Legislator Case Law & Legislation
AS-822-1003-14 AI generated

AS-822-1003-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-822-1003-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. P. A. (I. P. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

AS-822-1003-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas teigė, kad 2014 m. balandžio 18 d. teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo jam nebuvo įteikta tinkamai ir laiku, todėl teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi nepagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS822-1003/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02223-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. P. A. (I. P. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. P. A. 2014 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė atskirąjį skundą kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį; 2) atnaujinti terminą skundo trūkumams šalinti; 3) pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti Migracijos departamentą pratęsti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje bylos nagrinėjimo laikotarpiui.

Pareiškėjas teigė, kad 2014 m. balandžio 18 d. teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo jam nebuvo įteikta tinkamai ir laiku, todėl teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi nepagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ir tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė priimti I. P. A. skundą, išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus. Šios nutarties nuorašai 2014 m. gegužės 23 d. buvo išsiųsti pareiškėjui ir jo atstovui advokato padėjėjui V. P. tais adresais, kurie buvo nurodyti pareiškėjo skunde. Iš AB „Lietuvos pašto“ siuntų paieškos išrašo matyti, kad apie registruotos pašto siuntos RN950602555LT gavimą pareiškėjas buvo informuotas paliekant jam pranešimą jo korespondencijos dėžutėje (b. l. 13), tačiau pareiškėjas siuntos neatsiėmė (b. l. 41–42). Nutartis pareiškėjos atstovui grįžo neįteikta nurodant neįteikimo priežastį – „Persikraustė“ (b. l. 14).

Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas laikėsi procesinių dokumentų įteikimo tvarkos, tuo tarpu ir pareiškėjas ir jo atstovas pažeidė byloje dalyvaujančių asmenų pareigą nurodyti adresą, kuriuo jiems turi būti siunčiami procesiniai dokumentai (ABTĮ 77 str. 1 d.). Be to, pareiškėjas jau ne pirmą kartą šioje byloje neatsiėmė jam jo paties adresu siųstų procesinių dokumentų (b. l. 14). Įvertinęs tokį pareiškėjo ir jo atstovo elgesį sprendžiant skundo priėmimo klausimą, bei atsižvelgęs į tai, kad atskirasis skundas dėl 2014 m. gegužės 21 d. nutarties paduotas praėjus beveik dviems mėnesiams nuo jos išsiuntimo pareiškėjui ir jo atstovui, teismas padarė išvadą, kad terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas, todėl jį priimti atsisakė ir nutarė grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (pvz., 2014 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-756/2014), pažymėjo, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalimi, spręstinas tik priėmus skundą, todėl skundą laikant nepaduotu pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimą nėra.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį, atnaujinti terminą skundo trūkumams šalinti ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Migracijos departamentą pratęsti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje bylos nagrinėjimo laikotarpiui.

Pareiškėjas teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį formaliai įvertino bylos aplinkybes bei formaliai rėmėsi įstatyme numatytų terminų privalomumu. Teismas nesigilino į bylos faktines aplinkybes, pirminio skundo turinį ir esmę, jo ypatumus, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino trūkumams šalinti atnaujinimo, taip užkirsdamas pareiškėjui teisę į teisminę gynybą. Vien tas faktas, kad pareiškėjas sąžiningai tikėdamas, jog jo skundas priimtas ir dėl to į teismą kreipęsis informacijos apie bylos eigą suteikimo praėjus 2 mėnesiams, šioje situacijoje, atsižvelgiant į ginamos vertybės – prigimtinės teisės į gyvybę – svarbą, neturėtų būti vertinamas pareiškėjo nenaudai. Pareiškėjas pažymi, kad 2014 m. gegužės 26 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė į bylą papildomus dokumentus, tačiau jokio pranešimo iš teismo, kad jo skundas yra laikomas nepaduotu ir grąžintas negavo. Teismas pripažino, kad 2014 m. gegužės 21 d. nutartis siųsta pareiškėjo atstovui grįžo neįteikta. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į susiklosčiusios situacijos ypatybes, pareiškėjo teismui pareikto skundo esmę (dėl prieglobsčio suteikimo), nepagrįsta ir neprotinga prioritetą teikti teisinių santykių stabilumui, o ne prigimtinių žmogaus teisių apsaugai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nustatęs, kad praleistas atskirojo skundo padavimo terminas (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 2 dalimi, atskirieji skundai paduodami ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo, o jeigu skundžiama nutartis priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, septynių dienų terminas skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos.

Pažymėtina, kad vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data).

Nustatyta, kad nepriimtas pareiškėjo 2014 m. liepos 17 d. atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą nutarta laikyti nepaduotu, pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus 2014 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per nustatytą terminą (iki 2014 m. gegužės 2 d.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis 2014 m. gegužės 23 d. buvo išsiųsta pareiškėjui ir jo atstovui advokato padėjėjui V. P. pareiškėjo skunde nurodytais adresais. Iš AB „Lietuvos pašto“ siuntų paieškos išrašo matyti, kad registruotos pašto siuntos RN950602555LT nepavyko pristatyti pareiškėjui į namus ir apie jos gavimą pareiškėjas buvo informuotas paliekant jam pranešimą jo korespondencijos dėžutėje (b. l. 13), tačiau pareiškėjas siuntos neatsiėmė (b. l. 41–42). Nutartis pareiškėjo atstovui grįžo neįteikta nurodant neįteikimo priežastį – „Persikraustė“ (b. l. 14).

Skundą dėl 2014 m. gegužės 21 d. nutarties pareiškėjas teismui pateikęs 2014 m. liepos 17 d. termino šiam skundui paduoti atnaujinti neprašė. Nurodė, kad apie skundžiamą 2014 m. gegužės 21 d. nutartį skundą laikyti nepaduotu bei 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria nustatyti jo skundo trūkumai, sužinojo tik tiesiogiai kreipęsis į teismą po 2 mėnesių, siekdamas pasidomėti bylos eiga. Mano, kad atsižvelgiant į administracinių bylų nagrinėjimo trukmę, toks terminas negali būti laikomas neprotingu.

Nesutikdamas su teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2014 m. liepos 17 d. paduotą atskirąjį skundą, pareiškėjas teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nutartis dėl trūkumų šalinimo jam nebuvo įteikta laiku, bei mano, kad pareiškėjo skundo pobūdis (ginčas dėl prieglobsčio nesuteikimo) yra pakankama priežastis, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, praleistą skundo padavimo terminą atnaujinti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (LVAT 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).

Iš pareiškėjo 2014 m. liepos 17 d. atskirojo skundo turinio darytina išvada, kad pakankamu pagrindu termino atnaujinimui jis laiko paduoto skundo pobūdį (ginčas dėl prieglobsčio nesuteikimo), teigdamas, kad būtų nepagrįsta ir neprotinga prioritetą suteikti teisinių santykių stabilumui, o ne prigimtinių žmogaus teisių apsaugai. Tačiau pareiškėjas nepaaiškina, kodėl nei jis, nei jo atstovas neatsiėmė jiems teismo siųstų dokumentų.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.) (2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra atstovaujamas advokato – profesionalaus teisininko, kuriam yra žinomi procesinių veiksmų atlikimo terminai. Be to, pažymėtina, kad asmuo, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, turi būti aktyvus, atidus ir rūpestingas. Vadovaujantis ABTĮ 53 straipsnio 3 dalies nuostatomis, proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Nei pareiškėjas nei jo atstovas apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą teismo neinformavo, nors tokia pareiga įstatyme numatyta, kitų priežasčių, dėl kurių ne pirmą kartą neatsiėmė jiems teismo siųstų dokumentų nenurodė, atsiimti teismo dokumentus pareiškėjo atstovas atvyko tik po 2 mėnesių, nors, kaip nurodyta pareiškėjo 2014 m. liepos 17 d. atskirajame skunde, 2014 m. gegužės mėnesį Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo kelis šio pareiškėjo skundus, kuriuos paduodant jam atstovavo tas pats atstovas.

Atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai negali būti pripažinti svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis, kitų priežasčių, kurios sukliudė konkrečiu nagrinėjamu atveju laiku paduoti atskirąjį skundą, pareiškėjas nenurodė, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nepagrindė atskirojo skundo padavimo termino praleidimo, atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nemato pagrindo atnaujinti atskirojo praleisto skundo padavimo termino.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014 m. liepos 18 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties, pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 3 dalimi spręstinas tik priėmus skundą, todėl šis prašymas nenagrinėtinas. Pagrindų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad pareiškėjui nėra užkirstas kelias kreiptis gynybos į teismą. Siekdamas tinkamai realizuoti šią savo teisę, pareiškėjas gali paduoti pirmos instancijos teismui naują, Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą kartu su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu atnaujinti praleistą terminą šiam skundui paduoti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo I. P. A. (I. P. A.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė