AS-244-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-244-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04522-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja D. R. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–4), kuriame prašė: 1) pripažinti 2014 m. birželio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-1411, NŽT Lazdijų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. atsakymą Nr. 4SD-(14.4.104)-3455 ir 2014 m. kovo 7 d. atsakymą Nr. 4SD-(14.4.104)-903, NŽT Lazdijų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2)-1973, papildantį 2011 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2. 0-171), kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projektas ir jo pakeitimai ir sprendimą, nurodytą NŽT Lazdijų skyriaus 2013 m. spalio 24 d. atsakyme Nr. 4VĮ-(14.1.104)-4671, prieštaraujančiais įstatymams ir juos panaikinti; 2) įpareigoti NŽT inicijuoti žemės reformos projekto (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) bloko plano patikslinimą nustatant, įforminant ir įteisinant natūroje esantį bendro naudojimo kelią bei suformuoti planavimo dokumente privažiavimą prie pareiškėjos žemės sklypo pagal natūroje susiformavusį kelią nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (nuo kelio Krosnėnai-Birūta (2525)), tai įtvirtinant vietovės žemėtvarkos projekte ir atitinkamai pareiškėjos žemės naudojimo sąlygas nustatančiuose dokumentuose; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant minimoje kadastrinėje vietovėje parduoti laisvą valstybinę žemę (žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iki bus išnagrinėtas šis ginčas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi (b. l. 14–15) pareiškėjos D. R. skundą laikė nepaduotu.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pareiškėjos skundas atitiko ne visus ABTĮ skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2014 m. spalio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2014 m. spalio 30 d. pašalinti skundo trūkumus ir pateikti teismui reikiamą skaičių patikslinto skundo, surašyto atsižvelgiant į nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus trūkumus, ir jo priedų egzempliorių.

Pareiškėja per teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi nustatytą terminą trūkumų nepašalino ir nesikreipė dėl termino pratęsimo nustatytiems trūkumams pašalinti.

Ši nutartis buvo išsiųsta pareiškėjai jos skunde nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau pareiškėja procesinių dokumentų neatsiėmė. Lietuvos pašto duomenimis, 2014 m. spalio 18 d. pareiškėjai buvo išrašytas siuntos gavimo pranešimas, kuris pristatomas į gavėjo korespondencijos dėžutę; pranešimas išrašomas tada, kai siuntą reikia atsiimti pašte arba kai kurjeriui/laiškininkui nepavyksta pristatyti siuntos gavėjui. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta pareiga pareiškėjui skunde nurodyti inter alia jo adresą (gyvenamąją vietą) nėra tik formalus reikalavimas, jis negali būti suprantamas ir taikomas vien tik formaliai – pareiškėjas privalo nurodyti tokį adresą, kuriuo jis būtų realiai ir operatyviai pasiekiamas, t. y. faktinį gyvenamosios vietos ar kitą adresą, kuriuo jį būtų galima visada surasti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-200/2013). Būdama atidi ir rūpestinga bei siekdama sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, pareiškėja turi aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjos visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas yra nepateisinamas (Lietuvos administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-686/2013). Šiuo atveju pareiškėja galėjo ir turėjo domėtis savo skundo priėmimo klausimu, prašyti pratęsti terminą trūkumams pašalinti, ar teisės aktų nustatyta tvarka įgalioti atstovauti jos interesams kitą asmenį, tačiau minėtų veiksmų neatliko.

Pareiškėjai pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio jai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėja D. R. padavė atskirąjį skundą (b. l. 20), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį ir skundą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat, prašo nustatyti papildomą 20 dienų terminą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nurodytiems trūkumams pašalinti.

Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, esą nutarties dėl trūkumų pašalinimo pareiškėja neatsiėmė. Minėtos nutarties pareiškėja negavo, nebuvo pateiktas „siuntos gavimo pranešimas“ pristatant jį į gavėjo korespondencijos dėžutę. Pareiškėjai nežinomos aplinkybės dėl ko AB „Lietuvos paštas“ darbuotojas nepateikė registruotos siuntos bei nepaliko pranešimo apie gautą korespondenciją. Paaiškina, kad pareiškėja ir kiti pastato adresatai dažnai negauna visos siunčiamos korespondencijos, dėl to teikia skundus. Dažnai išrašomas pranešimas neturi visų registracijos kodui priklausančių skaičių, dėl ko, pašto siuntos atsiėmimas tampa nebeįmanomas, nes pagal nepilną numerį tokios siuntos paštą išduodantys darbuotojai surasti negali, o ilgai neatsiėmus siuntos ji keliauja siuntėjui klaidingai nurodant esą ji neatsiimtas. Pareiškėja dėl savo darbo pobūdžio nuolat gauna registruotą korespondenciją dėl to ją visada ir laiku atsiima. Šiuo atveju, ji apie korespondenciją iš teismo su nutartimi dėl trūkumų pašalinimo nebuvo informuota, dėl to jos ir negalėjo atsiimti.

Tai, jog pašto darbuotojai nerūpestingai teikia pranešimus apie teismo procesinius dokumentus, įrodo faktas, kad nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjai nebuvo teikiama kaip procesinis dokumentas. Iš bylos medžiagoje esančio voko matyti, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo buvo išsiųsta 2014 m. spalio 18 d., gavėjo pašte gauta 2014 m. spalio 19 d. dieną, tačiau iki 2014 m. lapkričio 19 d. nebuvo nei įteikta pareiškėjai, nei grąžinta teismui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, esą pareiškėja turėjo rūpintis procesinių dokumentų gavimu, tačiau AB „Lietuvos paštas“ šiam dokumentui nesuteikė procesinio dokumento siuntos statuso ir jį laikė kaip paprastąją siuntą net 30 dienų. Tuo tarpu procesinių dokumentų įteikimui pagal taisykles yra nustatyti kiti pranešimo, įteikimo reikalavimai, užtikrinant didesnį rūpestingumą teismo siunčiamam procesiniam dokumentui, nes jis nustato naikinamuosius ar apskundimo terminus. Šiuo atveju AB „Lietuvos paštas“ nesirūpino procesinio dokumento tinkamu įteikimu ar pranešimu apie tokio dokumento gavimą. Pagal AB „Lietuvos pašto“ taisykles numatytas 7 dienų įteikimo gavėjui terminas. Dokumento gavimo faktas patvirtinamas pasirašytinai.

Neteisinga teismo išvada, kad pareiškėja galėjo žinoti apie teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, nes pareiškėja tokios galimybės neturėjo, o apie skundo priėmimą nagrinėjimui bylojo faktas, kad iš teismo nebuvo gauta jokia nutartis. ABTĮ nenumatytas atskiras procesinis veiksmas – informavimas apie skundo priėmimą, dėl to, nutarties negavimas bylojo, kad skundas nagrinėjimui priimtas. Paprastai, po skundo priėmimo tik po kelių mėnesių teikiami pranešimai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovų, kitų asmenų atsiliepimai ir dokumentai. Dėl to pareiškėja laukė pranešimo apie proceso eigą jau paskyrus bylą nagrinėti teisme.

Teismui buvo žinoma, kad pareiškėja yra prisijungusi prie Lietuvos teismų administracijos elektroninių paslaugų portalo LITEKO. Dėl to, ji galėjo būti informuota per šią sistemą bent jau apie pačios nutarties dėl trūkumų pašalinimo priėmimo faktą elektroniniu paštu, telefonu ar kitaip. Sistemoje nurodyti visi duomenys operatyviai susisiekti su pareiškėja ir atvejais, kai procesiniai dokumentai elektronine sistema neperduodami. Tačiau iš teismo tokia iniciatyva atsirado tik po skundžiamos nutarties priėmimo, nes būtent tokiu būdu pareiškėja buvo informuota apie šią nutartį.

Svarbu pažymėti ir tai, kad terminas trūkumams pašalinti buvo nustatytas iki 2014 m. spalio 30 d. dienos, tačiau teismo nutartis pašte prabuvo net iki 2014 m. lapkričio 19 d. dienos, t. y. beveik mėnesį po to, kai terminas trūkumams pašalinti buvo pasibaigęs. Iš to seka, kad teismas ne tik nežinojo apie teismo procesinio dokumento įteikimą ar neįteikimą bet ir negalėjo įvertinti ar pareiškėja apie nutartį informuota tinkamai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu tuo pagrindu, kad ji nepašalino skundo trūkumų, nustatytų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartyje.

Pareiškėja paaiškina, jog teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo jai laiku nebuvo įteikta, todėl neliko galimybės pašalinti trūkumus. Nutartis buvo išsiųsta 2014 m. spalio 18 d., gavėjo pašte gauta 2014 m. spalio 19 d. dieną, tačiau iki 2014 m. lapkričio 19 d. nebuvo nei įteikta pareiškėjai, nei grąžinta teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Tačiau tokia teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos, t. y. administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

ABTĮ 23 straipsnyje yra numatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Todėl ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per tokį terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, taip teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nustatė skundo trūkumus nėra, tačiau pareiškėja mano, jog dėl objektyvių priežasčių (laiku negavo nutarties dėl trūkumų šalinimo) šių trūkumų pašalinti ji negalėjo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjai buvo išsiųsta pareiškėjos skunde nurodytu adresu. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta pareiga pareiškėjui skunde nurodyti inter alia jo adresą (gyvenamąją vietą) nėra tik formalus reikalavimas, jis negali būti suprantamas ir taikomas vien tik formaliai – pareiškėjas privalo nurodyti tokį adresą, kuriuo jis būtų realiai ir operatyviai pasiekiamas, t. y. faktinį gyvenamosios vietos ar kitą adresą, kuriuo jį būtų galima visada surasti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-200/2013). Vadinasi nutartis pareiškėjai išsiųsta tinkamu adresu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog minėta nutartis pareiškėjai išsiųsta registruotu paštu (b. l. 10). AB „Lietuvos paštas“ svetainėje atlikus paiešką pagal siuntos numerį nustatyta, jog siunta pašte priimta iš siuntėjo ir perduota siųsti 2014 m. spalio 17 d. 2014 m. spalio 18 d. paštas perdavė siuntą kurjeriui, kuriam tą pačią dieną siuntos pareiškėjai įteikti nepavyko, todėl buvo išrašytas siuntos gavimo pranešimas. 2014 m. lapkričio 24 d. siunta grąžinta siuntėjui, t. y. Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Byloje esantis siuntos vokas patvirtina, jog pareiškėja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį atsiėmė 2014 m. gruodžio 19 d., t. y. kai terminas skundo trūkumams pašalinti jau buvo pasibaigęs, o atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2014 m. gruodžio 22 d. Pareiškėja teigia, jog nežinojo apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 16 d. priimtą nutartį dėl trūkumų šalinimo ir paaiškina, jog negavo jokio pranešimo apie gautą korespondenciją, todėl dėl objektyvių priežasčių siuntos su minėta nutartimi neatsiėmė. Byloje nesant šiuos pareiškėjos argumentus paneigiančių įrodymų, nėra pagrindo abejoti jos teiginiais dėl AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų aplaidumo. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi buvo supažindinta tik 2014 m. gruodžio 19 d., o atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2014 m. gruodžio 22 d., darytina išvada, jog pareiškėja aktyviai siekė apginti savo pažeistas teises. Sutiktina su pareiškėjos atskirajame skunde pateiktu argumentu, jog ABTĮ nenumatytas atskiras procesinis veiksmas – informavimas apie skundo priėmimą, dėl to, nutarties negavimas pareiškėjai galėjo sudaryti pagrįstą manymą, jog skundas nagrinėjimui priimtas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atskirojo skundo argumentus bei byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog abejoti pareiškėjos teiginiu, jog su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi ji buvo pasirašytinai supažindinta 2014 m. gruodžio 19 d. nėra pagrindo. Darytina išvada, jog pareiškėja aktyviai siekė apginti savo pažeistas teises ir dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių praleido terminą trūkumams pašalinti.

Atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir tą aplinkybę, kad pareiškėja, negavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarties, įpareigojančios pašalinti trūkumus, neturėjo galimybės pašalinti teismo nustatytų trūkumų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. teismo nutartį, kuria pareiškėjos skundą nutarta laikyti nepaduotu, ir skundo priėmimo klausimą grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis