AS-556-1051-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-1051/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01758-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Agrar Nerys“, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Telšių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl išvadų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 2014 m. liepos 24 d. (spaudas ant voko) pareiškėja D. D. (toliau – ir pareiškėja), iniciatyvinės grupės vadovė, kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. spalio 10 d. išvadą Nr. (4)SR-S-2483 (7.1) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gruodžio 2 d. galutinę atrankos išvadą dėl biodujų jėgainės poveikio aplinkai vertinimo Nr. (4)SR-S-2957(7.1).

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. spalio 10 d. išvados Nr. (4)SR-S-2483(7.1), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gruodžio 2 d. galutinės atrankos išvados dėl biodujų jėgainės poveikio aplinkai vertinimo Nr. (4)SR-S-2957(7.1) panaikinimo.

Pareiškėja nurodė, kad visuomenė nebuvo tinkamai supažindinta su galutine išvada, neturėjo realios galimybės įvertinti dokumento teisėtumo; pagal naujai aiškėjančias aplinkybes, poveikio aplinkai vertinimo užsakovas pateikė ne visą informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą.

Pasiruošimo prašymui nagrinėti metu teismas gavo atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau ir – ŠRAAD) atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodė, jog atnaujinti terminą skundui paduoti nėra pagrindo, kadangi pareiškėja nepateikė rašytinių duomenų pagrindžiančių jos prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Taip pat teismas gavo trečiojo suinteresuoto asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškėjos prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nepatenkino. Teismas neatnaujino termino skundui paduoti dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. spalio 10 d. išvados Nr. (4)SR-S-2483(7.1), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gruodžio 2 d. galutinės atrankos išvados dėl biodujų jėgainės poveikio aplinkai vertinimo Nr. (4)SR-S-2957(7.1) panaikinimo ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas suformuluota taisyklė, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y.: apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. pvz. LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-335/2008).

Teismas konstatavo, kad aptariamoje byloje pareiškėja skundžia atsakingos institucijos sprendimus (išvadas) dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 14 dalį, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) apie galutinę atrankos išvadą praneša visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Šio įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog atsakinga institucija ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka praneša visuomenei apie sprendimą ir suteikia galimybę su juo susipažinti.

Aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtintas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 8 punkte nurodyta, jog užsakovas ar PAV dokumentų rengėjas ir atsakinga institucija turi pranešti visuomenei: apie atrankos išvadą, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai tos planuojamos ūkinės veiklos, kuri įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, arba jeigu planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai pareikalauja, o atsakinga institucija nusprendžia, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir tos planuojamos ūkinės veiklos, kuri neįrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ir šiame punkte nurodytą sąrašą (8.1. puntas).

Aprašo 9 punkte nurodyta, jog apie 8.1 punkte nurodytą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti PAV, užsakovas, gavęs atrankos išvadą, nedelsdamas turi pranešti visuomenei, paskelbdamas visuomenei informaciją pagal nustatytą formą (1 priedas) 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose informavimo priemonėse, o atsakinga institucija priimtą atrankos išvadą – paskelbti savo tinklalapyje. Aprašo 10 punkte nurodyta, jog suinteresuota visuomenė turi teisę per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą.

Aprašo 12 punkte nurodyta, jog atsakinga institucija kartu su planuojamos ūkinės veiklos PAV subjektais, užsakovu, PAV dokumentų rengėju ir pasiūlymus pateikusiais suinteresuotos visuomenės atstovais, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, per 10 darbo dienų išnagrinėja pasiūlymus ir priima galutinę atrankos išvadą. Užsakovas apie galutinę atrankos išvadą turi pranešti visuomenei, paskelbdamas visuomenei informaciją pagal nustatytą formą (2 priedas) 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose informavimo priemonėse (t. y. miesto ar rajono, kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje ir respublikinėje spaudoje, esant galimybei, – per radiją ir televiziją, užsakovo tinklalapyje) nustatytos formos informaciją apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje.

Iš minėtų teisės aktų nuostatų matyti, kad buvo numatytas privalomas atsakingos institucijos sprendimo (išvados) dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių viešas paskelbimas, o tai yra reikšmingas teisinis aspektas, lemiantis, jog skundo dėl atsakingos institucijos sprendimo (išvados) dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tokio akto viešo paskelbimo. Byloje surinkti duomenys liudija, kad nagrinėjamu atveju PAV rengėjas Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas skundžiamą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. spalio 10 d. atrankos išvadą Nr. (4)SR-S-2483(7.1) dėl biodujų jėgainės Kalnėnų kaime Mažeikių miesto ir Mažeikių rajono visuomenę informavo skelbimais laikraščiuose „Santarvė“ (2013 m. spalio 19 d.) ir „Lietuvos žinios“ (2013 m. spalio 19 d.), taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir Mažeikių apylinkės seniūnijos skelbimo lentose.

Taip pat PAV rengėjas Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas 2013 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento galutinę išvadą Nr. (4)SR-S-2957(7.1) dėl biodujų jėgainės poveikio aplinkai vertinimo pateikė išsamią informaciją apie skundžiamą atsakovo galutinę išvadą, kuri buvo paskelbta Mažeikių miesto ir Mažeikių rajono skelbimais laikraščiuose „Santarvė“ (2013 m. gruodžio 7 d.) ir „Lietuvos žinios“ (2013 m. gruodžio 7 d.), taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir Mažeikių apylinkės seniūnijos skelbimo lentose.

Teismas konstatavo, jog atrankos išvada ir galutine išvada apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą visuomenė buvo informuota tinkamai. Taigi visos prieš tai nurodytuose teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamos atsakovo atrankos išvados ir galutinės išvados viešo paskelbimo procedūros galutinai buvo baigtos 2013 m. gruodžio 7 d., ir būtent nuo šios datos nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas. Pareiškėja skundą teismui padavė (spaudas ant voko) 2013 m. liepos 24 d. ir tokiu būdu praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

Teismas pažymėjo, jog skundžiamo sprendimo viešas paskelbimas internetiniame tinklalapyje ir visuomenės informavimo priemonėse yra objektyvi aplinkybė, su kuria siejama skundo padavimo termino pradžia. Todėl, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, yra svarbu atsižvelgti į tai, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais skelbimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodė, jog 2014 m. birželio 6 d. pateikė ŠRAAD ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai prašymą naikinti galutinę išvadą. 2014 m. birželio 20 d. gavo atsakymą iš ŠRAAD ir 2014 m. birželio 23 d. gavo atsakymą iš Aplinkos ministerijos, o į Šiaulių apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2014 m. liepos 24 d.

Pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 4 d. rašte „Dėl rašytinių įrodymų pateikimo administracinėje byloje Nr. I-2291-621/2014“ nurodė, jog įrodymų dėl skundžiamų aktų įteikimo pateikti neturi galimybės, nes asmeniškai šių skundžiamų aktų jai niekas neįteikė. Tačiau kaip matyti pareiškėja kreipdamasi į teismą skundžiamus aktus teismui pateikė, tačiau nenurodo, kada gavo šiuos skundžiamus aktus. Iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėja vengia pateikti teismui duomenis, kurie aktualūs sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

Teismas pažymėjo, jog administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas pats savaime įprastai nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (LVAT 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Dėl to pareiškėjos argumentas dėl teisinių žinių trūkumo nelaikytinas sudarančiu pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Taigi minėtų aplinkybių visumos pagrindu teismas padarė išvadą, kad pareiškėja skundo padavimo terminą nagrinėjamu atveju praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl termino skundui paduoti neatnaujino. Teismas konstatavo, jog tai yra pareiškėjos valia pasirinktas teisių gynybos būdas, kuris taip pat negali būti vertintinas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis.

Teismas padarė išvadą, jog pareiškėja į teismą nesikreipė dėl subjektyvių priežasčių. Pareiškėja nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jai laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, jog jai niekas nesiuntė skundžiamų aktų, teismui pateikti aktai buvo gauti, naršant internete, prašant asmenų, galinčių turėti tokius dokumentus, todėl nustatyti faktą, kada pareiškėjai pateko teismui teikti dokumentai, yra neįmanoma. Pareiškėja pažymi, kad gavusi atsakymus iš institucijų ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekdama, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, tačiau nei viena institucija į visuomenės reikalavimus neatsižvelgė. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytas aplinkybes, susijusias su priimtų dokumentų neatitikimais, kurie neleido visuomenei tinkamai įvertinti planuojamos ūkinės veiklos procesų, jos įtakos aplinkai, žmonių sveikatai bei gerovei.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jai laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Agrar Nerys“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teisės aktų reikalavimai dėl visuomenės informavimo apie ginčijamus aktus buvo įvykdyti. Pareiškėjos kreipimasis į kitas institucijas nėra svarbi termino praleidimo priežastis. Pareiškėjos dėstomi teiginiai dėl skundžiamų dokumentų neatitikimo yra susiję su ginčijamų aktų teisėtumo vertinimu. Dėl šios priežasties pareiškėjos argumentai yra teisiški nereikšmingi, nes jie nesusiję su skundžiamoje nutartyje sprendžiamo klausimo dalyku.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą išspręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. spalio 10 d. išvados Nr. (4)SR-S-2483 (7.1) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gruodžio 2 d. galutinės atrankos išvados dėl biodujų jėgainės poveikio aplinkai vertinimo Nr. (4)SR-S-2957(7.1) panaikinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Vadovaujantis LVAT praktika, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (LVAT 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-453/2010). Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-921/2011).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, jog apie priimtas ginčijamas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. spalio 10 d. išvadą Nr. (4)SR-S-2483 (7.1) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gruodžio 2 d. galutinę atrankos išvadą dėl biodujų jėgainės poveikio aplinkai vertinimo Nr. (4)SR-S-2957(7.1) laikantis teisės aktų reikalavimų buvo skelbta laikraščiuose „Santarvė“ (2013 m. spalio 19 d. ir 2013 m. gruodžio 7 d.) ir „Lietuvos žinios“ (2013 m. spalio 19 d. ir 2013 m. gruodžio 7 d.), taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir Mažeikių apylinkės seniūnijos skelbimo lentose. Pareiškėja dėl skundžiamų išvadų į administracinį teismą kreipėsi tik 2014 m. liepos 24 d. Šiuo atveju iš esmės nekyla ginčas dėl to, jog pareiškėja skundą teismui padavė praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau teisėjų kolegija konkrečiu atveju turi patikrinti, ar pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį egzistuoja termino atnaujinimo pagrindai.

Įvertinus tai, kad apie pareiškėjos skundžiamų išvadų priėmimą, apie jų esmę (tai, kad jose prieita išvada, jog poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas), apie galimybę su jomis susipažinti buvo skelbiama teisės aktuose numatytose visuomenės informavimo priemonėse, darytina išvada, jog pareiškėjai buvo sudaryta galimybė sužinoti apie priimtas ginčijamas išvadas bei susipažinti su jų turiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, pareiškėja turėjo galimybių skundą teismui paduoti laiku.

Pareiškėja nenurodė, kada ji faktiškai sužinojo apie skundžiamas išvadas. Tačiau iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėja 2014 m. birželio 6 d. pateikė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Aplinkos ministerijai prašymą panaikinti galutinę išvadą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2014 m. birželio 20 d. gavo atsakymą iš ŠRAAD, o 2014 m. birželio 23 d. – iš Aplinkos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pareiškėja vėliausiai 2014 m. birželio 6 d. susipažino su jai nepalankių administracinių aktų turiniu. Tačiau pareiškėja išvadas ginčyti delsė nepateisinamai ilgą laiką.

Pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, jog, gavusi atsakymus iš institucijų, ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekdama, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, tačiau nei viena institucija į visuomenės reikalavimus neatsižvelgė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja terminą praleido dėl svarbios priežasties, sudarančios pagrindą šį terminą atnaujinti. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens kreipimasis į įvairias institucijas ar kitoks netinkamas savo teisių gynimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nelaikoma objektyvia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (žr. 2006 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-1098/2006, 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-339/2007, 2008 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008).

Iš pareiškėjos atskirojo skundo argumentų taip pat matyti, kad ji nesutinka su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento galutinės atrankos išvada iš esmės. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Agrar Nerys“ atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodo, kad pareiškėjos dėstomi teiginiai dėl skundžiamų dokumentų neatitikimo yra susiję su ginčijamų aktų teisėtumo vertinimu. Dėl šios priežasties pareiškėjos argumentai yra teisiški nereikšmingi, nes jie nesusiję su skundžiamoje nutartyje sprendžiamo klausimo dalyku.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui dėl skundžiamų išvadų paduoti bei atsisakė priimti skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos D. D. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė