A-134-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-134-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02991-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kaltinėnų parapijos senelių globos namų skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kaltinėnų parapijos senelių globos namai (toliau – ir pareiškėjas, Globos namai) su skundu (I t., b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2013 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. T1-893 „Dėl Kaltinėnų parapijos senelių globos namų įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Tarnybą tenkinti Globos namų 2013 m. vasario 21 d. paraišką patikslinti 2011 m. balandžio 11 d. išduotos asmens sveikatos priežiūros licencijos Nr. 3373 duomenis: veiklos adresą – iš Ligoninės g. 1 į Slėnio g. 3, Kaltinėnų miestelyje, Šilalės rajono savivaldybėje; buveinės adresą – iš Didžioji g. 8A į Slėnio g. 3, Kaltinėnų miestelyje, Šilalės rajono savivaldybėje.

Pareiškėjas paaiškino, kad Globos namai yra asociacija, kuri buvo įsteigta globoti, slaugyti senus bei neįgalius asmenis, atstovauti senelių namų gyventojams ir tenkinti jų fizinius bei dvasinius, kultūrinius poreikius bei kitiems bendruomenės tikslams įgyvendinti. Juose gyvena ar yra nuolatos prižiūrimi ir slaugomi 58 gyventojai, iš kurių 34 nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. Tarnyba 2013 m. liepos 9 d. priėmė įsakymą Nr. T1-893 „Dėl Kaltinėnų parapijos senelių globos namų įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos galiojimo panaikinimo“, kuriuo panaikino pareiškėjui 2011 m. balandžio 11 d. išduotą įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3373 (toliau – ir licencija Nr. 3373, licencija), suteikiančią pareiškėjui teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti paslaugas.

Pareiškėjas 2013 m. vasario 21 d. pateikė atsakovui paraišką patikslinti licencijos Nr. 3373, išduotos 2011 m. balandžio 11 d., duomenis: veiklos adresą ir buveinės adresą. Paraiška buvo grindžiama tuo, jog, įgyvendinus Globos namų rekonstrukcijos projektą, asmens sveikatos priežiūros veikla ir bendrosios praktikos paslaugos perkeltos iš Ligoninės g. 1 į Slėnio g. 3, taip pat buvo pakeistas Globos namų buveinės adresas iš Didžioji g. 8A į Slėnio g.

3. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo pateiktą paraišką, 2013 m. kovo 1 d. rašte nurodė Globos namų teisinę formą – asociaciją pertvarkyti į kitą teisinės formos juridinį asmenį (viešąją įstaigą), kad teisinė forma atitiktų Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio ir 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsakovas minėtame rašte taip pat nurodė, kad Tarnyba, negavusi dokumentų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25, 37.4, 38, 46, 47 punktais, priims sprendimą nuo 2013 m. balandžio 3 d. sustabdyti Globos namų sveikatos priežiūros licencijos Nr. 3373 galiojimą.

Pareiškėjas, gavęs šį raštą, 2013 m. kovo 8 d. kreipėsi sveikatos apsaugos ministrą, prašydamas padėti išspręsti kilusias problemas, taip pat 2013 m. kovo 19 d. raštu informavo Tarnybą, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato specialių reikalavimų įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūrą, teisinei formai. Tarnyba 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. T1-425 sudarė komisiją, kuriai pavedė išsiaiškinti ir aptarti Globos namų teikiamos bendrosios praktikos slaugos paslaugos problemas, o 2013 m. balandžio 8 d. priėmė įsakymą Nr. T1-434, kuriuo atsisakė patikslinti išduotą licenciją Nr. 3373; sustabdė jos galiojimą iki 2013 m. liepos 8 d.; nustatė, kad, jei pareiškėjas nesikreips į atsakovą dėl licencijos Nr. 3373 galiojimo atnaujinimo ir nepateiks sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos paraiškos patikslinti licenciją dėl Globos namų teisinės formos, bus priimtas sprendimas panaikinti licencijos Nr. 3373 galiojimą.

Atsakovas 2013 m. liepos 11 d. raštu informavo pareiškėją, kad Tarnybos direktorius 2013 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. T1-893 priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotos licencijos Nr. 3373 galiojimą. Atsakovas vieną iš licencijos Nr. 3373 panaikinimo pagrindų nurodė pareiškėjo teisinės formos neatitikimą teisės aktų reikalavimams bei atitinkamai įpareigojo pertvarkyti asociaciją į kitos formos juridinį asmenį (viešąją įstaigą).

Pareiškėjo nuomone, atsakovas, panaikindamas licenciją, netinkamai aiškino ir taikė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo bei Taisyklių nuostatas. Taisyklių 2 punktas numato, jog pareiškėjai gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas tik gavę licenciją. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga – tai juridinis asmuo, įstatymų, šių taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs licenciją (Taisyklių 3 punktas). Taigi sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik juridiniai asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję licenciją, kurios išdavimas negali priklausyti nuo licenciją įgyjančios įmonės ar įstaigos rūšies. Be to, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija yra savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Iš to matyti, kad juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, atitinka Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir Taisyklių reikalavimus įstaigos sveikatos priežiūros licencijai gauti. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad Tarnyba pareiškėjui 2011 m. balandžio 11 d. išdavė licenciją Nr. 3373. Tuo metu pareiškėjo teisinė forma taip pat buvo asociacija, o galiojęs teisinis reglamentavimas iš esmės nesiskyrė nuo šiuo metu esančio. Atsakovas, išduodamas licenciją Nr. 3373, nekėlė reikalavimų ir nenurodė, kad teisinė forma – asociacija – neatitinka teisės aktų reikalavimų. Juo labiau, kad teisės aktai nenustato, jog įstaigos sveikatos priežiūros licenciją gauti gali tik juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra viešoji įstaiga. Šis reikalavimas ir licencijos Nr. 3373 panaikinimo pagrindas, pareiškėjo nuomone, yra neteisėtas, nes neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Nurodė, kad atsakovas peržengė kompetencijos ribas ir sprendė jo funkcijoms nepriskirtus klausimus. Atsakovas ginčijamame Įsakyme vieną iš licencijos Nr. 3373 panaikinimo pagrindų taip pat neteisingai nurodė, kad Globos namai neteikia bendrosios praktikos slaugos paslaugos. Iš tiesų Globos namai bendrosios praktikos slaugos paslaugas pradėjo teikti nuo tada, kai 2011 m. balandžio 11 d. gavo licenciją Nr. 3373. Siekiant pagerinti bendrosios praktikos slaugos paslaugų teikimą iš Europos Sąjungos fondų buvo įgyvendintas projektas „Kaltinėnų parapijos senelių globos namų rekonstrukcija“. Taigi ginčijamas Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes yra nepagrįstas objektyviais duomenimis. Pateikiami įrodymai, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad, siekiant užtikrinti dar geresnį bendrosios praktikos slaugos paslaugų teikimą, į Globos namus buvo investuota daugiau kaip 700 000 Lt ES fondų lėšų, buvo iš esmės pagerinta gyventojų gyvenimo kokybė ir teikiama profesionalesnė priežiūra. Be to, Tarnyba net netikrino, kokios paslaugos, kokiam skaičiui asmenų yra teikiamos, kokia paslaugų kokybė.

Pabrėžė, kad atsakovas 2013 m. kovo 1 d. raštu atsisakydamas patikslinti licenciją Nr. 3373, nenurodė nė vieno iš Taisyklių 28 punkte nurodytų pagrindų. Atsakovo nurodytas atsisakymo pagrindas nepatenka į Taisyklių 28 punkto teisinio reguliavimo apimtį, be to, šis atsisakymo patikslinti pagrindas laikytinas neteisėtu.

Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 44–46) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. vasario 21 d. pateikė paraišką tikslinti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją dėl registracijos ir veiklos adresų pakeitimų ir dokumentus. Pradėjus vertinti paraišką ir peržiūrėjus dokumentus, nustatyta, kad šio juridinio asmens teisinė forma yra asociacija. Ši teisinė forma neatitinka Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nustatyta, kad licencijos, suteikiančios teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla, išduodamos tik įmonėms ir įstaigoms. Pareiškėjas 2013 m. kovo 1 d. raštu informuotas, kad jo teisinė forma neatitinka teisės aktų reikalavimų, o, norint teikti licencijuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtina atitikti visus teisės aktų keliamus reikalavimus, tame tarpe susijusius ir su teisine juridinio asmens forma, kuri įvardinta minėtose Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatose. Tarnyba taip pat minėtame rašte nurodė, kad, negavusi dokumentų, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, priims sprendimą nuo 2013 m. balandžio 3 d. sustabdyti pareiškėjo licencijos galiojimą. Pareiškėjas, gavęs Tarnybos 2013 m. kovo 1 d. raštą, kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, kuris Tarnybai pavedė išsiaiškinti susidariusią situaciją, dar kartą įvertinti visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo vykdoma veikla. Vykdant šį pavedimą, Tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. T1-425 sudaryta komisija vyko į licencijoje nurodytą paslaugų teikimo vietą ir užfiksavo, kad licencijoje nurodytu adresu Ligoninės g. 1, Kaltinėnų mstl., Šilalės r. sav., bendrosios praktikos slaugos paslaugos nebuvo teikiamos, t. y. asmens sveikatos priežiūros veikla pareiškėjo licencijoje nurodytu adresu nebebuvo vykdoma. Atsižvelgiant į tai, kad licencijoje buvo nurodytas tik vienas paslaugų teikimo adresas, Tarnyba netikrino, ar Globos namai teikia paslaugas kitais adresais, nes neturėjo tokios teisės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki jam nustatyto termino pabaigos nepateikė dokumentų, įrodančių jo atitikimą teisės aktų reikalavimams, Tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. T1-434 licencijos galiojimas buvo sustabdytas iki 2013 m. liepos 8 d., nes pareiškėjas, kaip licencijos turėtojas, nesilaikė licencijuojamos veiklos sąlygų ir licencijos turėtojo pareigų.

Pažymėjo, kad konstatuodamas faktą, jog pareiškėjo teisinė forma – asociacija – neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų juridiniam asmeniui, norinčiam teikti licencijuojamas paslaugas, neperžengė savo kompetencijos ribų. Tarnyba nedavė pareiškėjui įpareigojimo privalomai keisti savo teisinę formą. Tai buvo sąlyga jam, kaip juridiniam asmeniui, norinčiam teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl teiginys, kad atsakovo nurodytas atsisakymo pagrindas, t. y., kad pareiškėjo teisinė forma neatitinka Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo reikalavimų, nepatenka į Taisyklių 28 punkto teisinio reguliavimo apimtį, yra nepagrįstas.

Akcentavo, kad Globos namai turėjo teisės aktų suteiktą teisę skųsti Tarnybos sprendimą dėl licencijos galiojimo sustabdymo, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas sutiko su tokiu sprendimu, ką patvirtina ir jo Tarnybai skirtame 2013 m. birželio 3 d. rašte išdėstytas sutikimas keisti įmonės teisinę formą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįvykdė ir licencijos galiojimo sustabdymo įsakyme nurodytų sąlygų – iki 2013 m. liepos 8 d. nesikreipė į Tarnybą dėl licencijos galiojimo atnaujinimo ir nepateikė sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos paraiškos patikslinti licenciją dėl pareiškėjo teisinės formos, 2013 m. liepos 9 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti licencijos galiojimą. Tarnyba, vertindama pareiškėjo pateiktus dokumentus, rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos nuvykus į licencijoje nurodytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vietą, išsamiai išanalizavus pateiktą dokumentaciją ir teisės aktais, kurių atžvilgiu tos aplinkybės įvertintos. Ginčijamas įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu (I t., b. l. 178‑184) pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. T1-893 „Dėl Kaltinėnų parapijos senelių globos namų įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos galiojimo panaikinimo“ ir įpareigojo Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikslinti Kaltinėnų parapijos senelių globos namų 2011 m. balandžio 11 d. išduotos licencijos Nr. 3373 duomenis, nurodant, kad pareiškėjos veiklos adresas yra Slėnio g. 3, Kaltinėnų mstl., Šilalės r. sav., buveinės adresas yra Slėnio g. 3, Kaltinėnų mstl., Šilalės r. sav.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Iš skundžiamo Įsakymo matyti, kad Globos namams licencija panaikinta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 14 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, t. y. pareiškėjui per Tarnybos nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų. Iš Tarnybos 2013 m. kovo 1 d. rašto matyti, kad atsakovas Globos namų padarytu pažeidimu pripažino pareiškėjo atsisakymą pertvarkyti teisinę formą. Minėtame rašte atsakovas išreiškė poziciją, kad Globos namai atitiktų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas tik tuo atveju, jeigu pakeistų savo teisinės registracijos formą iš asociacijos į viešąją įstaigą. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokia Tarnybos pozicija yra teisiškai nepagrįsta, nes grindžiama netinkamu teisės aiškinimu.

Nustatė, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – įstaiga) – įstaiga ar įmonė, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus. Todėl, sprendžiant ginčą, būtina analizuoti, ar Globos namų pasirinkta teisinė forma – asociacija –neprieštarauja minėtoms nuostatoms. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos „įstaigos“ ir „įmonės“ sąvokos, tačiau pačiame įstatyme nėra išaiškinta, koks juridinis asmuo, atsižvelgus į jo teisinę steigimo formą, gali būti sveikatos priežiūros įstaiga.

Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, sąvokų „įstaiga“ ir „įmonė“ turinys gali būti atskleistas sistemiškai aiškinant kituose teisės aktuose naudojamas sąvokas. Teismas, įvertinęs iki 2003 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo nuostatas, įvairių juridinių asmenų formas reglamentuojančius teisės aktus, nustatė, kad įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu griežtai neskiria „įmonės“ ir „įstaigos“ sąvokų, o vieno ar kito juridinio asmens vadinimas įmone ar įstaiga yra tiesiogiai siejamas su jo vykdoma veikla.

Tuo tarpu įvertinęs Asociacijų įstatymo ir Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas, teismas nurodė, kad asociacija ir viešoji įstaiga gali būti steigiamos viešiesiems interesams tenkinti, todėl pripažino, jog jų veiklos tikslai iš dalies sutampa. Teismas pažymėjo, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas įsigaliojo 1998 m. gruodžio 11 d. ir šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas nė karto nebuvo keičiamas. Tuo tarpu Asociacijų įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo 2001 m. vasario 14 d. Taigi iki Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, apibrėžiančių sveikatos priežiūros įstaigų teisinį statusą, įsigaliojimo, asociacijos, kaip juridinio asmens, teisinis statusas nebuvo apibrėžtas.

Teismas, įvertinęs tai, kad asociacija yra juridinis asmuo, įteigtas savo narių interesams tenkinti, tai, jog asociacijos tikslai iš esmės sutampa tiek su įmonių, tiek su viešųjų įstaigų atitinkamuose teisės aktuose nustatytais veiklos tikslais, padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nelaikytinas subjektu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų taikymo prasme.

Pažymėjo, kad Globos namams 2011 m. balandžio 11 d. asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 3373 buvo išduota įvertinus pareiškėjo teisinę formą – asociacija. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo veikla yra vykdoma sklandžiai. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjo pasirinkta teisinė veiklos forma iš esmės neturi įtakos jo vykdomai asmens sveikatos priežiūros ir bendrosios praktikos slaugos paslaugų teikimo veiklai. Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad Tarnybos direktorius 2013 m. liepos 9 d. įsakyme faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė netinkamai, todėl minėtas sprendimas yra naikintinas.

Nurodė, kad skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Tarnybą patikslinti 2011 m. balandžio 11 d. išduotos įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos Nr. 3373 duomenis, yra tiesiogiai susijęs su ginčijamo Įsakymo pagrįstumu ir teisėtumu. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad Globos namai realiai vykdo licencijoje Nr. 3373 numatytą veiklą naujai rekonstruotose patalpose, esančiose Slėnio g. 3, Kaltinėnų mstl., Šilalės r. sav. Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Teismui konstatavus, kad Įsakymu Globos namų turimos licencijos galiojimas buvo panaikintas nepagrįstai, atsakovas įpareigotas patikslinti 2011 m. balandžio 11 d. išduotos įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos Nr. 3373 duomenis, nurodant, kad pareiškėjo veiklos adresas yra Slėnio g. 3, Kaltinėnų mstl., Šilalės r. sav., buveinės adresas yra Slėnio g. 3, Kaltinėnų mstl., Šilalės r. sav.

III. Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 189–191), kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Asociacijų įstatymas buvo priimtas dar 1996 m. kovo 14 d. 2004 m. sausio 22 d. priėmus naują Asociacijų įstatymą, anksčiau galiojęs įstatymas buvo pripažintas netekusiu galios kartu su Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymu. Iš to darytina išvada, kad, 2004 m. sausio 22 d. priėmus Asociacijų įstatymą, asociacijos apibrėžimas apjungė iki tol galiojusius „asociacijos“ ir „visuomeninės organizacijos“ apibrėžimus. Tarnyba, atsižvelgdama į Asociacijų įstatyme pateiktą „asociacijos“ sampratą, pagrįstai padarė išvadą, kad „asociacija“ yra laikoma „organizacija“, t. y. tokiu juridiniu asmeniu, kuris nenustatytas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, ir šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės, kad licencija galėtų būti išduota asociacijai. Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, kad įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas. 2008 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo įregistruotas Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XP-3211, kuriame inter alia buvo siūloma keisti ir 16 straipsnio 2 dalį numatant, kad įmonės, įstaigos ar asociacijos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas. Šio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Įstatymo pakeitimo projekto tikslas – sudaryti galimybę asociacijoms gauti įstaigos asmens sveikatos priežiūrai licenciją, kurią asociacijos gautų, jei atitiktų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo keliamus reikalavimus“. Tai dar vienas įrodymas, kad esant dabartiniam reglamentavimui asociacijai nėra suteikta galimybė gauti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją.

Tarnybos nuomone, esminis skirtumas tarp viešosios įstaigos ir asociacijos yra tas, kad asociacijos tikslas yra atstovauti jos narių – bendraminčių interesus, kurie susivienijo į asociaciją, kad būtų geriau „girdimi“ valstybinių institucijų, kad galėtų bendradarbiauti su užsienyje esančiomis panašaus tipo organizacijomis. Todėl į asociacijas daugiausia vienijasi asmenys ar įmonės pagal tam tikras interesų grupes. Taigi, nors asociacijos ir viešosios įstaigos veiklos tikslai iš dalies sutampa, tačiau tai yra iš esmės skirtingi juridiniai asmenys savo veiklos pobūdžiu. Dėl šios priežasties pareiškėjas – asociacija – nėra laikytinas subjektu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–4) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje esminis klausimas yra ne tas, ar pareiškėjas yra įmonė, įstaiga ar organizacija, o ar galiojantys teisės aktai draudžia juridiniam asmeniui, kurio teisinė forma yra asociacija, vykdyti bei teikti licencijuojamą bendrosios priežiūros slaugos paslaugą. Atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas tokios teisės neturi.

Pažymi, kad įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijų išdavimo / keitimo tvarką reguliuojančios teisės normos nuo 2011 m. balandžio 7 d. (kuomet buvo priimtas sprendimas pareiškėjui išduoti licenciją) iki 2013 m. liepos 9 d. (kuomet licencija buvo panaikinta) iš esmės nepasikeitė. Licencijų išdavimo / keitimo teisinio reguliavimo tęstinumu yra užtikrinamas konstitucinių teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principų įgyvendinimas.

Mano, kad Tarnybos pareiškėjui keliami reikalavimai dėl teisinės formos reikalavimų yra subjektyvaus ir aiškiai ydingo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo normų aiškinimo ir taikymo pasekmė, nes šiame įstatyme nėra reglamentuota / nustatyta, jog juridiniam asmeniui, kurio teisinė forma yra asociacija, yra draudžiama užsiimti licencijuojama veikla ir teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas. Priešingai, šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalis numato, kad licencijos išdavimo bei licencijuojamos veiklos sąlygos neturi priklausyti nuo licenciją įgyjančios įmonės ar įstaigos rūšies.

Teigia, kad pareiškėjo, kaip juridinio asmens, priskyrimas organizacijai, o ne įmonei ar įstaigai, neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjo įstatų 1 punkte yra nurodyta, kad Kaltinėnų parapijos senelių globos namai – asociacija yra savarankiška, savanoriška Kaltinėnų šv. Jono Krikštytojo parapijos įsteigta įmonė, veikianti Kaltinėnų parapijoje. Pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, turi ir įmonės, ir įstaigos požymių, nes iš įstatuose nurodytų tikslų matyti, kad pareiškėjo veikla (pagrindinė veikla) iš esmės yra nukreipta į viešųjų interesų tenkinimą ir gynimą (globoti, slaugyti senus bei neįgalius asmenis). Įgyvendindamas viešuosius interesus, pareiškėjas turi teisę verstis ūkine–komercine veikla, teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus ir t. t. Pareiškėjas negali būti laikomas organizacija, nes šis juridinis asmuo nėra įsteigtas išimtinai tikslu jį sudariusių narių poreikiams tenkinti ir tikslams įgyvendinti. Įstatų 10.1 punkte yra numatyta, kad bendruomenės nariais gali būti 18 metų sulaukę, veiksnūs, socialiai aktyvūs fiziniai asmenys, aktyviai siekiantys bendruomenės tikslų. Taigi bendruomenės nariai turi pareigą prisidėti prie viešųjų interesų gynimo ir tenkinimo.

Akcentuoja, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą administracinį aktą, peržengė savo kompetencijos ribas, nes panaikino pareiškėjui teisėtai išduotą įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją įstatymuose nenumatytu (neteisėtu) pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. T1-893 „Dėl Kaltinėnų parapijos senelių globos namų įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos galiojimo panaikinimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Ginčijamu įsakymu buvo panaikintas Įstaigos sveikatos priežiūros licencijos Nr. 3373 (toliau - Licencija), išduotos pareiškėjui 2011 m. balandžio 11 d., galiojimas. Sprendimas panaikinti Licenciją iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjo, kaip juridinio asmens, vykdomos veiklos teisinė forma – asociacija, neatitinka reikalavimų, kurie keliami sveikatos priežiūros įstaigų teisinei formai, numatytai Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje bei atitinkamoms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156, patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių (Taisyklės) nuostatoms, t. y., sveikatos priežiūros veiklą leidžiama vykdyti tik tiems juridiniams asmenims, kurių veiklos pobūdis atitinka įmonių ir įstaigų statusą bei neleidžiama tiems juridiniams asmenims, kurių vykdomos veiklos pobūdis (teisinė forma - asociacija) atitinka organizacijos statusą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo, kaip juridinio asmens, veiklos teisinė forma yra asociacija, kuri įsteigta 1999 m. pagal Asociacijų įstatymų nuostatas. Pareiškėjui 2011 m. balandžio 11 d. buvo išduota Licencija, suteikianti teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla, teikiant bendrosios praktikos slaugos paslaugas. Ginčijamu įsakymu ši Licencija panaikinta.

Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad „Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus.“

Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas sveikatos priežiūros įstaigos yra skirstomos į dvi kategorijas – į sveikatos priežiūros įstaigas priklausančias Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS), reglamentuotai Sveikatos sistemos įstatymo ir į sveikatos priežiūros įstaigas nepriklausančias šiai sistemai.

Iš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo II dalies nuostatų matyti, kad šių įstaigų steigimo bei jų veiklos teisiniai pagrindai yra reglamentuojami skirtingai.

LNSS įstaigų steigimo, veiklos, valdymo, reorganizavimo, likvidavimo ir kiti klausimai yra pakankamai detaliai reglamentuojami šio įstatymo nuostatomis (20-43 str.), o LNSS nepriklausančių įstaigų steigimo, veiklos, valdymo, reorganizavimo, likvidavimo ir panašius klausimus deleguota reglamentuoti kitoms teisės normoms (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 str.).

Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio redakcija nustatė, kad „LNSS nepriklausančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo klausimus reguliuoja Įmonių įstatymas, Viešųjų įstaigų įstatymas, Įmonių rejestro įstatymas, atskirų įmonių rūšių įstatymai, kiti įstatymai bei teisės aktai.“

Iš esmės analogiškai LNSS nepriklausančių įstaigų steigimo bei panašius klausimus reglamentuoja ir šiuo metu, nuo 2015 m. sausio 1 d., galiojanti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio redakcija.

Iš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad čia nėra pateikiamas baigtinis teisės normų sąrašas, kuriomis remiantis gali būti sprendžiami, LNSS nepriklausančių įstaigų steigimo klausimai.

Iš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo II dalies I skyriaus (17-19 str.) nuostatų taip pat matyti, kad šiose teisės normose nėra įtvirtinta taisyklių, kurios tiesiogiai reglamentuotų LNSS nepriklausančių įstaigų, kaip juridinių asmenų, vykdomos veiklos pobūdžio ar jų teisinės formos klausimus, t. y., Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas tiesiogiai nenustato, kokį statusą (įmonė, įstaiga ar organizacija) turi turėti LNSS nepriklausanti įstaiga, kaip juridinis asmuo, bei kokia turi būti jo teisinė forma (asociacija, įmonė, akcinė bendrovė ir kt.), kad galėtų vykdyti sveikatos priežiūros veiklą.

Toks Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme įtvirtintas reguliavimas reiškia, kad juridinių asmenų, siekiančių užsiimti šia veikla, statuso bei teisinės formos klausimai, yra reguliuojami bei turi būti sprendžiami, remiantis Civilinio kodekso bei atitinkamų rūšių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių teisės normų nuostatomis.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo, kaip juridinio asmens statusas – organizacija ir jos teisinė forma – asociacija, atitinka Civilinio kodekso 2.33. straipsnio bei Asociacijų įstatymo reikalavimus.

Minėta, kad atsakovas savo sprendimą iš esmės grindė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikta sveikatos priežiūros įstaigos sąvoka, kuri apibūdinama, kaip įstaiga ar įmonė, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus bei iš to darė išvadą, kad juridiniams asmenims, kurių statusas atitinka organizacijos kriterijus, nėra leista teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus.

Tačiau kaip matyti, iš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo struktūros 2 straipsnio 1 dalis bei 5 straipsnio 1 dalis, kurioje taip pat nurodoma, kad sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti įmonės, įstaigos, kurios yra gavusios licenciją, yra patalpintos šio įstatymo I dalyje, pavadintoje „Bendrosios nuostatos“, kurioje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės.

Minėta, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo II dalies I skyriuje esančios teisės normos (17-19 str.) yra skirtos reglamentuoti tik tuos klausimus, kurie yra susiję su LNSS nepriklausančių įstaigų steigimu, jų veikla ir pan..

Toks aptartų teisės normų pobūdis reiškia, kad jos tarpusavyje sąveikauja kaip bendrosios teisės normos (2 str. 1 d.; 5 str. 1 d.) bei specialiosios teisės normos (17-19 str.), o konkurencijos tarp šių teisės normų atvejais, pirmenybė turi būti atiduodama specialiosioms teisės normoms, kai nagrinėjami teisiniai santykiai yra tiesiogiai sureglamentuoti specialiosiomis teisės normomis.

Visa tai lemia, kad byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams spręsti turi būt taikomos minėtos specialiosios teisės normos, kurios nenumato draudimo juridiniams asmenims, turintiems organizacijos statusą, teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės byloje priėmė teisingą sprendimą, ginčijamą atsakovo sprendimą pripažindamas nepagrįstu.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys