2K-185/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-185/2014

Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02728-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kurio G. Z. (ankstesnės pavardės J., P.) nuteista pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „M. C.“ turto įgijimo apgaule) – 20 parų arešto;

182 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „M. F.“ turto įgijimo apgaule) – 20 parų arešto;

22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti UAB „M.“ turtą apgaule) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „M. C.“ turto įgijimo apgaule) – 20 parų arešto;

182 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „M. F.“ turto įgijimo apgaule) – 20 parų arešto;

182 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „F.“ turto įgijimo apgaule) – 20 parų arešto;

182 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „F.“ turto įgijimo apgaule) – 20 parų arešto;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S.“ turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti UAB „M. F.“ turtą apgaule) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti UAB „A. C.“ turtą apgaule) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „V. S.“ turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „M. C.“ turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „M.“ turto įgijimo apgaule) – 20 parų arešto;

22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti UAB „S. I.“ turtą apgaule) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti UAB „P. Š.“ turto įgijimo apgaule) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „B. P.“ turto įgijimo apgaule) – 20 parų arešto;

22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti UAB „L. I.“ turtą apgaule) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti UAB MC.) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „F.“ turto įgijimo apgaule) – 20 parų arešto;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S. K.“ turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti UAB „P. I. G.“ turtą apgaule) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „F.“ turto įgijimo apgaule) – 20 parų arešto;

22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti UAB „H. K.“ turtą apgaule) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti UAB „K.“ turtą apgaule) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti UAB „M. K.“ turtą apgaule) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

300 straipsnio 1 dalį – 9 devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

302 straipsnio 1 dalį (dėl R. P. dokumento pagrobimo) – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 1 dalį (dėl V. J. turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

214 straipsnio 1 dalį (dėl A. J. ir M. B. elektroninių mokėjimo priemonių, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų neteisėto disponavimo) – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S.“ turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „M. F.“ turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S.“ turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „N.“ turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S. G.“ turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti UAB „M. F.“ turtą apgaule) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „V. S.“ turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti UAB „B. P.“ turtą apgaule) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „M. F.“ turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „4 F.“ turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti UAB „N.“ turtą apgaule) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S.“ turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S. G.“ turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „V. S.“ turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „M. F.“ turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

182 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „M.“ turto įgijimo apgaule) – 20 parų arešto;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „N.“ turto įgijimo apgaule) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, G. Z. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš G. Z. ir R. J. solidariai priteista: E. S. – 420 Lt turtinei žalai atlyginti, Z. M. –1268,95 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, V. J. – 3406,44 Lt turtinei žalai atlyginti, A. J. – 520 Lt turtinei žalai atlyginti, UAB „F.“ – 2120,03 Lt turtinei žalai atlyginti, UAB „4 F.“ – 855,86 Lt turtinei žalai atlyginti, UAB „S.“ – 2910,52 Lt turtinei žalai atlyginti, UAB „M. C.“ – 1116 Lt turtinei žalai atlyginti, UAB „M. F.“ –12 255,40 Lt turtinei žalai atlyginti, UAB „F.“ – 484 Lt turtinei žalai atlyginti, UAB „V. S.“ – 2565,25 Lt turtinei žalai atlyginti, UAB „I. I.“ – 2872,50 Lt turtinei žalai atlyginti, UAB „S. K“ – 6088,15 Lt turtinei žalai atlyginti, UAB „S. G.“ – 1524 Lt turtinei žalai atlyginti, UAB „M.“ –347 Lt turtinei žalai atlyginti.

UAB „M. F.“ iš G. Z. priteista180 Lt proceso išlaidų.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas R. J. ir išteisintas A. O. (A. O.), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis, kuria nuteistosios G. Z. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

G. Z. nuteista už 46 nusikalstamas veikas, padarytas bendrininkaujant su R. J.. Pasinaudodami neteisėtai įgytais kitų asmenų banko elektroninės bankininkystės kortelėmis ir prisijungimo kodais, neteisėtai inicijuodami finansines operacijas, kitų asmenų vardu sudarydami paskolos sutartis su paskolas teikiančiomis įmonėmis ir suklaidindami jas dėl savo tapatybės, G. Z. ir R. J. apgaule užvaldė ar pasikesino užvaldyti iš jų įvairaus dydžio pinigų sumas.

Kasaciniu skundu nuteistoji G. Z. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartį ir paskirti jai švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kasatorė nurodo, kad 2011–2013 m. ji buvo teisiama keturis kartus už vienarūšes nusikalstamas veikas, atliktas 2010–2011 m., paskutiniai trys nuosprendžiai buvo priimami kas mėnesį. Nuteistosios manymu, dirbtinis bylų išskyrimas lėmė tai, kad jai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Jei ji būtų buvusi nuteista ne keliais nuosprendžiais, o vienu, jai, kaip teisiamai pirmą kartą, būtų buvusi paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai formaliai atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nustatytus BK 54 straipsnyje.

Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad dėl menkos gyvenimo patirties ja pasinaudojo buvęs sutuoktinis R. J. privertė paklusti jo valiai, vykdyti nurodymus, dėl baimės ir smurto ji nepajėgusi atsispirti jo įtakai, tačiau šiuo metu santuoka su juo nutraukta, G. Z. sukūrė naują šeimą, dirba ir mokosi. Be to, iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus charakteristikos matyti, kad buvo atliktas OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas ir gauta išvada – 3 balai, t. y. žema rizika, kad probuojamoji ateityje pakartotinai padarys nusikalstamas veikas.

Anot kasatorės, neliko priežasčių, lėmusių padarytas nusikalstamas veikas, nuo 2011 m. pabaigos ji nėra padariusi jokių nusikaltimų, todėl galima padaryti išvadą, kad bausmės paskirtis, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, jau yra pasiekta.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas kasatorei už padarytas nusikalstamas veikas bausmių rūšis ir nustatydamas jų dydį, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Po pirmojo 2011 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo nuteistajai buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis), ji teigiamų išvadų nepadarė ir, praėjus tik dviem savaitėms, padarė naujas analogiškas nusikalstamas veikas. Dėl to kasacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai realią laisvės atėmimo bausmę, visiškai neatsižvelgė į jos elgesį po pirmojo teistumo, jos pastangas pasikeisti, yra nepagrįstas. Ši aplinkybė taip pat paneigia kasacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto ikiteisminių tyrimų skaidymo ir atskirų apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo, nes akivaizdu, jog 2011 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu G. Z. negalėjo būti nuteista už 2011 m. spalio 18 d. padarytas nusikalstamas veikas. Faktinių bylos aplinkybių neatitinka ir kasacinio skundo teiginiai, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, jog nusikalstamas veikas nuteistoji padarė dėl buvusio sutuoktinio R. J. įtakos, bijodama jo smurto. Įvertinęs visas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. Z. nusikalstamas veikas vykdė ne bijodama sugyventinio, o siekdama neteisėtai praturtėti. G. Z. paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota ir nėra aiškiai per griežta, kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo ją švelninti, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 ar 75 straipsnio nuostatas.

Nuteistosios G. Z. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl paskirtos bausmės

Esminis kasacinio skundo argumentas yra tai, kad kasatorė už nusikalstamas veikas, padarytas 2010-2011 m., galėjo būti nuteista ne keliais nuosprendžiais, o vienu, ir tokiu būdu jai, kaip teisiamai pirmą kartą, pagal BK 55 straipsnio nuostatas būtų buvusi paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Šie argumentai iš dalies pagrįsti.

Skirdamas galutinę subendrintą keturių metų laisvės atėmimo bausmę G. Z., teismas atsižvelgė į šias aplinkybes: padarytos 46 nusikalstamos veikos, iš kurių 11 – baudžiamieji nusižengimai, 33 – nesunkūs nusikaltimai, 2 – apysunkiai nusikaltimai; nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia; kaltinamoji yra teista 7 kartus, administracine tvarka nebausta, dirba; nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Galutinės bausmės dydžiui turėjo įtakos ir tai, kad paskirtos bausmės buvo bendrinamos ir su bausmėmis, pakirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai asmeniui per tam tikrą laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas ikiteisminiai tyrimai išskiriami (išskaidomi) į kelis savarankiškus procesus ir už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais. Tačiau tokia teisinė situacija negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis. Taigi bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti to, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė negu ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. 2A-7-6/2013).

Iš Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d., 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendžių matyti, kad šiais nuosprendžiais G. Z. nuteista už vienarūšes nusikalstamas veikas, padarytas 2010-2011 m. Tačiau akivaizdu ir tai, kad jos pirmąją baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme ir net po pirmojo nuosprendžio (2011 m. rugsėjo 30 d.) priėmimo ji tam tikrą laikotarpį vis dar tęsė nusikalstamą veiklą. Šie duomenys paneigia kasatorės teiginius, kad, neatskyrus bylų, bausmė jai galėtų būti skiriama kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, vadovaujantis BK 55 straipsnyje nustatyta taisykle. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios teisinė padėtis vis dėlto buvo pasunkinta dėl to, kad už vienarūšę nusikalstamą veiklą, vykdytą tuo pačiu laikotarpiu, ji nuteista keturiais atskirais nuosprendžiais.

Iš teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad realios laisvės atėmimo bausmės G. Z. skyrimui ir galutinės bausmės dydžio nustatymui turėjo įtakos teistumų skaičius. Bausmės skyrimo motyvuose teismas nurodė, kad G. Z. teista septynis kartus. Vertindama šią aplinkybę, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į klaidingai nurodytą teistumų skaičių, nes iš teismo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad G. Z. buvo teista tik tris kartus. Be to, iš trijų nuteistosios teistumų, bent du susidarė tik dėl procesų išskaidymo. Ankstesnėse bylose teismai dėl procesų gausos atsiradusių teistumų nevertino nuteistosios nenaudai, be to, pabrėždavo, kad ji nusikalto paveikta R. J. ir kad jos vaidmuo vykdant nusikalstamas veikas nebuvo pagrindinis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamas veikas nuteistoji darė būdama labai jauno amžiaus. Nagrinėjamojoje byloje teismas, skirdamas bausmę, šių aplinkybių nevertino ir neaptarė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat siekiant išvengti dirbtino nuteistosios teisinės padėties pasunkinimo dėl teistumų ir skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo, yra pagrindas sumažinti jai paskirtą galutinę subendrintą bausmę nuo ketverių iki trejų laisvės atėmimo metų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartį.

G. Z. paskirtą galutinę subendrintą bausmę sumažinti iki trejų laisvės atėmimo metų.

Kitų nuosprendžio ir nutarties dalių nekeisti.

Teisėjai Gintaras Goda

Rimantas Baumilas

Olegas Fedosiukas