2K-321/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-321/2014

Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00133-2012-8 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.2.5;

1.1.5.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. G.,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui Jonui Nekrašiui,

asmeniui, kuriam byla nutraukta, A. G.,

jo gynėjui advokatui Sauliui Alisui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. atstovo advokato Jono Nekrašiaus kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 1, 2 dalimis, baudžiamoji byla A. G. nutraukta dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad jis padarė sunkius kūno sužalojimus T. B. ir J. G., įgyvendinęs teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų.

Nukentėjusiojo J. G. atstovavimo išlaidos nepriteistos, jo ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. ir jo atstovo advokato apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkintini, asmens, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. balandžio 12 d., apie 3.42 val., prie naktinio klubo „Martini“, esančio Šiauliuose, Draugystės g. 25, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia dūrė peiliu ne mažiau kaip tris kartus T. B. į kairės pusės krūtinės sritį, padarydamas jam krūtinės kairės pusės tris durtines pjautines žaizdas (vieną kiaurinę su kairiojo plaučio pažeidimu ir dvi nekiaurines), taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. B. sveikatą; po to, 2012 m. balandžio 12 d., apie 3.45 val., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Šiauliuose, prie Trakų g. 24-ojo namo, tyčia peiliu dūrė ne mažiau kaip keturis kartus J. G. į kairę pilvo ir juosmens pusę, padarydamas jam dvi pilvo kairės pusės kiaurines, durtines pjautines žaizdas, kepenų, tuščiosios žarnos pažeidimus, dvi juosmens kairės pusės durtines-pjautines žaizdas, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. G. sveikatą.

Kasaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. atstovas advokatas J. Nekrašius prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus, pripažinti A. G. kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir skirti jam bausmę sankcijos ribose, taip pat priteisti 1155,47 Lt turtinei, 28 900 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 7600 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, nes netinkamai pritaikytas ir aiškintas baudžiamasis įstatymas (BK 28 straipsnis), nukrypta nuo susiklosčiusios teismų praktikos.

Pagal BK 28 straipsnį būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra pavojingi. Žalos padarymas užpuolikui pripažįstamas teisėtu tik tais atvejais, kai ji padaroma laikantis tam tikrų reikalavimų. Šie reikalavimai susiję su kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimąsi apibūdina trys sąlygos: kėsinimosi pavojingumas, akivaizdumas ir realumas. Gynėjas pažymi, kad vertinant būtinąją gintį turi būti itin kruopščiai nustatomos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingai nustatytos šios aplinkybės lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą.

Kasatorius mano, kad A. G. netinkamai įvertino situaciją, nes J. G. nesikėsino į A. A. sveikatą, jis tiesiog norėjo sulaikyti A. A., kaip iš pirmesnio nusikaltimo vietos pabėgusį asmenį, svarbų liudytoją. Pagal BK 29 straipsnį J. G. galėjo taip pasielgti tam, kad atvykusiai policijai būtų lengviau išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Tokiomis aplinkybėmis J. G. galėjo panaudoti jėgą ir nesunkiai sutrikdyti A. A. sveikatą, tačiau to nepadarė. Tai, kad J. G. prieš A. A. nenaudojo jokios jėgos, yra įrodyta, nustatyta, kad jie tik tampėsi tarpusavyje. Besistumdančius A. A. ir J. G. išskyrė du apsaugos darbuotojai, vienas apsauginių nustūmė A. A. toliau nuo J. G., o kitas laikė apkabinęs J. G., todėl jokie pavojingi ir realūs veiksmai A. A. sveikatai ir gyvybei negrėsė. A. G. pribėgęs ir neįspėjęs tyčia dūrė peiliu J. G. ne mažiau kaip keturis kartus į kairę pilvo ir juosmens pusę, taip sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą. Kasatoriaus teigimu, išanalizavus šią situaciją, galima teigti, kad A. G. padarė žalą J. G., neprasidėjus ir tiesiogiai negresiant pavojingam kėsinimuisi. Akivaizdu, kad A. G., būdamas rūpestingas, turėjo ir galėjo teisingai suvokti įvykio aplinkybes ir išvengti tariamos ginties ir žalos, todėl jo veiksmai prieš nukentėjusįjį laikytini nusikaltimu – sunkiu sveikatos sutrikdymu (BK 135 straipsnis).

Gynėjo manymu, abiejų instancijų teismai nepagrįstai konstatavo, kad būtinajai ginčiai A. G. panaudojo tinkamas gynybos priemones – peilį. Pagal teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93/1998 ir apeliacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-408/2006), prieš suduodamas smūgį peiliu A. G. turėjo įspėti J. G., kad panaudos peilį, jeigu jis nenutrauks smurto veiksmų prieš A. A. (buvo tamsu ir niekas negalėjo pastebėti, kad A. G. turėjo peilį), ir tik jeigu J. G. būtų nepaklausęs, A.

G. būtų turėjęs galimybę gindamas A. A. jį panaudoti, tačiau ir tai nebūtų galėjęs tiek daug kartų durti peiliu nukentėjusiajam į tokias svarbias gyvybei vietas, nes tokie sužalojimai labai pavojingi ir sukelia didelę žalą. Kasatoriaus manymu, A. G. neteisingai teigia, kad buvo būtinosios ginties situacija ir jis galėjo panaudoti peilį. Iš byloje nustatytos ir kaltinamajame akte aprašytos situacijos matyti, kad abiejų instancijų teismai padarė nepagrįstas išvadas, jog dėl didelio sumišimo ir išgąsčio A. G. neatsako pagal jam inkriminuotą veiką, nes jis padarė žalą nukentėjusiajam J.

G. neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Neteisingi teismų argumentai, kad A. G. nesuprato savo atliekamų veiksmų prieš J. G., nes, durdamas peiliu, buvo labai sumišęs ir išsigandęs. Priešingai – A. G. nebuvo sutrikęs ir numatė galimybę, kad jam gali tekti panaudoti peilį, nes, dar būdamas klube, tik prasidėjus ginčui tarp dviejų grupių, paprašė draugo duoti peilį. Tai rodo, kad, abiem grupėms išėjus iš klubo ir apsižodžiavus, A. G. galėjo suprasti, kad po apsižodžiavimo gali prasidėti muštynės, juolab kad abiejų konfliktuojančių pusių jaunuoliai buvo išgėrę.

Kasatoriaus manymu, A. G. sunkiai sutrikdė J. G. sveikatą veikdamas tiesiogine tyčia, tai patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, kad A. G. gynyba ir veiksmai aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Jis puikiai matė, kad J. G. laikė apkabinęs apsauginis, o A. A. buvo nustumtas toliau kito apsauginio ir joks pavojus A. A. negrėsė, be to, įrodyta, kad J. G. nenaudojo jokio smurto prieš A. A. (Šiaulių apylinkės prokuratūros 2013 m. vasario 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-054-12 J. G. nutrauktas, nenustačius jo veikoje nusikaltimo sudėties), todėl A.

G. nebuvo jokios būtinosios ginties situacijos ir ginti A. A. nereikėjo, tačiau to nepaisydamas jis, būdamas išgėręs, dūrė peiliu ne mažiau kaip keturis kartus beginkliui J. G. į kairę pilvo ir juosmens pusę, numatydamas, kad bus sunkiai sutrikdyta J. G. sveikata arba kad šie veiksmai sukels net mirtį, ir tokių padarinių norėjo.

Taip pat, kasatoriaus manymu, labai svarbus momentas, įrodantis, kad A. G. nebuvo pakankamai sumišęs ir išsigandęs, yra tai, jog po suduotų keturių smūgių peiliu J. G., jis numetė peilį į šoną, taip stengdamasis paslėpti savo nusikaltimą, ir po įvykio, kai vienas apsauginių sulaikė A. G. nusikaltimo vietoje ir jo, koja primynusio peilį, paklausė, kieno čia peilis, šis, atsakė, kad jis nieko nepadarė ir peilis yra ne jo. Iš šios situacijos akivaizdu, kad A. G. tikrai nebuvo sumišęs ir išsigandęs, bet priešingai – suvokė ką daro, ką padarė ir stengėsi paslėpti nusikaltimo įrankį.

Kasatorius nurodo, kad A. G. savo kaltės teisminio nagrinėjimo metu neneigė, iš dalies atlygino J. G. padarytą neturtinę žalą (1100 Lt), siekė susitaikyti ir atlyginti padarytą žalą civiliniams ieškovams J. G. ir T. B.

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų

Kasaciniame skunde reiškiami prašymai priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir patenkinti civilinį ieškinį negali būti tenkinami vien dėl tos priežasties, kad tokių sprendimų priėmimas, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, BPK nenumatytas. Kasacinės instancijos teismas gali priimti vieną iš BPK 382 straipsnyje numatytų nutarčių. Nustatęs, kad kasacine tvarka apskųsti sprendimai nutraukti baudžiamąjį bylą bei civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą yra priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ar padarius esminių BPK pažeidimų, kasacinės instancijos teismas turėtų priimti nutarti perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose būtų netinkamai taikytos BK nuostatos ar padaryti BPK pažeidimai, todėl pagrindo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl BK 28 straipsnio taikymo yra teisingos, susiformavusiai teismų praktikai jos neprieštarauja. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teisės taikymo aspektu kasacine tvarka bylos faktinės aplinkybės iš naujo nėra nustatinėjamos. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo yra nagrinėjami, atsižvelgiant į ankstesnėse proceso stadijose nustatytas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Byloje nustatytos 2012 m. balandžio 12 d. įvykusio konflikto aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. G. veikė būtinosios ginties situacijoje. Atsižvelgiant į byloje nustatytas konflikto kilimo priežastis ir jo vystymosi eigą nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad kėsinamasis, nuo kurio gynėsi A. G., nebuvo nei pavojingas, nei akivaizdus, nei realus. Kasatoriaus teiginiai, kad J. G. nesikėsino į A. A. sveikatą, o norėjo jį sulaikyti, reiškia, kad kasatorius, nenurodydamas jokių pažeidimų, padarytų nustatant bylos aplinkybes, tiesiog nesutinka su teismų nustatytais faktais. Minėta, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos, todėl tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai neįeina į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas.

Kasaciniame skunde minint teismų praktikos pavyzdžius nurodomi argumentai, kad peilis būtinosios ginties situacijoje gali būti naudojamas apsiginti, jei prieš tai buvo įspėta apie peilio naudojimą, yra neteisingi. Tai, ar besiginantis asmuo elgėsi tinkamai, ar buvo naudojami tinkami gynybos būdai, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama atskirai, įvertinus įvykio aplinkybes. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas A. A. užpuolimo aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad pavojingą kėsinimąsi A. G. privalėjo bandyti nutraukti, pasakydamas, jog jis gynybai panaudos peilį.

Konstatuojant, kad teismų išvada, jog A. G. veikė būtinosios ginties situacijoje, yra teisinga, kartu paneigiami ir kasacinio skundo argumentai dėl tiesioginės tyčios buvimo A. G. veiksmuose. Nėra pagrindo sutikti ir su kasatoriaus reiškiama kritika byloje ištirtais įrodymais pagrįstai teismų išvadai dėl A. G. sumišimo ir išgąsčio. Kasaciniame skunde nenurodoma, kad darant šią ir kitas išvadas būtų padaryta kokių nors esminių BPK pažeidimų.

Kasaciniame skunde aprašomas A. G. elgesys tuoj pat po įvykio ir teismo proceso metu, jo siekis susitaikyti nėra pagrindas konstatuoti, kad A. G. neveikė būtinosios ginties situacijoje. Sprendžiant, ar buvo veikiama būtinosios ginties situacijoje, pirmiausia vertinamas konflikto metu dalyvavusių asmenų elgesys, o ne jų vėlesni poelgiai.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

BPK nenumato, kad asmens, kuriam byla nutraukta, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti valstybinio kaltinimo tvarka nagrinėtose bylose galėtų būti priteisiamos iš nukentėjusiojo, todėl byloje pareikštas A. G. prašymas dėl atstovavimo išlaidų išieškojimo negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. atstovo advokato Jono Nekrašiaus kasacinį skundą.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Albinas Sirvydis

Gintaras Goda