimėjusi bendrovė UAB „Medicinos strategija“.

Agentūros atstovas A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo teiginiai dėl laparoskopo čiuptukų įtakos kainai yra netikslūs, kadangi ilgesnis čiuptukas nebūtinai reiškia didesnę jo kainą. Čiuptukų kainos iš esmės priklauso nuo medžiagų iš kurių jie pagaminti, tačiau pareiškėjas pirkimų specifikacijose nebuvo nurodęs reikalavimų dėl čiuptukų pagaminimo medžiagos ar konkrečių procedūrų, kurioms perkami laporoskopo čiuptukai bus naudojami, todėl teigtina, kad UAB „Spektramed“ pasiūlyti čiuptukai, nors ir 5 mm trumpesni, tačiau buvo analogiški pasiūlytiems UAB „Medicinos strategija“.

Pažymėjo, kad nutukusiems žmonėms operuoti reikalingi ilgesni čiuptukai, tačiau tokiu atveju jų ilgis turėtų būti daug didesnis nei nagrinėjamo pirkimo atveju, tuo tarpu UAB „Spektramed“ ir UAB „Medicinos strategija“ siūlytų čiuptukų ilgio skirtumas įtakos su jais atliekamoms procedūroms neturi. Tai, jog UAB „Spektramed“ ir UAB „Medicinos strategija“ siūlytos prekės gali būti laikomomis analogiškomis kainos atžvilgiu, patvirtina ir Agentūros atliktos apklausos rezultatai, pagal kuriuos skirtingo darbinio ilgio audinių čiuptukų kainos skiriasi, tačiau tai lemia kiti parametrai, o ne jų ilgis.

Nustatyta, kad trumpesnis audinių čiuptukas gali būti brangesnis už ilgesnį, todėl galima daryti prielaidą, kad audinių čiuptuko kaina priklauso nuo gamintojo ir tiekėjo taikomos kainodaros, o ne nuo instrumento darbinio ilgio. Be to, pagrįsdama netinkamų finansuoti lėšų apskaičiavimo pagrįstumą, Ministerija taip pat pateikė kompetentingų specialistų ekspertų išvadas minėtu klausimu. Kaip matyti iš vyriausiųjų respublikos akušerijos-ginekologijos specialistų, į kuriuos kreipėsi Ministerija, paaiškinimų, 10 mm ilgio skirtumas tarp čiuptukų ilgių (kai bendras instrumento ilgis 340 ar 330 mm) nėra lemiantis veiksnys, galintis turėti įtakos ginekologinių endoskopinių operacijų kokybei ir negali turėti lemiamos reikšmės operacijų kokybei ir tolesniam paciento darbingumui, išvaizdos pokyčiams, gyvybingumui.

Atliekant operacijas nutukusiems asmenims, operacijos kokybei būtų labai svarbu čiuptuko ilgis, tačiau jis turėtų skirtis ne 10 mm (nagrinėjamu atveju), bet 100–150 mm. Lietuvos laparoskopų ir jų rinkinių pirkimo praktikoje nepasitaikė atvejų, kai 10 mm ilgio skirtumas tarp čiuptukų lemtų tokį išskirtinai didelį kainų skirtumą pasirenkant pirkimų konkurso laimėtojus, 10 mm čiuptukų ilgio skirtumas neturėtų būti pretekstas išlaidauti, kadangi tai neturi lemiamos reikšmės operacijų kokybei ir tolesniam paciento darbingumui.

Toks ženklus kainos skirtumas pasirenkant pirkimų konkurso laimėtoją yra nepateisinamas. Taigi, teismo vertinimu, grąžintinų lėšų suma, rinkos kaina pasirenkant laringoskopinės ir laparoskopinės įrangos kainą, kuria pareiškėjas turėjo realią galimybę įsigyti minėtus rinkinius, nagrinėjamu atveju apskaičiuota teisingai ir pagrįstai. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju būtų galima svarstyti nebent apie COCOF gairėse numatytą 5 proc. finansinę korekciją, tačiau, teismo įsitikinimu, pagal Pirkimų tvarkos aprašo 42 punktą įgyvendinančioji institucija rinkos kainą viršijančią išlaidų dalį turi teisę pripažinti finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis, todėl minėtos sumos nėra pagrindo mažinti.

Teismas pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pažeidimo tyrimo išvada ir ministro įsakymas pripažinti atitinkamo projekto išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis ir įpareigoti grąžinti išmokėtų lėšų dalį turi būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamąja dalimi – pažeidimo tyrimo išvada. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad skundžiamas Ministro įsakymas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nors Įsakyme Nr. V-62 yra nurodoma, jog jis priimtas atsižvelgiant į Agentūros 2011 m. rugsėjo 22 d. raštą, o ne į Išvadą, tačiau, kaip matyti iš minėto rašto, pastarojo turinys yra analogiškas Išvadai. Iš Įsakymo Nr. V-62, skaitant kartu su Išvada ar Agentūros 2011 m. rugsėjo 22 d. raštu, akivaizdu, kokiais faktais ir teisės normomis yra pagrįstas minėtas įsakymas. Iš Įsakymo Nr. V-62 matyti, kokiais veiksmais ir kokias Pirkimų tvarkos aprašo nuostatas pažeidė UAB „GK klinika“ ir kokios poveikio priemonės jai dėl to yra taikomos. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su tam tikrais skundžiamame įsakyme nurodytais faktais ar pateiktu teisės aiškinimu ir teisės taikymu, taip pat mano, kad parinktos priemonės yra neproporcingos, nereiškia, kad skundžiamas aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio.

III. Pareiškėjas UAB „GK klinika“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas (III t., b. l. 125–143) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, nei Pirkimų tvarkos aprašas nenumato galimybės pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidas pasibaigus Projekto pirkimų priežiūrai.

2. Pareiškėjas, 2011 m. gegužės 19 d. įvykdęs Projekto pirkimus, sudarė ataskaitą apie pirkimo procedūrą ir pateikė prašymą dėl finansavimo patvirtinimo. 2011 m. birželio 6 d. pranešimu Nr. 2011/26-21/04 „Dėl mokėjimo prašymo Nr. 4 dalies MPD2 patvirtinimo“ Agentūra informavo, kad pagal pateiktą mokėjimo prašymą pripažino tinkamomis finansuoti išlaidas 476 494 Lt sumai. Šiuo pranešimu pripažinus tinkamomis finansuoti minėtas išlaidas, buvo baigta Projekto pirkimų priežiūra. Minėtas Agentūros sprendimas nėra nuginčytas, pakeistas ar kaip kitaip modifikuotas, ir teisine prasme yra galiojantis.

3. Agentūra turėjo teisę siūlyti mažinti finansavimą tik taikydama COCOF gairėse numatytas finansines korekcijas, bet ne siūlyti mažinti finansavimą ta suma, kurią apskaičiavo neteisėtai pritaikydama Pirkimų tvarkos aprašo 42 punktą. Tai, kad ES struktūrinės finansinės paramos lėšų panaudojimo, pažeidžiant teisę, atveju taikomos finansinės korekcijos pagal COCOF gaires, patvirtina administracinių teismų praktika (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-3164/2012, 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1953/2012; 2012 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012).

4. Pirkimų tvarkos aprašo 42 punktas, įtvirtindamas įgyvendinančios institucijos (šiuo atveju – Agentūros) teisę pirkimų priežiūros metu rinkos kainą viršijančią išlaidų dalį pripažinti finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis, įpareigoja įgyvendinančią instituciją nustatyti, kad sutarties su tiekėju kaina neatitinka analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinės rinkos kainos. Tačiau nagrinėjamu atveju Agentūra to nepadarė – ji nenustatė pareiškėjo pirktos medicininės įrangos vidutinės rinkos kainos.

5. Dokumentuose, nurodytuose Agentūros pažeidimo tyrimo išvadoje, nėra jokių duomenų apie pareiškėjo pirktos medicininės įrangos analogiškų prekių rinkos kainas, jų nustatymą, todėl Teismo argumentas dėl pažeidimo tyrimo metu analizuotų pirkimo dokumentų, nepaneigia Agentūros rašto (sprendimo) nepagrįstumo.

6. Medicininės įrangos, tokios kaip videolaparoskopinė įranga ir instrumentai laparoskopinės procedūroms, kainą lemia objektyvūs, iš dalies objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai. Objektyvūs – tai įrangos gamintojo kaina, pervežimo bei pristatymo išlaidos, mokesčiai ir pan. Iš dalies objektyvūs – tai įrangos sumontavimo, išbandymo išlaidas, personalo apmokymo kaštai ir pan., taip pat pelnas. Subjektyvūs – tai tokie, kurie tiesioginės įtakos kainai lyg ir neturi, tačiau pardavėjai, nustatydami prekės kainas, atsižvelgia: perkamos įrangos apimtys, buvę ir planuojami ryšiai su konkrečiu pirkėju, pirkėjo reputacija ir t.t. Nustatant kainą reikšmingi visi veiksniai.

7. UAB „Spektramed“ pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, dėl ko šis pasiūlymas buvo atmestas kaip netinkamas (ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra neginčijama). Ši aplinkybė akivaizdžiai rodo, kad UAB „Spektramed“ neketino dalyvauti pirkime. Agentūra nepateikė teismui įrodymų dėl UAB „Spektramed“ pasiūlyme nurodytos medicininės įrangos kainų santykio su analogiškų prekių kainomis rinkoje.

8. Oficialios rinkos kainos nustatymo metodikos, nustatant rinkos kainą, draudžia į skaičiavimą įtraukti sandorius, kurių vertė yra dirbtinai padidinta ar sumažinta (pvz., Rinkos kainos nustatymo taisyklių 11, 12.5 p.). Šiuo atveju UAB „Spektramed“ pasiūlyme nurodyta medicininės įrangos kaina yra dirbtinai sumažinta – ji neatitinka tokios įrangos vidutinių rinkos kainų. Pažymėtina, jog 2011 m. vykdyto pirkimo metu Sveikatos apsaugos ministerija Santariškių klinikoms iš UAB „Spektramed“ įgijo laparoskopinę įrangą su priedais už 839 417,17 Lt.

9. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo Ministeriją bei Agentūrą užtikrinti atitinkamos srities specialisto, galinčio paaiškinti UAB „GK klinika“ pirktos medicininės įrangos ir jos kainų specifiką, kainų pokyčius, atsižvelgiant į medicininės įrangos parametrus, dalyvavimą 2014 m. vasario 3 d. teismo posėdyje. Tačiau nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neįvykdė šio įpareigojimo, o teismas, nepaisydamas specialisto neatvykimo, tęsė ir baigė bylos nagrinėjimą.

10. Pareiškėjo pateikti įrodymai (pirkimo ataskaitos) patvirtina, kad 2008–2012 m. vykdytų pirkimų laparoskopų ir laparoskopinės įrangos kainos svyruoja nuo 403 tūkst. iki 839 tūkst. litų. Pareiškėjas teismui pateikė tik tuos duomenis, kurie yra viešai prieinami (šaltinis: „CVP IS“ duomenų bazė www.eviesiejipirkimai.lt). Duomenys apie atskirų medicininių įrenginių (prietaisų) kainas sudaro komercinę paslaptį, jie yra nevieši.

11. Pareiškėjas, vykdydamas medicininės įrangos pirkimą pagal Pirkimų tvarkos aprašą, laikydamasis nustatytų reikalavimų, suderino su Agentūra Projekto pirkimo planą, Agentūros pareikalavimu pateikė medicininės įrangos pirkimo dokumentus (įskaitant techninę specifikaciją) išankstiniam vertinimu; gavęs iš Agentūros nurodymus dėl pirkimo dokumentų (įskaitant techninės specifikacijos), visus juos įgyvendino, t. y. kaip nurodyta pakeitė (papildė) med. įrangos techninius parametrus ir kt.; ir tik tai atlikęs išsiuntė kvietimus trims įmonėms dalyvauti teikiant pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai negalima sutikti su teismo išvadomis dėl pirktos medicininės įrangos techninių specifikacijų ydingumo.

12. Kvietimai dalyvauti konkurse, kaip reikalauja Pirkimų tvarkos aprašas, buvo pateikti trims įmonėms: UAB „Medicinos strategija“, UAB „Limeta“ ir UAB „Spektramed“.

13. UAB „Spektramed“ gali pasiūlyti chirurginius instrumentus. UAB „Spektramed“ pasiūlymas buvo ne visoms siekiamoms įsigyti prekėms ir tai buvo viena iš esminių priežasčių, kodėl jos pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų.

14. Pagal Pirkimų tvarkos aprašo 20 punktą, konkursas laikomas įvykusiu, jei yra gautas bent vienas projekto vykdytojo ir (arba) partnerio nustatytus minimalius reikalavimus atitinkantis tiekėjo pasiūlymas. Kadangi nagrinėjamu atveju UAB „Medicinos strategija“ pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentus – ši įmonė paskelbta laimėtoja.

15. Neskaidydamas pirkimo į dalis pareiškėjas nepažeidė jokių imperatyvių Pirkimo tvarkos aprašo nuostatų (tai pripažįsta ir Agentūra).

16. Teismas, konstatuodamas Pirkimų tvarkos aprašo 17 punkto pažeidimą, ignoravo šiame punkte nurodytą išmintį, kuria pareiškėjas pasinaudojo, t. y. Pirkimų tvarkos aprašo 18 punktą.

Atsakovas Ministerija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (III t., b. l. 148–158) paaiškina, kad Ministerijos sprendimų turinys atitinka materialinių teisės normų reikalavimus, juose yra nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Ministerija rėmėsi priimdama šiuos administracinius aktus, taip pat motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, nepažeidžiant galiojančių ES ir nacionalinių teisės aktų normų. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, vykdydama audito institucijos funkcijas, atlikusi Veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, valdymo ir kontrolės sistemos veikimo auditą, pritarė Agentūros taikytoms ES lėšomis finansuojamų projektų ir nustatytų projektų pažeidimų administravimo schemoms ir procedūroms, todėl pareiškėjo argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Pagal PAFT 198.2 punktą, gavusi Agentūros siūlymą (sprendimą) dėl nustatyto Projekto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas PAFT 197.2 punktu nurodytas pasiūlymas, Ministerija turėjo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, nuo jo gavimo dienos išnagrinėti jį ir nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, priimti sprendimą. Šiuo atveju Ministerija, susipažinusi su trečiojo suinteresuoto asmens pateikta medžiaga, ne iš karto sutiko su jo pateiktu siūlymu ir išvada, net penkis kartus svarstė Projekto pažeidimo klausimą. Atsižvelgdama į Finansų ministerijos pateiktus išaiškinimus bei imperatyvų pavedimą, Agentūros pateiktą medžiagą ir išvadą, Ministerija nusprendė pritarti 2011 m. rugsėjo 22 d. siūlymui, ir Įsakymais Nr. V-62 ir V-87 pritaikė pareiškėjui sankcijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012 pripažino Ministerijos teisę ir kartu pareigą priimti sprendimą vadovaujantis ES struktūrinės paramos administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko.

Atsiliepime (III t., b. l. 159–165) paaiškina, kad Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo taisyklės nustato institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant Lietuvos Respublikos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, atsakomybes, funkcijas ir teises. Šių taisyklių (galiojusių iki 2011 m. gruodžio 4 d.) 13.6 punkte nurodyta, kad įgyvendinančiai institucijai (Agentūrai) pavesta atlikti pažeidimų tyrimą, informuoti ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją, pagal kompetenciją atsakingą už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius, apie nustatytus pažeidimus ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu.

Pagal Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo taisyklių 10.9 punktą, Ministerijai pavesta gavus įgyvendinančiosios institucijos informaciją apie nustatytus pažeidimus ir siūlymus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu, priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu, kaip nustatyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo taisyklėmis, tik įgyvendinančiai institucijai priskirta funkcija nustatyti tinkamas / netinkamas finansuoti išlaidas.

Pažeidimo tyrimo metu nustačiusi, kad Projekto vykdytojas pažeidė Sutarties ar teisės aktų reikalavimus, įgyvendinančioji institucija pažeidimo tyrimo išvadoje nustato tinkamų / netinkamų finansuoti išlaidų sumą pagal atitinkamą sutartį. Nustačiusi pažeidimą, kurio ištaisyti neįmanoma (kai lėšos Projekto vykdytojui jau yra išmokėtos, kaip nutiko ir šiuo atveju), turi atlikti tai vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (redakcija galiojusi iki 2012 m. gegužės 16 d.) 197 punktu, pateikti siūlymą Ministerijai dėl tolesnių veiksmų.

Vadovaujantis Turto vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244, rinkos vertė yra pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo patekimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių ar interesų, todėl, Agentūros nuomone, apskaičiuojant vidutinę rinkos vertę, turi būti naudojamasi tomis kainomis, kurios nėra paveiktos kitų sandorių bei interesų ar kitų asmeninių bei neįprastų aplinkybių (šiuo atveju, aplinkybės kyla iš to, kad sutarties šalių, pareiškėjo ir pardavėjo UAB „Medicinos strategija“, vienintelis akcininkas yra K.

B.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymus Nr. V-62 ir V-87, kuriais Ministras, atsižvelgdamas į įgyvendinančiosios institucijos 2011 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 2011/2-9898 pateiktą siūlymą, priėmė PAFT 198.2 punkte numatytą administracinį sprendimą pakeisti projekto „Dienos chirurgijos paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas modernizuojant UAB „GK klinika“ infrastruktūrą“, projekto kodas Nr. VP3-2.1-SAM-12-K-01-039, finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – 241 736,59 Lt.

Šiais administraciniais aktais atsakovas pripažino, kad Projekto vykdytojas netinkamai atliko laparoskopinės įrangos pirkimus, nes nebūdamas perkančiąja organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymą neskaidė pirkimo į dalis ir neapklausė tokio tiekėjo skaičiaus, kad būtų galima palyginti ir įvertinti ne mažiau kaip tris nustatytus minimalius reikalavimus atitinkančius tiekėjų pasiūlymus, apribojo tiekėjų konkurenciją, nepagrįstai padidino medicinos įrangos kainas ir neužtiktino skaidrumo principo, tuo padarydamas Pirkimų tvarkos aprašo, kurio reikalavimų įsipareigojo laikytis Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktu, 4, 5 ir 17 punktų pažeidimus.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad medicininės įrangos pirkimas įgyvendinant Projektą buvo vykdomas apklausos būdu. Pagal Pirkimų tvarkos aprašo 17 punktą, pirkdamas apklausos būdu, projekto vykdytojas ir (arba) partneris privalo apklausti tokį tiekėjų skaičių, kad būtų galima palyginti ir įvertinti ne mažiau kaip tris projekto vykdytojo ir (arba) partnerio nustatytus minimalius reikalavimus atitinkančius tiekėjų pasiūlymus <...>. Nagrinėjamu atveju kvietimus dalyvauti pirkime UAB „GK klinika“ pateikė trims potencialiems tiekėjams (UAB „Medicinos strategija“, UAB „Limeta“ ir UAB „Spektramed“), tačiau gavo tik UAB „Medicinos strategija“ pasiūlymą, visiškai atitinkantį suformuluotą techninę užduotį: I laparoskopas; II instrumentų rinkinys laparoskopinėms operacijoms; III laringoskopų rinkinys; IV chirurginių instrumentų rinkinys. Taigi minėto reikalavimo rinktis tiekėją bent iš trijų lygiaverčių nei pagal visą techninę užduotį, nei pagal atskiras jos pozicijas (pasiūlymą dėl I laparoskopas; II instrumentų rinkinys laparoskopinėms operacijoms; III laringoskopų rinkinys pateikė ir UAB „Spektramed“) pareiškėjas neįvykdė. Pažymėtina, jog iš jo minimos Pirkimų tvarkos aprašo 20 punkto nuostatos, kad konkursas laikomas įvykusiu, jei yra gautas bent vienas projekto vykdytojo ir (arba) partnerio nustatytus minimalius reikalavimus atitinkantis tiekėjo pasiūlymas, eksplicitiškai išplaukia, jog ji taikoma tik perkant konkurso būdu. Nepaisydama nurodytos faktinės aplinkybės Agentūra pripažino, kad 30 000 Lt suma chirurginių instrumentų rinkiniui įsigyti yra tinkamos finansuoti išlaidos ir dėl to ginčas nevyksta. Kita vertus, 241 736,59 Lt sumą, apskaičiuotą kaip UAB „Medicinos strategija“ ir UAB „Spektramed“ pasiūlymų pagal I–III pozicijas kainų skirtumas, Agentūra nurodė išieškoti.

Pirkimų tvarkos aprašo 5 punkte įtvirtinta, kad projekto vykdytojas ir (arba) partneris pirkimus turi vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis ir pirkimo rezultatas – įsigytų prekių, paslaugų ar darbų kainos – neviršytų analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinių rinkos kainų. Šį teisinį reguliavimą aiškindama sistemiškai su nustatytuoju Pirkimų tvarkos aprašo 17 punkte, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apie vidutinę rinkos kainą kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti sprendžiama išanalizavus gautus tris ar daugiau tiekėjų pasiūlymus, atitinkančius projekto vykdytojo nustatytus minimalius reikalavimus.

Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad nei pareiškėjas, tinkamai laikydamasis nustatytų pirkimo procedūrų, nei trečiasis suinteresuotas asmuo, prieš vertindamas UAB „GK klinika“ ir UAB „Medicinos strategija“ sandorį (2011 m. vasario 8 d. medicininės įrangos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2011-1), nesurinko pakankamai duomenų, t. y. pats neapklausė kitų ūkio subjektų, prekiaujančių analogiška įranga, kurie pakankamai objektyviai atspindėtų 2011 m. pirmą ketvirtį rinkoje vyravusias tendencijas. Todėl Agentūros išvada, kad UAB „Medicinos strategija“ nustatyta kaina chirurginių instrumentų rinkiniui buvo artima vidutinei, o kitoms prekių grupėms – padidinta, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra dviprasmiška, nes pirmuoju atveju duomenų palyginimui iš viso nebuvo gauta ir pažeidimas nenustatytas, o antruoju remtasi subjektyvia prielaida, kad UAB „Spektramed“ kainos yra sąžiningesnės nei UAB „Medicinos strategija“. Taigi nors laparoskopo, instrumentų rinkinio laparoskopinėms operacijoms, laringoskopų rinkinio ir chirurginių instrumentų rinkinio įsigijimą UAB „GK klinika“ organizavo vienu pirkimu, Agentūra, atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą, savo iniciatyva jį dirbtinai išskaidė į atskiras dalis, kas lėmė pirkimo rezultatų, pasiektų tapačiomis sąlygomis, nevienodą (prieštaringą) įvertinimą.

Pagal Pirkimų tvarkos aprašo 42 punktą, įtarusi tvarkos apraše nustatytų reikalavimų pažeidimą arba įtarusi ir (ar) nustačiusi, kad sutarties su tiekėju kaina neatitinka analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinės rinkos kainos, įgyvendinančioji institucija turi teisę iš projekto vykdytojo ir (arba) partnerio reikalauti papildomų pagrindimo dokumentų ir (ar) atlikti rinkos kainų patikrinimą. Įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi išlaidų tinkamumo taisyklių 19.8.1 punkte išdėstytomis nuostatomis, rinkos kainą viršijančią išlaidų dalį turi teisę pripažinti finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis.

Kaip matyti iš Agentūros 2011 m. rugsėjo 22 d. rašto ir Įsakymo Nr. V-62 turinio, UAB „GK klinika“ pažeidimo esmę sudaro Pirkimų tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punktų, kuriuose įtvirtinti pagrindiniai pirkimų principai ir procedūros, nesilaikymas. Šių imperatyvių reikalavimų pažeidimas yra pagrindas abejoti pirkimu ab initio.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje principas non reformatio in peius yra suprantamas kaip draudimas priimti sprendimą besiskundžiančios šalies nenaudai, išskyrus įstatyme nustatytas šio principo taikymo išimtis. Non reformatio in peius principas apskundimo procese yra vienas iš fundamentalių proceso principų. Besiskundžiančiam subjektui nenaudingo sprendimo priėmimu reikėtų pripažinti tokį ginčą nagrinėjančio subjekto sprendimą, kuris pablogina besiskundžiančios šalies materialinę teisinę padėtį, pvz., apribojant pripažintą teisę arba nustatant papildomas pareigas, palyginus su apskųstu sprendimu. Sprendimo nenaudingumas turi būti objektyvus, t. y. turi pasikeisti materialinė teisinė besiskundžiančio asmens padėtis, sprendimo nenaudingumas turi būti realus, t. y. turi atsirasti dėl skundą išnagrinėjusios institucijos sprendimo, bet ne dėl galimų jo priėmimo pasekmių (pvz., 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012).

Atsižvelgdamas į tai ir apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad susiklosčius individualiai situacijai, kai įgaliotas viešojo administravimo subjektas galimai neteisingai kvalifikavo projekto vykdytojo padarytą finansavimo ir administravimo sutarties pažeidimą, bet nesant pagrindų grąžinti pažeidimo bylą įgyvendinančiai institucijai, įpareigojant ją pakeisti netinkamų išlaidų sumą, tyrimo apimtį ir turinį, kas iš esmės reikštų skundą padavusio asmens (pareiškėjo) teisinės padėties pabloginimą, teisingumas šioje byloje vykdomas neperžengiant pradinių ginčo ribų. Kadangi, kaip jau buvo konstatuota, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teisminio proceso metu neįrodė, jog 241 736,59 Lt sumą pagrįstai pripažino pareiškėjo įsigytos medicininės įrangos rinkos kainą viršijančia išlaidų dalimi, Įsakymas Nr. V-62 ir jį patikslinęs Įsakymas Nr. V-87 naikinami kaip neteisėti.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumentų, susijusių su Agentūros siūlymo, pateikto vadovaujantis PAFT 197 punktu, privalomumu, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011 yra išaiškinęs, jog ministerija kiekvienu atveju atlieka savarankišką pažeidimo vertinimą ir sprendžia, kiek pagrįstas pateiktas siūlymas. Realizuodama suteiktą diskrecijos teisę priimti galutinį sprendimų, ji nėra ribojama įgyvendinančiosios institucijos siūlymo, tačiau saistoma bendrųjų teisės principų, taip pat VAĮ reikalavimų. Tai, kad pagal PAFT 198 ir 1981 punktų nuostatas ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisinę galimybę nepriklausomai vertinti pažeidimo tyrimo išvadą bei nesutikti su įgyvendinančiosios institucijos sprendimu, ir tai lemia jų kompetenciją priimti galutinį administracinės procedūros sprendimą, sukeliantį pareiškėjui tam tikras teisines pasekmes, pabrėžta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1101/2014.

Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. VAĮ 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Šiuo atveju atsakovas atvirai paaiškino, kad UAB „GK klinika“ taikė finansinę korekciją nepaisydamas Agentūros siūlymo akivaizdaus ydingumo, t. y. veikė netinkamai įgyvendindamas Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo taisyklėmis, PAFT bei kitais norminiais teisės aktais jam suteiktas teises ir nustatytas pareigas.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas palikti galioti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis nepagrįstus Įsakymus, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad už apeliacinį skundą, paduotą elektroninių ryšių priemonėmis, pareiškėjas sumokėjo 37,50 Lt, todėl vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi jam priteistina iš atsakovo 37,50 Lt žyminio mokesčio.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GK klinika“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GK klinika“ skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. V-62 „Dėl pažeidimo, nustatyto įgyvendinant projektą Nr. VP3-2.1-SAM-12-K-01-039 pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Investicijos į privačių asmenų sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. V-87 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. V-62 „Dėl pažeidimo, nustatyto įgyvendinant projektą Nr. VP3-2.1-SAM-12-K-01-039 pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Investicijos į privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą“ pakeitimo“.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GK klinika“ naudai 37,50 Lt (trisdešimt septynis litus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas