A-261-214-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-214/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02089-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 33.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant viešajai įstaigai Lietuvos verslo ir paramos agentūra, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Litesko“, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 1–14), kuriame prašė:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija, atsakovas) 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 4-659 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. 4-675 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“;

2) panaikinti Ūkio ministerijos 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 4-660 „Dėl Europos Sąjungos fondų finansuojamo projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-047 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo“;

3) panaikinti Ūkio ministerijos 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 4-661 „Dėl Europos Sąjungos fondų, išmokėtų projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-042 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, grąžinimo“;

4) panaikinti Ūkio ministerijos 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 4-662 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 4-290 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“;

5) panaikinti Ūkio ministerijos 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 4-663 „Dėl Europos Sąjungos fondų, išmokėtų projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-044 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, grąžinimo“;

6) panaikinti Ūkio ministerijos 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 4-664 „Dėl Europos Sąjungos fondų finansuojamo projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-050 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo“;

7) panaikinti Ūkio ministerijos 2012 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 4-729 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. 4-675 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“;

8) panaikinti Ūkio ministerijos 2012 m. liepos 24 įsakymą Nr. 4-730 „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-045 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ grąžinimo“;

9) panaikinti Ūkio ministerijos 2012 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 4-731 „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-054 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ grąžinimo“;

10) panaikinti Ūkio ministerijos 2012 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 4-732 „Dėl Europos Sąjungos fondų, išmokėtų projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-043 vykdytojai uždarajai bendrovei „Litesko“ grąžinimo“;

11) panaikinti Ūkio ministerijos 2012 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 4-733 „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-049 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymai); 12) įpareigoti Ūkio ministeriją kreiptis į viešąją įstaigą Lietuvos verslo paramos agentūrą (toliau – ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, Agentūra, LVPA) su prašymu išnagrinėti ir įvertinti UAB „Litesko“ 2011 m. liepos 18 d. rašte nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus bei teismo sprendime konstatuotus faktus ir nurodytas teisines normas, bei iš naujo priimti sprendimus dėl finansinių korekcijų, juos tinkamai motyvuojant.

Skunde nurodė, kad pareiškėjas įgyvendina projektus Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-042, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-043, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-044, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-045, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-047,Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-049, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-050 ir Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-054 (toliau – ir projektai), kurie pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ VP2-4.2-ŪM-02-K priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ iš dalies finansuojami Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Priemonės įgyvendinančioji institucija yra Agentūra.

Pažymėjo, kad vykdydamas projektus parengė viešųjų pirkimų skelbiamų derybų būdu dokumentus ir pateikė patikrinimui Agentūrai. Negavęs pastabų, pareiškėjas atliko projektams reikalingų darbų viešuosius pirkimus bei viešųjų pirkimų sutartis pateikė Agentūrai pasirašyti. Dėl viešųjų pirkimų sutarčių Agentūra Bendrovei jokių pastabų nepareiškė. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Viešųjų pirkimų tarnyba, VPT), patikrinusi Bendrovės vykdytus viešuosius pirkimus bei jų tvarką, 2011 m. rugsėjo 7 d. surašė Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-6 (toliau – ir Ataskaita), kurioje nurodė, kad projektų pirkimų derybų protokoluose nėra atspindėti visi galutiniai derybų rezultatai, užfiksuoti derybų sutartyse. Tuo pagrindu, remdamasi Ataskaita, Agentūra pradėjo projektų įtariamų pažeidimų tyrimą ir tyrimo laikotarpiui sustabdė išlaidų, susijusių su projektų pirkimais, pripažinimą tinkamomis ES struktūrinės paramos lėšomis.

Nurodė, kad Agentūra priėmė sprendimus taikyti finansines korekcijas, remdamasi išimtinai Ataskaitoje nurodytomis išvadomis, tačiau nevertino ir neatsižvelgė į Bendrovės pateiktus paaiškinimus ir argumentus, kad pagal projektų viešųjų pirkimų sąlygas ir Bendrovės įgaliotosios organizacijos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ (toliau – ir UAB „Vilniaus energija“) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) tuo metu galiojusios redakcijos 72 punktą, visi dalyviai turėjo tas pačias galimybes derėtis, o derybų turinys negalėjo būti atskleistas kitiems dalyviams. Vadinasi, projekto pirkimus laimėjusiam dalyviui nebuvo ir negalėjo būti suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas kitų dalyvių atžvilgiu bei nebuvo pažeisti tiekėjų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros sprendimuose išdėstytais siūlymais taikyti pareiškėjui finansines korekcijas, 2012 m. balandžio 20 d. ir 2012 m. gegužės 9 d. teikė skundus Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir Finansų ministerija), kuri skundus atmetė.

Pareiškėjo teigimu, Ūkio ministerija, priimdama skundžiamus sprendimus, tačiau neįvertinusi skunduose nurodytų motyvų, pažeidė teisės būti išklausytam ir teisė į gynybą principus, o taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 3 straipsnį 8 straipsnio 1 dalį bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 41 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintą audiatur et altera pars principą.

Pabrėžė, kad Agentūra savo Ataskaitoje neatsižvelgė ir neįvertino to, kad Projektų viešųjų pirkimų sąlygose (toliau – ir Pirkimo sąlygos) buvo numatyta galimybė derėtis, todėl visi projekto dalyviai turėjo tokias pačias galimybes derėtis dėl darbų apmokėjimo terminų ir darbų apmokėjimo sąlygų. Pažymėjo, kad kiti projekto dalyviai skundų ar pretenzijų dėl projektų vykdymo neteikė. Tokiu būdu, visi konkurso dalyviai turėjo vienodas sąlygas varžytis dėl pirkimo sutarčių sudarymo ir konkretaus dalyvio išderėtos sąlygos negalėjo turėti jokios įtakos pirkimo rezultatams. Todėl neišsamus derybų protokolavimas pripažintinas formaliu viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimu, neturėjusiu įtakos kitų pirkimų dalyvių teisėtiems interesams.

Taip pat nurodė, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundus, privalėjo įvertinti Agentūros siūlomos sankcijos proporcingumą ir adekvatumą įtariamiems pažeidimams, todėl, to neatlikęs, pažeidė Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (toliau – ir Gairės) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatas. Pažymėjo, kad remiantis Gairių 1 lentelės 12 punktu, skiriant sankcijas būtina atsižvelgti ne tik į Gairių priedo 2 lentelės 24 punkte nurodytas sankcijas (5 ar 10 proc.), tačiau ir į aptartas Gairių 1 lentelės 12 punkto nuostatas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 163–166) su juo nesutiko bei prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad nagrinėjamo ginčo atveju laikėsi Viešojo administravimo įstatymo numatytų reikalavimų ir principų, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir PAFT) 198 punktu, gavusi Agentūros sprendimus dėl pažeidimų, išnagrinėjo juos ir nekeisdama nustatytų pažeidimų apimties, turinio ir su jais susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumų, priėmė PAFT 198.2 punkte numatytus sprendimus. Pabrėžė, kad administracinių aktų pagrindimai nebūtinai turėjo būti nurodyti pačiuose sprendimuose, o Ataskaitą pagrindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pažymėjo, kad pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe iš esmės įvardija savo skirtingą nuomonę dėl Agentūros sprendimuose nustatytų pažeidimų. Vadovaudamasis PAFT 211 punktu, pareiškėjas apskundė Agentūros sprendimus Finansų ministerijai, kuri skundus pripažino nepagrįstais, be to, pažymėjo, kad Agentūra pateikė savo vertinimą tiek dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. rugsėjo 7 d. ataskaitos, tiek dėl Bendrovės pažeidimo tyrimo eigoje pateiktų argumentų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 167–174) su juo nesutiko bei prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Savo poziciją grindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovo pateiktame atsiliepime. Taip pat pažymėjo, kad Bendrovė su padarytų pažeidimų tyrimu, taip pat su nustatytais pažeidimais buvo supažindinta, aktyviai reiškė savo nuomonę ginčo klausimais. Agentūra įvertino visus pareiškėjo teiktus paaiškinimus, tačiau, atlikusi tyrimus, nustatė vienodus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas, VPĮ) pažeidimus sudarytose pirkimo sutartyse pakeistus darbų atlikimo terminus ir apmokėjimų procentinius dydžius, lyginant su tais, kurie yra užfiksuoti derybų protokolų prieduose – pirkimo sutarčių projektuose. Agentūra, tyrimo metu, peržiūrėjusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, kad tarp pirkimų dokumentų nėra protokolų, kurie atspindėtų galutinius vykdytų derybų rezultatus, kokie užfiksuoti pirkimo sutartyse. Agentūros konstatuoti pažeidimai pagrįsti Agentūros nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapačios užfiksuotoms Viešųjų pirkimų tarnybos Ataskaitoje. Pirkimo sąlygose numatyta galimybė derėtis nėra tapatu sutartyse laimėjusiam rangovui nustatyti palankesnes, nei suderėtos, sutarčių vykdymo sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kad pirkimai buvo vykdyti atliekant supaprastintų pirkimų procedūras, pasiūlyta sankcija pagal Gairių 2 lentelės 24 poziciją taikyti 5 proc. dydžio finansinę korekciją nuo pirkimo sutarties kainos dalies, tenkančios projekto įgyvendinimui, yra proporcinga bei adekvati nustatyto pažeidimo pobūdžiui.

Nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog projektų viešieji pirkimai, dėl kurių vykdymo buvo nustatyti pažeidimai, yra vykdomi pagal tą pačią procedūrą ir tuos pačius principus, kaip ir tarptautiniai pirkimai, neatitinka tikrovės. Rėmėsi 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, (toliau – ir Bendrasis reglamentas) 98 straipsnio 1 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies b punktu, 98 straipsnio 2 dalimi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. VII, b. l. 2–6) su juo nesutiko bei prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Savo poziciją grindė tais pačiais motyvais, kurie paminėti atsakovo ir Agentūros pateiktuose atsiliepimuose.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu (t. VII, b. l. 51-59) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi Bendrovės vykdytų pirkimų kontrolę, 2011 m. rugsėjo 7 d. surašė Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-6, kurioje fiksuoti pareiškėjo vykdytų viešųjų pirkimų pažeidimai (t. III, b. l. 83–111). Apie nustatytus pažeidimus buvo informuota Agentūra (t. III, b. l. 82).

Agentūra, atlikusi Bendrovės vykdytų pirkimų tyrimus, surašė ir 2012 m. gegužės 30 d. bei 2012 m. gegužės 31 d. pateikė Ūkio ministerijai tyrimo išvadas Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-042/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-043/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-044/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-045/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-047/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-049/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-050/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-054/IT02 (toliau – ir Išvados), kuriose konstatuojama, kad Bendrovė, vykdydama projektus Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-042/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-043/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-044/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-045/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-047/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-049/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-050/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-054/IT02, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, Sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 punkto ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 182 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 patvirtintų Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 m. Europos sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimo atitikties taisyklių 8.8 punkto nuostatas (t. II, b. l. 2–65). Išvadose siūloma taikyti pareiškėjui Gairių 2 lentelės 24 pozicijoje nurodytą sankciją, t. y. 5 proc. finansines korekcijas, kuriomis mažinamos finansavimo Europos Sąjungos fondų lėšomis dalys, apskaičiuotos atsižvelgus į projektų tinkamų finansuoti išlaidų dydį ir finansavimo intensyvumą.

Ūkio ministerija, atsižvelgusi į minėtas tyrimo Išvadas, priėmė sprendimus dėl Bendrovei taikytinų finansinių korekcijų: 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 4-663 pripažino projekto „Palangos miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas“ 276 461,50 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis (pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-044/IT02), 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 4-664 pripažino projekto „Kelmės miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas“ 78 063 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis (pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-050/IT02), 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 4-660 pripažino projekto „Biržų miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas“ 264 466,50 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis (pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-047/IT02), 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 4-661 pripažino projekto „Telšių miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas“ 105 273 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis (pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-042/IT02), 2012 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-730 pripažino projekto „Marijampolės miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas ir statyba“ 276 251,89 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis (pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-045/IT02), 2012 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-731 pripažino projekto „Biržų miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos rekonstrukcija“ 47 982,50 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis (pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-054/IT02), 2012 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-732 pripažino projekto „Palangos magistralinių šilumos tinklų tarp kamerų 1Š-1 ir 1Š-5 rekonstrukcija“ 104 671 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis (pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-043/IT02), 2012 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-733 pripažino „Alytaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas“ 555 751,30 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis (pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-049/IT02) (toliau – ir Sprendimai dėl finansinių korekcijų taikymo) (t. I, b. l. 18–20, 22, 29–35).

Vykdant minėtus Įsakymus, Ūkio ministerijos 2012 m. liepos 11 d. įsakymais Nr. 4-662 ir Nr. 4-659, 2012 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-729 (toliau – ir Sprendimai dėl įsakymų pakeitimo) buvo atitinkamai pakeisti pirminiai įsakymai, kuriais pareiškėjui skiriamos paramos lėšos, sumažinant šių lėšų sumas taikytų finansinių korekcijų dydžiais (t. I, b. l. 17, 21, 27–28).

Remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktais, 89 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2932/2012), Ataskaitoje pateiktomis išvadomis, PAFT 8.8 punktu ir 182 punktu, Sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 punktu, bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktu, teismas nustatė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl nustatytų pažeidimų esmės, o ginčas kilęs dėl pačių pažeidimų vertinimo ir dėl Agentūros ir Ūkio ministerijos vykdytų sprendimų priėmimo procedūrų atitikties viešojo administravimo principams (teisės būti išklausytam, teisės į gynybą).

Dėl Bendrovės nurodytų procedūrinių pažeidimų, Agentūrai priimant Išvadas ir Ūkio ministerijai priimant Sprendimus dėl finansinių korekcijų taikymo

Remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-426/2009, 2011 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-651/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1411/2011, teismui pateikta bylos medžiaga, teismas pripažino, kad Sprendimai dėl finansinių korekcijų taikymo grindžiami Išvadomis, kurios laikytinos skundžiamų sprendimų sudėtine dalimi; visų Išvadose nurodytų aplinkybių nurodymas bei aprašymas pačiuose sprendimuose būtų akivaizdžiai perteklinis, todėl tai, jog Sprendimuose dėl finansinių korekcijų taikymo nėra nurodytos visos esminės faktinės aplinkybės, nelaikytina Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu.

Taip pat teismas padarė išvadą, kad bylos įrodymai patvirtina, jog Bendrovė aktyviai dalyvavo Agentūros atsakovui pateiktų Išvadų priėmimo procedūrose, buvo tinkamai informuota apie atliekamus tyrimus ir ne kartą išreiškė savo nuomonę ginčo klausimais (t. II, b. l. 9, 17, 33, 41, 50, 58, 66–70, 71–130; t. III, b. l. 1, 25, 26, 27–75, 77–79); Agentūra teikė savo Išvadų projektus pareiškėjui, o Bendrovė į tai reagavo savo ypač detaliais ir išsamiais paaiškinamais (t. II, b. l. 66–70, 110–114; t. III, b. l. 27–37), dėl Agentūros veiksmų teikė skundus Finansų ministerijai (t.

I, b. l.75-79). Vadovaudamasis PAFT 1981 punktu, teismas nustatė, jog Bendrovės teiktuose paaiškinimuose (t. II, b. l. 66–70, 110–114) dėl Išvadų pagrįstumo nenurodytos jokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo Agentūros analizuotos ir nagrinėtos, o tik pateiktas subjektyvus ir pareiškėjui palankus susiklosčiusios teisinės situacijos interpretavimas. Todėl teismas pripažino, kad Ūkio ministerija neturėjo jokio pagrindo taikyti PAFT 1981 punkto nuostatas ir įpareigoti Agentūrą atlikti pakartotinį Išvadose nurodytų pažeidimų tyrimą.

Todėl nusprendė, kad priimant ginčijamus Sprendimus dėl finansinių korekcijų taikymo pareiškėjo teisės dalyvauti šių sprendimų priėmėme teikiant savo paaiškinimus nebuvo varžomos, todėl teisės būti išklausytam, taip pat ir teisės į gynybą principai nebuvo pažeisti.

Dėl Sprendimų dėl finansinių korekcijų taikymo atitikties Gairėse nurodytiems principams

Remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, PAFT 197 punktu, Gairių priedo 1 lentelės 24 punktu bei teismui pateikta bylos medžiaga, teismas konstatavo, jog Bendrovės padaryti pakeitimai sudarytose pirkimo sutartyse nelaikytini nereikšmingais ar formaliais, nes tokių sąlygų keitimu parodomas išskirtinis palankumas į derybas pakviestiems dalyviams, be to, galėtų lemti kitų konkursuose dalyvavusių asmenų teiktinus pasiūlymus. Todėl Išvadose pagrįstai pripažįstama, kad tokiais veiksmais nebuvo užtikrintas pirkimuose dalyvavusių asmenų lygiateisiškumas, o Išvadose ir Sprendimuose dėl finansinių korekcijų taikymo pagrįstai pripažinta, kad Bendrovės padaryti pažeidimai iš esmės atitinka Gairių priedo 1 lentelės 24 punkto nuostatas. Taip pat teismas pripažino, kad, įvertinus pačių pažeidimų sunkumą, Sprendimuose dėl finansinių korekcijų paskirtos sankcijos nelaikytinos neproporcingomis ir neadekvačiomis padarytiems pažeidimams. Teisėjų kolegija nusprendė, kad Ūkio ministerija Sprendimuose dėl finansinių korekcijų taikymo faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėti sprendimai pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįsti ir teisėti, todėl skundo reikalavimai juos panaikinti atmesti.

Dėl Sprendimų dėl Įsakymų pakeitimo ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą pakartotinai išnagrinėti pažeidimus pagrįstumo bei teisėtumo

Teismas nurodė, jog reikalavimai panaikinti sprendimus dėl Įsakymų pakeitimo, taip pat reikalavimas įpareigoti Agentūrą atlikti papildomą tyrimą ir teikti atsakovui naujus pasiūlymus dėl sankcijų taikymo, yra išvestiniai iš reikalavimų panaikinti Sprendimus dėl finansinių korekcijų taikymo atžvilgiu. Todėl teismui konstatavus, kad Sprendimai dėl finansinių korekcijų taikymo yra pagrįsti ir teisėti, atmesti ir išvestiniai skundo reikalavimai.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litesko” apeliaciniu skundu (t. VII, b. l. 65-70) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino VAĮ 3 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią viešojo administravimo objektyvumo principą, VAĮ 8 straipsnio 1 dalį ir Chartijos 41 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančias audiatur et altera pars principą. Vien galimybė Bendrovei pateikti paaiškinimus neužtikrina objektyvumo ir audiatur et altera pars principų laikymosi – tam būtina, kad pateikti paaiškinimai būtų įvertinti ir priimti arba motyvuotai atmesti. Vadovaujantis VAĮ 3 straipsnio 2 punktu, VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos sutarties 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 2 straipsniu, Europos Sąjungos Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a ir c punktais, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje Nr. 32/61, Alvis prieš Komisiją, [1963] ECR 49-55 paragrafais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492-3322-11, 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008, 2007 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, 2012 m. liepos 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Ik-3453-624/2011, objektyvumo ir audiatur et altera pars principai reiškia ne tik asmens, kurio atžvilgiu priimamas poveikio priemonę taikantis individualus administracinis aktas, teisę pateikti paaiškinimus ir įrodymus, kaip suponuoja skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Šie principai reiškia ir individualius administracinius aktus priimančių institucijų pareigą ištirti ir įvertinti asmenų pateikiamus paaiškinimus ir įrodymus bei juos priimti kaip teisingus, arba motyvuotai atmesti. Be to, teisės būti išklausytam principas reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus, reikšmingus priimamam aktui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-604/2013).

Todėl LVPA, kaip įgyvendinančioji institucija, priimdama Išvadas ir siūlydama taikyti Bendrovei paskirtos ES finansinės paramos finansinę korekciją, privalėjo ištirti ir įvertinti jai pareiškėjo pateiktuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, nustatyti kiekvieno iš jų reikšmę priimamos Išvados pagrįstumui bei Išvadoje motyvuotai pagrįsti nurodytų aplinkybių ar paaiškinimų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino objektyvumo ir audiatur et altera pars principų turinį, konstatavęs, kad jų užtikrinimui pakanka tik sudaryti galimybę subjektui, kuriam taikoma poveikio priemonė, pasisakyti.

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė VAĮ 3 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 1 dalį ir Chartijos 41 straipsnio 2 dalį, netinkamai išaiškinęs objektyvumo ir teisės į gynybą principus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog LVPA, priimdama Išvadas, nevertino ir nenagrinėjo Bendrovės 2011 m. lapkričio 18 d. rašte (t. I, b. l.

72) pateiktų išsamių paaiškinimų dėl visų LVPA įtarimus sukėlusių Bendrovės viešųjų pirkimų projektuose aspektų ir nurodytų argumentų pagrįstumo ir nei viename Bendrovei iki Išvadų priėmimo pateiktame rašte nemotyvavo, kodėl Bendrovės pateikti argumentai yra atmetami. LVPA neatsižvelgė ir neįvertino pareiškėjo teiktų paaiškinimų, kad galimybė derėtis dėl darbų apmokėjimo sąlygų ir darbų atlikimo terminų buvo numatyta Projektų supaprastintų viešųjų pirkimų sąlygose (t. I, b. l. 80; 110) ir Bendrovės įgaliotosios organizacijos UAB „Vilniaus energija“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių tuo metu galiojusios redakcijos 72 punkte (t.

I, b. l. 142). Visi Projektų viešųjų pirkimų dalyviai turėjo tokias pačias galimybes derėtis dėl darbų apmokėjimo sąlygų ir darbų atlikimo terminų. Šios pirkimų sąlygų nuostatos buvo aiškios, jos buvo vienodai taikomos visiems tiekėjams, ko neginčijo ir LVPA. Be to, pagal Bendrovės įgaliotosios organizacijos UAB „Vilniaus energija“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių tuo metu galiojusios redakcijos 71.1 punktą, vykdant derybas, nebuvo galima informuoti vienų tiekėjų apie kitų tiekėjų pasiūlymus ir/ar apie susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais.

Analogiškas derybų principas yra įtvirtintas ir Viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte, reglamentuojančiame tarptautinės vertės pirkimus, vykdymą. Pažymėtina ir tai, kad Projektų pirkimų sąlygų 13.4 punktas numatė, kad perkančioji organizacija pasilieka sau teisę iki pirkimo sutarčių sudarymo koreguoti apmokėjimo pagal sutartis tvarką. Taigi, galimybė derėtis dėl apmokėjimo sąlygų ir darbų atlikimo terminų, taip pat Bendrovės teisė keisti apmokėjimo sąlygas iki pirkimo sutarties sudarymo, buvo numatyta pačiose Projektų supaprastintų viešųjų pirkimų sąlygose.

Kiekvienas šių pirkimų dalyvis turėjo teisę pats spręsti, ar derėtis dėl tokių sandorių parametrų, kaip apmokėjimo sąlygos ar darbų atlikimo terminai, ar ne. Bendrovė neturėjo teisės informuoti vienų tiekėjų apie tai, dėl kokių sandorių parametrų derasi kiti dalyviai ir/ar apie tai, kokius siūlymus ji gavo iš kitų dalyvių. Be to, LVPA savo Išvadose netyrė ir neįrodinėjo neigiamos tariamų pažeidimų įtakos pirkimų rezultatams, kas tik patvirtina, kad ji, vertindama pažeidimus, rėmėsi išimtinai tik Ataskaita, tačiau neatliko savarankiško tyrimo ir nevertino Bendrovės pateiktų argumentų.

Pridurtina, jog visi Projektų pirkimų dalyviai turėjo vienodas sąlygas varžytis dėl pirkimo sutarčių sudarymo ir konkretaus dalyvio derybų metu išsiderėtos sąlygos negalėjo turėti jokios įtakos pirkimo rezultatams. Tai reiškia, kad Projekto pirkimus laimėjusiam dalyviui nebuvo ir negalėjo būti suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas kitų dalyvių atžvilgiu bei nebuvo pažeisti tiekėjų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principai. Atitinkamai, nebuvo jokio pagrindo išvadai, jog derybų su Projektų pirkimus laimėjusiais dalyviais pasiektų rezultatų užfiksavimas sudarytose pirkimų sutartyse galėjo suteikti tiems dalyviams kokį nors konkurencinį pranašumą – ką patvirtino ir LVPA, savo 2012 m. balandžio 16 d., gegužės 17 ir 21 d. raštuose nurodydama, kad darbų atlikimo terminų pakeitimas „nesudarė kokių tai „pranašumų“ rangovui, su kuriuo buvo sudaryta Pirkimo sutartis“ (t.

I, b. l. 37, 41, 44, 48, 52, 56, 61, 65). Vien ta aplinkybė, kad derybų protokolai buvo surašyti nepakankamai išsamiai ir neatspindi kai kurių derybų aspektų, nereiškia, kad derybos dėl apmokėjimo sąlygų ir darbų atlikimo terminų iš viso nevyko ar tai galėjo turėti kokios nors įtakos pirkimų rezultatams. Atitinkamai, tai reiškia, kad neišsamus derybų protokolavimas, nepažeidęs kitų pirkimų dalyvių teisėtų interesų ir negalėjęs turėti įtakos pirkimų rezultatams, yra visiškai formalaus pobūdžio viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos neatitikimas, kuris jokiu būdu negalėjo turėti įtakos Projektų pirkimų rezultatams ir po galutinių pasiūlymų pateikimo nekeitė pirkimo sutarčių vertės. Atsižvelgiant į šių neatitikimų formalų pobūdį ir tai, kad jie neturėjo jokio finansinio poveikio, t. y.

įtakos sudaromų pirkimo sutarčių vertei, turėjo būti taikomas ne Gairių priedo 1 lentelės 24 punktas, o Gairių priedo 1 lentelės 12 punktas, kuris nustato taikytinas finansines korekcijas tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutartis sudaroma netinkamai laikantis kai kurių papildomų, ne tokių esminių kaip kiti, Gairių numatyti, viešųjų pirkimų reikalavimai. Remiantis minimu 12 punktu, šio tipo pažeidimams esant formaliems ir neturint galimo finansinio poveikio, gali būti taikoma mažesnė finansinė korekcija, negu Įsakymais patvirtinta 5 proc. dydžio korekcija: gali būti pritaikoma 2 proc. finansinė korekcija arba ji netaikoma išvis.

Tuo tarpu už tokį formalų protokolavimo pažeidimą, Įsakymais buvo pritaikytos finansinės korekcijos 878 451,59 Lt sumai, kas yra akivaizdžiai neproporcinga neatitikimo pobūdžiui. Taigi, LVPA, atlikdama įtariamų pažeidimų Projektuose tyrimus ir priimdama Išvadas, turėjo įvertinti ir išnagrinėti pateiktus Bendrovės argumentus ir juos priimti, arba motyvuotai atmesti. PAFT 1981 punktas nustato ministerijos pareigą įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimo metu ar jį jau išnagrinėjus naujų aplinkybių, kurių įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą, paaiškėjimo atveju nedelsiant paprašyti įgyvendinančiąją instituciją įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes ir, jeigu būtina, atitinkamai pakeisti sprendimą dėl pažeidimo.

Todėl Ūkio ministerija, gavusi Išvadas, turėjo įvertinti, kad LVPA neįvertino ir neišnagrinėjo Bendrovės pateiktų paaiškinimų ir argumentų dėl tariamų pažeidimų Projektuose, todėl nebuvo užtikrinti objektyvumo ir audiatur et altera pars principai. Kadangi Išvados neužtikrino šių principų, atitinkamai, Išvadas patvirtinantys Įsakymai taip pat neatitiko šių principų reikalavimų. Taikydama PAFT 1981 punkto nuostatas, Ūkio ministerija turėjo įpareigoti LVPA atlikti pakartotinį Išvadose nurodytų pažeidimų tyrimą.

Tačiau Ūkio ministerija, priimdama Įsakymus ir taip patvirtindama Išvadų siūlymus taikyti finansines korekcijas, nesilaikė aukščiau nurodytų reikalavimų. Tokiu būdu ji padarė esminį procedūrinį įtariamų pažeidimų tyrimo pažeidimą.

3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai grindė objektyvumo ir teisės būti išklausytam principų laikymąsi tuo, kad Bendrovė pasinaudojo savo teise apskųsti LVPA veiksmus ir siūlomas Išvadas Finansų ministerijai. Visų pirma, Bendrovės skundai Finansų ministerijai buvo atmesti, o Bendrovei apskundus tokį atmetimą teismams, 2013 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS662-134/2013 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad ginčas dėl Finansų ministerijos sprendimų atmesti skundus ir, kartu, dėl Išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, turi būti nagrinėjamas šioje byloje tarp pareiškėjo ir atsakovo. Antra, Išvados buvo pateiktos Ūkio ministerijai 2012 m. gegužės 30 ir 31 d. Tuo tarpu LVPA vienintelius savo argumentus, nors ir nepagrįstus bei neišsamius, dėl Bendrovės argumentų, susijusių su tariamais pažeidimais Projektuose, pateikė tik Finansų ministerijai, 2012 m. birželio 5 d. raštu Nr. R4-9137(13.1.6) (1 priedas). Su šiuo raštu Bendrovė turėjo galimybę susipažinti tik teisminio ginčo dėl Finansų ministerijos sprendimo atmesti Bendrovės skundus metu. T. y. po to, kai ji 2012 m. liepos 16 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą ir atsakovas Finansų ministerija bei trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA pateikė savo atsiliepimus. Tai reiškia, kad su LVPA vieninteliais daliniais motyvais dėl Bendrovės argumentų atmetimo Bendrovė faktiškai galėjo susipažinti tik tada, kai Išvados jau buvo parengtos ir pateiktos Ministerijai, o Įsakymai – priimti. Todėl LVPA veiksmų apskundimas negalėjo ir neužtikrinto Bendrovės teisės būti išklausytai ir objektyvumo principų.

4. Pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimus, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino bylos aplinkybes bei nemotyvavo, kodėl atmeta pareiškėjo argumentus dėl tariamų pažeidimų projektų pirkimuose įtakos. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį ir pažeidė ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vien ta aplinkybe, jog pareiškėjo Projektų įgyvendinimui sudarytose pirkimo sutartyse nustatyti tam tikri darbų atlikimo terminai bei apmokėjimų procentiniai dydžiai skiriasi nuo tų, kurie užfiksuoti derybų protokoluose (jų prieduose – pirkimo sutarčių projektuose), konstatavo, kad tokie pakeitimai buvo atlikti ne tiesioginių derybų metu, o sudarant pirkimo sutartis. Todėl, teismo vertinimu, tokie pakeitimai nelaikytini nereikšmingais ir formaliais bei neužtikrino pirkimuose dalyvavusių tiekėjų lygiateisiškumo ir Įsakymais patvirtinta Gairių priedo 1 lentelės 24 punkte nustatyta finansinė korekcija parinkta pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino, bei, atitinkamai, nemotyvavo, kodėl atmetami pareiškėjo argumentai, pagrindžiantys, jog visi Projektų pirkimuose dalyvavę tiekėjai pagal pirkimų sąlygas, pirkimus vykdžiusios įgaliotosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles ir Viešųjų pirkimų įstatymą galėjo derėtis Projektų pirkimų sutarčių sąlygų, įskaitant darbų atlikimo terminus ir apmokėjimų procentinių dydžių perskirstymą, o tokių derybų su atskiru tiekėju rezultatai negalėjo būti atskleisti kitiems pirkimuose dalyvavusiems dalyviams. Be to, pagal Projektų pirkimų sąlygas, perkančioji organizacija galėjo pakeisti apmokėjimų sąlygas iki pirkimų sutarčių sudarymo, o šių sąlygų pakeitimas negalėjo turėti įtakos išrenkant pirkimų laimėtojus, kadangi jos nekeitė galutinių pasiūlymų kainų, pagal kurias buvo vertinami pasiūlymai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. VII., b. l. 79-83), kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ūkio ministerija, vadovaudamasi PAFT nustatytu teisiniu reglamentavimu, gavusi LVPA sprendimus dėl nustatytų pareiškėjo projektų ES finansinės paramos naudojimo pažeidimų, išnagrinėjo juos, nekeisdama nustatytų pažeidimų apimties, turinio ir su jais susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumų, kaip, kad nurodyta PAFT 198 punkte, ir jų pagrindu, neperrašinėdama LVPA sprendimuose nustatytų aplinkybių, priėmė Įsakymus, kuriuose nurodė konkrečius teisės aktus ir dokumentus, kuriais vadovavosi ir į ką atsižvelgė juos priimdama, kas įrodo, jog Įsakymai yra pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal PAFT 1881 punktą, Ūkio ministerija, kaip asignavimų valdytoja, visais šiose taisyklėse nustatytais atvejais priima sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų susigrąžinimo. Ūkio ministerijos priimti Įsakymai, priimti atsižvelgiant į LVPA Išvadomis pateiktus sprendimus ir juose pateiktus pasiūlymus Ūkio ministerijai, būtent ir yra dėl netinkamų finansuoti Projektų išlaidų pripažinimo ir jų susigrąžinimo, nustačius ES finansinės paramos naudojimo pažeidimus, tuo tarpu įgyvendinant Projektus padarytų Pareiškėjo pažeidimų tyrimas ir nustatymas yra LVPA kompetencija (PAFT 195 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, teisės normas aiškino atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas.

2. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog kadangi LVPA ignoravo Bendrovės pateiktus paaiškinimus ir argumentus dėl tariamų pažeidimų Projektuose ir jų nevertino bei nenagrinėjo, Ūkio ministerija privalėjo taikyti PAFT 1981 punkto nuostatas ir įpareigoti LVPA atlikti pakartotinį Išvadose nurodytų pažeidimų tyrimą. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu sprendime nurodė, kad Bendrovės teiktuose paaiškinimuose (t. II, b. 1. 66-70, 110-114) dėl Išvadų pagrįstumo nenurodytos jokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo Agentūros analizuotos ir nagrinėtos, o tik pateiktas subjektyvus ir pareiškėjui palankus susiklosčiusios teisinės situacijos interpretavimas. Todėl pripažintina, kad Ūkio ministerija neturėjo jokio pagrindo taikyti PAFT 1981 punkto nuostatas ir įpareigoti Agentūrą atlikti pakartotinį Išvadose nurodytų pažeidimų tyrimą. Be to, pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe iš esmės įvardija tik savo skirtingą nuomonę dėl LVPA sprendimuose nustatytų pažeidimų, pateiktą LVPA pažeidimų tyrimo metu, kurios neva nenagrinėjo LVPA ir į kurią neatsižvelgė Ūkio ministerija, priimdama Įsakymus.

3. Pirminis informacijos šaltinis pradėti pareiškėjo projektų įtariamų pažeidimų tyrimus buvo Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. lapkričio 2 d. raštas Nr. 4S-4022 „Dėl UAB „Litesko” vykdytų viešųjų pirkimų patikrinimo”, kuriuo Viešųjų pirkimų tarnyba informavo LVPA apie pareiškėjo atliktų projektų pirkimų patikrinimą ir surašytą 2011 m. rugsėjo 7 d. Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-6, kurios pagrindu LVPA pradėjus pareiškėjo projektų įtariamų pažeidimų tyrimus ir buvo nustatyti pažeidimai, susiję su Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų nesilaikymu. Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637; 2012, Nr. 90-4698), 16.3 punktu „atlikdama Taisyklių 16.1 punkte nurodytą viešųjų pirkimų kontrolę ir nustačiusi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, vertinimo išvadų kopijas teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją teikia atitinkamoms institucijoms“. Šiuo nagrinėjamu atveju buvo pateikta LVPA. LVPA, nustačiusi projektų finansinės paramos naudojimo pažeidimus, susijusius su VPĮ pažeidimu, priimdama sprendimus, vadovavosi Rekomendacijų 26 punktu ir pritaikė Gairių 2 lentelės 24 poziciją – 5 proc. finansinę korekciją projektams.

4. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai vertino bylos medžiagą, nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi priimdamas sprendimą, pateikė tokių teisės normų aiškinimą bei, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, padarė išvadą pareiškėjo skundą atmesti. Todėl, pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Lietuvos verslo ir paramos agentūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. VII., b. l. 85-90), kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006, šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, tačiau pareiškėjo pateikiamos teisės aktų interpretacijos negali būti platesnės už pačius teisės aktus.

2. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimu Distillerie Fratelli Cipriani SpA vs. Ministero delle Finanze (C-395/00) 51 paragrafu, Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvos Respublikoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį.

3. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika netaikytina šioje byloje, kadangi yra skirtingos faktinės aplinkybės. Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. Ik-3453-624/2011 nei įgyvendinančioji institucija, nei ministerija neinformavo pareiškėjo apie atliekamą pažeidimo tyrimą, ministerija sprendime rėmėsi įgyvendinančiosios institucijos raštu, apie kurį pareiškėjas nebuvo informuotas. Tuo tarpu šioje byloje situacija yra priešinga – pareiškėjas buvo informuojamas apie visus atliekamus veiksmus ir ketinamus priimti sprendimus, buvo sudarytos nevienkartinės galimybės teikti paaiškinimus, organizuotas susitikimas. Agentūra 2012 m. rugpjūčio 30 d. atsiliepime Nr. R4-14049(3.7) detaliai aprašė vykusį susirašinėjimą su pareiškėju, organizuotus susitikimus. Agentūra tyrė ir tikrino pareiškėjo pateiktus argumentus, tikrino nurodytas aplinkybes. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog administracinės procedūros metu LVPA užtikrino pareiškėjo teisę žinoti apie vykdomų procedūrų esmę ir galimas pareiškėjo veiksmų pasekmes, taip pat pareiškėjui sudarė galimybę būti išklausytam ir teikti savus paaiškinimus ir nuomonę.

4. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, nutartys administracinėse bylose Nr. A556-633/2008, Nr. A756-253/2010, A63-313/2012), ginčijamuose Ūkio ministro Įsakymuose pateikiant nuorodas į LVPA pažeidimų tyrimų išvadas, jose nustatyti objektyvūs duomenys (faktai) neturėjo būti dar kartą nurodomi Įsakymuose, kadangi pareiškėjas minėtas pažeidimo tyrimo išvadas buvo gavęs. Rašytiniai dokumentai įrodo, kad tiek LVPA sprendimai, tiek Ūkio ministerijos sprendimai paremti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. yra motyvuoti. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nesuprato jo vykdytų pirkimų įvertinimo, nustatytų pažeidimų ar taikomų poveikio priemonių, kokias pasekmes sukelia skundžiami sprendimai.

5. Pareiškėjo teiginį, kad neva LVPA, priimdama Išvadas, nevertino ir nenagrinėjo Bendrovės 2011 m. lapkričio 18 d. rašte pateiktų išsamių paaiškinimų dėl visų LVPA įtarimus sukėlusių Bendrovės viešųjų pirkimų, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, ir pareiškėjas skunde prieštarauja pats sau: vienur nurodo, kad jis buvo neišklausytas, nesuteikta galimybė teikti paaiškinimus, kitur rašo, kad teikė išsamius paaiškinimus. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai taip pat prieštarauja vieni kitiems. Štai LVPA 2012 m. balandžio 16 d., gegužės 17 ir 21 d. raštuose buvo nurodyta „LVPA nuomone, pakeisti darbų atlikimo terminai nesudarė kokių tai „pranašumų“ rangovui, su kuriuo buvo sudaryta Pirkimo sutartis, tačiau pakeistos apmokėjimo sąlygos, padidinant procentinius mokėjimų rangovui dydžius (5 punktais padidintas antro atsiskaitymo už techninės dokumentacijos parengimą dydis, 15 punktų padidintas vamzdynų apmokėjimas po jų pateikimo bei 10 punktų padidinta darbų atlikimo priešpaskutinio 6 apmokėjimo procentinė dalis), galėjo įtakoti pirkimo rezultatą, kadangi neatmestina, jog kiti pirkimo dalyviai būtų pasinaudoję galimybe ir galimai būtų pagerinę savo pasiūlymus, sumažindami kainas, atsižvelgiant į tokius apmokėjimo sąlygų pokyčius“. Tai įrodo, kad pareiškėjo argumentai buvo nagrinėti ir jie buvo įvertinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dėl kiekvieno pirkimo dalies buvo pateikti atskiri įvertinimai. Pavyzdžiui LVPA 2012 m. gegužės 21 d. rašte Nr. R4-8291(13.1.5) buvo nurodyta, kad ir darbų atlikimo termino, ir apmokėjimo sąlygų pakeitimas vertinamas kaip Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

6. Pareiškėjo teiginys, jog „Visi Projektų viešųjų pirkimų dalyviai turėjo tokias pačias galimybes derėtis dėl darbų apmokėjimo sąlygų ir darbų atlikimo terminų. Šios pirkimų sąlygos buvo aiškios, jos buvo vienodai taikomos visiems tiekėjams, ko neginčijo ir LVPA“ yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Visų pirma, pažeidimai buvo nustatyti ne dėl to, kad vyko derybos, o dėl to, kad po įvykdytų derybų, sudarant pirkimų sutartis, buvo pakeistos pirkimo dokumentuose ir tiekėjų galutiniuose pasiūlymuose, kiek jie buvo pakeisti derybų metu, nurodytos darbų atlikimo bei apmokėjimo sąlygos, taip pažeidžiant imperatyvią VPĮ 18 straipsnio 3 dalies nuostatą: „sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ar derybų protokole užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos“.

7. Pareiškėjo pozicija, kad „.Kiekvienas šių pirkimų dalyvis turėjo teisę spręsti, ar derėtis dėl tokių parametrų, kaip apmokėjimo sąlygos ar darbų atlikimo terminai ar ne“, vykdant viešuosius pirkimus yra nesuderinama su Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais, bei šio straipsnio 2 punkte įtvirtintu pirkimo tikslu – „vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai<...> reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tams skirtas lėšas“. Tai reiškia, kad ne tik tiekėjai turi siekti išsiderėti kuo palankesnes sutarties sąlygas, bet Viešųjų pirkimų įstatymas visų pirma įpareigoja perkančiąją organizaciją siekti kuo racionaliau naudoti skirtas lėšas, t. y. išsiderėti kuo palankesnes sąlygas. Šiuo konkrečiu atveju, pasirašant pirkimo sutartis, laimėjusiam tiekėjui buvo sudarytos dar palankesnės sutarties vykdymo sąlygos, nei jis jas buvo išsiderėjęs derybų metu. Pabrėžtina, kad nėra jokių įrodymų, kad su tiekėjais buvo deramasi, t. y. visi pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad apmokėjimo ir darbų atlikimo terminai buvo pakeisti po atliktų derybų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad apie neva žodžiu vykusias „derybas“, jų rezultatus ir derybose suderėtų sąlygų pakeitimus, sudarant sutartį, informavo kitus tiekėjus, nors pažeidimų tyrimo metu buvo prašoma pateikti visą su pirkimais susijusią turimą informaciją ir visus dokumentus. Be to, įstatymas tiekėjams numato teisę, o ne pareigą teikti pretenzijas. Tiekėjų apsisprendimas neteikti pretenzijų neeliminuoja nustatytų pažeidimų.

8. Gairių 1 lentelė taikoma tais atvejais, kai turi būti vykdomi tarptautiniai pirkimai. Tačiau, net jei pareiškėjas būtų vykdęs tarptautinius pirkimus, nustatyti pažeidimai savo turiniu neatitinka Gairių 1 lentelės 12 punkto „Blogas kai kurių papildomų nuostatų taikymas“. Darbų atlikimo terminai ir atlyginimo už atliktus darbus (arba avanso) gavimo terminai tiesiogiai koreliuoja su kaina, todėl tokių pažeidimų negalima laikyti formaliais. Nustatyti pažeidimai visiškai atitinka Gairių 2 lentelės 24 poziciją: „Vienodo požiūrio principo pažeidimas (Sutartys pasirašytos laikantis skelbimo taisyklių, bet sutarties sudarymo tvarka pažeidžia vienodo požiūrio į subjektus principą (pavyzdžiui, jei perkančioji organizacija <...> rodo palankumą vienam iš į derybas pakviestų kandidatų)“.

9. Viso pažeidimo tyrimo metu, su pareiškėju buvo vykdomas susirašinėjimas, organizuotas susitikimas. Apie pradėtus pažeidimų tyrimus pareiškėjas buvo informuotas 2011 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. R4-17531(13.3.24-44) ir LVPA 2011 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. R4-18018(13.3.24-44). UAB „Litesko“ 2011 m. lapkričio 18 d. raštu pateikė savo nuomonę. LVPA buveinėje 2011 m. gruodžio 2 d. buvo organizuotas LVPA ir pareiškėjo susitikimas. Tyrimo metu vyko susirašinėjimas su pareiškėju ir Viešųjų pirkimų tarnyba. LVPA 2012 m. balandžio 16 d. raštais Nr. R4-6238(13.3.24-47), R4-6240(13.3.24-47), R4-6254(13.1.5), R4-6257(13.1.5), 2012 m. gegužės 17 d. raštais Nr. R4-8089(13.1.5), R4- 8094(13.1.5), 2012 m. gegužės 3 d. raštu Nr. R4-7322(13.3.24-49), 2012 m. gegužės 4 d. raštu Nr. R4-7394(l3.3.24-49), 2012 m. gegužės 17 d. raštais Nr. R4-8091(13.1.5), R4-8092(13.1.5), 2012 m. gegužės 21 d. raštais Nr. R4-8290 (13.1.5), R4-8291(13.1.5) informavo pareiškėją apie nustatytus pažeidimus, o 2012 m. birželio 14 d. raštais Nr. R4-9807(13.1.5), R4-9806(13.1.5), 2012 m. birželio 15 d. raštais Nr. R4-9826(13.1.5), R4-9827(13.1.5), 2012 m. birželio 20 d. raštais Nr. R4-10069(13.1.5), R4-10072(13.1.5), R4-10073(13.1.5), R4-10074(13.1.5), R4-10075(13.1.5) informavo pareiškėją apie priimtus sprendimus dėl nustatytų pažeidimų bei sprendimus pripažinti konkrečias sumas netinkamomis finansuoti. Tačiau pareiškėjo minimas 2012 m. birželio 5 d. raštas Nr. R4-9137(13.1.6) yra tik LVPA „pasiaiškinimas“ Finansų ministerijai dėl atliekamų veiksmų. Tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės su juo susipažinti iki pateikiant skundą teismui, nei susiaurina, nei praplečia pareiškėjo žinojimo apie argumentų atmetimo motyvus. Šis raštas nėra pažeidimo tyrimo dokumentas. Ir jame nėra pateikta jokios papildomos ar naujos informacijos, nei pareiškėjui buvo pateikta aukščiau minėtais raštais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo sprendimų dėl finansinių korekcijų taikymo pareiškėjui įgyvendinant projektus, iš dalies finansuojamus Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vienas iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, taip pat ir jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentų yra tas, jog atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo Všį Lietuvos verslo paramos agentūra, atlikdami pareiškėjo galimai padaryto Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimo tyrimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje numatytus objektyvumo, teisės būti išklausytam, teisės į gynybą principus. Pareiškėjas teigia, kad Agentūra, priimdama Išvadas, kurios buvo pagrindas priimti skundžiamus atsakovo Įsakymus, nevertino ir nenagrinėjo pareiškėjo paaiškinimų bei argumentų dėl visų LVPA įtarimus sukėlusių Bendrovės viešųjų pirkimų projektuose aspektų bei nemotyvavo, kodėl Bendrovės pateikti argumentai yra atmetami. Jo manymu, vien galimybė pareiškėjui pateikti paaiškinimus neužtikrina objektyvumo ir audiatur et altera pars principų laikymosi – tam būtina, kad pateikti paaiškinimai būtų įvertinti ir priimti arba motyvuotai atmesti.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 192 punktas numato, jog, jeigu įtariama, kad projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu ir po jo įgyvendinimo, iki sueis Reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus ir (ar) projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygas ir dėl to atsirado ar galėjo atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) ES biudžeto nuostolių padarius nepagrįstų išlaidų, šiose Taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka atliekamas įtariamo pažeidimo tyrimas ir nustatomas arba nenustatomas pažeidimas. Įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nuostatomis (195 p.).

Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225, 63.3 punkte numatyta, jog įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra), įtarusi pažeidimą ir (ar) gavusi informacijos apie įtariamą pažeidimą iš vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, mokėjimo, audito institucijų, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo įtarimo ir (ar) informacijos apie įtariamą pažeidimą gavimo dienos, vadovaudamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, kurios tvirtinamos finansų ministro įsakymu, atlieka papildomą projekto vykdytojo dokumentų patikrinimą ir (ar) patikrą vietoje ar kitus veiksmus, būtinus pažeidimui ištirti. Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173, 11 punktas būtent ir reglamentuoja veiksmus, kurie atliekami pažeidimo tyrimo metu. Tai projekto vykdytojo ar kitų institucijų ir (ar) įstaigų pateiktos informacijos, duomenų ir dokumentų tikrinimas, patikra vietoje, prašymas paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes ir (ar) kiti veiksmai, kuriais siekiama ištirti įtariamą pažeidimą (11.1. p.); kreipimasis į kitas atsakingas institucijas su prašymu pateikti išvadas, paaiškinimus apie įtariamo pažeidimo aplinkybes ir informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu (11.2. p.).

Nagrinėjamu atveju LVPA 2011 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. R4-17531(13.3.24-44) (t. III, b. l. 80-81) informavo pareiškėją UAB „Litesko“, kad yra pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas, ir paprašė apsvarstyti bei įvertinti pirkimo sutarties nutraukimo ir pirkimo vykdymo pakartotinai (pirkimo atlikimo iš naujo visai darbų apimčiai arba dar neįvykdytoms darbų apimtims) galimybes. 2011 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. R4-18018(13.3.24-44) (t. III, b. l. 77-79) Agentūra paprašė pareiškėjo pateikti informaciją apie priimtą sprendimą dėl LVPA 2011 m. lapkričio 8 d. rašte pateiktų rekomendacijų bei pateikti informaciją apie pirkimo sutartyje numatytų darbų, kurių išlaidas numatyta finansuoti pagal pasirašytą Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, vertę. Gavusi pareiškėjo 2011 m. lapkričio 18 d. atsakymų raštą Nr. 1.61-599 ir jame išdėstytą pageidavimą susitikti su LVPA darbuotojais, kad būtų galima pateikti išsamesnius žodinius paaiškinimus ir atsakyti į LVPA dominančius klausimus, LVPA tokį susitikimą suorganizavo 2011 m. gruodžio 2 d. savo buveinėje (t. III, b. l. 26). Taip pat LVPA 2011 m. gruodžio 19 raštu Nr. R4-19678(13.3.24-31) (t. III, b. l. 112-113) kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama informuoti ar ši yra gavusi UAB „Litesko“ raštą „Dėl 2011-04-11 dienos viešųjų pirkimų vertinimo ataskaitos projekto Nr. 2S-6“. Tuo atveju, jei VPT raštą yra gavusi, LVPA prašė pateikti iš UAB „Litesko“ gautų pastabų įvertinimą, jeigu toks buvo atliktas, o jei raštas nebuvo gautas arba įvertinimas dar nebuvo atliktas, prašyta, kad VPT atliktų UAB „Litesko“ 2011 m. liepos 13 d. rašte Nr. 1.2-336 išdėstytų pastabų įvertinimą (šio UAB „Litesko“ rašto kopija buvo pridėta prie LVPA kreipimosi rašto) ir pateiktų jį raštu LVPA. 2012 m. sausio 24 d. raštu Nr. R4-1007(1.6) (t. III, b. l. 119) Agentūra pakartotinai kreipėsi į VPT, prašydama informuoti apie VPT sprendimą dėl atsakomybės už nustatytus pažeidimus, nurodytus VPT Ataskaitoje.

Taip pat LVPA 2012 m. balandžio 16 d. raštais Nr. R4-6238(13.3.24-47), R4-6240(13.3.24-47), R4-6254(13.1.5), R4-6257(13.1.5) (t. II, b. l. 115-130), 2012 m. gegužės 3 d. raštu Nr. R4-7322(13.3.24-49) (t. II, b. l. 104-108), 2012 m. gegužės 4 d. raštu Nr. R4-7394(13.3.24-49) (t. II, b. l. 99-103), 2012 m. gegužės 17 d. raštais Nr. R4-8089(13.1.5), Nr. R4-8091(13.1.5), R4-8092(13.1.5), R4-8094(13.1.5) (t. II, b. l. 77-93), 2012 m. gegužės 21 d. raštais Nr. R4-8290(13.1.5), R4-8291(13.1.5) (t. II, b. l. 71-76) informavo pareiškėją apie nustatytus pažeidimus, o 2012 m. birželio 14 d. raštais R4-9806(13.1.5) (t. II, b. l. 1-8), Nr. R4-9807(13.1.5) (t. II, b. l. 17-24), 2012 m. birželio 15 d. raštais Nr. R4-9826(13.1.5) (t. II, b. l. 33-40), R4-9827(13.1.5) (t. II, b. l. 50-57), 2012 m. birželio 20 d. raštais Nr. R4-10069(13.1.5) (t. II, b. l. 58-65), R4-10072(13.1.5) (t. II, b. l. 9-16), R4-10073(13.1.5) (t. II, b. l. 25-32), R4-10074(13.1.5) (t. II, b. l. 41-49) informavo pareiškėją apie priimtus sprendimus (Išvadas) dėl nustatytų pažeidimų bei sprendimus pripažinti konkrečias sumas netinkamomis finansuoti.

Iš minėtų bylos aplinkybių akivaizdu, kad Agentūra pranešė pareiškėjui apie pradėtą jo galimai padaryto pažeidimo tyrimą, paprašė pareiškėjo apsvarstyti bei įvertinti pirkimo sutarčių nutraukimo ir pirkimo vykdymo pakartotinai galimybes, paprašė pareiškėjo pateikti informaciją apie pažeidimą, LVPA 2011 m. lapkričio 8 d. rašte pateiktas rekomendacijas bei pateikti informaciją apie pirkimo sutartyje numatytų darbų, kurių išlaidas numatyta finansuoti pagal pasirašytą Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, vertę, surengė susitikimą su pareiškėjo atstovais ir žodžiu aptarė situaciją. Savo ruožtu pareiškėjas 2011 m. lapkričio 18 d. rašte dėl įtariamų pažeidimų bei papildomos informacijos pateikimo Nr. 1.61-599 (t. III, b. l. 27-37), paaiškindamas, jog kategoriškai nesutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos Ataskaitos išvadomis, pateikė savo nuomonę dėl šių išvadų, išreiškė nuomonę, kad LVPA negali konstatuoti pažeidimų ar neatitikimų tol, kol objektyviai neįvertins paaiškinimų ir neatliks tinkamo įtariamų pažeidimų tyrimo, taip pat išreiškė įsitikinimą, kad vykdydamas viešuosius pirkimus, jis nepadarė pažeidimų, kurie turėtų įtakos pirkimų rezultatams, atitinkamai prašydamas nutraukti Patikrinimo ataskaitos pagrindu pradėtus įtariamų pažeidimų tyrimus, susilaikyti nuo išankstinių išvadų bei sudaryti galimybę susitikti su LVPA atsakingais darbuotojais, kad būtų galima pateikti išsamesnius žodinius paaiškinimus ir atsakyti į LVPA dominančius klausimus. Taip pat pareiškėjas dalyvavo 2011 m. gruodžio 2 d. LVPA organizuotame susitikime jos buveinėje. Atsakydamas į Agentūros raštus apie nustatytus pažeidimus, pareiškėjas tiek Agentūrai, tiek Ūkio ministerijai teikė paaiškinimus (t. II, b. l. 66-70, 94-98, 110-114), kuriuose, kaip ir 2011 m. lapkričio 18 d. rašte, nurodė analogiškus argumentus, išreiškė savo nuomonę tiriamų pažeidimų atžvilgiu. Taigi, viso galimai padaryto pareiškėjo pažeidimo tyrimo metu vyko nuolatinis LVPA ir pareiškėjo susirašinėjimas (žr., papildomai t. III, b. l. 1, 6-7, 19-21)

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, galimybę pasisakyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuris reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze Nr. C-395/00, 51 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2231/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie atliekamą galimų pažeidimų tyrimą, jam buvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus ir argumentus dėl paties pažeidimo ir jo tyrimo, pareiškėjas aktyviai dalyvavo Agentūros atsakovui pateiktų Išvadų priėmimo procedūrose ir ne kartą išreiškė savo nuomonę ginčo klausimais, į tai reagavo savo ypač detaliais ir išsamiais paaiškinamais, t. y. LVPA, kaip įgyvendinančioji institucija, buvo pakankamai aktyvi ir tinkamai atliko Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių bei Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų nuostatose numatytus tyrimo veiksmus, t. y. atliko savarankišką pažeidimo tyrimą, vertintina, kad, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje numatyti objektyvumo, teisės būti išklausytam taip pat ir teisės į gynybą principai nebuvo pažeisti.

Tai, kad LVPA nepateikė pareiškėjui atskiro rašytinio dokumento, kuriame būtų išdėsčiusi savo sutikimo ar nesutikimo su pareiškėjo paaiškinimais ir argumentais motyvus, nereiškia objektyvumo, teisės būti išklausytam ar teisės į gynybą principų pažeidimo, kadangi Išvadose, kuriomis rėmėsi atsakovas priimdamas skundžiamus Įsakymus, Agentūra nurodė, jog, priimdama šias Išvadas, įvertino UAB „Litesko“ raštuose pateiktą informaciją ir paaiškinimus, juos aptarė, tačiau, su jais nesutikdama, priėmė pareiškėjui nepalankius sprendimus – Išvadas (t.

II, b. l. 1-65). Sutiktina su trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad pareiškėjo minimas Agentūros 2012 m. birželio 5 d. raštas Nr. R4-9137(13.1.6) (t. VII, b. l. 73-76) yra tik LVPA „pasiaiškinimas“ dėl atliekamų veiksmų Finansų ministerijai, kuri 2012 m. birželio 21 d. sprendime Nr. (24.16-02)-5K-1210757-5K-1211131-6K1205509 (t. I, b. l. 75-79) išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl LVPA priimtų sprendimų (Išvadų). Minėtame Agentūros rašte nėra pateikta jokios papildomos ar naujos informacijos, nei pareiškėjui buvo pateikta iki šio rašto vykusio susirašinėjimo tarp pareiškėjo ir LVPA metu, todėl tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės su juo susipažinti iki pateikiant skundą teismui, nepažeidžia ir neapriboja pareiškėjo teisės būti informuotam bei išklausytam.

Pagal Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 15 punktą įsitikinus, kad tiriant pažeidimą surinkta pakankamai duomenų, kuriais pagrindžiamas pažeidimas, arba kad pažeidimo nėra, surašoma pažeidimo tyrimo išvada. Nagrinėjamu atveju LVPA ir surašė tokias Išvadas (t. II, b. l. 1-65), kuriose, atsižvelgdama į Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES) 2 lentelės 24 poziciją, nutarė siūlyti taikyti 5 proc. dydžio finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties kainos dalies, tenkančios projekto įgyvendinimui (Rekomendacijų 26 p.; PAFT 197 p.). Ūkio ministerija, atsižvelgusi į minėtas tyrimo Išvadas, priėmė skundžiamus sprendimus dėl Bendrovei taikytinų finansinių korekcijų (t. I, b. l. 18–20, 22, 29–35) bei sprendimus dėl pirminių įsakymų, kuriais pareiškėjui skiriamos paramos lėšos, pakeitimo, sumažinant šių lėšų sumas taikytų finansinių korekcijų dydžiais (t. I, b. l. 17, 21, 27–28) (PAFT 1881 p.). Taigi, Ūkio ministerija, gavusi įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdama į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priėmė sprendimą sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi (PAFT 198.2. p.).

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš minėtų teisės aktų nuostatų, skundžiamų Ūkio ministerijos Įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, nustačius LVPA atlikto pažeidimo tyrimo procedūros teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės priklauso pirmiausia nuo Agentūros Išvadų ir nuo kitų dokumentų , kuriais buvo grindžiama išvada teisėtumo ir pagrįstumo. Tai reiškia, jog būtina nustatyti Išvadose ir kituose dokumentuose užfiksuoto pažeidimo padarymo faktą, o vėliau ir dėl pažeidimo pareiškėjui taikytų sankcijų teisėtumą, pagrįstumą ir proporcingumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pagrindas šiam ginčui kilti buvo projektų tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatytos aplinkybės, susijusios su Viešųjų pirkimų tarnybos užfiksuotais atitinkamais pažeidimais. Šiuos pažeidimus be Viešųjų pirkimų tarnybos dar kartą vertino LVPA, kuri ir priėmė Išvadas, o Ūkio ministerija skundžiamais Įsakymais sutiko su šiais VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros sprendimais. Atsižvelgdama į tai, bei į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą, kuriuose jis pateikia paaiškinimus bei argumentus ir dėl paties jam inkriminuoto pažeidimo esmės, akcentuoja, kad pažeidimo, atlikdamas viešuosius pirkimus, nepadarė, teisėjų kolegija vertina, kad LVPA Išvados dėl nustatytų pažeidimų ir sprendimai pripažinti konkrečias sumas netinkamomis finansuoti bei kiti tarpiniai dokumentai šioje administracinėje byloje turi būti nagrinėjami iš esmės taip pat, kaip ir skundžiami Įsakymai, kurie priimti LVPA pažeidimų tyrimo Išvadų pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju, kai yra priimtas galutinis Ūkio ministerijos spendimas (dėl lėšų grąžinimo – finansinės korekcijos projektams paskirtai ES finansinei paramai taikymo), kuris pareiškėjui sukelia realias teisines pasekmes, teismo procese dėl tokio galutinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo turi būti patikrinamas tiek Viešųjų pirkimų tarnybos patikrinimo Ataskaitos, tiek LVPA Išvadų, tiek kitų tarpinių aktų teisėtumas ir pagrįstumas.

Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priimdamas sprendimą apsibrėžė pareiškėjo skundo nagrinėjimo ribas, t. y. iš pareiškėjo skundo motyvų bei argumentų nustatė, kad jis savo reikalavimų pagrįstumą grindžia tuo, kad: 1) skundžiami Ūkio ministerijos įsakymai yra nepagrįsti pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, nes priimti pažeidžiant viešojo administravimo veikloje taikytinus teisės būti išklausytam, o taip pat ir teisės į gynybą principus; 2) taikytos finansinės korekcijos savo dydžiu yra neproporcingos ir neatitinka Gairėse išdėstytų principų. Tokiu būdu teismas sprendime nagrinėjo tik procedūrinius skundžiamų sprendimų priėmimo bei paskirtos pareiškėjui sankcijos teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo klausimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde kelia ir paties jam inkriminuoto Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimo klausimą, t. y. nesutinka su jam inkriminuotu pažeidimu, ir pateikia dėl to savo argumentus. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, apribojęs ginčo nagrinėjimo sferą, neišsprendė ginčo iš esmės ir nepasisakė dėl to, ar pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintas padaręs Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, t. y. administracinio teismo aktyvumo pareiga, o pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neišsprendė ginčo iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, taigi turi būti naikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys