A-1833-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1833-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03152-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. G. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde (I t., b. l. 1–5) prašė: 1) panaikinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – ir Akademija) viršininko 2013 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. K-179 „Dėl kariūno V. G. pašalinimo iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos“ (toliau –Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Akademijos IV kurso kariūno pareigas; 3) panaikinti 2012 m. vasario 2 d. išlaidų grąžinimo sutartį Nr. 6R-2; 4) panaikinti 2013 m. liepos 12 d. išlaidų grąžinimo sutartį Nr. 6R-6; 5) priteisti pareiškėjui iš Akademijos už priverstines pravaikštas nuo 2013 m. liepos 12 d., tai yra nuo išleidimo iš tarnybos dienos, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 4,5 MGL stipendiją ir maistpinigius; 6) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos 30 000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Akademijos Bazinių karinių kursų taktikos sekcijos vyriausiasis instruktorius kapitonas K. S. 2013 m. liepos 3 d. Bazinių karinių kursų viršininkui majorui V. G. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas gavo neigiamą įvertinimą bei pateikė pareiškėjo rezultatus. Akademijos Bazinių karinių kursų viršininko V. G. 2013 m. liepos 3 d. tarnybinio pranešimo Nr. PR-1310 pagrindu, Akademijos viršininko 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. K-179 pareiškėjas buvo pašalintas iš Akademijos.

Pareiškėjas su atleidimu iš Akademijos nesutiko, nurodė, kad jis būrio vado kovos kursą (toliau – ir BVKK) laikė pirmą kartą. Bazinio karinio rengimo vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše numatyta, kad Akademijos kariūnai gali dalyvauti BVKK tik tada, kai jie yra išlaikę visus taktikos tęstinio rengimo modulius ir turi įskaitą. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo išlaikęs visus devynis mokymosi modulius, buvo įsisavinęs visas taktines žinias ir gebėjo jas taikyti teorijoje ir praktikoje, todėl mano, kad vertinimas buvo subjektyvus ir paveiktas netinkamo vertinimo organizavimo, subjektyvaus vertintojų požiūrio, netinkamo rezultatų skaičiavimo.

Vertinant pareiškėją didelę reikšmę turėjo papildomi vertinimai, kurie galutinį rezultatą paveikė 30 balų (po 10 balų skiriant už būrio vado pavaduotojo, skyriaus vado ir individualius įgūdžius). Teigė, kad visos būrio vado, būrio vado pavaduotojo ir skyriaus vado vertinimo lentelės neatitinka Bazinio karinio rengimo vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo nustatytų formų, nėra visiškai aišku, kokia balų sistema buvo taikyta, kodėl lentelėse buvo kriterijai, kurie nebuvo susiję su pareiškėjo užduoties vykdymu, paliktos tuščios neužpildytos eilutės, analizuojant lenteles, negali įžvelgti jokios nuoseklios metodikos ir skaičiavimo technikos.

Iš kapitono J. D. pateikto vertinimo komentaro matyti, kad pagrindinė problema buvo ta, jog pareiškėjo neklausė pavaldiniai. Nėra paaiškina, už ką pareiškėjui buvo skirti minusai. Teigė, kad galutinis pareiškėjo vertinimas turėjo būti apskaičiuotas pagal Bazinio karinio rengimo vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 5 pav. numatytą formulę, tačiau to vertinant pareiškėją nebuvo laikytasi. Dėl šių priežasčių pareiškėjas nurodė esantis nepagrįstai įvertintas 2 BVKK balais, todėl Įsakymas turi būti panaikintas.

Su pareiškėjo neteisėtu atleidimu iš tarnybos jam kylą pasekmės pagal 2012 m. vasario 2 d. išlaidų grąžinimo sutartį Nr. 6R-2 ir 2013 m. liepos 12 d. išlaidų grąžinimo sutartį Nr. 6R-6, taip pat prievolė kompensuoti Akademijos patirtas išlaidas už studijas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 74–76).

Ministerija nurodė, kad ji pareiškėjo teisių nepažeidė, kariūno pašalinimo sprendimo priėmimo procese visiškai nedalyvavo. Manė, jog reikalavimai dėl išlaidų grąžinimo sutarčių teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Pridūrė, kad teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos nėra.

Atsakovas Akademija atsiliepime nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 87–91).

Nurodė, kad pareiškėjas iš Akademijos buvo pašalintas pagrįstai – dėl nepažangumo, nes 2013 m. birželio 20 d. – liepos mėn. 3 d. vykusio Būrio vado kovos kurso metu gavo neigiamą įvertinimą. Nepagrįstu laikė pareiškėjo argumentą, kad jam išlaikius visus modulius ir gavus visas įskaitas, jo Būrio vado kovos kurso vertinimas turėjo būti teigiamas. Būrio vado kovos kurso metu kaupiamasis vertinimas netaikomas, kadangi kurso metu yra vertinamas daugelio dalykų visuminis išmokimo lygis, tai yra teorinių žinių taikymas praktinių pratybų metu.

Pareiškėją vertino Lietuvos Kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-299 nustatyti vertintojai – kpt. J. D., puskarininkiai vrš. V. D., gr. M. G., vyr. srž. B. J., aprašo reikalavimai nebuvo pažeisti. Užduočių vertinimo kriterijai – klausimai visoms BVK kurso metu vykdomoms užduotims buvo parengti ir sudaryti modulių instruktorių remiantis modulių metu išdėstyta teorine medžiaga bei lauko taktikos pratybų metu mokytais ir kariūnų įgytais praktiniais įgūdžiais, peržiūrėti ir suderinti su Bazinių karininkų kursų ir Taktikos sekcijos viršininkais bei parengti remiantis Lietuvos kariuomenės vado patvirtinta pėstininkų būrio vado karinio rengimo programa, atrenkant esminius gebėjimus, kurie reikalingi vykdant būrio vado pareigas operacijose.

Kiekviena kariūnams, vykdantiems būrio vado pareigas, skirta užduotis turėjo savo užduoties vertinimo kriterijus – klausimus. Vertintojai stebėdavo kariūną ir pagal numatytus klausimus vertindavo kariūno gebėjimą vykdyti būrio vado pareigas jam skirtoje operacijoje. Bendra balų suma kiekvienai užduočiai buvo apskaičiuojama už atitinkamus etapus pagal formules. Nagrinėjamuoju atveju užduoties planavimas susidėjo iš įsakymo skelbimo ir vado savybių vertinimo. Pareiškėjas už įsakymo paskelbimą gavo 45,4 balo (25 % užduoties planavimo dalies), už vado savybes – 31,8 balo (25 procentus užduoties planavimo dalies), todėl iš galimų 50 balų už pirmą dalį surinko 19,3 balo (0,25x45,4=11,35 ir 0,25x31,8=7,95).

Už užduoties vykdymą pareiškėjas surinko 41,1 balo – 20,55 balo galutinio vertinimo (0,50x41,1). Galutinis bendras įvertinimas – 40 balų (19,3+20,55=39,85). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas gavo neigiamą įvertinimą (mažiau nei 51 balą iš 100 galimų) už vadovavimą būriui, BVKK vertinamas neigiamai (Aprašo 4.7.20 punktas), netgi neatsižvelgiant ir į papildomą vertinimą. Papildomai įvertinus pareiškėją, jis gavo 21 balą už būrio vado pavaduotojo pareigų vykdymą, 51 balą – už skyriaus vado pareigų vykdymą bei 4 minusus už tiesioginių pareigų nevykdymą, pažeistus maskuotės reikalavimus, išmėtytus ir neprižiūrimus daiktus, už nevalytą ginklą ir už užduoties neatlikimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 20 d. sprendimu (II t., b. l. 118-124) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Akademija ir V. G. 2008 m. liepos 28 d. sudarė kariūno mokymosi sutartį Nr. RS-15. Akademijos viršininko 2012 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. K-82 pareiškėjas nuo 2012 m. vasario 3 d. buvo pašalintas iš Akademijos, nes neapgynė bakalauro baigiamojo darbo. Akademija ir V. G. 2012 m. vasario 2 d. sudarė išlaidų, susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį Nr. 6R-2, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo joje nustatytais terminais ir dalimis grąžinti 52 740,58 Lt kvalifikacijos kėlimo išlaidų. Akademijos viršininko 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. K-144 ir 2012 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. K-145 V. G. buvo leista atnaujinti studijas ir jis nuo 2012 m. spalio 29 d. priimtas kariūnu. Akademija ir V. G. 2012 m. spalio 29 d. sudarė kariūno mokymosi sutartį Nr. RS-1. Akademijoje 2013-06-20 – 2013-07-03 vyko Būrio vado kovos kurso pratybos, kuriose buvo vertinamas kariūnas V. G.. Akademijos Bazinių karininkų kursų taktikos sekcijos vyriausiasis specialistas instruktorius kpt. K. S. 2013 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad kariūnas V. G. Būrio vado kovos kurso metu gavo neigiamą įvertinimą. Akademijos Bazinių karininkų kursų viršininkas mjr. V. G. 2013 m. liepos 3 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad kariūnas V. G. Būrio vado kovos kurso reikalavimų neįvykdė ir yra įvertintas neigiamai. Akademijos viršininko 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. K-179 Kariūnų bataliono IV kurso kariūnas V. G. nuo 2013 m. liepos 12 d. buvo pašalintas iš Akademijos, išbrauktas iš kariūnų sąrašų, su juo nutraukta mokymosi sutartis, nurodyta jam atlyginti Akademijai 27 300,25 Lt mokymosi išlaidų. Akademija ir V. G. 2013 m. liepos 12 d. sudarė išlaidų, susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį Nr. 6R-6, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir dalimis atlyginti 27 300,25 Lt mokymosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad Akademijos viršininko 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-312 patvirtintas Bazinio karinio rengimo vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio IV skyriuje nustatytas būrio vado kovos kurso organizavimas, vykdymas ir vertinimas. Apraše nurodyta, kad jis parengtas vadovaujantis Statutu, Krašto apsaugos ministro įsakymais, kurie nustato pėstininkų būrio vado rengimo kvalifikacinius reikalavimus, Akademijos vidaus tvarkos taisyklėmis, Lietuvos kariuomenės vado patvirtintomis karinio rengimo programomis, Lietuvos kariuomenės ir NATO šalių leidiniais. Būrio vado kovos kursas – intensyvios, nepertraukiamo lauko taktinės pratybos, kurių metu atliekamas kiekvieno kariūno individualaus gebėjimo vadovauti vertinimas. Jos vykdomos pagal iš anksto sudarytą pratybų planą ir valdomos iš įrengto imituojamo taktinio operacijų centro (Aprašo 4.1. p.). Pagrindinis BVKK tikslas – įvertinti kariūno gebėjimą vadovauti padaliniui streso ir nuovargio sąlygomis, artimomis realiam mūšiui. Papildomai BVKK metu vertinami kariūnų individualūs ir komandiniai veiksmai (Aprašo 4.2. p.). Pratybos organizuojamos karinio rengimo pabaigoje, studijų grafike nurodytu laikotarpiu (Aprašo 4.3. p.). Pareiškėjui buvo leista dalyvauti BVKK.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendė, kad BVKK vertintojų skyrimo procedūra atitiko nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti nei vertintojų kvalifikacija, nei vertinimo rezultatais.

Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su aiškia vertinimo sistema, neatitinka tikrovės. Nurodė, kad minėta sistema yra reglamentuota Bazinio karinio rengimo vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, kurį kariūnas pagal Statuto 44. ir 54. punktus turi pareigą ne tik žinoti, bet ir jo laikytis, taip pat vykdyti Akademijos viršininko įsakymus. Atsižvelgiant į tai preziumuota, kad Aprašas pareiškėjui turėjo būti žinomas dėl jo, kaip kariūno, statuso. Akademijos viršininko pavaduotojas kariniam rengimui 2013 m. gegužės 20 d. patvirtino 2013 m. birželio – liepos mėn. IV kurso kariūnų bazinio karinio rengimo tvarkaraštį.

Iš šio tvarkaraščio nustatyta, kad 2013 m. birželio 18 d. kariūnams numatytas įvadas į Būrio vado kovos kursą, pristatyta lauko taktikos pratybų legenda. Be to, pareiškėjas neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis jau buvo laikęs bandomąjį egzaminą, kurio metu atlikinėjo panašias užduotis, todėl žinojo užduotims atlikti keliamus reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjas buvo supažindintas su vertinimo sistema, buvo išklausęs 2009-2013 metų studijų programą, taigi turėjo galimybių pasiruošti BVKK vertinimui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su vertinimo rezultatais buvo supažindintas pasirašytinai, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į vertintojus, prašydamas paaiškinti kiekvieną įvertinimą, arba teikęs pretenzijas dėl netinkamo skaičiavimo, nors pagal Aprašo 4.7.21 punktą esant sudėtingai, ginčytinai situacijai dėl kariūno įvertinimo pranešama viršininkui, kuris priima atitinkamą sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjui buvo žinoma BVKK vertinimo tvarka, todėl šiuo pagrindu vertinimas negali būti pripažintas neobjektyviu ir neteisėtu ir dėl to nėra pagrindo naikinti ginčijamo Įsakymo.

Teismas nurodė, kad visi kariūnai buvo vertinami pagal nustatytus ir visiems vienodus būrio vado pavaduotojo (būrininko) ir būrio vado vertinimo standartus. Iš atsakovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjo užduoties planavimas buvo vertinamas iš įsakymo skelbimo, už kurį pareiškėjas gavo 45,4 balo, ir iš vado savybių, už kurias pareiškėjui skirta 31,8 balo. Už užduoties vykdymą pareiškėjui buvo skirti 41,1 balo. Įvertinęs rezultatų skaičiavimą teismas sprendė, kad jis atitinka Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2011 m. lapkričio 11 d.

įsakymu Nr. V-201 patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 24.4.7. punktą, pagal kurį kaupiamasis vertinimas vertinant baigiamuosius darbus (būrio vado kovos kursas, kvalifikacinis egzaminas ir kt.) netaikomas, nes šiais atvejais įvertinamas rezultatas, t. y. daugelio dalykų visuminis išmokimo lygis. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo rezultatai būtų skaičiuojami pagal jo nurodytą formulę, į rezultatą nebūtų įtraukti 31,8 balo už vado savybes, kas neatitiktų nustatytų būrio vado vertinimo standartų, pagal kuriuos buvo įvertinti visi Akademijos 2013 m. ketvirto kurso kariūnai.

Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo 4.8. punktą BVKK vertinimas yra galutinis ir neskundžiamas, kariūnai, gavę neigiamą įvertinimą už BVKK, neprileidžiami prie kvalifikacinio egzamino, tačiau vieną kartą gavusiam neigiamą įvertinimą, suteikiama teisė vieną kartą pakartotinai dalyvauti BVKK kitais metais (Aprašo 4.9 p.). Pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo.

Teismas, remdamasis Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve, kitomis šio įstatymo nuostatomis, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 20 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad tarnaujantys ir studijuojantys Akademijoje kariai karo tarnybos klausimais yra pavaldūs kariuomenės vadui; kariuomenės vadas nustato Akademijai karininkų parengimo užduotis ir reikalavimus; juos tvirtina krašto apsaugos ministras, įvertinęs aplinkybę, kad Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. SV6-55 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija akredituota 6 metams, teismas sprendė, kad tiek studijų programos, tiek studijuojančių asmenų vertinimas pagal šias programas yra Akademijos autonomijos dalykas. Atsižvelgiant į tai ir į išdėstytus motyvus dėl vertintojų skyrimo procedūrų bei pareiškėjo supažindinimu su vertinimo tvarka, teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo BVKK vertinimo rezultatų.

Teismas nurodė, kad Vidaus tvarkos taisyklių 24.7.10. punkte nustatyta, jog studijuojantysis, nelaikęs, arba neišlaikęs būrio vado kovos kurso ar kvalifikacinio egzamino, yra braukiamas iš studijuojančių sąrašų. Nustatyta, kad pareiškėjo BVKK įvertintas 2 balais iš galimų 10 balų, kas pagal Aprašo 2.1. punktą reiškia, jog netenkinami minimalūs reikalavimai. Pagal Statuto 45.1.3. punktą dėl nepažangumo kariūnas pašalinamas iš Akademijos. Jeigu kariūnas pašalinamas iš Lietuvos karo mokymo įstaigos arba iš užsienio karo mokymo įstaigos, į kurią buvo siųstas Krašto apsaugos ministerijos, arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka iš jo išieškomos jo mokymo išlaidos, apskaičiuotos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (KASOKTĮ 44 str. 1 d.). Ši nuostata perkelta ir į Statuto 47 punktą, taip pat numatyta 2012 m. spalio 29 d. Kariūno mokymosi sutarties Nr. RS-1 3.4. punkte. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad priimdamas ginčijamą Įsakymą, Akademijos viršininkas veikė savo kompetencijos ribose ginčijamas įsakymas laikytinas pagrįstu (KASOKTĮ 44 str. 1 d., Statuto 17.4., 45.1.3., 47. p.), todėl pareiškėjo skundas dėl šio Įsakymo panaikinimo negali būti tenkinamas. Netenkinus šio pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti kitų pareiškėjo reikalavimų, kurie laikytini išvestiniais iš pagrindinio reikalavimo panaikinti ginčijamą Įsakymą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas nepalaikė prašymo apklausti liudytojus N. M., L. Č., A. G. ir E. A..

III. Pareiškėjas V. G. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 128-137), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas teigia, kad būtina sąlyga vertinimo komisijos nariui, vertinančiam būrio vado pareigas vykdantį kariūną, yra ne žemesnio, kaip vyresniojo leitenanto laipsnio turėjimas ir ne trumpesnis, kaip dvejų metų būrio vado pareigų vykdymo laikotarpis. Nurodo, kad kapitonas J. D. neatitiko vertintojui keliamų reikalavimų, kadangi niekada nėjo būrio vado pareigų pėstininkų batalione. Pažymi, kad pareiškėją BVKK metu būrio vado pareigose vertino vienintelis kapitonas J. D., todėl vertinimas buvo neobjektyvus, šališkas, atliktas nekompetentingo subjekto.

Pareiškėjas tvirtina nebuvęs supažindintas su vertinimo tvarka ir sistema, vertinimo kriterijais. Pareiškėjas mano, kad atsakovas neteisingai apskaičiavo vertinimą, balus, gautus už užduoties vykdymą ir planavimą, daugindamas iš 0,25, kai turėjo dauginti iš 0,50. Iš atsakovo atstovės 2015 m. sausio 6 d. posėdžio metu nurodytų aplinkybių pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovas neturi aiškios vertinimo ir surinktų balų skaičiavimo sistemos, o tai lėmė neteisėtą vertinimą. Pareiškėjas prašo remtis teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodytais argumentais, susijusiais su vertinimo skaičiavimo neaiškumu, į kuriuos teismas neatkreipė dėmesio.

Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-133/2009 ir tvirtina, kad iš pareiškėjo negali būti išieškota gauta stipendija, kadangi ji turi būti traktuojama ne kaip išlaidos, tiesiogiai susijusios su mokymu, o kaip studentui mokymo įstaigos suteikta parama. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad stipendija pareiškėjui buvo sumokėta. Byloje nėra pateiktas skaičiavimas, kokiu būdu buvo apskaičiuota studijų kaina.

Atsakovas Akademija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 141-144).

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Apraše yra nustatyti minimalūs reikalavimai vertintojams. Pažymi, kad J. D. turėjo ne tik aukštesnį laipsnį, nei reikalauja Aprašas, bet ir ėjo aukštesnes pareigas – kuopos vado pavaduotojo, todėl laiko nepagrįstais pareiškėjo argumentus dėl šio asmens nekompetencijos ir netinkamumo vertinti studentus. Sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl minėto asmens šališkumo. Atsakovas pritaria teismo argumentams, susijusiems su pareiškėjo nesupažindinimu su vertinimo tvarka. Papildomai pažymi, kad visi vertintojai su vertinimo kriterijais buvo supažindinti 2013 m. birželio 12 d. koordinaciniame susirinkime ir visi kariūnai buvo vertinami pagal tuos pačius kriterijus. Atsakovas paaiškina, kad užduoties planavimas susidėjo iš dviejų dalių: įsakymo skelbimo ir vado savybių vertinimo. Apeliantas klaidingai nurodo, kad užduoties planavimas susidėjo tik iš įsakymo skelbimo, todėl netinkamai pritaikė formulę. Atsakovas paaiškina kokius balus ir už ką pareiškėjas surinko. Pažymi, kad pareiškėjas buvo supažindintas su vertinimo rezultatais ir jokių pretenzijų dėl netinkamo skaičiavimo neteikė. Kadangi pareiškėjas buvo pašalintas iš Akademijos, jis privalo atlyginti mokymosi išlaidas. Minėtos išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis Krašto apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-782 patvirtintomis išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2013 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. K-179, kuriuo pareiškėjas V. G. buvo pašalintas iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, išbrauktas iš kariūnų sąrašų, su juo nutraukta mokymosi sutartis, nurodyta jam atlyginti Akademijai 27 300,25 Lt mokymosi išlaidų (t.I, b.l. 93). Ginčijamas įsakymas buvo priimtas remiantis Akademijos Bazinių karininkų kursų taktikos sekcijos vyriausiojo specialisto instruktorius kpt. K. S. 2013 m. kovo 7 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad kariūnas V. G. Būrio vado kovos kurso metu gavo neigiamą įvertinimą (I t., b. l. 98), bei Akademijos Bazinių karininkų kursų viršininko mjr. V. G. 2013 m. liepos 3 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad kariūnas V. G. Būrio vado kovos kurso reikalavimų neįvykdė ir yra įvertintas neigiamai (I t., b. l. 97). Akademija ir V. G. 2013 m. liepos 12 d. sudarė išlaidų, susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį Nr. 6R-6, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir dalimis atlyginti 27 300,25 Lt mokymosi išlaidų (I t., b. l. 116–118).

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjo V. G. skundą atmetė. Pareiškėjas, apeliaciniu skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigė, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad kapitonas J. D. neatitiko vertintojui keliamų reikalavimų, nes niekada nėjo būrio vado pareigų pėstininkų batalione, jis vienintelis vertino vado pareigose, taigi toks vertinimas buvo subjektyvus; Akademijos kariūnai nebuvo tinkamai supažindinti su vertinimo sistema; atsakovas neturi aiškios vertinimo ir surinktų balų skaičiavimo sistemos; teismas neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl neaiškumo skaičiuojant balus. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu.

Akademijos diskrecija nustatyti kariūnų vertinimo sistemą

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad kariūnu laikomas karys, atliekantis karo tarnybą studijuodamas Lietuvos arba užsienio karo mokymo įstaigoje, kurią baigusiems suteikiamas karininko laipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 896 patvirtinto „Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto“ (toliau – Statutas) 44 punkte įtvirtinta, kad kariūnų tarnyba – tikroji karo tarnyba, atliekama kariūnų, studijuojančių pagal karinio rengimo ir universitetinių studijų programas ir atliekančių pareigas, numatytas Statute, Akademijos vidaus tvarkos taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Akademijos viršininko 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-312 patvirtintas Bazinio karinio rengimo vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas; I t., b. l. 137-150), kurio IV skyriuje nustatytas būrio vado kovos kurso organizavimas, vykdymas ir vertinimas. Apraše nurodyta, kad jis parengtas vadovaujantis Statutu, Krašto apsaugos ministro įsakymais, kurie nustato pėstininkų būrio vado rengimo kvalifikacinius reikalavimus, Akademijos vidaus tvarkos taisyklėmis, Lietuvos kariuomenės vado patvirtintomis karinio rengimo programomis, Lietuvos kariuomenės ir NATO šalių leidiniais.

Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Mokslo ir studijų kokybė užtikrinama per mokslo ir studijų institucijų vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą. Akreditavimo paskirtis remiantis išorinio vertinimo išvadomis nustatyti ar studijų programa ir (arba) naujai įsteigta aukštoji mokykla atitinka teisės aktų reikalavimus (Mokslo ir studijų įstatymo 40 str.). Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. SV6-55 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija akredituota 6 metams.

KASOKTĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnaujantys ir studijuojantys Akademijoje kariai karo tarnybos klausimais yra pavaldūs kariuomenės vadui. Kariuomenės vadas nustato Akademijai karininkų parengimo užduotis ir reikalavimus. Juos tvirtina krašto apsaugos ministras. Aprašo 1.1. punkte nurodyta, jis parengtas vadovaujantis Statutu, Krašto apsaugos ministro įsakymais, kurie nustato pėstininkų būrio vado rengimo kvalifikacinius reikalavimus, Akademijos vidaus tvarkos taisyklėmis, Lietuvos kariuomenės vado patvirtintomis karinio rengimo programomis, Lietuvos kariuomenės ir NATO šalių leidiniais. Pagal Statuto 26 punktą universitetinės studijos vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą. Programos turi atitikti Nuosekliųjų studijų programų reikalavimus, susijusius su studijų apimtimi, programų turinio struktūra, dėstytojų kvalifikacija, materialiniu potencialu, studijų programų vertinimu ir registravimu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, Akademijos autonomijos principą, pagrįstai sprendė, kad tiek studijų programos, tiek studijuojančių asmenų vertinimas pagal šias programas yra Akademijos autonomijos dalykas. Apelianto argumentai, kuriais Akademijos autonomija tapatinama su neribota diskrecija nustatyti būrio vado kovos kurso (toliau – BVKK) organizavimą, vykdymą ir vertinimą, yra nepagrįsti ir atmestini, nes teisinis reglamentavimas numatydamas Akademijos autonomiją apibrėžia jos ribas. Pareiškėjas, kvestionuodamas Aprašo nuostatas dėl būrio vado kovos kurso (toliau – BVKK) vertinimo, iš esmės nepateikė jokių argumentų dėl nustatytų vertinimo taisyklių neatitikimo studijų programai, galimybės jas nevienodai interpretuoti taikant skirtingiems asmenims.

Akademijos autonomija yra realizuojama atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios studijų programos atitiktį Nuosekliųjų studijų programų reikalavimams, susijusiems su studijų apimtimi, programų turinio struktūra, dėstytojų kvalifikacija, materialiniu potencialu, studijų programų vertinimu ir registravimu. Be to, aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybei gerinti ir atskaitomybei įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija kas 6 metai inicijuoja jų veiklos išorinį vertinimą, įtraukdama ekspertų iš užsienio valstybių. Aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinis vertinimas apima visas jų statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytas veiklos sritis ir remiasi veiklos atitikties statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytai misijai, mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui, studijų rezultatų vertinimo atitikties nustatytiems reikalavimams, akademinės etikos ir procedūrų reikalavimų vykdymo ir valstybės lėšų naudojimo veiksmingumo kriterijais (Mokslo ir studijų įstatymo 43 str. 1 d.).

Kariūnų supažindinimas su Bazinio karinio rengimo vertinimo organizavimu ir vykdymu

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad pareiškėjas buvo supažindintas su aiškia vertinimo sistema, grindė argumentu, kad Kariūnas pagal Statuto 44 ir 54. punktus turi pareigą ne tik žinoti Akademijos vidaus tvarkos taisykles, bet ir jų laikytis, taip pat vykdyti Akademijos viršininko įsakymus. Atsižvelgdamas į tai preziumavo, kad Akademijos viršininko 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-312 patvirtintas Bazinio karinio rengimo vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas pareiškėjui turėjo būti žinomas dėl jo, kaip kariūno, statuso. Taip pat kariūnams pagal Akademijos viršininko pavaduotojo kariniam rengimui patvirtintą 2013 m. birželio – liepos mėn. IV kurso kariūnų bazinio karinio rengimo tvarkaraštį 2013 m. birželio 18 d. buvo numatytas įvadas į Būrio vado kovos kursą, pristatyta lauko taktikos pratybų legenda (II t. b. l. 24). Be to, pareiškėjas neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis jau buvo laikęs bandomąjį egzaminą, kurio metu atlikinėjo panašias užduotis, todėl žinojo užduotims atlikti keliamus reikalavimus (II t., b. l. 132-133). Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams, susijusiems su pareiškėjo informavimu apie Bazinio karinio rengimo vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką, todėl jų nekartoja, papildomai pažymi, kad pareiškėjas su Akademija 2012 m. spalio 29 d. sudarydamas kariūno mokymosi sutartį Nr. RS-1 (I t., b. l. 111–112) ne tik įgijo sutartyje numatytas teises, bet ir prisiėmė jas atitinkančius įsipareigojimus, taip pat gerai studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas (sutarties 3.1 p.), tai reiškia, kad jis privalėjo taip pat būti aktyvus vykdydamas sutartį. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo kariūno supažindinimo su Bazinio karinio rengimo vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarka yra niekuo nepagrįsti, ir negali paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų.

Vertintojų skyrimas

Aprašo IV skyriaus „Būrio vado kovos kurso organizavimas vykdymas ir vertinimas“ 4.5.4. punkte nustatyta, kad BVKK vertintojų grupė suformuojama tik iš Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padalinių karininkų ir puskarininkių. <...> būtina sąlyga siekiant objektyviai ir kompetentingai įvertinti kariūnus (-es) yra tai, kad būrio vado pareigas vykdantį kariūną (-ę) vertintų ne žemesnį kaip vyresniojo leitenanto laipsnį turintis karininkas ir ne trumpiau kaip dvejus metus ėjęs pėstininkų būrio vado pareigas. Būrio vado pavaduotojo ir skyriaus vado vertintojais gali būti skiriami puskarininkiai, ėję ar einantys atitinkamas pareigas (I t., b. l. 142). Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vado 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-299 patvirtintas Komisijos pirmininko ir vertintojų sąrašas. Atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėją vertino kpt. J. D., vrš. V. D., vyr. srž. B. J., gr. M. G., kurie įrašyti vertintojų sąrašą (I t., b. l. 99-108). Šis įsakymas nebuvo ginčijamas, gi apeliaciniame skunde pareiškėjas teigė, kad jį būrio vado pareigose vertinęs kpt. J. D. buvo nekompetentingas, neturintis reikiamos kvalifikacijos ir patirties, nes jis niekada nėjo būrio vado pareigų pėstininkų batalione (II t., b. l. 35), todėl vertinimas buvo neobjektyvus ir šališkas. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta atsakovo Akademijos atsikirtimus į šiuos apelianto teiginius, kad Apraše yra nustatyti tik minimalūs reikalavimai vertintojams; pareiškėjo būrio vado pareigų vykdymą vertinęs kpt. J. D. turėjo ne tik aukštesnį laipsnį, negu reikalauja Aprašas, bet ir ėjo aukštesnes pareigas – kuopos vado pavaduotojo, turi tarnybos patirtį tikrinti ir vertinti Lietuvos kariuomenės padalinių (iki kuopos lygmens) lauko mokomųjų pratybų organizavimo bei atlikimo kokybę, atitikimą nustatytiems standartams ir pan., taigi nėra pagrindo abejoti šio vertintojo kompetencija. Apelianto teiginiai dėl kpt. J. D. atlikto vertinimo subjektyvumo, šališkumo nėra grindžiami jokiais duomenimis, todėl teismas neturi pagrindo tokių teiginių vertinti ir į juos atsižvelgti.

Vertinimo balų skaičiavimas

Pareiškėjas, nesutikdamas su BVKK vertinimu, tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas neteisingai apskaičiavo pareiškėjo vertinimą, balus, gautus už užduoties vykdymą ir planavimą daugindamas iš 0,25, kai, jo manymu, turėjo būti dauginama iš 0,50. Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo pareiškėjo BVKK metu vykdyto kompleksinis kariūnų būrio vado pareigų vykdymo vertinimą, patikrino atliktų balų skaičiavimo atitikimą Aprašo reikalavimams, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad apeliaciniame skunde dėstomi tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti skunde, nekartoja iš naujo pirmosios instancijos teismo išdėstytų motyvų, kuriems pritaria iš esmės. Svarbu yra tai, kad visi kariūnai buvo vertinami pagal nustatytus ir visiems vienodus būrio vado pavaduotojo (būrininko) ir būrio vado vertinimo standartus. Rezultatų skaičiavimas atitinka Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-201 patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių (I t., b. l. 119-130) 24.4.7. punkto reikalavimus, pagal kurį kaupiamasis vertinimas vertinant baigiamuosius darbus (būrio vado kovos kursas, kvalifikacinis egzaminas ir kt.) netaikomas, nes šiais atvejais įvertinamas rezultatas, t. y. daugelio dalykų visuminis išmokimo lygis (I t., b. l. 127). Tuo atveju, jeigu pareiškėjo rezultatai būtų skaičiuojami pagal jo nurodytą formulę (I t., b. l. 3, II t., b. l. 58), į rezultatą nebūtų įtraukti 31,8 balo už vado savybes, kas neatitiktų nustatytų būrio vado vertinimo standartų (II t., b. l. 27-31), pagal kuriuos buvo įvertinti visi Akademijos 2013 m. ketvirto kurso kariūnai. Pagal Aprašo 4.8. punktą BVKK vertinimas yra galutinis ir neskundžiamas. Kariūnai, gavę neigiamą įvertinimą už BVKK, neprileidžiami prie kvalifikacinio egzamino, tačiau vieną kartą gavusiam neigiamą įvertinimą, suteikiama teisė vieną kartą pakartotinai dalyvauti BVKK kitais metais (Aprašo 4.9 p.). Pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo.

Pareiškėjas, kvestionuodamas BVKK vertinimą, taip pat teigė, kad jis nebuvo supažindintas su užduočių vertinimo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, nors Aprašo 4.7.4. punkte įtvirtinta, kad būrio vado pareigų vykdymas vertinamas remiantis BKK viršininko patvirtintais BVKK užduočių vertinimo kriterijais, kurių sąrašą sudaro BKK Taktikos ir Kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo sekcijų viršininkai, tačiau nėra numatyta pareiga su šiais kriterijais supažindinti kariūnus prieš BVKK. Pagal Aprašo 4.7.22 punktą vertintojai turi būti pasiruošę paaiškinti kiekvieną kariūno įvertinimą. Pareiškėjas su vertinimo rezultatais buvo supažindintas pasirašytinai (I t., b. l. 26-33), tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į vertintojus, prašydamas paaiškinti kiekvieną įvertinimą, arba teikęs pretenzijas dėl netinkamo skaičiavimo, nors pagal Aprašo 4.7.21 punktą esant sudėtingai, ginčytinai situacijai dėl kariūno įvertinimo pranešama viršininkui, kuris priima atitinkamą sprendimą.

Mokymo išlaidų grąžinimas

Pareiškėjas, ginčydamas Lietuvos karo akademijos viršininko 2013 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. K-179, kuriuo jis buvo pašalintas iš Akademijos, išbrauktas iš kariūnų sąrašų, su juo nutraukta mokymosi sutartis bei nurodyta jam atlyginti Akademijai 27 300,25 Lt mokymosi išlaidų, prašė panaikinti 2012 m. vasario 2 d. sudarytą išlaidų grąžinimo sutartį Nr. 6R-2 bei 2013 m. liepos 12 d. sudarytą išlaidų grąžinimo sutartį. Reikalavimas panaikinti išlaidų grąžinimo sutartis buvo grindžiamas vieninteliu pagrindu – pareiškėjo pašalinimo iš Akademijos dėl nepažangumo neteisėtumu. Kitokio pobūdžio aplinkybių pareiškėjas skunde nebuvo nurodęs, todėl teismams nebuvo pagrindo plačiau nagrinėti tokių sutarčių sudarymo bei vykdymo aplinkybes.

Pagal Statuto 45.1.3. punktą dėl nepažangumo kariūnas pašalinamas iš Akademijos. Jeigu kariūnas pašalinamas iš Lietuvos karo mokymo įstaigos arba iš užsienio karo mokymo įstaigos, į kurią buvo siųstas Krašto apsaugos ministerijos, arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka iš jo išieškomos jo mokymo išlaidos, apskaičiuotos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (KASOKTĮ 44 str. 1 d.). Ši nuostata perkelta ir į Statuto 47 punkte, taip pat numatyta 2012 m. spalio 29 d. kariūno mokymosi sutarties Nr. RS-1 3.4. punkte (I t., b. l. 14). Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad pareiškėjas buvo pagrįstai ir teisėtai pašalintas iš Akademijos dėl nepažangumo, šiuo pagrindu negali būti naikinamas nei ginčijamas atsakovo 2013 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. K-179, nei išlaidų grąžinimo sutartys. Tik apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikė naujus argumentus dėl sutartyse numatytos prievolės grąžinti skirtas stipendijas pagrįstumo, jie nebuvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas, tokių apeliacinio skundo argumentų nevertina ir išlaidų grąžinimo sutarčių teisėtumo nurodytais aspektais neanalizuoja. Kartu pažymi, kad sprendimas šioje byloje pareiškėjui neužkerta kelio įstatymo nustatyta tvarka kitais pagrindais ginčyti prievolę grąžinti lėšas už mokslą ar jų dalį.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes byloje, teisingai aiškino ir taikė ginčui spręsti aktualias materialiosios teisės normas, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė