AS-502-431-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-431/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00865-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei ir Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) išspręsti ginčą dėl neveikimo ar vilkinimo, pripažinti atsakovo vilkinimą ir / ar neveikimą pagrįstu ir įpareigoti atlikti veiksmus;

2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) kanceliarijos Komunikacijos departamento Priėmimo skyriaus vedėjos 2014 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. S-2014-654 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 1–7 straipsniams, 18, 28, 29 ir 30 straipsniams, ir / ar Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Priėmimo skyriaus vedėjos veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – ir Statutas) 3, 9, 18, 25, 71–73 straipsniams, kitiems įstatymams bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

3) kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J. S. 2014 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. S-2014-953 neprieštarauja Konstitucijos 1–7 straipsniams, 18, 28, 29 ir 30 straipsniams ir / ar Seimo nario J. S. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai, Statuto 3, 9, 18, 25, 71–73 straipsniams, kitiems įstatymams bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

4) kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Seimo pirmininkės L. G. neveikimas ir vilkinimas atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

5) kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. P. neveikimas ir vilkinimas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

6) kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-064-04 neprieštarauja Konstitucijos 1–7 straipsniams, 18, 28, 29 ir 30 straipsniams ir / ar prokurorės veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

7) kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-193-10/2003 (įsigaliojęs poįstatyminis aktas, turintis įstatymo galią) neprieštarauja Konstitucijos 1–7 straipsniams, 18, 28, 29 ir 30 straipsniams ir / ar teisėjos Z. M. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

8) kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja inter alia Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatai: „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuroras“ ir Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies nuostatai: „Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Konstitucijos 105 straipsnyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai (1 dalis), taip pat ar Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja Respublikos Prezidento aktai, Vyriausybės aktai (2 dalis). Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnyje, kuriame įtvirtintos Konstituciniam Teismui žinybingos bylos, nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl: 1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikties Konstitucijai;

2) Respublikos Prezidento aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams;

3) Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas) 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę tik dėl Konstitucijos 105 straipsnyje nustatytų teisės aktų. Taigi nurodytos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatos aiškiai apibrėžia Konstituciniam Teismui žinybingų bylų kategoriją, į kurią nepatenka nė vienas iš pareiškėjo skunde nurodytų atvejų.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas, manydamas, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Šios ABTĮ nuostatos įtvirtina, kad skundo reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra ne materialaus, bet procesinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V.

K. skundo 2–8 reikalavimus formuluoja kaip materialaus pobūdžio, t. y. tokius, kurie, jo manymu, pašalintų galimą teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Seimo, Seimo narių veiklos, susijusios su jų vykdoma parlamentine kontrole, taip pat dėl teismų veiklos vykdant teisingumą, prokuratūros veiklos atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tokio pobūdžio ginčai pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatas administraciniame teisme negali būti nagrinėjami.

III. Pareiškėjas V. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį ir išnagrinėti bylą iš esmės.

Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovai netinkamai įgyvendino viešąjį administravimą, kokybiškai ir išsamiai neišnagrinėjo jo skundų. Seimas, realizuodamas savo konstitucinius įgaliojimus, privalo vykdyti demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: įstatymų leidybos, kontrolės, steigiamąją funkciją, biudžetinę funkciją. Seimas yra įstatymų leidžiamoji valdžia ir negali neatsižvelgti į pažeistas asmens teises ir laisves, privalo užtikrinti konstitucinių teisių apsaugą. Prigimtinės žmogaus teisės yra didžiausia konstitucinė vertybė, todėl pirmosios instancijos teismas jų negalėjo paneigti. Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas, teismai neteisėtai atsisako ginti pareiškėjo ir jo motinos G. K. pažeistas teises, juos diskriminuoja ir psichologiškai kankina, ignoruoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 6, 13, 14 straipsnių nuostatas. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2014 m. vasario 17 d. nutartį, nukrypo nuo ABTĮ 1–5, 110 straipsnių reguliavimo, netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 16 straipsnio bei 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

V. K. nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo svarbą. Kita vertus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 pažymėjo, jog teisė kreiptis į administracinį teismą turi būti realizuojama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl ne bet kuris asmuo ir ne su bet kokiu reikalavimu gali kreiptis į teismą ir reikalauti, kad byla būtų išnagrinėta. Subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Be to, asmuo turi teisę kreiptis į teismą tik tuo atveju, jei jo reikalavimo nagrinėjimas priskirtinas teismų kompetencijai. Ne visi klausimai yra nagrinėjami teismuose, o tik tie, kurie patenka į įstatymu griežtai apibrėžtą teismų kompetenciją.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.). Kadangi administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Kaip matyti iš V. K. skundo pagrindo ir dalyko, pareiškėjas savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą tiesiogiai kildina iš Seimo narių parlamentinės veiklos, bendrosios kompetencijos teismų veiklos vykdant teisingumą ir prokuratūros veiklos organizuojant bei kontroliuojant ikiteisminį tyrimą, kuri expressis verbis įvardyta ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje kaip nepatenkanti į administracinių teismų, t. y. specializuotų teismų, įsteigtų vadovaujantis Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalimi, jurisdikciją. Todėl pirmosios instancijos teismas, skundo priėmimo stadijoje nustatęs, kad pareiškėjo norimo inicijuoti ginčo objektas nėra viešasis administravimas ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje pateiktos sąvokos prasme, 2014 m. vasario 17 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai šį skundą atsisakė priimti. Pažymėtina, jog iš esmės analogiško ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatų, susijusių su Seimo ir Seimo komisijų statusu, aiškinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2014 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-378/2014.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė