A-146-158-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-158/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00135-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 22; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 17), prašydamas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. sausio 15 d. administracinį sprendimą Nr. (P-176)-2-3404, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skundą ir įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą (toliau – ir atsakovas) iš naujo atsakyti į šį pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas 2013 m. sausio 15 d. administracinio sprendimo Nr. (P-176)-2-3404 nemotyvavo, nenurodė, kodėl nepateikė duomenų dalies, kuriuos galėjo ir privalėjo pateikti, tos dalies neapibrėžė ir neapibūdino, neišaiškino su skundo reikalavimais susijusių teisės aktų nuostatų ir jų nepagrįstai necitavo, skundo nenagrinėjo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nustatyta tvarka ir pagal šią tvarką neatsakė. Pareiškėjas teigė, kad šiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 3 straipsnio, 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 19, 20 ir 30 straipsnių, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 punkto, 3 straipsnio, 12 straipsnio, 14 straipsnio bei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 2, 3–5, 13–16 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad jis iš atsakovo nereikalavo ikiteisminio tyrimo duomenų, tik prašė pateikti duomenis apie atliekamą ikiteisminį tyrimą. Prašomi duomenys yra reikalingi pareiškėjo pilietinių ir žmogaus teisių gynimui, taip pat rašytinių įrodymų, duomenų pateikimui įvairiems teismams ir institucijoms.

Atsakovas Kauno apygardos prokuratūra prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 27–29) paaiškino, kad 2012 m. spalio 25 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas pareiškėjo V. J. prašymas (reg. Nr. P-6277), iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas pageidavo gauti duomenis, susijusius su ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus (toliau – ir Kauno apygardos prokuratūros 2-asis BPS) prokuroras G. E., nagrinėjęs šį pareiškėjo prašymą, pateikė jam apie atliekamą ikiteisminį tyrimą tiek duomenų, kiek leido tai padaryti galiojantys teisės aktai.

Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad atsakymą jis gali jį apskųsti Kauno apygardos prokuratūros 2- ojo BPS vyriausiajam prokurorui. Pareiškėjas, pasinaudodamas šia teise, 2013 m. sausio 7 d. pateikė skundą. Nors šio skundo 1, 2 punktuose pareiškėjas prašė duomenų apie atliekamą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis skundė prokuroro G. E. veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą nagrinėjo aukštesnysis prokuroras – Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo BPS vyriausiasis prokuroras E. Z..

Patikrinęs pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skundą ir pateikdamas atsakymą jis pagrįstai nurodė, kad prokuroras G. E., nagrinėdamas pareiškėjo skundą, pažeidimų nepadarė, apie ikiteisminį tyrimą pateikė pareiškėjui tik tą informaciją, kuri gali būti teikiama. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 177 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina.

Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik prokuroras, organizuojantis ir kontroliuojantis konkretų ikiteisminį tyrimą, sprendžia kam ir kokia apimtimi gali būti suteikta informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo medžiagoje neturi proceso dalyvio statuso, todėl jis neturi teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. BPK nurodyta, kad susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis turi teisę tik nukentėjusysis ir jo atstovas (BPK 28 str., 181 str.), civilinis ieškovas ir jo atstovas (BPK 110 str.), civilinis atsakovas ir jo atstovas (BPK 111 str. 2 d.), įtariamasis ir jo gynėjas (BPK 21 str., 181 str.), trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovas (BPK 388 str. 4 d.).

Pareiškėjo skundo teiginiai, kad prokuroras nepateikė prašomų duomenų dalies, kuriuos galėjo ir privalėjo pateikti, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Prokuroras G. E. savo atsakyme pareiškėjui paaiškino, kokiais teisės aktais vadovaujantis jam nepateikiami prašomi duomenys. Skyriaus vyriausiasis prokuroras pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skundą išnagrinėjo ir į šio skundo 1 ir 2 punktus atsakė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Į skundo 3, 4, 5 punktuose keliamus reikalavimus prokuroras taip pat atsakė tinkamai, pateikė konkrečius bei motyvuotus atsakymus.

Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatomis, nes ikiteisminio baudžiamojo proceso tvarką, ikiteisminio tyrimo duomenų teikimo tvarką nustato BPK normos.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu (b. l. 48−53) pareiškėjo V. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. spalio 25 d. prašymu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydamas: 1) pateikti iki šiol Kauno apygardos prokuratūros nepagrįstai ir neteisėtai nepateiktus duomenis apie ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y.: a) nurodyti, kuris prokuroru įdarbintas asmuo pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kokiu pagrindu, kada; kuris prokuroru įdarbintas asmuo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo dabar; b) koks pareiškėjo statusas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2012 m. kovo 5 d. ir yra dabar, kada ir kokiu pagrindu galbūt keitėsi; c) pranešti, pagal kuriuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) straipsnius ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas ir pagal kuriuos BK straipsnius bei nuo kada vykdomas šiuo metu; koks G. V., Ž. V., T. V. statusas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kokiu pagrindu, kada, nuo kada; e) nustatyti ir pareiškėjui pranešti valstybės tarnautojus, prokurorais įdarbintus asmenis, dėl kurių kaltės pareiškėjas iki šiol nepagrįstai ir neteisėtai negavo prašomų duomenų; 2) pateikti tinkamai patvirtintą visą Kauno apygardos prokuratūros susirašinėjimą su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) dėl pareiškėjo skundų dėl neteisėtų FNTT veiksmų viešojo administravimo srityje ir dėl neteisėtų FNTT veiksmų baudžiamajame procese, liečiančių ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras 2012 m. lapkričio 22 d. raštu informavo pareiškėją, kad: ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlieka FNTT Kauno apygardos valdyba, organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo BPS prokuroras G. E.; pareiškėjas ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoju; kitus prašomus pateikti duomenis atsisakė pateikti, nurodydamas, kad jie yra ikiteisminio tyrimo duomenys ir, vadovaujantis BPK 177 straipsnio 1 dalimi, neskelbtini. Dėl prašymo nustatyti ir pareiškėjui pranešti valstybės tarnautojus, prokurorais įdarbintus asmenis, dėl kurių kaltės pareiškėjas iki šiol nepagrįstai ir neteisėtai negavo prašomų duomenų, pažymėjo, jog nėra galimybės atsakyti, nes pareiškėjas nenurodė, kada, kam ir kokius prašymus pateikė, taip pat kokių prašomų duomenų negavo. Nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie persiųstą pagal kompetenciją nagrinėti skundą (reg. Nr. P-1010) dėl, pareiškėjo teigimu, tyrėjo T. C. padarytų FNTT įstatymo bei etikos normų pažeidimų, o FNTT direktorius 2012 m. birželio 27 d. raštu pranešė Kauno apygardos prokuratūrai apie pareiškėjo skundo (reg. Nr. P-1010) nagrinėjimo rezultatus, tačiau, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, šio rašto kopijos pateikti nėra galimybės, nes rašte yra nurodyti ir kiti, su pareiškėjo prašymu nesusiję duomenys, tarp jų ir asmens duomenys (b. l. 38).

Pareiškėjas, nesutikdamas su gautu atsakymu, 2013 m. sausio 7 d. pateikė skundą Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui. Šiame skunde, be 2012 m. spalio 25 d. prašyme nurodytų prašymų, papildomai prašė: 3) išaiškinti ikiteisminio tyrimo duomenų sąvoką, nurodant konkrečius teisės aktų straipsnius, šiuos straipsnius ir jų punktus cituoti; išaiškinti, kurie prašyti duomenys nėra ikiteisminio tyrimo duomenys, nurodant konkrečius teisės aktų straipsnius ir punktus, šiuos straipsnius ir jų punktus cituoti; 4) Vilniaus apygardos administraciniam teismui į administracinę bylą Nr. I-3414-764/2012 ir pareiškėjui pateikti duomenis apie FNTT nepagrįstai ir neteisėtai nuslėptus duomenis apie Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. gegužės 28 d. raštu Nr. (P-I010) (P-1148) 2-3594 FNTT perduotą skundo dalį pagal FNTT kompetenciją, jo nagrinėjimą, FNTT atsakymą į 2012 m. balandžio 26 d. skundo dalį pagal FNTT kompetenciją; 5) pateikti viešojo administravimo duomenis: pranešti, ar Kauno apygardos prokuratūra perdavė ir kada perdavė FNTT pareiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. skundo dalį pagal FNTT kompetenciją, pateikti patvirtintą šio Kauno apygardos prokuratūros administracinio akto nuorašą ir jo nagrinėjimo FNTT individualų administracinį aktą (b. l. 30).

Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo BPS vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skundą, į jį atsakė 2013 m. sausio 15 d. raštu Nr. (P-176)-2-3404 (b. l. 31), nurodydamas, kad: prokuroras 2012 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (P-6277)-2-50701 atsakė bei pateikė prašomą pateikti informaciją; tą informaciją, kurios pateikti pagal galiojančias Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas nebuvo galima, prokuroras motyvuotai nepateikė; pažeidimų nagrinėjant prašymą nenustatyta; į skundo 1 ir 2 punktuose nurodytą prašymą prokuroras pateikė atsakymą raštu Nr. (P-6277)-2-50701; į skundo 3 punkte nurodytą prašymą informavo, kad sąvokų aiškinimas bei teisės norminių aktų citavimas nėra ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas nėra proceso dalyvis, dalykas; į skundo 4 punkte nurodytą prašymą informavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prireikus teismas savo iniciatyva gali išreikalauti reikiamus dokumentus, Vilniaus apygardos administracinis teismas tokių duomenų iš Kauno apygardos prokuratūros nepareikalavo; į skundo 5 punkte nurodytą prašymą informavo, kad apie 2012 m. balandžio 26 d. pareiškėjo skundo dalies perdavimą nagrinėti FNTT Kauno apygardos valdybai pareiškėjas buvo informuotas 2012 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 2-3596.

Teismas nurodė, kad vertinant pareiškėjo ginčijamo Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. sausio 15 d. rašto Nr. (P-176)-2-3404, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skundą, teisėtumą ir pagrįstumą, reikia įvertinti ir Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2012 m. lapkričio 22 d. atsakymą Nr. (P-6277)-2-50701 į pareiškėjo 2012 m. spalio 25 d. prašymą, nes prokuratūra, priimdama ginčijamą raštą, vertino prokuroro 2012 m. lapkričio 22 d. atsakymą.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas nurodytas nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (administracinės bylos Nr. AS146-201/2009, Nr. AS438-135/2009, Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Įvertinęs administracinės bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. spalio 25 d. prašymu (b. l. 20), o vėliau, nesutikdamas su atsakymu į jį, ir 2013 m. sausio 7 d. skundu (b. l. 30) kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydamas pateikti jį dominančius duomenis ir informaciją. Atsižvelgęs į Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. lapkričio 22 d. ir 2013 m. sausio 15 d. raštų turinį, kad atsakant į pareiškėjo prašymą bei skundą jam buvo atsisakyta pateikti tam tikrus reikalaujamus duomenis, teismas konstatavo, jog ginčijamas Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. sausio 15 d. raštas Nr. (P-176)-2-3404 pareiškėjui sukelia teisines pasekmes ir gali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Dėl šių priežasčių teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą esą ginčijamas raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pats pasirenka savo neva pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą. Šiuo atveju pareiškėjas skundžia atsakovo raštą, kuriuo jam nėra suteikta reikalaujama informacija. Teismas konstatavo, kad Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. sausio 15 d. rašte Nr. (P-176)-2-3404 nėra nustatytų valinių nurodymų, nėra taikomos jokios poveikio priemonės, tačiau juo yra ribojama pareiškėjo teisė gauti norimą informaciją, todėl šis raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.

Išnagrinėjęs pareiškėjo 2012 m. spalio 25 d. prašymo ir 2013 m. sausio 7 d. skundo (1 ir 2 punktai yra analogiški) bei atsakovo 2012 m. lapkričio 22 d. ir 2013 m. sausio 15 d. atsakymų į juos turinį, teismas nustatė, kad į pareiškėjo 2012 m. spalio 25 d. prašymo ir 2013 m. sausio 7 d. skundo 1a ir 1b punktus (b. l. 20, 30) – duomenų dalį apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Kauno apygardos prokuratūra jau buvo pateikusi 2012 m. lapkričio 22 d. raštu, t. y. nurodė, kad ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlieka FNTT Kauno apygardos valdyba, organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo BPS prokuroras G. E., nurodė kad ikiteisminiame tyrime pareiškėjas buvo apklaustas liudytoju, todėl dėl šių prašymo ir skundo punktų ginčo negali būti.

Į pareiškėjo 2012 m. spalio 25 d. prašymo ir 2013 m. sausio 7 d. skundo 1c ir 1d punktus Kauno apygardos prokuratūra 2012 m. lapkričio 22 d. raštu atsisakė pateikti prašomus duomenis, nurodydama, kad jie yra ikiteisminio tyrimo duomenys, todėl, vadovaujantis BPK 177 straipsnio 1 dalimi, neskelbtini. BPK 177 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Teismas pažymėjo, kad visi įstatymų nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys yra laikomi ikiteisminio tyrimo duomenimis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik prokuroras, organizuojantis ir kontroliuojantis konkretų ikiteisminį tyrimą, sprendžia kam ir kokia apimtimi gali būti suteikta informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas ikiteisminio tyrimo medžiagoje neturi proceso dalyvio statuso (jis apklaustas liudytoju), todėl konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. BPK nurodyta, kad susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis turi teisę tik nukentėjusysis ir jo atstovas (BPK 28 str., 181 str.), civilinis ieškovas ir jo atstovas (BPK 110 str.), civilinis atsakovas ir jo atstovas (BPK 111 str. 2 d.), įtariamasis ir jo gynėjas (BPK 21 str., 181 str.), trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovas (BPK 388 str. 4 d.). Pareiškėjo skundo teiginius esą prokuroras nepateikė prašomų duomenų dalies, kuriuos galėjo ir privalėjo pateikti, teismas vertino kaip nepagrįstus ir deklaratyvius. Konstatavo, kad prokuroras G. E., dėl kurio veiksmų buvo paduotas 2013 m. sausio 7 d. skundas, išaiškino, kokiais teisės aktais vadovaujantis pareiškėjui nepateikiami jo prašomi duomenys. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad atsakydamas į pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skundo 1c ir 1d punktus bei atsisakydamas pateikti reikalaujamus ikiteisminio tyrimo duomenis, prokuroras teisės aktų nepažeidė.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo (2000 m. sausio 11 d. Nr. VIII-1524) 1 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas informacijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai. Įvertinęs tai, kad duomenų apie ikiteisminį tyrimą gavimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, teismas nustatė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog prašoma informacija jam turėjo būti suteikta vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatymo 2, 3–5, 13–16 straipsniais.

Teismas nustatė, kad dėl pareiškėjo 2012 m. spalio 25 d. prašymo ir 2013 m. sausio 7 d. skundo 1e punkto Kauno apygardos prokuratūra 2012 m. lapkričio 22 d. rašte nurodė, jog nėra galimybės atsakyti, nes pareiškėjas nenurodė, kada, kam ir kokius prašymus jis pateikė, taip pat kokių prašomų duomenų negavo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad prokuroras pagrįstai nepateikė prašomų duomenų, nes pareiškėjo prašymas – nustatyti ir pareiškėjui pranešti valstybės tarnautojus, prokurorais įdarbintus asmenis, dėl kurių kaltės pareiškėjas iki šiol nepagrįstai ir neteisėtai negavo prašomų duomenų, yra visiškai neinformatyvus ir deklaratyvus.

Teismas nustatė, kad į pareiškėjo 2012 m. spalio 25 d. prašymo ir 2013 m. sausio 7 d. skundo 2 punktą Kauno apygardos prokuratūra 2012 m. lapkričio 22 d. raštu atsakė, jog apie persiųsto pagal kompetenciją nagrinėti skundo (reg. Nr. P-1010) dalį dėl, pareiškėjo teigimu, tyrėjo T. C. padarytų FNTT įstatymo bei etikos normų pažeidimų pareiškėjas buvo informuotas, taip pat nurodė, kad FNTT direktorius 2012 m. birželio 27 d. raštu pranešė Kauno apygardos prokuratūrai apie pareiškėjo skundo (reg. Nr. P-1010) nagrinėjimo rezultatus, tačiau, vadovaujantis Asmenų aptarnavimo prokuratūroje tvarkos aprašo 7 punktu, šio rašto kopijos pateikti nėra galimybės, nes rašte yra nurodyti ir kiti, su pareiškėjo prašymu nesusiję duomenys, tarp jų ir asmens duomenys. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad pareiškėjui buvo tinkami atsakyta ir į šį punktą, tai patvirtina byloje esantys Kauno apygardos prokuratūros ir FNTT raštai (b. l. 36, 39–43). Be to, pažymėjo, kad prašymai, skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų nagrinėjami vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo“, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtinta Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarka, todėl jų nagrinėjimui Aprašo nuostatos netaikomos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašomi pateikti duomenis apie, jo nuomone, neteisėtus FNTT veiksmus baudžiamajame procese, susijusius su ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini), yra ikiteisminio tyrimo duomenys.

Teismas nustatė, kad į pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skundo 3 punktą Kauno apygardos prokuratūra 2013 m. sausio 15 d. raštu atsakė, kad sąvokų aiškinimas bei teisės norminių aktų citavimas nėra ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas nėra proceso dalyvis, dalykas. Teismas tokį atsakymą pripažino pagrįstu, nes prokuroras neturi pareigos aiškinti tam tikrų sąvokų, o prašymas išaiškinti, kurie prašomi duomenys nėra ikiteisminio tyrimo duomenys, yra iš viso nesuprantamas, nes jei prašomi duomenys nebūtų laikomi ikiteisminio tyrimo duomenimis, juos prokuroras pareiškėjui būtų pateikęs.

Teismas nusprendė, kad į pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skundo 4 punktą atsakovas 2013 m. sausio 15 d. raštu atsakė tinkamai, nes, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi, gali išreikalauti reikiamus dokumentus savo iniciatyva. Pareiškėjas prašė pateikti duomenis į administracinę bylą Nr. I-3414-764/2012, nagrinėjamą Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad ši byla buvo išnagrinėta (priimtas sprendimas) 2012 m. lapkričio 12 d., t. y. iki pareiškėjui paduodant 2013 m. sausio 7 d. skundą, todėl jo prašymas pateikti duomenis į minėtą bylą buvo nepagrįstas.

Teismas pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skundo 5 punkto prašymą pateikti duomenis vertino kaip nepagrįstą, kadangi šiuos duomenis pareiškėjas buvo gavęs iš Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 2-3596 (b. l. 43).

Įvertinęs pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, ginčijamo Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. sausio 15 d. rašto Nr. (P-176)-2-3404 turinį ir priėmimo pagrindus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ir motyvuotai, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir į jį tinkamai atsakė. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 55−58) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.Teismas nepagrįstai nevertino, kad Kauno apygardos prokuratūra apribojo apelianto teisę gauti jo teisių gynimui reikalingą informaciją administraciniu aktu. Teismas skundžiamą administracinį aktą vertino kaip raštą.

2. Teismas posėdyje atsisakė priimti pareiškėjo pateiktus su skundo dalyku susijusius, apelianto nuomone, esminę reikšmę byloje turinčius įrodymus (ABTĮ 10 , 53 str., 57 str. 1 ir 2 d., 81 ir 86 str.pažeidimas).

3. Teismas nenagrinėjo apelianto 2013 m. sausio 7 d. skundo 2 punkto dalies, kurioje jis reikalavo pateikti tą FNTT 2012 m. birželio 27 d. rašto Nr. 25/4-3-1-14202 į jo 2012 m. balandžio 26 d. skundą (reg. Nr. P-1010) dalį (o ne patį raštą), kurios duomenys yra susiję su apelianto 2012 m. balandžio 26 d. ir 2012 m. spalio 25 d. skundais ir yra jam teiktini. Teismas nepagrįstai nenustatė, kad prokuratūra 2012 m. lapkričio 22 d. raštu nepagrįstai atsakė, jog pareiškėjas apie FNTT tyrėjo T. C. padarytus FNTT įstatymo bei etikos normų pažeidimus buvo informuotas, kadangi nei FNTT, nei Kauno apygardos prokuratūra apelianto tinkamai neinformavo dėl jo 2012 m. balandžio 26 d. skundo FNTT. Teismas nepagrįstai nenustatė, jog prokuratūra 2013 m. sausio 7 d. skundo dalį Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka privalėjo perduoti FNTT. Tuo teismas pažeidė ABTĮ 81, 86 straipsnių nuostatas ir apelianto teisę į objektyvų, nešališką bylos nagrinėjimą.

3. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino ir nenustatė, kad pareiškėjas yra pateikęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-3414-764/2012 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

4. Teismas, apelianto nuomone, buvo jo atžvilgiu šališkas. Sprendime rašoma apie „neva pažeistas teises ir teisėtus interesus“.

5. Teismas nenustatė ir nevertino, kad atsakydama į 2012 m. spalio 25 d. pareiškėjo skundą Kauno apygardos prokuratūra pateikė netinkamą individualų administracinį aktą, nes skundo 2 punkte apeliantas prašė prokuratūros ir FNTT susirašinėjimo duomenų viešojo administravimo srityje, o Kauno apygardos prokuratūra 2012 m. lapkričio 22 d. rašte nepagrįstai vertino šiuos duomenis kaip ikiteisminio tyrimo duomenis ir juos pateikti atsisakė, o teismas viešojo administravimo duomenis nepagrįstai vertino kaip ikiteisminio tyrimo duomenis.

6. Teismas, pažeisdamas ABTĮ 81, 86 straipsnių reikalavimus, sprendime nenurodė, koks įstatymas, jo dalis reglamentuoja pareiškėjo reikalaujamos informacijos viešojo administravimo srityje pateikimą šioje byloje. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė Kauno apygardos prokuratūros ir FNTT neteisėtai slepiamą nuo jo administracinės procedūros dokumentą į sprendimą dėl 2012 m. balandžio 26 d. skundo FNTT. Teismas nepagrįstai nurodė, jog skundo 1 e) reikalavimas yra deklaratyvus ir neinformatyvus.

7. Atsisakydamas atlikti 2013 m. sausio 7 d. skundo 3 punkte nurodytus veiksmus, atsakovas pažeidė Konstitucijos 5 straipsnio nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Teismas nepagrįstai nenustatė, kad šis reikalavimas pateiktas viešojo administravimo srityje, juo apeliantas prašo apibrėžti ir atskirti administracinio teisenos ir baudžiamosios teisenos duomenis.

8. Kauno apygardos prokuratūra neįvykdė pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skundo 5 punkte išdėstyto reikalavimo, o teismas to neįvertino (ABTĮ 3 str. 2 d., 4 str. 6 d., 6 ir 7 str., 18 str. 1 d., 10, 53, 57, 79, 81 str., 82 str. 8 d., 86 str. pažeidimai).

Atsakovas Kauno apygardos prokuratūra su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 97−98) atsakovas remiasi savo atsiliepimo į pareiškėjo skundą pagrindiniais argumentais ir pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant materialinės bei proceco teisės normų, yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas sprendime įvertino, ar Kauno apygardos prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skundą, tinkamai taikė teisės aktus, ar pateikė motyvuotą ir pagrįstą atsakymą. Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras. Pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skundas buvo paduotas dėl prokuroro G. E. veiksmų pateikiant pareiškėjui 2012 m. lapkričio 22 d. atsakymą. Todėl persiųsti skundo dalį FNTT nebuvo pagrindo. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo pateiktas atsakymas į 2012 m. balandžio 26 d. skundą, nes atsakymas į šį pareiškėjo skundą jam buvo pateiktas Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 2-3596. Atsakovo nuomone, dalis apeliacinio skundo argumentų ir pateikti apeliacinio skundo priedai nėra susiję nei su skundžiamu teismo sprendimu, nei su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė teigdamas, kad Kauno apygardos prokuratūra neteisėtai apribojo jo teisę gauti informaciją.

Apeliantas nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu, kuriuo teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. (P-176)-2-3404, priimto išnagrinėjus pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skundą, ir atsakovo įpareigojimo iš naujo atsakyti į šį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl kai kurių, apelianto nuomone, bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė procesinės teisės normas, neapgynė atsakovo pažeistų apelianto teisių gauti jam reikalingą informaciją.

Bendrasis įstatymas, kuris reglamentuoja asmens teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, yra Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 7 straipsnyje nustatytą privačios informacijos teikimą ir viešojo administravimo funkcijų vykdymą, netaikomas 1-9 punktuose nurodytais atvejais, tarp jų: informacijai, kuri yra įstatymais pripažįstama kaip neteiktina dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų panaudojimo apribojimo arba kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę, procesinę, banko paslaptį, kitais įstatymų nustatytais atvejais (1 str. 1 d. 6 p.); informacijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai (1 str. 3 d. 7 p.).

Pagal Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą prokuratūros statusą, prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktos ir šiame įstatyme vartojamos įstaigos sąvokos kontekste prokuratūra patenka į įstaigų sąrašą, kurios turi vadovautis šio įstatymo nuostatomis dėl informacijos teikimo, išskyrus atvejus, kai informacija, kurią prašoma suteikti, patenka į šio įstatymo nustatytas jo taikymo išimtis.

Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi prokuratūrai, be kita ko, pavestos funkcijos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti; atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus; kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese; pagal kompetenciją nagrinėti asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus; atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta asmenų prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimo funkcija apima asmenų kreipimųsi įvairiais prokuratūros kompetencijai priskirtais klausimais nagrinėjimą, tarp jų ir dėl ikiteisminio tyrimo.

Prokuratūrai pavestų funkcijų ikiteisminio tyrimo srityje atlikimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK 2, 35, 164, 170, 176–178 str. ir kt.). Todėl prašymų bei skundų ikiteisminio tyrimo klausimais nagrinėjimui yra aktualios BPK normos. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtintas Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašas (2009 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. I-175 redakcija) reglamentuoja Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktu prokuratūrai priskirtos funkcijos - pagal kompetenciją nagrinėti asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus – vykdymo tvarką (procedūrą), išskyrus skundų ir prašymų nagrinėjimą, kurių nagrinėjimui taikomos BPK normos (Aprašo 3 punktas).

Aprašo 4 punkte pateikiant skundo sąvoką (ši sąvoka Apraše vartojama kaip apibendrinanti asmenų kreipimųsi atitinkamais klausimais variantus) vienas iš kreipimosi variantų yra prašymas pateikti informaciją. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad asmeniui (pareiškėjui) neteikiama informacija, sudaranti valstybės, tarnybos, profesinę ar banko paslaptį, arba jeigu ji yra kito asmens privati informacija. Asmeniui neteikiama privati informacija apie jį patį, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad tokia informacija negali būti teikiama.

Taip pat neteikiama informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai ir kurios suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, ikiteisminiam tyrimui ar baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, pažeistų valstybės teritorinį vientisumą ar viešąją tvarką, kitų asmenų teises ir teisėtus interesus arba jos nesuteikimas užkirstų kelią sunkiems teisės pažeidimams, arba būtų labai svarbus apsaugant žmonių sveikatą ir moralę. Iš minėtų Aprašo nuostatų matyti, kad į šį lokalinį teisės aktą yra perkeltos pirmiau minėtos Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios reglamentuoja šio įstatymo taikymo ir informacijos teikimo išimtis, ir išskirta asmenų kreipimosi į prokuratūrą rūšis – prašymai suteikti informaciją.

Pabrėžtina, kad Aprašas nustato tik procedūrinius kai kurių kategorijų piliečių skundų nagrinėjimo tvarkos klausimus, tačiau atsisakymas suteikti informaciją galimas tik atitinkamo įstatymo pagrindu.

Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas (4 str. 2 d.), prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui (3 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad pareiškėjo šioje byloje ginčijamas Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo BPS vyriausiojo prokuroro (aukštesniojo prokuroro) 2013 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. (P-176)-2-3404 buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skundą, pateiktą dėl Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo BPS prokuroro (žemesniojo prokuroro) 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. (P-6277), priimto išnagrinėjus pareiškėjo 2012 m. spalio 25 d. prašymą.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl atsakovo 2013 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. (P-176)-2-3404 panaikinimo, ištyręs kokios informacijos pareiškėjas prašė Kauno apygardos prokuratūrą savo 2012 m. spalio 25 d. prašymu, ar prašoma informacija jam buvo suteikta prokuratūros 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. (P-6277), ar aukštesnysis prokuroras 2013 m. sausio 15 d. sprendimu tinkamai išnagrinėjo ir atsakė į pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skundą dėl žemesnio prokuroro 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo, nustatė, kad pareiškėjo 2013 m. spalio 25 d. prašymo ir 2013 m. sausio 7 d. skundo 1 (a,b,c,d,e) 2 punktai yra analogiški ir atsakovo priimtas sprendimas dėl pareiškėjo skundo yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) su šiomis pirmosios instancijos išvadomis sutinka. Tai, kad pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skunde 2 punktas yra papildytas nurodant, jog prašoma pateikti FNTT 2012 m. birželio 27 d. rašto prokuratūrai atitinkamos dalies duomenis, šio prašymo esmės nekeičia, nes iš minėtų kreipimųsi turinio spręstina, jog abiem atvejais šiuo punktu, kaip ir 1 punktu, pareiškėjas prašė informacijos apie jo nurodytą ikiteisminį tyrimą Nr.(duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo procesą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas.

Šio Kodekso 177 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina (BPK 177 str. 1 d.). BPK nustato, kad susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis gali tik proceso dalyviai, t.y. nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas ir jo atstovas, civilinis atsakovas ir jo atstovas, įtariamasis ir jo gynėjas, trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovas (BPK 28 str., 181 str., 110 str., 111 str. 2 d., 21 str., 181 str., 388 str. 4 d.).

Iš pareiškėjo 2012 m. spalio 25 d. prašymo turinio matyti, kad jį nagrinėjęs ir 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą priėmęs prokuroras, taip pat pareiškėjo skundą dėl šio sprendimo nagrinėjęs ir šioje byloje ginčijamą sprendimą priėmęs aukštesnysis prokuroras, priėjo prie pagrįstų išvadų, kad pareiškėjas prašė suteikti jam informaciją dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. prašė duomenų, kuriems galioja BPK 177 straipsnio nuostatos dėl ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo, nes pareiškėjas BPK nuostatų prasme nėra šios bylos proceso dalyvis. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūra pagal pareiškėjo 2012 d. spalio 25 d. prašymą suteikė jam informaciją dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) ta apimtimi, kuri nepažeidžia BPK 177 straipsnyje įtvirtinto draudimo (nurodė ikiteisminį tyrimo įstaigą, ikiteisminį tyrimą organizuojantį ir jam vadovaujantį prokurorą, informavo, kad pareiškėjas šioje byloje yra liudytojas). Informacijos nesuteikimas dėl ikiteisminio tyrimo duomenų yra pagrįstas įstatymu ir yra teisėtas. Apelianto argumentai, kad jis savo 2012 d. spalio 25 d. prašymu ir 2013 m. sausio 7 d. skundu prašė atlikti veiksmus, ginčo esmės nekeičia ir teisės gauti informaciją prasme nėra reikšmingi, nes informacijos teikimas yra veiksmas, o nustačius, kad prašoma informacija negali būti suteikta, negali būti atliktas ir informacijos teikimo veiksmas. Nagrinėjamo ginčo esmę sudaro tai, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjui informaciją. Dėl byloje skundžiamo atsakovo 2013 m. sausio 15 d. atsakymo Nr. (P-176)-2-3404 į pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skundą yra reikšmingas šio dokumento turinys, o ne forma. Taip pat nėra reikšminga kokiu apibendrinančiu žodžiu skundžiamas atsakymas į skundą vadinamas bylos dokumentuose bei teismo sprendime.

Pareiškėjas savo 2013 m. sausio 7 d. skundo 3,4,5 punktuose Kauno apygardos prokuratūrai pateikė prašymus, kurių nebuvo pateikęs 2012 m. spalio 25 d. prašyme. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2013 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. (P-176)-2-3404 į šiuos pareiškėjo prašymus atsakė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir dėl jų papildomai nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G.

R. prieš Ispaniją). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), atsižvelgdamas į EŽTT jurisprudenciją, taip pat ne kartą pažymėjo, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr.

LVAT nutartis: 2012 m. kovo 26 d. Nr. A602-1252/2012, 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525 -194/2009 ir kt.). Patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą šiais aspektais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma (ABTĮ 57 str. 6 d , 86 str. 2 d.), motyvuotai išsprendė pareiškėjo skunde (jo baigiamojoje dalyje) suformuluotus reikalavimus, išdėstė išsamius argumentus kuriais pagrindė teismo išvadas, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis.

Teismas, priešingai nei teigia apeliantas, pagal visuose pareiškėjo 2013 m. sausio 7 d. skundo punktuose išdėstytus prašymus patikrino, ar atsakovo 2013 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. (P-176)-2-3404 yra pagrįstas. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis sutinka ir konstatuoja, kad priimtas sprendimas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (ABTĮ 86 str., 87 str.). Tikrinamoje byloje procesinės teisės normų pažeidimų nenustatyta. Apelianto nurodytą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl įrodymų prijungimo nėra pagrindo vertinti kaip procesinės teisės normų pažeidimą.

Teismas motyvavo, kad ginčo dalykas yra atsakovo 2013 m. sausio 15 d. sprendimas, o prašomi prijungti įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku. Dėl tos pačios priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neprijungė ir prie bylos ir nevertino pridėtų prie apeliacinio skundo dokumentų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad prie apeliacinio skundo pridėtą Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. gegužės 28 d. rašto Nr. (P-1010) (P-1148) 2-3594 kopiją pareiškėjas buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui. Apeliacinio skundo teiginį esą pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, teisėjų kolegija vertina kaip įrodymais ir faktais, kurie galėtų kelti pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjusio teismo nešališkumo, nepagrįstą apelianto nuomonę.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis