AS-624-843-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-843/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02785-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. O. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. O. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. O. P. (toliau – ir pareiškėja) 2014 m. gegužės 19 d. (pagal spaudą ant voko) išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–5), prašydama: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1D-3323(11); 3) priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės ir Vidaus reikalų ministerijos 2 197,60 Lt valstybinės pensijos nepriemoką.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi (b. l. 11–13) netenkino pareiškėjos L. O. P. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti L. O. P. skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja kelia ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, kuri jai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo išmokėta dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, taip pat 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 konstatavo, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos.

Nustatė, jog pirmoji pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį. Pareiškėja skundą teismui išsiuntė 2014 m. gegužės 19 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalimi. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios, jos manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą, teismas konstatavo, kad svarbių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jai laiku kreiptis į teismą, nenustatė. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties priėmimo dienos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų teisės į teisminę gynybą buvo žymiai apsunkintos, nes nebuvo aiškus procesinio kreipimosi į teismą termino eigos pradžios momentas. Nepaisant to, teismas atkreipė dėmesį, kad skundą teismui pareiškėja padavė tik 2014 m. gegužės 19 d., t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties paskelbimo dienos. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė jai laiku kreiptis į teismą ir kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti praleistą trejų metų procesinį terminą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir atsižvelgęs į tai, kad teismas nenustatė priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma priteisti iš atsakovų pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką atsisakė priimti. Pareiškėja taip pat prašė panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1D-3323(11). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką. Atsisakius priimti skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, reikalavimo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1D-3323(11) nagrinėjimas netenka prasmės, nes teismas pareiškėjos teisių realiai apginti negalėtų, todėl ir šį pareiškėjos skundo reikalavimą, kaip išvestinį, teismas atsisakė priimti.

III. Pareiškėja L. O. P. padavė atskirąjį skundą (b. l. 19–21), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą, pripažinti, kad terminas skundui paduoti nepraleistas arba praleistą terminą atnaujinti ir priteisti pareiškėjai 2 197,60 Lt valstybinės pensijos nepriemokos.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmaisiais mėnesiais gaudama sumažintą valstybinę pensiją, negalėjo žinoti, kokia dalimi valstybinė pensija yra mažinama, kadangi visą laiką pensija būdavo pervedama į banko sąskaitą. Pareiškėjai išmokamos pensijos dydis nebuvo pastovus, nes pensijos dydis buvo nustatomas atsižvelgiant į kintantį vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Vidaus reikalų ministerijos išmokamos valstybinės pensijos dydis priklausė nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pensijos dydžio. Esant tokiam pensijų skaičiavimui, mano, kad negalėjo žinoti, kokio dydžio valstybinė pensija buvo išmokama kiekvieną mėnesį. Jokių paaiškinimų dėl pensijų dydžio keitimo niekas nebuvo pateikęs. Apie valstybinės pensijos sumažinimą pareiškėjai tapo žinoma 2014 m. gegužės mėnesio pradžioje, iš Vidaus reikalų ministerijos gavus 2014 m. balandžio 9 d. pažymą Nr. 11DP(P)-2075. Tuomet pareiškėja parengė skundą pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu. Mano, kad nors ir yra praleidusi įstatymo nustatytą 3 metų kreipimosi į teismą terminą, tačiau terminą galima atnaujinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį, kuria netenkintas jos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismas nenustatė priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma priteisti iš atsakovų pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Nurodė, kad atsisakius priimti skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, reikalavimo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1D-3323(11) nagrinėjimas netenka prasmės, nes teismas pareiškėjos teisių realiai apginti negalėtų, todėl ir šį pareiškėjos skundo reikalavimą, kaip išvestinį, atsisakė priimti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (pvz., 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Pareiškėjai L. O. P. paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pagal Valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnį buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio mėnesio, Vidaus reikalų ministerijai nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Valstybinių pensijų įstatymo ir Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Į teismą L. O. P. kreipėsi 2014 m. gegužės 19 d., t. y. praleidusi minėtą 3 metų terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Tačiau išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-746/2014; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-640/2014). Šioje vietoje svarbu įvertinti tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, jog įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Išvardytuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje yra nurodyta, jog teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas teisinių santykių srityje yra priežastys, kurios sudarė objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-497/2014; 2014 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-957/2014 ir kt.).

Taigi, pareiškėja, 2010 m. vasario mėnesį gavusi pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodama, ko iš jos reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje.

Kadangi ginčo teisinių santykių reguliavimas yra sudėtingas, teisės aktų aiškinimas keitėsi, pareiškėjos, kaip ir kitų valstybinių pensijų gavėjų, teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas buvo žymiai apsunkintas, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, naikiną skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį, tenkina pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo, atnaujina kreipimosi į teismą terminą, o skundo priėmimo klausimą perduoda iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas, privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos L. O. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos L. O. P. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti patenkinti ir šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjos L. O. P. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė