AS-756-773-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-773/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02065-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.3, 63.3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Laimės Baltrūnaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Č. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl termino atnaujinimo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. Č. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2014 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (6.5)-I-2391 „Dėl 2014 m. vasario 11 d. prašymo“; 2) atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti; 3) įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjos L. Č. 2014 m. vasario 11 d. prašymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjos L. Č. skundą priėmė nagrinėti.

Teisme 2014 m. gegužės 14 d. gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame reiškiami tokie reikalavimai: 1) panaikinti Fondo valdybos 2014 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (6.5)-I-2391 „Dėl 2014 m. vasario 11 d. prašymo“; 2) atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti; 3) priteisti L. Č. 7 098,88 Lt neišmokėtą pensijos dalį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi (b. l. 32–33) atsisakė priimti pareiškėjos L. Č. patikslintą skundą, nutarčiai įsiteisėjus, patikslintą skundą grąžino pareiškėjos atstovei.

Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnį, pareiškėjas turi teisę tikslinti ir keisti skundo pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.

Teismui pateiktame patikslintame skunde pareiškėja reiškia vieną naują reikalavimą, t. y. prašo teismą priteisti jai dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką – 7 098,88 Lt.

Teisė tikslinti skundą įtvirtinta ABTĮ 52 straipsnyje, tačiau sprendžiant patikslinto skundo, kuriame keliami nauji skundo reikalavimai, priėmimo klausimą vadovaujamasi ABTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis skundų priėmimą, t. y. yra vertinama, ar teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, ar nėra ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisę kreiptis į administracinį teismą ribojančių prielaidų ir sąlygų. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundams dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų. Nurodytos nuostatos įtvirtina, kad pareiškėjo keliamam ginčui įstatymas nustato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013, 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-800/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS52O-789/2013).

Teismui pateikti duomenys tvirtina, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškėjos 2014 m. vasario 11 d. prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo pagal kompetenciją nagrinėti persiuntė privalomai ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai – Fondo valdybai. Pastaroji 2014 m. kovo 14 d. sprendime Nr. (6.5)-I-2391 konstatavo, kad pareiškėja praleido iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą trejų metų terminą teritorinio skyriaus sprendimui apskųsti, todėl pareiškėjos prašymą nagrinėti atsisakė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja dėl reikalavimo priteisti 7 098,88 Lt neišmokėtą pensijos dalį nėra pasinaudojusi privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi ir 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, tokie reikalavimai tiesiogiai teismui negali būti reiškiami, todėl šią patikslinto skundo dalį atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Patikslintame skunde pareiškėja taip pat prašo panaikinti Fondo valdybos 2014 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (6.5)-I-2391 „Dėl 2014 m. vasario 11 d. prašymo“ ir atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti. Nustatyta, kad teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi analogiško pobūdžio reikalavimus yra priėmęs nagrinėti teisme. Patikslintame skunde išdėstytos tapačios ginčijamo sprendimo neteisėtumą pagrindžiančios aplinkybės, t. y. skundo teisinis ir faktinis pagrindas nėra keičiamas. Atsižvelgiant į tai, šią pareiškėjos patikslinto skundo dalį atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu (teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

III. Pareiškėja L. Č. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 35–36), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį ir priimti jos patikslintą skundą. Pareiškėjos manymu, ji yra pasinaudojusi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, nes reikalavimas išmokėti 7 098,88 Lt neišmokėtą senatvės pensijos dalį jau buvo reikštas Fondo valdybos Vilniaus skyriui, kuris šį prašymą persiuntė nagrinėti Fondo valdybai, o Fondo valdyba priėmė ginčijamą 2014 m. kovo 14 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos L. Č. patikslintą skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 bei 5 punktų pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčas byloje kilo dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad su skundu, kuriuo prašė išmokėti jai už 2010-2011 metus neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį į Fondo valdybos Vilniaus skyrių pareiškėja kreipėsi 2014 m. vasario 11 d. (b. l. 19). Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014 m. vasario 13 d. raštu Nr. (10.1)3 19215 (b. l. 20) pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai. Fondo valdyba 2014 m. kovo 14 d. raštu Nr. (6.5)I-2391 (b. l. 21–22) atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. vasario 11 d. skundą, nes praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytas 3 metų terminas. Šiuo raštu Fondo valdyba pareiškėją informavo, jog jeigu ji iki 2014 m. kovo 28 d. pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti praleistą terminą, skundo priėmimo klausimas bus nagrinėjamas iš naujo. Duomenų, kad pareiškėja būtų minėtus įrodymus pateikusi bei pakartotinai kreipusis į Fondo valdybą, byloje nėra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama ir suvienodindama administracinių teismų praktiką Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti Fondo valdybai, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Tai, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patvirtino ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo ir tai, jog tiek Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio, tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką – t. y. skundai turi būti paduodami Fondo valdybai, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, o ne Fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu atveju, kai pareiškėjas kreipiasi pirma į Fondo valdybos teritorinį skyrių, o tik vėliau į Fondo valdybą, laikoma, jog kreipimosi į Fondo valdybos teritorinį skyrių diena yra kreipimosi į Fondo valdybą diena.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija pritaria Vilniaus apygardos administracinio teismo argumentams, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami Fondo valdybai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kaip matyti, pareiškėja, 2014 m. vasario 11 d. kreipdamasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių (Fondo valdyba šią datą laikė kreipimosi į Fondo valdybą diena ir į ją atsižvelgė skaičiuodama 3 metų terminą), pradėjo šią procedūrą, tačiau pareiškėjos ir Fondo valdybos ginčas dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nebuvo peržiūrėtas iš esmės. Fondo valdyba 2014 m. kovo 14 d. raštu Nr. (6.5)I-2391 aiškiai nurodė, kad nenagrinėja jai pateikto skundo dėl neteisėtai sumažintos senatvės pensijos dalies grąžinimo pareiškėjai, šį atsisakymą pagrįsdama Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu. Dėl įvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti, jog pareiškėja L. Č. ginčo klausimu sėkmingai pasinaudojo privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą priteisti jai 7 098,88 Lt neišmokėtą pensijos dalį, nes pareiškėja nesilaikė nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Kadangi pareiškėjos patikslintame skunde išdėstyti reikalavimai panaikinti Fondo valdybos 2014 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (6.5)-I-2391 „Dėl 2014 m. vasario 11 d. prašymo“ ir atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi jau yra priimti nagrinėti (ir šių reikalavimų atžvilgiu, tiek skundo, tiek patikslinto skundo teisinis ir faktinis pagrindas liko toks pats), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šią patikslinto skundo dalį ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bylos aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimą ir jo priėmimą, dėl to priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos L. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Laimė Baltrūnaitė