A-525-840-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-840/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02724-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Nematekas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Nematekas“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ŽŪB) „Nematekas“ (toliau – ir bendrovė, pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1−18) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2012 m. rugsėjo 28 d nutarimą Nr. 12R-22 „Dėl ŽŪB „Nematekas“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

Paaiškino, kad Nutarimu Tarnyba pareiškėjui už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą skyrė 10 000 Lt baudą. Atsakovas nustatė, jog bendrovė reklamavo mėsos gaminius, ant produktų pakuočių nurodydama gaminių savybes, kurių jie neturi. Pareiškėjo nuomone, Nutarimas priimtas nepagrįstai, pažeidžiant bendrąjį in dubio pro reo principą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento, patvirtinto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. 1-169 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento patvirtinimo“, 164 punktą bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktą, todėl naikintinas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surašytas protokolas neatitiko teisės aktų reikalavimų − Tarnybos darbo reglamento 147, 150 bei 157.3 punktų. Vertino, kad teiginys „Jokių pridėtinių E Be fosfatų Be nitritų Be konservantų“ atitinka Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas gamybos metu į gaminių, pažymėtų „Jokių pridėtinių E“ ženklu, žaliavą nededa jokių maisto priedų, žymėtinų „E“ raide. Tarnyba pareiškėjo naudojamą prekės ženklą „Jokių pridėtinių E Be fosfatų Be nitritų Be konservantų“ Nutarime nepagrįstai traktavo kaip keturis atskirus teiginius. Pareiškėjo nuomone, vidutinis vartotojas supranta prekės ženklą kaip visumą, t. y. kaip vientisą teiginį. Atsakovas Nutarime taip pat supainiojo dvi procedūras − valstybinės kontrolės ir savikontrolės, todėl priėjo teisės aktų nuostatoms prieštaraujančias išvadas, kad savikontrolė turi būti atlikta pagal valstybinės kontrolės procedūras.

Teigė, jog šiuo atveju 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1882/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1882/2006) nuostatos yra netaikomos, nes prieskoniuose „Pure Taste Frankfurter+AC“ nėra produktų, išvardytų minėto reglamento Priedo 1 dalyje. Kadangi savikontrolės tyrimų dėl minėto prieskonių mišinio sudėties (nitratų) rezultatai skyrėsi nuo valstybinės kontrolės rezultatų, atitinkami neaiškumai privalėjo būti vertinami pareiškėjo naudai. Pažymėjo, kad pareiškėjas prašė atlikti pakartotinį tyrimą, Tarnyba, atsisakiusi tai padaryti, pažeidė Tarnybos reglamento 164 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktą.

Pažeidimo protokolas neatitiko teisės aktų jam keliamų reikalavimų, atsakovas neįrodė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos administracinio pažeidimo objektyviosios pusės. Tarnyba išėjo už Protokole apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų (Tarnybos reglamento 157.3 punkto pažeidimas), nenurodė pažeidimo laiko, vietos, esmės, neperteikė pareiškėjo teiktų paaiškinimų (Tarnybos reglamento 150 punkto pažeidimas). Tyrimas buvo atliktas neišsamiai, todėl byla negalėjo būti išnagrinėta ir negalėjo būti pritaikyta administracinė nuobauda.

Tarnyba taip pat pažeidė baudos skyrimo tvarką, kadangi klaidingai nustatė, jog yra sunkinančių aplinkybių, ir nevertino, jog yra visos įmanomos lengvinančios aplinkybės. Atkreipė dėmesį, kad net valstybės kontrolės rezultatai patvirtina, kad nitratų kiekis nėra padidintas, ir galėjo būti susiformavęs natūraliai. Be to, nitratai nėra nurodyti maisto gaminių ženklinime. Prieskonių mišinio gamintojas patvirtino, kad nedėjo jokių sintetinių raide „E“ žymimų priedų, bendrovė į mėsos gaminius, pažymėtus anksčiau minėtu ženklinimu, taip pat nedėjo pridėtinių E (fosfatų, nitritų, konservantų).

Atsakovas netinkamai aiškino prekių ženklo „Jokių pridėtinių E Be fosfatų Be nitritų Be konservantų“ reikšmę, todėl padarė klaidingą išvadą dėl Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo, nes iš grafiškai pateikto užrašo „Jokių pridėtinių E: be fosfatų, be nitritų, be konservantų“ aiškiai suprantama, jog į pakuotėje esančius mėsos gaminius jų gaminimo metu gamintojas nedėjo papildomai maisto priedų, nors iki žaliavos pateikimo į gamintojo rankas E pažymėtų maistinių medžiagų galėjo būti natūraliai; iš grafiškai pateikto užrašo „Jokių pridėtinių E: be fosfatų, be nitritų, be konservantų“ yra aiškiai suprantama, kad gamybos metu papildomai nededami maisto priedai yra išvardinti pačiame užraše (be fosfatų, be nitritų, be konservantų).

Teiginys „Sveikesnė šeima“ atitinka Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Nei trečiasis suinteresuotas asmuo, nei Tarnyba neatskleidė bendrinio teiginio „Sveikesnė šeima“ esmės bei prasmės, neišanalizavo jo santykio su kitais gaminių „Jokių pridėtinių „E“ teiginiais bei šio teiginio tiesioginės sąsajos su šių gaminių technologiniais ypatumais bei turimomis savybėmis ir dėl to Nutarime nepasisakė, todėl atitinkamas Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas neįrodytas, nes jo paprasčiausiai nėra.

Be to, Tarnyba nepagrįstai taikė teisės analogiją su špinatų teisiniu reguliavimu, kadangi špinatų naudojimas dėl jų savybių sugerti nitratus, yra atskirai (specialiai) reglamentuojamas Europos Sąjungos teisės aktai, o pagal bendrą principą specialaus reglamentavimo teisės normos (ir jomis pagrįstos išvados) negali būti taikomos pagal analogiją.

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 160−169), kuriuo prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prieskonių mišinių Pure Taste Nadurot Ks ir Pure Taste Frankfurter+AC mėginius paėmė laikydamasi teisės aktų reikalavimų, minėtų mėginių tyrimai buvo atlikti akredituotoje valstybės institucijoje − Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, kuriame įdiegta kokybės vadybos sistema, kuri yra akredituota ir atitinka tarptautinio standarto ISO/IEC 17025 „Bendrieji reikalavimai tyrimų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai“ reikalavimus. Tarnyba neturėjo pagrindo kvestionuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų atliktų prieskonių mišinio Pure Taste Frankfurter+AC tyrimo rezultatų.

Tarnyba nepažeidė in dubio pro reo principo, kadangi nebuvo kilę jokių abejonių dėl atlikto valstybinio prieskonių mišinio Pure Taste Frankfurter+AC tyrimo rezultatų tikslumo ir paties tyrimo atlikimo atitikimo teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas atlikti pakartotinį prieskonių mišinių Pure Taste Nadurot Ks ir Pure Taste Frankfurter+AC mėginių tyrimą prašė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, ne Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba motyvus, kodėl atsisakė atlikti pakartotinį minėtų prieskonių tyrimą, aiškiai išdėstė pareiškėjui siųstuose raštuose.

Pareiškėjas nepasinaudojo savo teise ir valstybinės kontrolės metu neišreiškė valios, kad pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus būtų atrinkti prieskonių mišinių Pure Taste Nadurot Ks ir Pure Taste Frankfurter+AC atsarginiai mėginiai, tačiau tą pačią dieną, kai buvo paimti valstybiniai mėginiai, atliko minėtų prieskonių savikontrolės tyrimus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2012 m. birželio 20 d. rašte Nr. B6-(1.9)-1514 nurodė, kad kritiškai vertina pareiškėjo poziciją valstybinės kontrolės metu neimti atsarginių mėginių (tada būtų užtikrinta, kad mėginiai yra paimti iš tos pačios siuntos, ir nekiltų klausimų dėl galimų mėginių atrankos tyrimams tvarkos pažeidimų), o vėliau savo iniciatyva organizuoti mėginių atrinkimą ir jų pateikimą tyrimui ekspertams.

Priešingai, nei skunde teigė pareiškėjas, nei Tarnybos reglamento 164 punktas, nei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nebuvo pažeisti, tai patvirtina Nutarimas, kuris buvo priimtas išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat apžiūrėjus daiktinius įrodymus, nuotraukas bei išklausius bylos nagrinėjimo proceso dalyvių paaiškinimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą (II t., b. l. 145−157), kuriuo prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė iš esmės tokius pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti atsakovo atsiliepime.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu (IV t., b. l. 37−44) atmetė pareiškėjo ŽŪB „Nematekas“ skundą kaip nepagrįstą.

Aptaręs remiantis bylos medžiaga nustatytas aplinkybes, teismas visų pirma pažymėjo, kad Tarnyba atsisakydama atlikti pakartotinį tyrimą, pagrįstai konstatavo, kad vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200), 11 straipsniu ir Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. B1-883 4 punktu, ūkio subjekto atsakingajam asmeniui ar jo įgaliotam atstovui pageidaujant, valstybinių mėginių ėmimo metu gali būti atrenkamas atsarginis mėginys, kuris paliekamas savininkui. Tuo tarpu pareiškėjas tokia savo teise nepasinaudojo ir valstybinės kontrolės metu neišreiškė valios, kad pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus būtų atrinkti prieskonių mišinių Pure Taste Nadurot Ks ir Pure Taste Frankfurter+AC atsarginiai mėginiai. Tačiau tą pačią dieną, kai buvo paimti valstybiniai mėginiai, atliko minėtų prieskonių savikontrolės tyrimus. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad kritiškai vertintina tokia pareiškėjo pozicija valstybinės kontrolės metu neimti atsarginių mėginių (kad būtų užtikrinta, kad mėginiai yra paimti iš tos pačios siuntos, ir nekiltų klausimų dėl galimų mėginių atrankos tyrimams tvarkos pažeidimų), o vėliau savo iniciatyva organizuoti mėginių atrinkimą ir jų pateikimą tirti ekspertams.

Teismas taip pat nurodė, kad kaip matyti iš Nutarimo, Tarnyboje 2012 m. rugsėjo 27 d. vykusio posėdžio metu buvo išklausyti bylos nagrinėjimo proceso dalyvių paaiškinimai, pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti papildomus paaiškinimus, jeigu jie keičia bylos esmę. Taigi priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, nei Tarnybos darbo reglamento 164 punktas, nei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas, nei in dubio pro reo principas nebuvo pažeisti, Nutarimas priimtas išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat apžiūrėjus daiktinius įrodymus, nuotraukas bei išklausius bylos nagrinėjimo proceso dalyvių paaiškinimus.

Dėl skundo argumentų apie tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surašytas protokolas neatitikimo Tarnybos reglamento 147, 150 ir 157.3 punktams, teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad protokolas atitiko Tarnybos darbo reglamento 150 punkte nurodytus reikalavimus, t. y. jame nurodytas protokolą surašiusios institucijos pavadinimas, adresas, protokolo surašymo data, numeris ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, pavardė, vardas, žinios apie asmenį, kuriam surašomas protokolas; pažeidimo laikas, vieta ir esmė; įstatymas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; kontrolės institucijos teikti nurodymai asmeniui bei taikytos priemonės; pridedamų dokumentų sąrašas. Atsakovas paaiškino, kad protokole nėra nurodyti pareiškėjos paaiškinimai, nes protokolo surašymo dieną į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą atvyko asmenys, kurie nepateikė įgaliojimo ar kito dokumento, kuris patvirtintų atstovavimą, todėl jie neturėjo teisės pasirašyti minėto protokolo. Dėl minėtos priežasties pareiškėjo paaiškinimas į protokolą taip pat negalėjo būti įtrauktas. O visi kiti pareiškėjo paaiškinimai, kurie buvo teikti Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje vykusių posėdžių metu iki protokolo surašymo, buvo pridėti prie protokolo. Remdamasis Tarnybos darbo reglamento 157.3. papunkčiu teismas vertino, kad Tarnyba bylas nagrinėja remdamasi ne tik kontrolės institucijų pateiktuose protokoluose nurodytomis aplinkybėmis ir informacija, tačiau atsižvelgdama ir į visus kitus kartu su protokolu jai pateiktus įrodymus bei išvadas, kurie yra protokolo sudedamoji dalis. Todėl pareiškėjas skunde nepagrįstai teigė, kad Tarnyba skundžiamame nutarime išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

Atsakydamas į skundo argumentus, kad teiginys „Jokių pridėtinių E, Be fosfatų, Be nitritų, Be konservantų“ atitinka Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus; gamybos metu priedai nėra įdedami, prieskonių gamintojas į prieskonius jokių priedų taip pat neprideda; bendrovė, ženklindama produktą, nori informuoti, kad tai produktas be jokių pridėtinių E priedų, be pridėtinių nitritų ir be pridėtinių fosfatų, teismas nurodė, kad Tarnybos komisija pagrįstai pažymėjo, kad jeigu ant produkto yra parašyta „be E“, „be fosfatų“, vidutinis vartotojas tikisi, kad produkte šių medžiagų iš viso nėra. Nagrinėjamu atveju žaliava yra mėsa, o vartotoją klaidina sakinys „be pridėtinių“, nes jeigu į žaliavą dedami prieskoniai, jau tam tikros medžiagos pridedamos prie mėsos.

Teismas darė išvadą, kad Tarnybos komisija, atsižvelgdama į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atliktų tyrimų protokolo Nr. 4701 Ch duomenis, kad prieskonių mišinyje Pure Taste Frankfurter+AC nustatytas padidintas kiekis nitratų, bei į tai, kad šis prieskonių mišinys naudojamas ŽŪB „Nematekas“ produktuose, taip pat į pareiškėjo pateiktus tyrimų protokolus, kuriuose nurodyta, kad visuose produktuose nustatyti nitritų, fosfatų tam tikri kiekiai, pagrįstai konstatavo, kad ŽŪB „Nematekas“, ženklindama produktus teiginiu „Jokių pridėtinių E“, klaidina vidutinį vartotoją, kadangi jis teiginį „Jokių pridėtinių E“ suvokia kaip reiškiantį, kad produkte nėra nei nitritų, nei fosfatų, nei kitų „E“ raide žymimų priedų, ir, įsigydamas taip paženklintą gaminį, pagrįstai tikisi, kad jame iš viso nėra šių priedų.

Pasisakydamas dėl pareiškėjui paskirtos baudos, teismas rėmėsi Reklamos įstatymo 22 straipsnio 5, 7, 10 ir 11 dalimis, nurodė, kad Tarnyba, skirdama pareiškėjai baudą, atsižvelgė į tai, kad buvo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y.: 1) pareiškėjas bendradarbiavo su tyrimą vykdžiusia institucija tyrimo metu, 2) protokole nėra nustatyta nukentėjusių asmenų. Be to, skiriant baudą buvo atsižvelgta ir į tai, kad nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių. Vertinant pažeidimo pobūdį, buvo atsižvelgta į tai, kad skleista reklama galėjo turėti įtakos vidutinio vartotojo apsisprendimui pirkti pareiškėjo mėsos gaminius „Jokių pridėtinių E“, nes vartotojas galėjo tikėtis, kad pareiškėjo gaminiai išsiskiria iš kitų panašių gaminių kaip natūralesni, sveikesni ir naudingesni vartotojui už kitus panašius gaminius, todėl galėjo suklaidinti dalį perkamąją galią turinčių vartotojų, ieškančių geriausios kokybės natūralių produktų. Vertinant pažeidimo mastą, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjo gaminiai yra platinami visuose didžiausiuose prekybos tinkluose, todėl informacija ant produkto pakuotės galėjo pasiekti vartotojus nacionaliniu mastu. Buvo atsižvelgta ir į tai, jog pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą. Tai teismui leido prieiti prie išvados, kad Tarnyba pagrįstai skyrė pareiškėjui 10 000 Lt baudą.

III. Pareiškėjas ŽŪB „Nematekas“ pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 48−55), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą ir panaikinti Tarnybos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 12R-22.

Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; iš atsakovo priteisti patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismas netinkamai pritaikė Reklamos įstatymą, nes neištyrė, ar pareiškėjas į mėsos gaminius dėjo pridėtinius maisto priedus žymimus kodu „E“. Remiasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų 3 straipsnio 2 dalimi ir teigia, kad natūralūs prieskoniai per se nėra laikomi maisto priedais. Priešingai nei nurodė Tarnyba ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nededa į mėsos gaminius maisto priedų, turinčių nitratų, į prieskonių mišinio sudėtį įeina tik natūralūs produktai. Pareiškėjas pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tuo tarpu teismas priimdamas sprendimą rėmėsi išimtinai netiesioginiais įrodymais (iš esmės vieninteliu įrodymu – tyrimo protokolo Nr. 4701 Ch rezultatais), kurie net nepatvirtina aplinkybės, kurią akcentavo teismas.

2) Pareiškėjo mėsos gaminiai pasižymi tuo, kad į juos nededama dirbtinių nitratų, fosfatų, konservantų. Jei pareiškėjo mėsos gaminiuose šių medžiagų yra, jie susidarė natūraliai. Teismo aptartos apsauginės dujos neturi įtakos mėsos gaminių sudėčiai, be to, pareiškėjas nebuvo kaltinamas dėl apsauginių dujų naudojimo, apie tokių dujų motyvą pareiškėjas sužinojo tik iš Tarnybos Nutarimo.

3) Teismas sprendime minėjo padidintus ir itin didelius nitratų kiekius, tačiau nepagrindė, kad prieskoniuose yra itin dideli nitratų kiekiai, nevertino prieštaravimų tarp pateiktų lygiaverčių įrodymų, taip pažeidė in dubio pro reo principą. Akcentuoja, kad tą pačią dieną kaip ir Tarnyba pareiškėjo padarytuose prieskonių savikontrolės tyrimuose kitoje akredituotojoje laboratorijoje, nustatytas tūkstančius kartų mažesnis nitratų kiekis. Toks skirtingų išvadų buvimas kelia pagrįstų abejonių dėl tyrimo, kuriuo vadovavosi Tarnyba. Abi laboratorijoms pateiktų mėginių procedūros iš esmės nesiskyrė tarpusavyje.

4) Pareiškėjas, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisinos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintu taikos sutarties institutu, kuris leidžia šalims bet kurioje bylos stadijoje sudaryti taikos sutartį ir įtvirtina teismo pareigą siekti šalių sutaikymo, siekė ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovas užėmė poziciją, kad ginčą spręsti taikiai reikėjo tuo metu, kai jis buvo nagrinėjamas Tarnyboje, o ne bylai pasiekus teismą. Teismas žinodamas šias aplinkybes dėl tokio atsakovo elgesio sprendime visiškai nepasisakė, taip leisdamas formuotis praktikai, kai valstybės institucijos, nepaisydamos teisės aktų ir teismo reikalavimų, gali nepagrįstai atsisakyti derėtis neturėdamos tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

5) Vertina, kad net ir tuo atveju, jei pažeidimas nagrinėjamu atveju būtų, jis, pagal 2012 m. liepos 11 d. Memorandumą dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų laikytinas mažareikšmiu, dėl to bauda pareiškėjui neturėjo būti skiriama, arba, atsižvelgiant į tai, kad buvo lengvinančių aplinkybių ir nebuvo sunkinančių, skirtas baudos minimumas.

Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 72−79), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Nagrinėjamu atveju pabrėžtinas skirtumas, kad pareiškėjas į gaminių liniją „Jokių pridėtinių E“ įdeda minėtą prieskonių mišinį apie tai vartotojų neinformuodamas ir supakuodamas produktus naudojant azoto ir anglies dioksino mišinį, kurie taip pat žymimi raidėmis „E“. Byloje nėra kvestionuojama aptariamos produktų linijos sauga ir kokybė, nenurodoma, kad produktas turi neleistinų priedų, o akcentuojama, kad pareiškėjas, orientuodamasis į konkrečią perkamąją galią turinčią visuomenės grupę, ant produktų pakuočių klaidingai nurodo informaciją apie produktų savybes. Vartotojų dėmesys nėra atkreipiamas į tai, kad produkte vartojamuose prieskoniuose yra/gali būti tam tikras kiekinis nitratų, nors tiek protokolo Nr. 4701 Ch, tiek pareiškėjo savikontrolės metu atliktų tyrimų duomenimis, tam tikri jų kiekiai nustatyti. Nagrinėjamos bylos esmė įvertinti teiginių (kurie nėra privalomi ženklinant gaminius) pateikimą ant pakuotės ir jų poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui. Pareiškėjo skleista informacija galėjo iškreipti vidutinio vartotojo elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, nes vidutinis vartotojas, perskaitęs informaciją apie mėsos gaminių „Jokių pridėtinių E“ savybes, galėjo susidaryti nepagrįstą įspūdį, kad šie gaminiai pasižymi savybėmis, kurių iš tiesų neturi, ir dėl šios priežasties būti suklaidintas. Vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu iškreipia būtent ženklas „Sveikesnė šeima“, kurį pareiškėjas naudoja neturėdamas teisės tai daryti, taip vartotojams nepagrįstai leisdamas aptariamus gaminius identifikuoti kaip geresnius.

2) Teismas tinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, tad teigti, kad buvo pažeistas in dubio pro reo principą nėra pagrindo.

3) Dėl taikos sutarties pažymi, kad sudarydamos tokią sutartį šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo principą, t. y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju teismas šalims suteikė teisę sudaryti taikos sutartį, tačiau šalims nepavyko susitarti dėl tokios sutarties sąlygų. Pareiškėjo teiginys, kad atsakovas pamynė taikos sutarties esmę atsisakydamas derėtis dėl taikos sutarties, neatitinka faktinės situacijos ir turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

4) Skirdama pareiškėjui baudą Tarnyba atsižvelgė, kad buvo nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių, taip pat į pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą. Pradiniu vidurkiu laikytas 15 500 Lt baudos dydis, atsižvelgiant į nurodytus aspektus, skirta 5 500 Lt už vidurkį mažesnė bauda.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 60−71), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo (apelianto) apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Pritaria atsakovo pozicijai, kad byla vyksta ne dėl didelio nitratų kiekio, o dėl to, kad mėsos gaminiams suteiktos savybės, kurių jie neturi, taip klaidinami vartotojai. Prieskonių mišinys virtoms dešroms Pure Taste Frankfurter+AC ginčijamų mėsos gaminių gamyboje dedamas technologiniais tikslais. Gamybos proceso pabaigoje jis tampa arba tikėtina, kad tampa, sudėtine maisto dalimi. Tad laikytina, kad bendrovė klaidina vartotojus, išskirdama ginčijamus mėsos gaminius iš kitų rinkoje parduodamų mėsos gaminių, taip pažeidžia Reklamos įstatymą.

2) Europos Sąjungoje nitratai turi patvirtintą maisto priedų numerį (E251/E252), t. y. nepriklausomai nuo jų išgavimo būdo, jie žymimi minėtais maisto priedų numeriais.

3) Mano, kad pareiškėjas sąmoningai neatliko prieskonių savikontrolės tyrimų dėl nitratų, o atliko nitritų tyrimus.

4) ABTĮ neskirsto įrodymų į tiesioginius ar netiesioginius. Be to, pareiškėjas, kritikuodamas teismo sprendimą, nepateikė neginčytinų įrodymų ir argumentų, galinčių patvirtinti, kad minėtuose prieskoniuose nėra pridėtinių nitratų, rėmėsi tik prielaida, kad pridėtinių-nenatūralių nitratų į aptariamus mėsos gaminius nededama. Kadangi tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo pateikė pakankamai įrodymų ir argumentų, patvirtinančių Tarnybos Nutarime prieitų išvadų pagrįstumą, teismas nenustatė abejotinų faktų, pagrindo taikyti in dubio pro reo principą nebuvo. Pareiškėjas nepasinaudojo galimybe paimti atsarginį mėginį. Pareiškėjas neneigia, kad aptariamame prieskonių mišinyje nitratų yra, tad prašymas atlikti pakartotinius tyrimus nesuprantamas.

5) Remiasi dar netaikomo, bet jau įsigaliojusio 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies c punktu. Atsižvelgiant į prieskonių mišinio mėginio rezultatus, pareiškėjui neneigiant, kad jame nitratų yra, o pagal Lietuvos higienos normos HN53:2010 3.2 punktą, nitratai nurodomi kaip konservantai, taip pat atliktus tyrimus dėl fosfatų, apelianto mėsos gaminiai nepasižymi savybe, kad yra be nitratų, todėl ir be konservantų, be fosfatų, tad reklamoje naudojamas teiginys yra klaidinantis. Atliekant maisto produktų laboratorinius tyrimus, neįmanoma atskirti, ar juose rastos maisto medžiagos (fosfatai) į jį įdėtos sąmoningai ar patekusios su žaliavomis. Vidutinis vartotojas mėsos gaminį, pažymėtą „Be pridėtinių E“ taip pat vertinas kaip tokį, kurio sudėtyje nėra jokių maisto priedų žymimų raide „E“, neatsižvelgdamas į tai, ar šiame mėsos gaminyje randamos medžiagos susidarė mėsos gaminio gamybos procese dėl natūralių priežasčių ar ne. Tai, kad pareiškėjas naudojo nepavojingas natūralias dujas, nepaneigia fakto, kad mėsos gaminiams suteiktos savybės, kurių jie neturi.

6) Pareiškėjo padaryto pažeidimo metu galiojęs Reklamos įstatymas mažareikšmiu pažeidimu leido laikyti tik tokį pažeidimą, kuriuo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams. Šiuo atveju taip vertinti pažeidimo negalima, nes aptariami teiginiai skleisti visoje Lietuvos Respublikos rinkoje, pažeidimą užfiksavus pažeidimo protokole, jis nebuvo nutrauktas, be to, produkcija orientuota į jautrią visuomenės dalį, siekiančią vartoti mėsos gaminius be maisto priedų (paprastai tai jautrūs, turinys alergijas asmenys, vaikai, nėščios moterys).

7) Bauda ir jos dydis pareiškėjui pritaikyta teisingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Proceso šalių teisė pateikti tokį motyvuotą prašymą įtvirtinta ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje, tačiau minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012 m. rugsėjo 28 d nutarimo Nr. 12R-22 (I t., b. l. 20–31), kuriuo pareiškėjui ŽŪB „Nematekas“ už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą skirta 10 000 Lt bauda.

Remiantis Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, reklamoje draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas ant mėsos gaminių linijos „Jokių pridėtinių E“ produktų naudojo užrašą, teiginį „Jokių pridėtinių E Be fosfatų Be nitritų Be konservantų“, taip pat teiginį „Sveikesnė šeima“. Dėl to, kad šiais teiginiais skleista informacija laikytina reklama, ginčo byloje nėra.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pradėjus tyrimą dėl ŽŪB „Nematekas“ mėsos gaminių reklamos atitikties Reklamos įstatymo nuostatoms, 2012 m. gegužės 3 d. Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pareiškėjo buveinėje paėmė prieskonių mišinių Pure Taste Nadurot KS ir Pure Taste Frankfurter +AC mėginius. Šiuos mėginius ištyrus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, tyrimų protokole Nr. 4701 Ch nurodyta, kad prieskonių mišinio Pure Taste Frankfurter +AC mėginyje rasta 4 449 mg/kg nitratų.

Medžiaga apie nustatytus pažeidimus buvo persiųsta Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri, išnagrinėjusi bylą dėl ŽŪB „Nematekas“ Reklamos įstatymo pažeidimo, ir priėmė skundžiamą Nutarimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Nutarimu konstatuotą Reklamos įstatymo nuostatos pažeidimą, nagrinėjamos bylos esmė – įvertintini pareiškėjo ant mėsos gaminių linijos „Jokių pridėtinių E“ esančių teiginių atitikimą tų mėsos gaminių savybėms.

Pareiškėjas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl „padidintų“ ir „itin didelių“ nitratų kiekio prieskoniuose. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu iš dalies sutinka, pabrėždama, kad nagrinėjamu atveju nėra taip svarbu, koks konkrečiai nitratų kiekis yra aptariamame prieskonių mišinyje, svarbiausia nustatyti, ar šios medžiagos pateko į aptariamus mėsos gaminius.

Kaip minėta, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas nustatė, kad prieskonių mišinio Pure Taste Frankfurter +AC mėginyje rasta 4 449 mg/kg nitratų (I t., b. l. 36). Atsižvelgiant į tai, jog šis mėginys buvo paimtas laikantis 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1882/2006, nustatančio mėginių ėmimo ir tyrimo metodus vykdant oficialią nitratų koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolę, priede „Mėginių ėmimo, mėginių paruošimo ir tyrimo metodai vykdant oficialią nitratų koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolę“ nurodytos mėginių ėmimo tvarkos nuostatų, o pats tyrimas atliktas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, kuriame įdiegta akredituota ir atitinkanti tarptautinio standarto ISO/IEC 17025 „Bendrieji reikalavimai tyrimų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai“ reikalavimus kokybės vadybos sistema (dėl šių aplinkybių ginčo nėra), pagrindo abejoti tyrimų protokolo Nr. 4701 Ch išvadomis nėra.

Kita vertus, pareiškėjas pateikė duomenis, kad tyrimus atlikus Kauno technologijos universiteto Maisto instituto maisto tyrimų centre, nustatyta, jog prieskonių mišinyje Pure Taste Frankfurter +AC nitritų kiekis yra mažiau nei 2 mg/kg, nitratų kiekis taip pat mažiau nei 2 mg/kg (I t., b. l. 99). Šis tyrimas taip pat atliktas laboratorijoje, tačiau nėra aiškios visos mėginių paėmimo aplinkybės, t. y. mėginį paėmė UAB „Nematekas“ atstovai, tai nėra atsarginis mėginys, kurį pareiškėjas turėjo teisę prašyti paimti valstybinės kontrolės metu, tam, kad būtų užtikrinta, jog mėginiai yra paimti iš tos pačios siuntos, ir nekiltų klausimų dėl galimų mėginių atrankos tyrimams tvarkos pažeidimų. Todėl šis įrodymas, teisėjų kolegijos vertinimu, turi mažesnę įrodomąją galią nei protokolas Nr. 4701 Ch. Vis dėlto, jis patvirtina, jog prieskonių mišinyje Pure Taste Frankfurter +AC, naudojamame gaminant aptariamus mėsos gaminius, yra nitritų, nitratų.

Kiti pareiškėjo pateikti įrodymai – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktoriaus raštas (I t., b. l. 108), kuriame nurodyta, kad mėsos gaminiuose virtose dešrelėse „Jokių pridėtinių E“, vytintoje dešroje „Jokių pridėtinių E“, virtoje aukščiausios rūšies dešroje „Jokių pridėtinių E“ nustatytas 4,1–28 mg/kg nitratų kiekis, o prieskonių mišinyje Pure Taste Frankurte +AC nitratų rasta 4 603 mg/kg; „Gewurzmuller“ mišinių analizės rezultatai (I t., b. l. 136; 140), kuriuose nurodyta, kad prieskonių mišinyje Pure Taste Frankurter AC mononatrio glutamato kiekis yra 0,38 g/100 g; nitritų – mažiau nei 5 mg/kg; fosfatų – 0,23 g/100 g; Freseniuso instituto bandymo ataskaita (I t., b. l. 144), kurioje nurodoma, kad prieskonių mišinyje Pure Taste Frankurte AC nitrito NaNO2 yra mažiau nei 5 mg/kg, nitrato – NaNO3 – 3 156 mg/kg taip pat patvirtina, jog tiek aptariamuose mėsos gaminiuose, tiek prieskonių mišinyje Pure Taste Frankurter +AC yra tam tikri nitratų ir/ar nitritų ir/ar fosfatų kiekiai.

Tai, kad prieskonių mišinyje Pure Taste Frankurte +AC ir Jokių pridėtinių E mėsos gaminiuose yra tam tikri nitritų, nitratų kiekiai, patvirtina ir Tarnybos pateikti duomenys (I t., b. l. 195, II t., b. l. 2, 4, II t., b. l. 14–28).

Pažymėtina, jog tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tiek Tarnyba priimdama Nutarimą, taip pat vertino ne tik valstybinio tyrimo rezultatus, tačiau ir pareiškėjo pateiktus tyrimų rezultatus (valstybinio tyrimo rezultatais iš esmės grįstas tik teiginys apie didelį nitratų kiekį, tačiau tai, kad mėsos gaminiuose nitratai, nitritai ir fosfatai apskritai yra, patvirtino ir minėti pareiškėjo pateikti duomenys), todėl atmestinas pareiškėjo argumentas dėl principo in dubio pro reo pažeidimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, jog aptariamuose pareiškėjo mėsos gaminiuose yra medžiagų, kurių, atsižvelgiant į ant jų pakuotės esantį teiginį „Jokių pridėtinių E Be fosfatų Be nitritų Be konservantų“, negali būti, nes šie gaminiai tokių savybių neturi.

Tačiau pareiškėjas akcentuoja, jog aptariamame teiginyje nurodyta „Jokių pridėtinių E“, kas, pareiškėjo nuomone, reiškia, kad ŽŪB „Nematekas“ į aptariamus mėsos gaminius nededa nitritų, fosfatų, konservantų, nitritai ir fosfatai gaminiuose susidarė natūraliai. Šiuos argumentus pareiškėjas, be kita ko, grindžia specialisto doc. dr. A. S. išvada dėl užrašo „Jokių pridėtinių E“ (I t., b. l. 148–149), kurioje nurodoma: 1) iš grafiškai pateikto užrašo „Jokių pridėtinių E: be fosfatų, be nitritų, be konservantų“ yra aiškiai suprantama, jog į pakuotėje esančius mėsos gaminius jų gaminimo metu gamintojas nedėjo papildomai maisto priedų, nors iki žaliavos patekimo į gamintojo rankas E pažymėtų maistinių medžiagų galėjo būti natūraliai; 2) iš grafiškai pateikto minėto užrašo yra aiškiai suprantama, kad gamybos metu papildomai nededami maisto priedai yra išvardinti pačiame užraše (be fosfatų, be nitritų, be konservantų); bei jau minėtu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktoriaus raštu (I t., b. l. 108).

Teisėjų kolegijos nuomone, kurią iš esmės patvirtina ir aukščiau minėta specialisto išvada, pareiškėjo naudojamas teiginys reiškia, kad į pakuotėje, ant kurios yra toks teiginys, esančius gaminius, jų gamybos metu nebuvo įdėta (pridėta) konkrečių E žymimų priedų – fosfatų, nitritų, konservantų. To tikisi vidutinis vartotojas, perskaitęs tokį teiginį ir priimdamas sprendimą, ar tokį gaminį pirkti. Tačiau, kaip jau konstatuota, prieskonių mišinyje Pure Taste Frankfurter +AC, t. y. prieskoniuose, kurie dedami į mėsą (žaliavą) iš kurios gaminami konkretūs mėsos gaminiai – linijos Jokių pridėtinių E dešrelės, dešros, yra nitratų, nitritų, fosfatų. Šis prieskonių mišinys, kaip viena iš sudedamųjų mėsos gaminių dalių, yra įdedamas į mėsą, t. y. mėsoje šių prieskonių mišinio, kartu ir jame esančių nitratų, nitritų, fosfatų natūraliai neatsiranda. Tai, kad konkrečiose prieskoninėse žolelėse nitratų kiekis galimai yra natūralus, šiuo atveju nėra reikšminga, nes, ŽŪB „Nematekas“, gamindamas konkrečius mėsos gaminius, aptariamą prieskonių mišinį papildomai kaip vienetą įdeda į mėsą dėl skonio ir/ar kitų savybių, t. y., kaip minėta, prieskonių mišinyje esantys nitratai, nitritai, fosfatai natūraliai mėsoje, iš kurios gaminami mėsos produktai, neatsiranda. Taigi, darytina išvada, jog atsižvelgiant į aptariamų mėsos gaminių gamybos specifiką, t. y., kad juos gaminant naudojamas prieskonių mišinys, kuriame yra nitritų, nitratų, fosfatų, ant jų pakuotės pateikiamas teiginys „Jokių pridėtinių E Be fosfatų Be nitritų Be konservantų“ yra neteisingas, klaidinantis vartotojus.

Dėl apeliaciniame skunde pateikiamų argumentų, jog pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 Dėl maisto priedų nuostatas (3 str. 2 d. a) p.) ir 3 str. 2 d. a) p. ii) pp.), prieskoniai nėra maisto priedai, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjui baudą paskyrus už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, vertintina ne tai, ar prieskonių mišinys Pure Taste Frankfurter +AC yra maisto priedas ir, ar jis gali būti dedamas į mėsos gaminius, o tai, ar pareiškėjo ant konkrečių mėsos gaminių naudojama reklama atitinka tų mėsos gaminių savybes.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pritaria Nutarimo argumentams dėl pakuojant mėsos gaminius naudojamų apsauginių dujų, kurios taip pat pažymimos E, turi numerius ir naudojamos aptariamų pareiškėjo produktų gamyboje (juos pakuojant). Tai taip pat patvirtina minėto teiginio naudojamo ant tokių pakuočių negalimumą.

Dėl teiginio „Sveikesnė šeima“, teisėjų kolegija pritaria tiek Nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, pateiktam argumentavimui, dėl kurio konstatuota, kad ŽŪB „Nematekas“ jį naudoja neturėdamas teisės to daryti, taip vidutiniam vartotojui sudarydamas įspūdį, jog juo pažymėti gaminiai skirti besirūpinantiems sveikesniu maistu.

Pareiškėjas nesutinka ir su Nutarimu paskirta, pirmosios instancijos teismo teisėta ir pagrįsta pripažinta bauda ir jos dydžiu.

Remiantis Reklamos įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi (redakcija galiojusi Nutarimo priėmimo metu), už šio įstatymo 4, 7, 8, 11, 13, 14, 15, 16 straipsniuose nustatytų reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už šių reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą gali taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir ją pagrindžiantiems argumentams, kad Tarnyba pareiškėjui pagrįstai skyrė 10 000 Lt baudą. Pareiškėjo argumentai, kad pažeidimas, jie jis išvis buvo, laikytinas mažareikšmiu, atmestini remiantis Nutarime pateiktais argumentais dėl pažeidimo pobūdžio, trukmės ir masto.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms, prieitoms atsakant į skundo argumentus dėl to, kad Nutarimas priimtas pažeidžiant VAĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintą objektyvumo principą, pareiškėjo nurodytus Tarnybos darbo reglamento punktus ir in dubio pro reo principą, jų nekartoja.

Dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas pažeidė in dubio pro reo principą, pažymėtina, jog kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju svarbu ne tai, kokie konkrečiai nitratų, nitritų, fosfatų kiekiai yra prieskonių mišinyje Pure Taste Frankfurter +AC (pareiškėjas minėto principo pažeidimą sieja su tuo, kad skirtingų laboratorijų tyrimai rodė skirtingus jų kiekius), o tai, ar jie yra. Faktą, jog jie prieskoniuose yra, patvirtino ir pareiškėjo pateikti įrodymai, taigi teigti, kad kilo abejonių, kurios turėjo būti vertinamos pareiškėjo naudai, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, nagrinėjamu atveju vertintina ne tai, ar prieskoniuose esantys nitratų, nitritų, fosfatų kiekiai yra dideli, ar jie kelia riziką žmonių sveikatai, teisėjų kolegija dėl tokių pareiškėjo pateiktų argumentų nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog Tarnyba skundžiamame Nutarime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir tinkamai pritaikė sankciją, Nutarimas atitinka tokiam teisės aktui keliamus reikalavimus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde, pareiškėjas, be kita ko, nurodo tai, kad teismas sprendime nepagrįstai nepasisakė dėl to, jog pareiškėjas, pasinaudodamas ABTĮ numatyta galimybe sudaryti taikos sutartį, siekė bylą išspręsti taikiai, tačiau atsakovas užėmė poziciją, kad bylai pasiekus teismą taikus ginčo sprendimas negalimas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas. Tuo tarpu teismas turi išsiaiškinti, ar yra šalių noras ginčą išspręsti taikiai, jei sutikimas pradėti derybas yra, imtis priemonių šalims sutaikyti, tuo atveju jei taikos sutartis sudaroma, prieš ją patvirtinat, patikrinti, ar ji neprieštarauja ABTĮ 521 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms. Tačiau šalims pradėjus derybas, bet nepriėjus vieningo sprendimo dėl sutarties sudarymo ir jos sąlygų, teismas negali versti vienos iš šalių keisti savo pozicijos, byla nagrinėjama iš esmės. Tai, kad teismas nesiėmė priemonių dėl to, kad tarp šalių nebuvo pasiektas susitarimas dėl taikos sutarties sudarymo ir ši situacija nebuvo aprašyta ir įvertinta teismo sprendime, nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Nematekas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas