2K-65-696/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-65-696/2015 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00473-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.5;

1.1.8.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Pažarskio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,

nuteistajam M. M.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nomedos Urbonavičienės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžių.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį dvejų metų laisvės apribojimu, įpareigojant per aštuoniolika mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nukentėjusiajam V. Ž. atlyginti ne mažiau kaip pusę padarytos žalos. Iš M. M. priteista 17 000 Lt (4923,54 Eur) nukentėjusiajam V. Ž., įpareigojant žalą atlyginti per trisdešimt šešis mėnesius mokant periodinėmis išmokomis po 475 Lt (137,57 Eur) per mėnesį į nukentėjusiojo atsiskaitomąją sąskaitą. Iš M. M. AB „Lietuvos draudimas“ priteista 27 154,95 Lt (7864,62 Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendis pakeistas: M. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (turėtų būti 3 dalyje), padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. M., prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 26 d., apie 0.40 val., būdamas bare, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrobė V. Ž. priklausančią rankinę, kurioje buvo automobilio dokumentai, raktai bei kiti smulkūs asmeniniai daiktai, taip pat pagrobė V. Ž. priklausantį prie baro stovėjusį 50 000 Lt (14 481 Eur) vertės automobilį „Volvo XC 90“ (duomenys neskelbtini) ir jame buvusius daiktus: 3000 Lt (868,86 Eur) vertės nešiojamąjį kompiuterį „Fujitsu–Siemens“, 1000 Lt (289,62 Eur) vertės „MSI“ mažą kompiuterį, 500 Lt (144,81 Eur) vertės išorinį kietąjį diską, 5000 Lt (1448,1 Eur) vertės HH buriuotojo įrangą, 450 Lt (130,33 Eur) vertės GPS „Gurmi Nuvi“, 500 Lt (144,81 Eur) vertės „Dormeo“ čiužinį, du 300 Lt (86,89 Eur) vertės miegmaišius, dvi bendros 50 Lt (14,48 Eur) vertės pagalves, 500 Lt (144,81 Eur) vertės burlentininko liemenę, 500 Lt (144,81 Eur) vertės automobilio šaldytuvą, 400 Lt (115,85 Eur) vertės rankinę su kosmetikos ir higienos priemonėmis, 100 Lt (28,96 Eur) vertės Europos ir Lietuvos žemėlapius, 500 Lt (144,81 Eur) bendros vertės „Audimo“ striukę, slidinėjimo striukę, sportines kelnes, marškinėlius, plaukmenis, 80 Lt (23,17 Eur) vertės pultą nuo aikštelės keltuvo, bendros 25 Lt (7,24 Eur) vertės degalinių nuolaidų korteles, 50 Lt (14,481 Eur) vertės muzikos kompaktinius diskus, 100 Lt (28,96 Eur) vertės telefonų ir kompiuterių kroviklius, garso įrašus, 250 Lt (72,41 Eur) vertės 32 GB USB atmintinę „Extreme“. Taip V. Ž. padarė 63 305 Lt (18 334,40 Eur) turtinės žalos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Nomeda Urbonavičienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 17 d. nuosprendį ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendį: M. M. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį skirti dvejus metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje numatytą įpareigojimą M. M. per 36 mėnesius nukentėjusiajam V. Ž. mokėti periodinėmis išmokomis po 475 Lt per mėnesį į sutartyje nurodytą nukentėjusiojo atsiskaitomąją sąskaitą.

Anot kasatorės, nagrinėjant bylą buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padarytas esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimas, susijęs su civilinių ieškinių atlyginimo tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas turėtų būti panaikintas, o pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas galioti su pakeitimais.

Kasaciniame skunde teigiama, kad M. M. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, teismai nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė nuteistajam maksimalios trukmės BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nenumatytą laisvės apribojimo bausmę, nepaskirdami jokių įpareigojimų nuteistajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos M. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės gali turėti įtakos tik bausmės individualizavimui. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, taigi būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Teismai nenustatė, kad realus padaryto nusikaltimo pavojingumas buvo mažesnis, negu rūšinis vagystės stambiu mastu pavojingumas. Skundžiamuose nuosprendžiuose teismai nevertino nusikalstamos veikos pavojingumo, padarytos žalos itin didelio masto, o vertindami kaltininko asmenybės pavojingumą, neįvertino kaltininko nusikalstamo elgesio priežasčių ir motyvų. Pasak prokurorės, atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas, dėl kurio kaltu pripažintas M. M., priskiriamas prie sunkių tyčinių nusikaltimų, jis baigtas, padaryta didelė žala, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, automobilis rastas, bylos aplinkybių tyrimas nebuvo itin apsunkintas, taigi M. M. turėtų būti skiriamas dvejų metų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat kasaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskyrė M. M. dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas jį per aštuoniolika mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nukentėjusiajam V. Ž. atlyginti ne mažiau nei pusę padarytos žalos, kuri priteista tuo pačiu nuosprendžiu. Be to, Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu iš dalies patenkino ne tik nukentėjusiojo V. Ž. civilinį ieškinį ir priteisė iš M. M. 17 000 Lt (4923,54 Eur) V. Ž. naudai, įpareigojant ją atlyginti per trisdešimt šešis mėnesius mokant periodinėmis išmokomis po 475 Lt (137,57 Eur) per mėnesį, tačiau visiškai patenkino ir civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį bei priteisė iš M. M. 27 154,95 Lt (7864,62 Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo AB „Lietuvos draudimas“ naudai, tačiau šios dalies atlyginimo tvarkos nesprendė. Taigi V. Ž. turtiniai interesai dėl žalos atlyginimo priešpastatyti kito civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ interesams, kuriam priteistoji suma yra didesnė. Civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai diskriminuotas, nuteistąjį M. M. įpareigojant, jeigu jo turtinė padėtis neleistų, pirmiausia paisyti atsiskaitymo su V. Ž. tvarkos, nors AB „Lietuvos draudimas“ žala padaryta ta pačia nusikalstama veika ir yra didesnė. Apeliacinės instancijos teismas savo procesiniame sprendime nurodė deklaratyvius, teise nepagrįstus argumentus dėl kreditorių eilės, V. Ž., kaip silpnesnės šalies, palyginus su akcine bendrove, buvimo.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nomedos Urbonavičienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 48 straipsnio taikymo

Kasatorius skundžia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą nuteistajam M. M. paskiriant BK 48 straipsnyje numatytą bausmę. Bausmę, nenumatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, paskyrė pirmosios instancijos teismas. Tačiau šis teismas nenurodė, kokiu pagrindu skiria bausmę, nenumatytą įstatymo sankcijoje. Kauno apygardos teismas ištaisė šią apylinkės teismo klaidą ir nurodė, kad laisvės apribojimo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis įstatymo aiškinimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagrindė švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės skyrimą M.

M. Teismas pateikė pakankamai argumentų, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad įstatymas nenumato kažkokių ypatingų aplinkybių nustatymo taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Šios normos taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2012; 2K-348/2013). Prokurorė teisi, kad labai svarbu nustatyti, jog realus M.

M. padaryto nusikaltimo pavojingumas buvo mažesnis, negu rūšinis vagystės stambiu mastu pavojingumas, bet teismai to nenustatė. Tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę nuteistajam M. M., įvertino byloje nustatytų aplinkybių visetą. Buvo įvertinta, kad automobilis netrukus buvo grąžintas nukentėjusiajam, kaltininkas pats atvyko į policiją. Taip pat įvertinti teigiami socialiniai ryšiai, darbinė veikla, rūpestis vaikais ir motina, požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, žalos atlyginimo klausimo sprendimas (susitarimas su nukentėjusiuoju V.

Ž.). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo M. M. veikos atsitiktinį pobūdį, detalizavo tiek veikos pobūdį, tiek ir nuteistojo asmenybę, pastangas atlyginti žalą tiek V. Ž., tiek draudimo bendrovei. Teismai atsižvelgė ir į nuteistojo, ir į nukentėjusiojo interesus (atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusysis V. Ž. atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą pabrėžė turintis suinteresuotumą, kad M. M. nebūtų skiriama laisvės atėmimo bausmė). Civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ neprieštaravo švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimui nuteistajam M.

M. Taigi apygardos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad nuteistasis ir kasacinės instancijos teismo posėdžio metu labai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo.

Kasatorius skundžia ir teismų sprendimų dalį dėl įpareigojimų nuteistajam paskyrimo, teigdamas, kad patenkindamas civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį nesprendė šios ieškinio dalies atlyginimo tvarkos. Taigi V. Ž. turtiniai interesai dėl žalos atlyginimo priešpastatyti kito civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ interesams. Laisvės apribojimo (BK 48 straipsnis) bausmės esmė ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011). Asmeniui taikomi draudimai ir įpareigojimai yra laikino pobūdžio: jie gali būti paskirti nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Šioje byloje teismas, paskirdamas BK 48 straipsnyje numatytą bausmę, M. M. paskyrė BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu. Taigi teismas, paskirdamas įpareigojimą atlyginti dalį turtinės žalos tiesioginiam nukentėjusiajam V. Ž., baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Kartu teismas iš M. M. AB „Lietuvos draudimas“ priteisė 27 154,95 Lt (7864,62 Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Tai, kad nebuvo nustatyta priteistos žalos atlyginimo tvarka, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimu. Įstatymai nereikalauja privalomai nustatyti civilinių ieškinių vykdymo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė sprendimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kaip tai įpareigoja BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nomedos Urbonavičienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Vladislovas Ranonis

Vytautas Piesliakas