2K-71/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-71/2014

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00240-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.17.1;

1.2.23.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 22 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu T. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus jas apimant, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 22 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamos veikos požymis, kad T. Š. ir P. O. (P. O.) įgijo ne mažiau kaip 5789,8 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, ir aplinkybė, kad T. Š. ir P. O., veikdami bendrininkų grupe, ne mažiau kaip 3300 g kanapių ir jų dalių, supakuotų į 10 plastiko plėvelės paketų, paslėpę A. M. vairuojamame autovežyje „Renault“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) gabenamo automobilio „VW Passat“ (registracijos Nr. duomenys neskelbtini) atsarginiame rate, gabeno Prancūzijos Respublikoje ir šias narkotines medžiagas 2012 m. kovo 24 d. apie 18.10 val. kratos metu Montbeliard muitinės punkte, esančiame Saint–Maurice Columbier komunoje, Prancūzijos Respublikoje, surado ir paėmė muitinės pareigūnai.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas P. O., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

T. Š. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su P. O., 2012 m. kovo 29 d., apie 8.30 val., nepateikdami muitinės kontrolei ir neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos sieną – Kalvarijos užkardos pasienio kontrolės punktą automobilio „VW Passat“ (registracijos Nr. duomenys neskelbtini), transportuojamo iš Ispanijos Karalystės automobiliu „Renault“, vairuojamu A. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas), kairės pusės galiniame rate gabeno didelį kiekį – ne mažiau kaip 2489,8 g – narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, supakuotų į 8 plastiko plėvelės paketus, turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Šią neteisėtai atgabentą į Lietuvą narkotinę medžiagą (2489,8 g) 2012 m. kovo 29 d., apie 12.15 val., T. Š. ir P. O. perėmė automobilių turguje, esančiame Kaune, Taikos pr. 135B, ir automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno iki Kėdainių r., Josvainių sen., Šingailių k., kur tą pačią dieną apie 15.00 val. buvo sulaikyti.

Kasaciniu skundu nuteistasis T. Š. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Pasak kasatoriaus, bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes įrodinėjimo naštą dėl narkotinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu perkėlė jam (kasatoriui), taip pat ignoravo baudžiamojo proceso paskirtį greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Be to, teismai padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimą, kuris suvaržė jo teisę į gynybą, nes savo sprendimuose (nuosprendyje ir nutartyje) pateikė nekonkrečius kaltinimus, t. y. nenurodė, kokie konkrečiai buvo jo ir P. O. nusikalstami veiksmai, jų nedetalizavo. Neginčytinai negalima įvardyti, kieno veiksmais atsirado narkotinės medžiagos automobilio „VW Passat“ atsarginiame rate, nes nėra tiesioginių tai patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, pirštų atspaudų). Be to, teismai net negalėjo pradėti nagrinėti baudžiamosios bylos, nes ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kokiu laikotarpiu ir iš ko buvo įsigytos narkotinės medžiagos gabenti į Lietuvos Respubliką. Nuteistojo teigimu, kad būtų pripažinta, jog nusikaltimai įvykdyti bendrininkų grupe, turi būti nustatyti ir organizatoriai, ir vykdytojai, tačiau kasatoriaus ir P. O. bendrininkavimas nustatytas vien dėl to, kad jie abu nusprendė pargabenti į Lietuvą sugedusį automobilį „VW Passat“ autovežiu „Renault“.

Pasak nuteistojo, teismų išvados dėl jo kaltės padarius inkriminuojamas veikas negalėjo būti grindžiamos liudytojų parodymais ir kitais įrodymais, be pagrindo ignoruojant jo paties parodymus. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad jis nesusijęs su jam inkriminuojama nusikalstama veika, tačiau teismai jų nenagrinėjo. Iš tikrųjų prieš jį ikiteisminis tyrimas negalėjo būti net pradėtas, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje netinkamai išdėstyti įrodymai; teismai nepagrįstai vadovavosi liudytojų T. S., E. Č. ir A. M., kurie patys gali būti įtariami kasatoriui inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, parodymais. Kasatoriui nesuprantama, kodėl A. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jo manymu, A. M. parodymais, pagal kuriuos jis (kasatorius) vežėjams prisistatė svetimu vardu, negalima remtis, nes šis yra suinteresuotas nuslėpti savo nusikalstamą veiką. Taip buvo pažeistas esminis baudžiamosios bylos nagrinėjimo principas priimti sprendimus vadovaujantis įstatymu, bet ne prielaidomis. Dėl šio pažeidimo kasatorius, būdamas atitinkamų įvykių liudininku, tapo nuteistuoju. Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad buvo neteisingai pateiktas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nes ši nusikalstama veika gali būti vertinama tik kaip pasikėsinimas.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, ištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies trūkumus ir savo nutartyje aiškiai nurodė įrodyta pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes – jų padarymo vietą, laiką, būdą ir kitas svarbias aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat veikų kvalifikavimo motyvus ir išvadas, bausmės skyrimo motyvus.

Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas iš kaltinimo pašalino alternatyvųjį neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis požymį – įgijimą, todėl kasatorius be pagrindo teigia, kad šis neįrodytas. Taip pat nuteistasis nepagrįstai tvirtina, kad, inkriminuodami bendrininkų grupę, teismai turėjo nustatyti (nusikaltimo) organizatorius ir vykdytojus, tai prieštarauja baudžiamosios teisės teorijai. Be to, kasatorius nurodo, kad veika, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, turėtų būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas. Toks teiginys, prokuroro manymu, nepagrįstas, nes veikos kvalifikavimo klaidų nepadaryta.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų

Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas arba esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas patikrina, ar, gaunant, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriuose deklaratyviai kritikuojamas teismų atliktas įrodymų vertinimas, pateikiami siūlymai, kaip turėtų būti vertinami nuteistojo T. Š., liudytojų T. S., E. Č. ir A. M. parodymai, paliktini nenagrinėti. Taip pat nenagrinėtini kasacinio skundo argumentai, susiję su nusikaltimo aplinkybėmis, kurios apeliacinės instancijos teismo iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalintos.

Dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo – BK 199 straipsnio 2 dalies ir 260 straipsnio 2 dalies – taikymo

Kasatorius teigia nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, nepadaręs, mano, kad teismai savo sprendimuose pateikė nekonkrečius kaltinimus, netinkamai išdėstė bylos įrodymus, vertindami įrodymus pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, taip suvaržydami jo teisę į gynybą. Šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą, dar kartą patikrino byloje surinktus įrodymus ir, ištaisęs pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas nustatant veikos faktines aplinkybes (pašalinęs iš kaltinimo neteisėtą 5789,8 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių įgijimą ir dalies jų (3300 g) gabenimą Prancūzijos Respublikoje), konstatavo, kad 2012 m. kovo 29 d., apie 8.30 val., T. Š., veikdamas bendrai su P. O., nepateikdami muitinės kontrolei ir neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos sieną – Kalvarijos užkardos pasienio kontrolės punktą automobilio „VW Passat“ (registracijos Nr. duomenys neskelbtini), transportuojamo iš Ispanijos Karalystės automobiliu „Renault“, vairuojamu A. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas), kairės pusės galiniame rate gabeno didelį kiekį – ne mažiau kaip 2489,8 g – narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti; šią neteisėtai atgabentą į Lietuvą narkotinę medžiagą 2012 m. kovo 29 d., apie 12.15 val., T. Š. ir P. O. perėmė Kauno automobilių turguje ir automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno iki Šingailių kaimo, esančio Kėdainių rajone. Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtais ir BPK nustatyta tvarka patikrintais duomenimis, t. y. liudytojų A. M., E. Č., T. S. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, slapto sekimo, asmens kratų, objektų apžiūrų, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, taip pat protokolais, gautais iš Prancūzijos, specialisto išvada. Būtent atlikus išsamų pirmiau nurodytų liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų tyrimą buvo atskleistas nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas, sutartiniai bendri nuteistųjų T. Š. ir P. O. veiksmai ir paneigta gynybinė versija, kad jie nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, nepadarė.

Patikrinus bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, konstatuotina, kad teismai įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių normų, įtvirtintų BPK 20 straipsnyje, nepažeidė. Abiejų instancijų teismai atliko visapusišką įrodymų tyrimą ir jų pagrindu savo sprendimuose padarė išvadas dėl T. Š. kaltumo įvykdžius narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių – kontrabandą (199 straipsnio 2 dalies) bei disponavus dideliu jų kiekiu, t. y. perėmus Kauno automobilių turguje ir gabenus iki Kėdainių rajone esančio Šingailių kaimo (BK 260 straipsnio 2 dalis). Teismai nustatė, kad T. Š. su P. O. veikė kaip bendrininkai, nes abu išvyko į Ispaniją, abu rūpinosi automobilio „VW Passat“ (registracijos Nr. duomenys neskelbtini), kuriame buvo paslėptos narkotinės medžiagos, pargabenimu į Lietuvą, kartu atvyko į Kauno automobilių turgų atsiimti automobilio, derino apmokėjimą už pervežimą, rūpinosi tolesniu narkotinių medžiagų gabenimu. Nuteistųjų pateikta įvykių versija teismų ištirta ir patikrinta, tačiau atmesta kaip prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis išvadomis. Konstatuotina, kad T. Š. padarytos veikos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos tinkamai.

Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose įtvirtintų nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, skundžiamame nuosprendyje nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, taip pat nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kaip to reikalaujama BPK 320 straipsnio 3 dalyje; šio teismo nutartis surašyta laikantis BPK 332 straipsnio 5 ir 7 dalių reikalavimų, joje pateikti nuteistojo T. Š. apeliacinio skundo atmetimo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo motyvai, aiškiai ir detaliai nurodytos T. Š. įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės.

Dėl bausmės

Iš kasacinio skundo galima spręsti, kad T. Š. nesutinka su paskirta bausme. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nors ir susiaurino T. Š. inkriminuotų veiksmų pagal BK 260 straipsnio 2 dalį apimtį, tačiau įvertinęs pirmosios instancijos teismo nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusprendė už šią veiką paskirtos aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės nemažinti, nes jos dydis yra artimas sankcijoje numatytos bausmės minimumui ir atitinka bendruosius bausmės skyrimo reikalavimus, nustatytus BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnio 1, 2 dalyse. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokios išvados – pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta, adekvati padarytam nusikaltimui, kaip ir penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, kuri nesiekia sankcijos vidurkio. Nustatydamas bausmės dydžius pirmosios instancijos teismas įvertino, kad T. Š. padarė tyčinius sunkius nusikaltimus, keliančius didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, skatinančius narkomanijos plitimą, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veikų padarymas bendrininkų grupe), nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be to, veikas T. Š. padarė būdamas teistas.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų teismų sprendimų naikinimo ar keitimo pagrindų, nuteistojo T. Š. kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant šio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo T. Š. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Albinas Sirvydis

Olegas Fedosiukas