2K-188/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-188/2014

Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00657-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.2;

1.2.14.5.1;

1.2.29.1;

2.1.7.4.4;

2.2.4.3;

2.4.6.1.2;

2.4.5.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,

įtariamiesiems D. I., G. L.,

jų gynėjui advokatui Dominykui Varnui,

civilinio ieškovo atstovui advokatui Domantui Skebui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Loretos Šimkuvienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutarties, kuria, iš dalies patenkinus nuteistųjų D. I. ir G. L. gynėjo advokato Dominyko Varno apeliacinius skundus, Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla perduota prokurorui.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendžiu buvo nuteisti:

D. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 5200 Lt (40 MGL) dydžio bauda, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 3900 Lt (30 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus jas apimant, galutinė subendrinta bausmė paskirta 5200 Lt (40 MGL) dydžio bauda, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

` G. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus jas apimant, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priteista iš D. I. ir G. L. solidariai UADB „Ergo Lietuva“ 1815 Lt.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, įtariamųjų ir jų gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, civilinio ieškovo atstovo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

D. I. ir G. L. buvo nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. vasario 8 d., apgaule savo naudai siekdami įgyti turtinę teisę – 4339,16 Lt ADB „Ergo Lietuva“ draudimo išmoką, D. I. ADB „Ergo Lietuva“ pranešime dėl eismo įvykio, o G. L. pretenzijoje dėl eismo įvykio, abu eismo įvykio deklaracijoje įrašė melagingas žinias dėl neįvykusio eismo įvykio 2012 m. vasario 7 d., 17.05 val., Kaune, V. Putvinskio ir A. Mickevičiaus gatvių sankirtoje, kurio metu neva buvo apgadintas D. I. automobilis „VW Golf“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir G. L. automobilis BMW 520 (valst. Nr. duomenys neskelbtini), taip suklastojo dokumentus – ADB „Ergo Lietuva“ pranešimą, pretenziją ir eismo įvykio deklaraciją ir šiuos dokumentus pateikė ADB „Ergo Lietuva“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes ADB „Ergo Lietuva“ draudimo išmokos neišmokėjo, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Kasaciniu skundu Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė Loreta Šimkuvienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 2 dalis).

Prokurorė pažymi, kad vieną esminių BPK pažeidimų, nulėmusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimą ir bylos perdavimą prokurorui, apeliacinės instancijos teismas nurodė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies surašymą. Pasak šio teismo, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad D. I. ir G. L. padarė nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, nenurodė privalomų nurodyti šių nusikalstamų veikų požymių, t. y. neįvardijo, kokie duomenys konkrečiai buvo nurodyti melagingai klastojamuose dokumentuose (BK 300 straipsnio 1 dalis), taip pat kuo pasireiškė apgaulė nuteistųjų veiksmuose kėsinantis sukčiauti (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), be to, savo išvadas grindė prieštaringa specialisto išvada ir jo apklausa, nuosprendyje teigdamas, jog specialisto išvada vertinama kartu su kitais įrodymais.

Prokurorė teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose D. I. ir G. L. suprato jiems pareikštą įtarimą, jų gynėjas apeliaciniame skunde prašė D. I. ir G. L. išteisinti. Nusikalstamų veikų aplinkybės aprašytos lakoniškai, aiškiai – D. I. ir G. L. pateikė draudimo bendrovei duomenis, surašė dokumentus apie iš esmės nebūtą, išgalvotą eismo įvykį. Tą patvirtino specialisto išvada. Pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus apeliacinės instancijos teismas privalėjo ištaisyti pats bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka. Nustatęs esminį BPK 305 straipsnio reikalavimų pažeidimą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, apeliacinės instancijos teismas turėjo ištaisyti šią klaidą panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas), jį surašyti laikantis BPK 331 straipsnio l dalyje nustatytų taisyklių, t. y. nurodyti įrodytomis pripažintų D. I. ir G. L. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Prireikus, šios instancijos teismas galėjo pakartotinai ištirti įrodymus, apklausti specialistą, paskirti ekspertizę (BPK 284, 286 straipsniai). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo naikinti nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui. Padarydamas nepagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šios instancijos teismas pats padarė esminius BPK pažeidimus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, taip iš esmės neišnagrinėdamas apeliacinio skundo.

Kasacinis skundas tenkintinas

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos.

Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas).

Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas, kurių padarymu jie kaltinami. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2011).

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad suformuluotame kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyti privalomi nurodyti BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstant veikas, kurios pripažintos įrodytomis, yra nurodyti visi esminiai nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymiai. Nėra pagrindo išvadai, kad buvo suvaržytos kaltinamųjų teisės žinoti ir suprasti, kuo jie yra kaltinami. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad bylos ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji D. I. ir G. L., pateikus jiems susipažinti bylos medžiagą, prašymų ar pageidavimų dėl ikiteisminio tyrimo nepareiškė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme D. I. ir G. L. papildymų dėl bylos proceso metu gautų duomenų nepateikė ir prašymų nepareiškė. Jie nurodė, kad, kuo kaltinami, viską aiškiai supranta, kaltais neprisipažįsta.

Vertinant bylos proceso metu surinktus įrodymus pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistųjų gynėjo apeliacinį skundą, nusprendė neatlikti įrodymų tyrimo. Tai rodo, kad teismui nekilo esminių abejonių ir neaiškumų dėl bylos įrodymų. Perduodamas bylą prokurorui apeliacinės instancijos teismas nurodė vieną iš pagrindinių kaltinamojo akto neatitikimų įstatymo reikalavimams – specialisto išvadą, kuria remiamasi kaltinamajame akte, konstatavęs, kad ji neatitinka įstatymo reikalavimų, nes ji gauta nesilaikant nustatytos tvarkos (dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo) ir yra prieštaringa. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bylos proceso metu gauta specialisto V. Mitunevičiaus išvada Nr. MV 2012-19 neatitinka įstatymo reikalavimų. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso įstatymas įtvirtina laisvą įrodymų rinkimo procesą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisiamajame posėdyje nagrinėjo specialisto išvadą, apklausė šią išvadą surašiusį eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją turintį specialistą ir pagrįstai šia išvada rėmėsi nuosprendyje. Bylos procesas pirmosios instancijos teisme vyko laikantis rungimosi principo, kaltinamieji ir jų gynėjas pateikė klausimus specialistui dėl surašytos išvados, į kuriuos jis pateikė argumentuotus atsakymus.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal pateiktą skundą, turi visas procesines teises ir gali naudotis visomis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis priemonėmis patikrinti bylos duomenis, kaip ir pirmosios instancijos teismas. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, todėl, įžvelgęs specialisto išvadoje prieštaravimų ir neaiškumų, apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles, papildomai apklausti išvadą surašiusį specialistą ar paskirti šiuo klausimu ekspertizę arba atlikti kitus reikalingus proceso veiksmus. Todėl pagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, privalėjo ištaisyti juos pats bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka. Nustatęs esminį BPK 305 straipsnio reikalavimų pažeidimą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, apeliacinės instancijos teismas turėjo ištaisyti šią klaidą panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas).

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Dėl to, priimdamas sprendimą naikinti nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Antanas Klimavičius

Alvydas Pikelis