AS-438-148-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-148/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02317-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. lapkričio 6 d. pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2–5, 42), kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. gegužės 28 d. sprendimus Nr. 31-9616, Nr. 31‑9617, Nr. 31-9618, Nr. 31-9619, Nr. 31-9620 (toliau – ir ginčijami sprendimai).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad ginčijamais Šiaulių apskrities viršininko sprendimais tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. P., G. V., R. B., R. P. ir L. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Ant šio žemės sklypo stovi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys 1990 m. ir 1991 m. pastatyti pastatai – kombainų garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir arkinis garažas-dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas buvo perleistas ir šiuo metu priklauso V. P.. Pareiškėjas su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl pirkėjo teisių jam perkėlimo, o kartu su 2013 m. spalio 8 d. atsiliepimu į savo ieškinį jis gavo ginčijamus sprendimus. Susipažinus su šiais sprendimais, jam kilo abejonių dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo, todėl šiuo skundu kreipiasi į teismą dėl šių sprendimų panaikinimo. Pareiškėjo nuomone, jis termino skundui paduoti nepraleido, tačiau teismui manant, jog vis dėlto minėtas terminas buvo praleistas, prašė jį atnaujinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimu į pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 74–76) prašė jo netenkinti.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas jau daug metų eksploatuoja ant žemės sklypo stovinčius pastatus, naudojasi jam nustatytu žemės servitutu. Be to, 1999 m. balandžio 27 d. tarp asmenų, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, ir pareiškėjo buvo sudarytas susitarimas, o 1999 m. vasario 29 d. žemės sklypo abrise yra pareiškėjo atstovo parašas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 48–51) prašė jo netenkinti ir atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Nurodė, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė akivaizdžiai praleidęs teisės aktuose nustatytą 30 d. terminą ir nenurodė jokių svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Pareiškėjas apie ginčijamų sprendimų priėmimą žinojo nuo pat jų priėmimo dienos, t. y. nuo 1999 m. Minėtais sprendimais pareiškėjui, kaip 2 pastatų savininkui, yra nustatytas žemės servitutas. Tuo tarpu jis pats dar 1999 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 8275 įsigijo visą žemės sklypą, jame ūkininkauja, turi 5 pastatus, o pareiškėjas nuo 2013 m. sausio 29 d. visokiais būdais bando iš jo perimti žemės sklypą. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 28 d. ieškinyje, pateiktame Šiaulių apylinkės teismui, patvirtino žinantis ginčijamų sprendimų turinį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 65–66) prašė jo netenkinti ir atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Nurodė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teise kreiptis į teismą, teisės aktuose nustatytą 30 d. terminą praleido (šis terminas suėjo dar 1999 m. birželio 28 d.), o priežasčių, kurios sudarytų pagrindą minėtą terminą atnaujinti, nenurodo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 67–68) prašė jo netenkinti ir atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Nurodė, kad pareiškėjas žymiai praleido teisės aktuose nustatytą 30 d. terminą (14 metų), nors ginčijamų sprendimų turinys jam visuomet buvo žinomas.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi (b. l. 82–86), be kita ko, pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmetė, o skundą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Žadžiūnų žemės ūkio bendrovės vadovo A. Ž. pasirašytą 1999 m. vasario 27 d. abrisą ir Kairių seniūno 1999 m. balandžio 27 d. patvirtintą susitarimą, nustatė, kad apie tai, jog fiziniams asmenims bus atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, ant kurio stovi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai, pareiškėjas galimai žinojo dar prieš priimant ginčijamus sprendimus, t. y. pareiškėjas galimai žinojo jų turinį dar prieš juos priimant. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad nuo 1999 m. birželio 21 d. galioja įrašas „Kiti servitutai (tarnaujantis daiktas)“, kurio pagrindas yra skundžiami sprendimai (Gudelių ŽŪB ir Žadžiūnų ŽŪB servituto teise leista naudotis 4,10 ha žemės plotu po ūkiniais pastatais). Taigi pareiškėjas galimai sužinojo apie skundžiamus sprendimus priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktais nustatomas teises ar pareigas 1999 m. birželio 21 d.

Pirmosios instancijos teismui įvertinus pareiškėjo 2013 m. liepos 4 d. užklausimą dėl žemės sklypo įsigijimo, pateiktą Nacionalinei žemės tarnybai, nekilo abejonių, kad pareiškėjas apie skundžiamus aktus žinojo (t. y. apie aktus priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktais nustatomas teises ar pareigas) ne vėliau kaip 2013 m. liepos 4 d., todėl skundo padavimo administraciniam teismui vieno mėnesio terminas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis) turi būti skaičiuojamas nuo 2013 m. liepos 4 d., o ne nuo pareiškėjo nurodytos 2013 m. spalio 8 d., kai su atsiliepimu į ieškinį civilinėje byloje gavo ginčijamus sprendimus.

Nors pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi dėl ginčijamų sprendimų pateikimo į Nacionalinę žemės tarnybą, o ši 2013 m. liepos 15 d. raštu atsisakė juos pateikti, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi ir 68 straipsnio 4 dalimi, nebuvo jokių trukdžių kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą įstatymo nustatytu laiku su skundu prašant teismą būtinus įrodymus išreikalauti iš viešojo administravimo subjekto tiesiogiai.

Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas į Šiaulių apygardos administracinį teismą nesikreipė dėl subjektyvių priežasčių, jokių objektyvių priežasčių ar veiksnių, sukliudžiusių per ABTĮ 33 straipsnyje numatytą terminą efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ir pateikti skundą dėl ginčijamų sprendimų, nenurodė, todėl įgyvendindamas savo procesines teises buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas.

III. Pareiškėjas ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 88–91) dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuriuo prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą priimti.

Nurodo, kad nors pareiškėjas, 2013 m. liepos 4 d. užklausimu kreipdamasis į Nacionalinę žemės tarnybą, ir žinojo apie ginčijamus sprendimus, tačiau jų fiziškai neturėjo, be to, nežinojo, kokiu pagrindu nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims, t. y. nežinojo šių sprendimų turinio, juose nustatytų teisių ir pareigų. Nežinodamas šių aplinkybių pareiškėjas negalėjo kreiptis į teismą, nes negalėjo nurodyti, kuo pasireiškė pažeidimas (ar iš viso toks pažeidimas buvo), kokias jo teises ar teisėtus interesus ginčijami sprendimai pažeidė (ar jos buvo pažeistos), kitų aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba, atsisakydama pareiškėjui pateikti ginčijamus sprendimus, savo rašte nenurodė jo apskundimo tvarkos ir terminų.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad 2013 m. liepos 15 d. rašte ji pateikė pareiškėjui išsamią informaciją, pagrįstą teisiniu vertinimu ir motyvais, kurių pagrindu buvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, grąžinant žemę natūra tretiesiems suinteresuotiems asmenims, taigi ginčijamų sprendimų turinys pareiškėjui buvo žinomas.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. P., G. P. ir R. B. atsiliepimais į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido skundo administraciniam teismui padavimo terminą, todėl atsisakė pareiškėjo skundą priimti.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Taigi ši taisyklė suponuoja išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 straipsnis).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146‑104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, t. y. informaciją, reikalingą kreiptis į teismą siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutartį byloje Nr. AS5-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartį byloje Nr. AS7-100/2005).

Įvertinus ginčijamų sprendimų turinį (b. l. 25–34) nustatyta, kad juose nurodyta sprendimus priimanti institucija (Šiaulių apskrities viršininko administracija), sprendimo priėmimo data (1999 m. gegužės 25 d.) ir numeris (Nr. 31-9619, Nr. 31-9616, Nr. 31-9617, Nr. 3196-20 arba Nr. 31-9618), taip pat, kad apsvarsčius atitinkamo piliečio (nagrinėjamoje byloje įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – G. P., G. V., R. B., R. P. ir L. P.) prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam (jai) tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą Šiaulių apskrities, Šiaulių rajono, Žadžiūnų kaime nekilnojamąjį turtą (17,20 ha ploto žemės sklypą), nuspręsta atkurti nuosavybės teises į atitinkamam piliečiui tenkančią nekilnojamojo turto dalį (tam tikro ploto žemės sklypą) – grąžinant natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendrasavininkiais bei atlyginti pinigais, taip pat nustatyta servituto teisė kitiems asmenims leisti naudotis 4,10 ha žemės plotu po ūkiniais pastatais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Nacionalinei žemės tarnybai 2013 m. liepos 4 d. surašytą užklausimą dėl žemės sklypo įsigijimo (b. l. 72), kuriame nurodė ginčijamus sprendimus priėmusią instituciją, sprendimų priėmimo datą ir numerius bei šių sprendimų turinį sudarančias pagrindines aplinkybes (kokiems asmenims ir kur buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, taip pat, jog buvo nustatytas servitutas). Analogiškas aplinkybes pareiškėjas nurodė 2013 m. rugpjūčio 28 d. surašytame ieškinyje Šiaulių apylinkės teismui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo papildomai akcentuodamas ir kiekvienam asmeniui tekusią žemės sklypo dalį (b. l. 59–63).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas buvo nustatyta prieš tai, konstatuoja, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 4 d. (šią dieną pareiškėjas surašė Nacionalinei žemės tarnybai užklausimą dėl žemės sklypo įsigijimo) neabejotinai žinojo apie ginčijamus sprendimus ir šių sprendimų turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas, todėl nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio skundo administraciniam teismui padavimo terminas. Šis terminas suėjo 2013 m. rugpjūčio 4 d., tačiau skundas Šiaulių apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas tik dar po 3 mėnesių, t. y. 2013 m. lapkričio 6 d. (b. l. 42). Jokių šio termino praleidimo priežasčių, kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti minėtą terminą, pareiškėjas nenurodė, todėl terminas skundui paduoti pagristai nebuvo atnaujintas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą nutartį. Pareiškėjo ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas