AS-525-1039-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-1039/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03655-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, veikiančiai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui individualiai įmonei „Jūsų šeimos klinika“ dėl kompensacijos skyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. K. su skundu (b. l. 1) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama skirti jai 9 000 Lt piniginę kompensaciją tolimesniam ištyrimui, gydymuisi Europos Sąjungos gydymo institucijose.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi (b. l. 10–11) atsisakė priimti L. K. skundą. Išaiškino pareiškėjai, kad nesutikdama su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos, veikiančios prie Sveikatos apsaugos ministerijos, sprendimu, ji turi teisę paduoti skundą bendros kompetencijos teismui pagal atsakovo buvimo vietą, t. y. Kauno miesto apylinkės teismui.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu. Vertinta, jog skundo reikalavimą pareiškėja iš esmės sieja su individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Jūsų šeimos klinika“ darbuotojų veiksmais, pasireiškusiais netinkamo gydymo suteikimu, o būtent – netinkamo vaistinio preparato paskyrimu, t. y. pareiškėja teigia, kad žala jos sveikatai padaryta nesuteikiant tinkamos asmens sveikatos priežiūros pagalbos. Pareiškėja, teigdama, jog IĮ „Jūsų šeimos klinika“ jai suteikė netinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, 2014 m. kovo 15 d. skundu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri 2014 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą Nr. 56-60 netenkinti pareiškėjos skundo.

Teismas nurodė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014). Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismingumo laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį Nr. T-77/2006 ir 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį Nr. T-69/2009, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį Nr. T-110/2013).

Nutartyje taip pat pažymėta, jog Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o 3 dalyje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 15), kuriuo prašo:

1) išnagrinėti bylą iš esmės, kreipiantis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo;

2) neatimti jai konstitucinės teisės į tolimesnį tikslesnį sveikatos pažeidimo nustatymo priežastį, ir kad galima būtų tai išgydyti.

Atskirajame skunde nurodo, kad su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu nesutinka. Nurodo, kad dėl netinkamo gydymo jai buvo padaryta žala. Vienu vaistu visų gydyti negalima, nes ligas sukelia skirtingos priežastys, kas tinka vienam, kitam – mirtinas nuodas. Pareiškėjos atveju buvo pažeisti Konstitucijos 21 ir 53 straipsniai. Tai galima patikslinti kreipiantis į Konstitucinį Teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria teismas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos L. K. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos bei teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio nuostatas, spęsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar skundas atitinka ABTĮ 23-24, 39 straipsnių reikalavimus, ar nėra praleistas skundo padavimo terminas, taip pat nustatyti, ar nėra ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytų aplinkybių, kurias nustatęs teismas turi atsisakyti priimti skundą. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog skundą atsisakoma priimti, jei jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl bylos rūšinio teismingumo.

ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Taigi, esminis administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (LVAT 2013 m. spalio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. AS143-740/2013).

Pagal ABTĮ, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 2 str. 16 d.), ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių – administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 str.). Tai reiškia, kad, visų pirma, administraciniame teisiniame santykyje visada dalyvauja viešojo administravimo subjektas, t. y. valstybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (ABTĮ 2 str. 4 d.). Taigi, ginčai dėl fizinių ar juridinių asmenų, kurie viešojo administravimo veiklos nevykdo, paprastai administraciniuose teismuose nenagrinėtini.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja skundžiasi dėl jai suteiktų netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. to, kad IĮ „Jūsų šeimos klinika“ 2008 m. jai buvo skirtas vaistinis preparatas, nuo kurio pareiškėja pasijuto blogai, o vėliau ir pablogėjo jos sveikata. Vadinasi, ginčas kyla dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, t. y. dėl netinkamų ligoninės darbuotojų veiksmų, teikiant pareiškėjai sveikatos priežiūros paslaugas – netinkamų vaistų paskyrimo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad paslaugų (inter alia asmens sveikatos priežiūros paslaugų) teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, todėl ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (LVAT 2013 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-600/2013). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog ginčas dėl teisės yra kilęs ne viešojo administravimo srityje, todėl negali būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą. Minėta, nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius dėl sveikatos paslaugų suteikimo reglamentuoja Civilinio kodekso normos ir sveikatos apsaugos įstatymai, todėl ginčas dėl ligoninės medicininių paslaugų teikimo, tarp jų ir žalos atlyginimo, spręstinas šių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ginčas šiuo klausimu gali būti keliamas bendrosios kompetencijos teisme.

Taip pat pareiškėja prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar šioje byloje nebuvo pažeisti Konstitucijos 21 ir 53 straipsniai. Šis prašymas netenkintinas, nes nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas tik klausimas dėl pareiškėjos skundo priėmimo nagrinėti (ABTĮ 37 str.) (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį adm. byloje Nr. AS556-951/2014).

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas