2K-22-677/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–22-677/2015

Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00423-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.13.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

gynėjui advokatui Vidmantui Raviniui,

išteisintajam A. L.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. B. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 2 d. nutarties.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 2 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. B. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. L. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui. Būdamas įmonės UAB „M“ generalinės direktorės A. K. 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 135 paskirtas eiti energetiko pareigas, pagal UAB „M“ generalinės direktorės A. K. 2011 m. gruodžio 21 d. patvirtintus Energetiko pareiginius nuostatus dirbdamas energetiku pažeidė nuostatų“ 16 punktą, kuriame nurodyta, kad energetikas privalo „kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos darbe, gaisrinės saugos, apsaugos nuo elektros reikalavimų“, 30 punktą, kad energetikas privalo „nustatyta tvarka įforminti ir kontroliuoti darbus bei darbuotojus, atliekant pavojingus darbus, užtikrinant saugų jų atlikimą“, 61.8 punktą, kad energetikas atsako už „darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos instrukcijų, apsaugos nuo elektros reikalavimų bei higienos normų reikalavimų laikymąsi ir kontrolę“.

Pažeisdamas šiuos Energetiko pareiginių nuostatų reikalavimus, A. L. 2012 m. balandžio 4 d., apie 9.45 val., UAB „M“ patalpose, Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), kai buvo vykdomi remonto darbai šaldymo kameroje Nr. 2, tinkamai neapžiūrėjęs vamzdinių kilnojamųjų pastolių ir neįsitikinęs jų patikimumu prieš pradedant juos naudoti, kad pastoliai visiškai sukomplektuoti pagal gamintojų reikalavimus, techniškai tvarkingi (nėra įtrūkimų, sulenkimų ir pan.), kaip nurodyta UAB „M“ 2012 m. vasario 29 d. generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 47, ir neužpildęs reikiamos dokumentacijos, kaip to reikalaujama UAB „M“ Kopėčių ir pastolių tikrinimo priežiūros tvarkoje, nustatytoje 2012 m. vasario 29 d.

UAB „M“ generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 47 dėl pastolių tinkamumo naudoti, nurodė darbuotojui V. B. pasinaudoti šiais pastoliais, kuriuos eksploatuoti buvo draudžiama dėl to, kad jie buvo sukonstruoti savadarbiu būdu, t. y. esant pastolių konstrukcijos pakeitimams, nes buvo papildomai savadarbiu būdu pritvirtinti pastolių atraminiai ratukai. UAB „M“ direktoriaus pavaduotojo R. N. 2002 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 216-P paskirtam eiti šaltkalvio-elektriko pareigas V. B. A. L. nurodė 4,62 m aukštyje pritvirtinti elektros šviestuvus, pasinaudojant minėtais IĮ „T“ priklausančiais vamzdiniais kilnojamaisiais pastoliais, kurie nuo 2012 m. kovo mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, buvo laikomi UAB „M“ šaldymo kameroje Nr. 2, nepatikrinus jų būklės, dėl to, V.

B. užlipus ant šių pastolių platformos, esančios 2,60 m aukštyje, lūžo savadarbis pastolių atraminio ratuko tvirtinimas ir pastoliai virto ant šono, o V. B. dešine galvos puse krito ant betoninių plokščių grindų; jam įvyko lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinio kaktikaulio lūžimas, dešinio riešo sąnario bei dešinio čiurnos sąnario sumušimas, kraujosruva dešinės akies srityje – taip buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. L. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis V. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad A. L. nepagrįstai išteisintas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį – nevertino įrodymų visumos, neatsižvelgė į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie darbo saugos priemonių suteikimą, būklę ir panaudojimo sąlygas UAB „M“. Kasatorius pažymi, kad išteisintasis turėjo teisinę pareigą užtikrinti konkretaus darbo – šviestuvų tvirtinimo saugą, taip pat darbuotojus aprūpinti saugiomis darbo priemonėmis, tačiau to nepadarė. Anot kasatoriaus, būtent pagal išteisintojo sprendimus darbui atlikti buvo pasirinkti nesertifikuoti, savadarbiu būdu sukonstruoti pastoliai, priklausę IĮ „T“, su kuria jokios sutartys nebuvo pasirašytos, o šiuos pastolius naudojant, nebuvo užpildyta reikiama dokumentacija ir nepatikrinta jų komplektacija. Taigi, priimdamas sprendimą naudoti nesertifikuotus, be techninės dokumentacijos ir nepatikrintus pastolius, išteisintasis galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti tokie padariniai, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad darbai būtų atlikti saugiai, ir taip pažeidė 2011 m. gruodžio 21 d. patvirtintus Energetiko pareiginius nuostatus bei 2012 m. vasario 29 d. patvirtintos Kopėčių ir pastolių tikrinimo priežiūros tvarkos nuostatus.

Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teisės aktai nedraudžia naudoti kitai įmonei priklausančius įrenginius, tačiau teismas ignoravo imperatyvų reikalavimą naudoti patikrintus, sertifikuotus, kokybiškus įrenginius ir tai, kad jų panaudojimo faktas turi būti tinkamai įformintas. Be to, iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktų nuotraukų matyti, kad ratukas buvo pritvirtintas nekokybiškai, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė šį įrodymą motyvuodamas tuo, kad nuotraukos padarytos jau po įvykio. Anot kasatoriaus, akivaizdu, kad tik įvykus nelaimingam atsitikimui, buvo imtasi visų priemonių aplinkybėms išsiaiškinti. Be to, jeigu atsakingas asmuo (išteisintasis) būtų laiku ir kruopščiai apžiūrėjęs pastolius, juos nufotografavęs, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.

Kasatorius teigia, kad teismai nesirėmė liudytojo V. J. įrodymų visuma, o vadovavosi vieninteliu jiems palankiu šio liudytojo išsakytu teiginiu – kad paslėpto ratuko tvirtinimo privirinimo defekto vizualiai nebuvo galima pamatyti.

Pažymėtina, kad liudytojas V. J. dirba UAB „S“ specialistu ir teikia konsultacijas UAB „M“ dėl darbo saugos reikalavimų. Kadangi jis pagal sudarytą sutartį turėjo dalyvauti nelaimingo atsitikimo tyrime, tai buvo sudaryta šio įvykio tyrimo komisija, kurioje taip pat buvo direktorius S. S., kompresorinės darbuotojas R. J. Tyrimo metu išaiškėjo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbininkams dirbant ant pastolių, kurie priklausė ne UAB „M“, o IĮ „T“. Komisija nurodė, kad buvo kelios nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, t. y. nors elektrikai buvo laiku instruktuoti ir supažindinti su darbo atmintine, tačiau nebuvo dėvimos apsaugos priemonės ir dirbama ant pastolių, kurie neatitiko tų reikalavimų, keliamų mobiliesiems pastoliams; pastolių apačioje pritvirtinti ratukai neturėjo stabdžių, pastoliai nebuvo išbandyti, nebuvo užpildyti atitinkami žurnalai, o energetikas A. L. neužtikrino visiškos darbuotojų saugos ir sveikatos atliekant šiuos darbus, nes pastoliai priklausė IĮ „T“, su kuria UAB „M“ nebuvo pasirašiusi šių pastolių naudojimo sutarties, taigi, naudojant netvarkingus pastolius, buvo pažeisti darbų saugos ir sveikatos reikalavimai. Be to, liudytojas V. J. pažymėjo, kad UAB „M“ turi standartinius pastolius, kurie pagaminti pagal standartinius reikalavimus, o čia buvo savadarbiai, neturintys stabdžių; po įvykio, apžiūrint pastolius, pakitimai (nulūžęs ratukas, kuris buvo netinkamai suvirintas) buvo gerai matomi, tokių pastolių eksploatuoti nebuvo galima.

Taip pat kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jo apeliacinį skundą išnagrinėjo neišsamiai, nes nepasisakė dėl kai kurių svarbių argumentų. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp jo sužalojimo ir išteisintojo padarytų norminių aktų pažeidimo, o ėmė nustatinėti išteisintojo pavedimu darbus atlikusių darbuotojų (kasatoriaus ir liudytojo G. G. padarytus darbų saugos reikalavimų ir juos reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus bei galimą priežastinį ryšį tarp jų bei kilusių padarinių), nors nustatant priežastinį ryšį svarbu nustatyti, ar kaltinamajam inkriminuoti pažeidimai buvo būtina byloje nustatytų padarinių kilimo sąlyga. Kasatoriaus manymu, jeigu išteisintasis darbams atlikti būtų nusprendęs panaudoti UAB „M“ esančius sertifikuotus, patikrintus pastolius, tai kasatorius nebūtų patyręs sužalojimų.

Be to, kasatorius pažymi, kad apeliaciniame skunde jis kėlė klausimą dėl neteisingai įvertinto jo patirto sveikatos sutrikdymo masto. Specialisto išvadoje Nr. G 344/12 (09) nurodyta, kad kasatoriui konstatuotas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinio kaktikaulio lūžimas, dešinio riešo sąnario ir dešinio čiurnos sąnario sumušimas, kraujosruva dešinės akies srityje, o tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; sužalojimai padaryti 2012 m. balandžio 4 d. aplinkybėse nurodytu būdu (nukritus nuo pastolių). 2013 m. rugsėjo 4 d. darbingumo lygio nustatymo pažymoje nurodyta, kad kasatoriaus netektas darbingumas – 45 procentai. 2003 m. gegužės 23 d. sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.10 punkte nurodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas – tai sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų profesinio darbingumo, o 6.11 punkte nurodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas – tai sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo. Įvertinus šias aplinkybes bei apeliacinės instancijos teismo argumentą, kad šalmai buvo netinkami naudojami (tačiau jie nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo apžiūrėti), taip pat liudytojo V. J. parodymus, laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti BPK 324 straipsnyje 6 ir 7 dalyse numatytus procesinius veiksmus.

Nukentėjusiojo V. B. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl A. L. išteisinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, kaip minimumas, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.

Kasatorius ginčija teismų sprendimų pagrįstumą ir teigia, kad A. L. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisintas nepagrįstai, nes išteisintasis turėjo teisinę pareigą užtikrinti konkretaus darbo – šviestuvų tvirtinimo saugą, taip pat darbuotojus aprūpinti saugiomis darbo priemonėmis, tačiau to nepadarė. Be to, anot kasatoriaus, būtent išteisintojo sprendimu darbui atlikti buvo pasirinkti nesertifikuoti, savadarbiu būdu sukonstruoti pastoliai, priklausę IĮ „T“, su kuria jokios sutartys nebuvo pasirašytos, o šiuos pastolius naudojant nebuvo užpildyta reikiama dokumentacija ir nepatikrinta jų komplektacija.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šaltkalvis-elektrikas V. B. (kasatorius) buvo sužalotas, kai UAB „M“ patalpose jam kabinant šviestuvus lūžo naudojamų pastolių atraminio ratuko savadarbis tvirtinimas, dėl to pastoliai virto ant šono, o V. B. galvos dešine puse krito ant betoninių grindų plokščių ir jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinimas A. L. padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą buvo pagrįstas tuo, kad jis, dirbdamas UAB „M“ energetiku, būdamas atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos instrukcijų, apsaugos nuo elektros reikalavimų bei higienos normų reikalavimų laikymąsi ir kontrolę, pažeidė atitinkamus „Energetiko pareiginių nuostatų“ punktus, t. y. UAB „M“ patalpose, kur buvo vykdomi remonto darbai šaldymo kameroje, tinkamai neapžiūrėjęs vamzdinių kilnojamųjų pastolių ir neįsitikinęs jų patikimumu prieš pradedant juos naudoti bei neįsitikinęs, kad pastoliai visiškai sukomplektuoti pagal gamintojų reikalavimus, techniškai tvarkingi (nėra įtrūkimų, sulenkimų ir pan.) bei neužpildęs reikiamos dokumentacijos, kaip to reikalauja UAB „M“ „Kopėčių ir pastolių tikrinimo priežiūros tvarka“, nurodė darbuotojui V. B. naudoti šiuos pastolius, kuriuos eksploatuoti buvo draudžiama dėl to, kad pastoliai buvo sukonstruoti savadarbiu būdu – pakeitus pastolių konstrukciją ir savadarbiu būdu pritvirtinus pastolių atraminius ratukus.

Remdamiesi byloje esančiais duomenimis, teismai konstatavo, kad nenustatyta, jog A. L. padarė tokius darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurie turėjo priežastinį ryšį su kilusiais padariniais – nukentėjusiojo V. B. patirtu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį jam nekyla.

Įvertinę byloje esančius įrodymus (liudytojų parodymus, nelaimingo atsitiko darbe aktą, kitus dokumentus), teismai nustatė, kad A. L. vykdė Energetiko pareiginių nuostatų reikalavimus, nes prieš darbą su nukentėjusiuoju V. B. bei liudytoju G. G. tinkamai apžiūrėjo pastolius, įsitikino jų patikimumu ir surašė apžiūros aktą, kuriuo konstatavo, kad pastoliai yra techniškai tvarkingi, juos galima naudoti kameros apšvietimo šviestuvų montavimo darbams. Tai patvirtino ir teisme apklausti A. L., V. B. bei G. G., todėl ta aplinkybė, kad buvo neužpildyta reikiama dokumentacija dėl pastolių tinkamumo naudoti, kaip to reikalauja UAB „M“ nustatyta Kopėčių ir pastolių tikrinimo priežiūros tvarka, priežastinio ryšio dėl kilusių padarinių nepagrindžia. Be to, teisme apklausti nukentėjusysis V. B. ir liudytojas G. G. taip pat patvirtino, kad prieš pradedant darbus A. L. juos papildomai instruktavo dėl darbų saugos, t. y. kad jie privalo naudoti individualias apsaugos priemones, nors jie ir taip buvo supažindinti ir savarankiškai atsakė už savo elgesį bei darbų saugą darbų metu pagal bendrovėje patvirtintą Elektros cecho darbuotojų atmintinę, vykdant įmonėje statybos-rekonstrukcijos darbus.

Įvertinę byloje surinktus įrodymus, teismai nustatė, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis buvo ta, jog lūžo nukentėjusiojo naudojamų pastolių strypo ir ratuko pastiprinimo plokštelės suvirinimo vieta, nes suvirinimas buvo atliktas nekokybiškai, dėl to pastoliai virto ant šono. Nei kasatorius, nei nukentėjusysis ar kiti asmenys negalėjo šio defekto pastebėti ir numatyti galinčių kilti padarinių. Tai patvirtino ir teisme apklaustas nelaimingo atsitiko darbe aktą surašęs specialistas V. J., nurodęs, kad paslėpto ratuko privirinimo defekto vizualiai pamatyti nebuvo galima, todėl niekas nenumatė ir negalėjo numatyti galinčius kilti padarinius.

Taip pat kasatorius nepagrįstai teigia, kad buvo neteisingai įvertintas jo patirto sveikatos sutrikdymo mastas. Anot kasatoriaus, nors specialisto išvadoje jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau 2013 m. rugsėjo 4 d. darbingumo lygio nustatymo pažymoje nurodyta, kad jo netektas darbingumas – 45 procentai, o tai, vadovaujantis 2003 m. gegužės 23 d. sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.10 ir 6.11 punktais, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti kasacinio skundo argumentai yra susiję su naujų faktinių aplinkybių vertinimu, o teismo įrodymų vertinimas pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, be to, A. L. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, o teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiami teismų sprendimai pagrįsti ir teisėti.

Nesutikdamas su A. L. išteisinimu, kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes nevertino ikiteisminio tyrimo metu pateiktų nuotraukų, iš kurių matyti, jog pastolių ratukas buvo pritvirtintas nekokybiškai ir rėmėsi vieninteliais išteisinamojo nuosprendžio priėmimui palankiais liudytojo V. J. parodymais. Šis teiginys nepagrįstas.

Kolegija pažymi, kad įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme buvo išsamus ir visapusiškas – teismas apklausė liudytojus dėl visų esminių aplinkybių (dėl paties įvykio, techninės pastolių būklės, asmenų, atsakingų už darbų saugą, pareigas ir kt.), ištyrė rašytinius duomenis (UAB „M“ dokumentus, susijusius su jos darbuotojų darbo sauga, nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir kt.). Šiuos duomenis teismas įvertino laikydamasis įstatyme nustatytų reikalavimų, patikrino jų patikimumą, nuosprendyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus. Nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tikrinęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas jokių BPK nuostatų nepažeidė, o teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir teisinio jų vertinimo yra pagrįstos. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad žemesnės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų (BPK 383 straipsnis), todėl tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo V. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Audronė Kartanienė

Viktoras Aidukas