A-756-387-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-387/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00996-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. (A. N.) ir atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas: panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2013 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. 10-TE-153 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. N.“ (toliau – ir Įsakymas).

Paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir VTV) Mobilios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigose. Tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad kaltais veiksmais (neatsargumas dėl nerūpestingumo) nusižengė Vilniaus AVPK viršininko 2011 m. birželio 9 d. nurodymo Nr. 10-N-34 (toliau – ir Nurodymas) 1.2 punkte nustatytiems reikalavimams. 2013 m. vasario 15 d. surašyta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 10-7-IS-5 (toliau – ir Išvada) neatitinka keliamų reikalavimų, t. y. tariamas tarnybinis nusižengimas netinkamai kvalifikuotas, nenustatyta kaltė, dėl padaryto pažeidimo kilusios pasekmės ir kt. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą, t. y. visi darbuotojai turi tiksliai žinoti savo pareigas, jų atlikimo tvarką, o tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi tinkamai supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo pareigas. Pareiškėjas nubaustas už Nuostatų 1.2 punkto reikalavimų pažeidimą, tačiau su šiuo Nurodymu nei pasirašytinai, nei žodžiu jis nebuvo supažindintas. Pareiškėjo manymu, jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami kaip kalti, o nesant kaltės, tarnybinė atsakomybė yra negalima. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 20.10 punkte nustatyta, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama tarnyboje naudoti neinventorinius matavimo prietaisus ir priemones. Šios nuostatos pareiškėjas laikėsi, nes ji jam buvo žinoma. Apie Nuostatų 1.2 punkte nustatytą draudimą ne tik naudoti, bet ir su savimi turėti į policijos įstaigos buhalterinę apskaitą neįtrauktų priemonių, nežinojo, todėl nubaustas buvo nepagrįstai. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovė pabrėžė, kad A. N. paprasčiausiai užmiršo tarnybos metu išsiimti iš kišenės alkoholio matuoklį.

Atsakovas Vilniaus AVPK su skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (b. l. 13–16) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-01540-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, 2012 m. gruodžio 13 d. buvo atlikta pareiškėjo, tuo metu vykdžiusio tarnybines funkcijas, asmens krata. Kratos metu pas pareiškėją, jo uniforminės šviesą atspindinčios liemenės kišenėje rastas bei paimtas netarnybinis alkoholio kiekio matuoklis „Alcohol Detector A1-6000“. Pareiškėjas nuo 2012 m. gruodžio 12 d. 20 val. iki 2012 m. gruodžio 13 d. 6 val. turėjo patruliuoti tarnybiniu automobiliu, nors jam alkoholio kiekio matuoklis ar kiti matavimo prietaisai tarnybinių funkcijų vykdymui nebuvo išduoti. Atsakovas neneigė aplinkybės, kad pareiškėjas nebuvo pasirašytinai supažindintas su Nurodymu, tačiau Vilniaus AVPK Mobilios kuopos vadas M. G. pateikė informaciją, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Nurodymo turiniu žodžiu, be to, kuopos pareigūnams Nurodymo nuostatos nuolat primenamos instruktažų metu. M. G. nurodė, kad pareiškėjas po 2012 m. gruodžio 10 d. įvykusio kvalifikavimo posėdžio pareiškė turįs alkoholio kiekio matuoklį, naudojamą tik asmeninėms reikmėms. M. G., atsakydamas į tai, pabrėžė, kad Nurodymo nuostatos draudžia patruliavimo metu ne tik naudoti neinventorinius matavimo prietaisus, bet ir juos turėti. Atsakovo teigimu, pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnyba grindžiama statutiniais santykiais, o šių santykių specifika kelia policijos pareigūnams ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę policijos sistemoje. Policijos pareigūnams keliami didesni profesiniai ir moraliniai reikalavimai. Pareiškėjo paaiškinimas vertintinas kaip pasirinkta gynybinė versija jam palankia linkme. Tarnybinis patikrinimas atliktas ir tarnybinė nuobauda paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis, tarnybinė nuobauda – papeikimas, paskirta pagrįstai, įvertinus visas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 9 d. sprendimu (b. l. 107–142) pareiškėjo A. N. skundą tenkino iš dalies: Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. 10-TE-153 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. N.“, kuriuo A. N. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pakeitė: pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktą A. N. paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Teismas pažymėjo, kad liudytojas M. G. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad Vilniaus AVPK VTV Mobilios kuopos pareigūnai (tame tarpe ir pareiškėjas A. N.) instruktažų metu buvo informuojami (ir jis asmeniškai informavo pareigūnus bei A. N.) apie draudimą patruliavimo metu su savimi ar tarnybinėse transporto priemonėse turėti į policijos įstaigos buhalterinę apskaitą neįtrauktus alkoholio kiekio matuoklius.

Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus AVPK 2013 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 10-TE-153 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. N.“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriui buvo pavesta atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Vilniaus AVPK Imuniteto skyriaus viršininko E. J. tarnybiniame pranešime pateiktos informacijos (b. l. 49). Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-01540-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, 2012 m. gruodžio13 d. buvo atlikta pareiškėjo, tuo metu vykdžiusio tarnybines funkcijas, asmens krata, kurios metu buvo rastas bei paimtas netarnybinis alkoholio kiekio matuoklis „Alcohol Detector A1-6000“.

Vilniaus AVPK 2013 m. sausio 24 d. įteikė pareiškėjui pranešimą „Apie tarnybinį nusižengimą“ Nr. 10-7-PR3-9 ir paprašė pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2013 m. sausio 30 d. (b. l. 70). Pareiškėjas 2013 m. sausio 29 d. Vilniaus AVPK viršininkui K. L. pateikė paaiškinimą (b. l. 71), kuriame analizavo Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.10 punkto bei Nurodymo 1.2 punkto nuostatas ir nurodė, kad atsižvelgiant į šių nuostatų tikslą bei taikant sisteminį, loginį, gramatinį bei lingvistinį teisės aiškinimo metodus, patruliams tarnybos metu draudžiama naudoti, taip pat turėti naudojimui neinventorinius matavimo prietaisus. Pažymėjo, kad alkoholio matuoklį įsigijo asmeniniam naudojimui ne tarnybos metu, kurį kažkada pasiėmė su savimi, tikslu nusipirkti jam tinkančius elementus, bet jų nenusipirko, o vėliau pamiršo jį pasiimti iš tarnybinio automobilio. Nurodė, kad matuoklis buvo rastas kratos metu, be elementų. Pareiškėjo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina tai, kad jis neturėjo tikslo matuoklio naudoti ar turėti naudojimui tarnybos metu.

Atlikusi tarnybinį patikrinimą, vyresnioji tyrėja A. K. 2013 m. vasario 15 d. surašė Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 10-7-IS-5 „Dėl Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio A. N. (A. N.) veiksmų“, kuria pasiūlė Vilniaus AVPK VTV Mobilios kuopos 1-ojo būrio vyresniajam patruliui A. N. už Nurodymo 1.2 punkto pažeidimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 41–44). Vilniaus AVPK viršininkas K. L. 2013 m. vasario 15 d. patvirtino tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą. Vilniaus AVPK viršininkas, atsižvelgdamas į Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 10-7-IS-5, įsakymu Nr. 10-TE-153 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. N.“, paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 40).

Kaip matyti iš 2013 m. vasario 15 d. Išvados (b. l. 41–44), kuri yra sudedamoji ginčijamo Įsakymo dalis, pareiškėjui pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą už tai, kad pareiškėjas pažeidė Nurodymo 1.2 punkto nuostatas, o būtent – būdamas policijos pareigūnu, patruliavimo metu turėjo prietaisą, neskirtą tarnybai ir neįtrauktą į policijos įstaigos buhalterinę apskaitą. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas remiantis ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01540-12, atlikto pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (kyšininkavimas), duomenimis, kurio metu buvo atlikta pareiškėjo asmens krata ir nustatyta, kad pareiškėjas, tuo metu vykdęs tarnybines funkcijas, turėjo netarnybinį alkoholio kiekio matuoklį „Alcohol Detector A1-6000“.

Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad nuo 2012 m. gruodžio 12 d. 20.00 val. iki 2012 m. gruodžio 13 d. 6.00 val. pareiškėjas ir jo kolega E. K. turėjo patruliuoti tarnybiniu automobiliu pagal Mobilios kuopos pajėgų išdėstymo planą (b. l. 51–54). Pažymėtina, kad pareiškėjas nustatytų faktinių aplinkybių neneigia. Iš esmės vienintelis pareiškėjo argumentas, kuriuo jis ginčija savo atsakomybę už jam tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytus pažeidimus, buvo tai, kad jis nebuvo supažindintas su Nurodymu nei pasirašytinai, nei žodžiu ir nežinojo, kad yra draudžiama ne tik naudoti, bet ir su savimi turėti į policijos įstaigos buhalterinę apskaitą neįtrauktas priemones, todėl teigia, kad tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai.

Vilniaus AVPK viršininkas 2011 m. birželio 9 d. nurodymo Nr. 10-N-34 „Dėl policijos pareigūnų veiklos skaidrumo užtikrinimo“ (b. l. 18) 1.2 punktu nustatė, kad viešąjį, neviešąjį, mišrųjį patruliavimą bei policijos specialiąją operaciją vykdantys policijos pareigūnai tarnybos metu su savimi ar tarnybinėse transporto priemonėse gali turėti ir naudoti tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti skirtas ir į policijos įstaigos buhalterinę apskaitą įtrauktas priemones (alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisus, kompiuterius). Nurodymo 3 punktu įpareigojo Vilniaus AVPK struktūrinių padalinių vadovus su šiuo nurodymu pasirašytinai supažindinti pavaldžius pareigūnus, o 4 punktu paskelbė nurodymą Vilniaus AVPK interneto svetainėje. Patrulių veiklos instrukcijos (b. l. 20–38) 20.10 punkte nustatyta, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama tarnyboje naudoti neinventorinius matavimo prietaisus ir priemones (ruletes, alkoholio kiekio matuoklius, dujų analizatorius, greičio, stiklo skaidrumo matuoklius ir kt.). Atsakovas neneigia, kad pareiškėjas pasirašytinai nebuvo supažindintas su Nurodymu, tačiau tvirtina, kad Vilniaus AVPK VTV Mobilios kuopos vadas M. G. informavo, jog pareiškėjas buvo supažindintas su Nurodymo turiniu žodžiu. Šias aplinkybes M. G. patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu.

Į bylą pateiktas Vilniaus AVPK VTV Mobilios kuopos vado M. G. tarnybinis pranešimas (b. l.

78) patvirtina, kad pareiškėjui Nurodymo reikalavimai buvo žinomi. Tarnybiniame pranešime M. G. pabrėžė, kad Vilniaus AVPK VTV Mobilios kuopos pareigūnai (tame tarpe ir pareiškėjas) buvo supažindinti bei ne kartą, instruktažų metu pakartotinai informuojami apie draudimą patruliavimo metu su savimi ar tarnybinėse transporto priemonėse turėti į policijos įstaigos buhalterinę apskaitą neįtrauktus alkoholio kiekio matuoklius bei grynųjų pinigų, viršijančių 130 Lt sumą. Papildomai pažymėjo, kad į jį pareiškėjas buvo kreipęsis su pažymėjimu, kad jis turi nuosavą alkoholio kiekio matuoklį ir jį naudoja tiktai savo reikmėms.

M. G. pabrėžė, kad jis asmeniškai priminė pareiškėjui, jog draudžiama su savimi turėti patruliavimo metu į policijos įstaigos buhalterinę apskaitą neįtrauktą alkoholio kiekio matuoklį ir grynųjų pinigų, viršijančių 130 Lt sumą, į ką pareiškėjas atsakė, kad alkoholio kiekio matuoklį naudoja tik asmeniniais tikslais. Taigi, iš pasakyto matyti, kad pareiškėjui buvo žinomas draudimas tarnybos metu ne tik naudoti, bet ir su savimi turėti į policijos įstaigos buhalterinę apskaitą neįtrauktą alkoholio kiekio matuoklį.

Atkreiptinas dėmesys į pareiškėjo 2013 m. sausio 19 d. pateiktą paaiškinimą (b. l. 71), kuriame pareiškėjas analizavo Policijos patrulių veiklos instrukcijos bei Nurodymo nuostatas, tačiau nenurodė, kad Nurodymo nuostatos jam nežinomos, priešingai, darė išvadą, kad minėtų teisės aktų nuostatos patruliams tarnybos metu draudžia naudoti taip pat ir turėti naudojimui neinventorinius matavimo prietaisus. Svarbu paminėti ir tai, kad pareiškėjas savo paaiškinime tvirtino: „alkoholio kiekio matavimo prietaisą įsigijau asmeniniam naudojimui ne tarnybos metu, kurį kažkada pasiėmiau su savimi su tikslu nupirkti jam tinkančias baterijas, bet baterijų nenusipirkau, o vėliau pamiršau jį pasiimti iš tarnybinio automobilio“.

Vertinant šiuos pareiškėjo paaiškinimus ir įrodymų apie šias faktines aplinkybes nebuvimą, neįtikinamai atrodo ir paties pareiškėjo paaiškinimas. Abejones dėl pareiškėjo paaiškinimo patikimumo sustiprina ir jo asmens kratos protokolas (b. l.

50) bei Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto paaiškinimas (b. l. 69), kuriuose nustatyta, kad pareiškėjo asmens kratos metu alkoholio kiekio matuoklis buvo rastas jo uniforminės liemenės kišenėje.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarnyba policijoje grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo bei pavyzdingumo principais, kad policijos pareigūnams keliami atitinkamo elgesio reikalavimai tarnybos ir ne tarnybos metu, kad pareigūnai turi būti pavyzdžiu kitiems asmenims. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, kuriam keliami didesni drausmės ir drausminės atsakomybės reikalavimai. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, kuriam yra suteikti įgaliojimai nepavaldiems asmenims, veikė priešingai. Teismas daro išvadą, jog visuma byloje esančių aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinomos Nurodymo nuostatos. Vien tas argumentas, jog jis nebuvo pasirašytinai supažindintas su Vilniaus AVPK viršininko 2011 m. birželio 9 d. Nurodymu Nr. 10-N-34, nors, pagal bylos duomenis, minėtas Nurodymas jam buvo žinomas, nepaneigia anksčiau padarytos išvados, kad pareiškėjas žinojo, jog tarnybos metu ne tik draudžiama naudoti neinventorinius matavimo prietaisus, bet ir juos turėti. Tokio aiškinimo kontekste akivaizdu, kad pareiškėjas pažeidė Nurodymo nuostatas.

Pareiškėjas pateiktame teismui skunde akcentuoja, kad Išvadoje tarnybinis nusižengimas netinkamai kvalifikuotas, nenustatyta kaltė bei dėl padaryto pažeidimo kilusios pasekmės. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negali. Išvadoje pareiškėjo tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas (Nurodymo 1.2 p.), nurodyta, kad pareiškėjas savo kaltais veiksmais (neatsargumas dėl nerūpestingumo) pažeidė Nurodymo 1.2 punkto nuostatą, t. y. pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, nesilaikė teisės akte nustatyto draudimo – tarnybos metu neturėti neinventorinių matavimo prietaisų. Išvadoje surinkti visi įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo pažeidimo faktą, kaltę, patikrintos jo (pareigūno) paaiškinime nurodytos su tiriamu nusižengimu susijusios aplinkybės. Išvada motyvuota, nusižengimo padarymo diena yra nurodyta, o taip pat pateiktas ir siūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.

Pagal Statuto 26 straipsnio 3 dalį, tarnybinė nuobauda pareigūnui turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos. Pagal Tvarkos 29 punkte įtvirtintą nuostatą, atitinkančią bendrąsias tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles, tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena. Nagrinėjamu atveju, tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta 2013 m. vasario 15 d., o tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta 2013 m. kovo 5 d., t. y. nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų.

Statuto 43 straipsnio 4 dalis įtvirtina profesinių sąjungų narių veiklos garantijas, tarp jų – išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą reikalavimą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas kreipėsi į profesinę sąjungą (b. l. 85). Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga 2013 m. kovo 1 d. raštu Nr. 01-01-49 „Dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ nusprendė duoti sutikimą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą (b. l. 86). Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, darančių paskirtąją nuobaudą neteisėta.

Statuto 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iš pareigų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje pažymėta, kad pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje tarnauja nuo 1999 m., dabartinėse pareigose – nuo 2006 m., per visą tarnybos laiką skatintas 4 kartus, tarnybinių nuobaudų neturi, darbe charakterizuojamas patenkinamai. Iš pateiktos A. N. charakteristikos matyti (b. l. 73), kad jis išmano Vilniaus AVPK VTV Mobilios kuopos darbo specifiką, pritaiko turimas žinias pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, orientuojasi įvairiose situacijose, planuoja savo tarnybinę veiklą, savarankiškai priima sprendimus, yra vienas iš daugiausiai surašiusių protokolų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau rezultatai, sulaikant asmenis, padariusius viešosios tvarkos pažeidimus yra kuklūs. Pažymėta, kad pareiškėjui trūksta sąžiningumo bei lojalumo policijos institucijai, sunkiai sekasi bendrauti, linkęs į bereikalingus ginčus ir į išsisukinėjimą.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo A. N. asmenybę ir padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, tai, jog padarytas pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių, kad pareiškėjas A. N. galiojančių nuobaudų neturi, seniai dirba vidaus tarnyboje, daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta. Kadangi pareiškėjui A. N. paskirtoji tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra neadekvati tarnybinė nuobauda, vertinant įvykdytą tarnybinį nusižengimą, tai sąlygoja būtinybę keisti ginčijamą atsakovo Įsakymo dalį dėl paskirtosios tarnybinės nuobaudos rūšies.

Nustatęs, jog pareiškėjo neteisėti veiksmai, t. y. kad A. N., būdamas policijos pareigūnu, tarnybos metu turėjo asmeninį alkoholio kiekio matuoklį, neįtrauktą į institucijos buhalterinę apskaitą, bei atsižvelgęs į anksčiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, pasirinktą pareiškėjo elgesio modelį bei aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nepaneigtos tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės dėl padaryto tarnybinio pažeidimo, o tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo A. N. galimo tarnybinio nusižengimo atliktas laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Tačiau, vertinant A. N. kaltės formą ir tai, kad tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, manytina, jog pareiškėjui turėjo būti paskirta švelnesnė tarnybinė nuobauda – pastaba. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo A. N. skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant skundžiamu įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšį iš papeikimo į pastabą.

III. Atsakovas Vilniaus AVPK apeliaciniu skundu (b. l. 115–117) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia tuo, kad pareiškėjas pažeidė imperatyvų draudimą, kurio jis, kaip pareigūnas, kuriam keliami aukštesni sąžiningumo standartai, privalėjo laikytis.

Pareiškėjas A. N. apeliaciniu skundu (b. l. 121–124) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjas nesutinka su teismo padaryta išvada, jog Nurodymo nuostatos dėl draudimo su savimi turėti neinventorinius matavimo prietaisus jam buvo žinomos tariamo pažeidimo metu (2012 m. gruodžio 13 d.), t. y. kad iki to laiko su jomis jis buvo supažindintas žodžiu. 2013 m. sausio 29 d. paaiškinime pareiškėjas iš tikro analizavo Policijos patrulių veiklos instrukcijos ir Nurodymo nuostatas, tačiau su jomis susipažino ir apie jas sužinojo tik 2013 m. sausio 29 d., kai atsakovas jam įteikė pranešimą apie tarnybinį pažeidimą.

Liudytojo M. G. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jis yra darbdavio atstovas ir yra suinteresuotas teikti parodymus tik darbdavio naudai. Be to, pareiškėjo ir jo vadovo M. G. santykiai visuomet buvo įtempti, nes kaip profesinės sąjungos narys pareiškėjas visuomet gina ne tik savo, bet ir kitų pareigūnų pažeistas teises. Šie santykiai ypač pablogėjo po LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. A520-2218/2012 priėmimo (šioje nutartyje buvo panaikintas atsakovo įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo – paskyrimo pareiškėjui, t. y. A. N.). M. G. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai dar ir dėl to, kad Mobilios kuopos vado pareigas ji eina tik metus. Per šiuos metus, liudytojo teigimu, jis galėjo vesti keturis instruktažus (liudytojas negalėjo įvardinti kokiomis dienomis ir kaip dažnai vedė instruktažus), kurių trukmė dažniausiai būna iki 5 minučių. Šie instruktažai dažnai rengiami prieš viešus reginius, todėl atsižvelgiant į jų trukmę, tai, kad dėmesys skiriamas kitiems klausimams, kad pareigūnų pareigas reglamentuojančių teisės aktų yra daug, taip pat į tai, kad per kurį nors instruktažą pareiškėjas galėjo turėti poilsio dieną, kritiškai vertinama išvada, kad A. N. buvo žodžiu supažindintas su Nurodymo nuostatomis. Be to, pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo atstovės, advokatės G. N., prašymo liudytojais apklausti kitus pareigūnus, kurie galėtų patvirtinti (ar paneigti) M. G. parodymus.

Atsakovas Vilniaus AVPK su pareiškėjo pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 128–130) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas remiasi iš esmės tokiais pat motyvais, kuriuos nurodė apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje tarnybinis ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 10-TE-153 įsakymo, kuriuo pareiškėjui A. N. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad naktį iš 2012 m. gruodžio 12 d. į gruodžio 13 d., būdamas Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1-ojo būrio vyresniuoju patruliu ir vykdydamas patrulio vyresniojo funkcijas, viešojo patruliavimo metu turėjo asmeninį alkoholio kiekio matuoklį, neįtrauktą į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buhalterinę apskaitą. Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus 2013 m. vasario 15 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 10-7-IS-5 pripažinta, kad tokiais veiksmais A. N. pažeidė Vilniaus AVPK viršininko 2011 m. birželio 9 d. nurodymo „Dėl policijos pareigūnų veiklos skaidrumo užtikrinimo“ Nr. 10-N-34 1.2 punkto reikalavimus (b. l. 41-44). Šio Nurodymo 1.2 punkte nustatyta, kad viešąjį, neviešąjį, mišrųjį patruliavimą bei policijos specialiąją operaciją vykdantys policijos pareigūnai tarnybos metu su savimi ar tarnybinėse transporto priemonėse gali turėti ir naudoti tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti skirtas ir į policijos įstaigos buhalterinę apskaitą įtrauktas priemones (alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisus, kompiuterius).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeisdamas A. N. skirtą nuobaudą švelnesne – pastaba. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus priėjo prie išvados, kad jų pakanka konstatuoti, jog pareiškėjas padarė anksčiau nurodytą tarnybinį pažeidimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas pažeidė imperatyvų draudimą tarnybos metu turėti ir naudoti neinventorinius prietaisus ir priemones. Todėl jam, kaip pareigūnui keliami aukštesni sąžiningumo reikalavimai, kurių privalo laikytis, todėl už padarytą pažeidimą paskirta adekvati nuobauda.

Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tik tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas, jo nuomone, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, t. y., kritiškai nevertino liudytojo M. G. parodymų, netenkino jo atstovės prašymo liudytojais apklausti kitus pareigūnus, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti M. G. parodymus. Be to, nurodo, kad jam inkriminuotas pažeidimas nebuvo tinkamai kvalifikuotas, nurodant atitinkamą Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį, dalį ir punktą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t.y. įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu yra nustatyta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 13 d., apie 05 val., atlikus A. N., tuo metu vykdžiusio tarnybines funkcijas, asmens kratą pas jį (tarnybinės šviesą atspindinčios liemenės išorinėje kišenėje) buvo rastas bei paimtas ne tarnybinis alkoholio kiekio matuoklis be maitinimo elementų „Alcohol Detector A1-6000“ (b. l. 50, 64). Pareiškėjas šią aplinkybę iš esmės pripažino, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo metu paaiškino, kad šį prietaisą, kurį jis naudojo tik savo asmeninėms reikmėms, ir kuriam ketino nupirkti elementus, buvo pamiršęs automobilyje.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.10 punkte nurodyta, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama tarnyboje naudoti neinventorinius matavimo prietaisus ir priemones (ruletes, alkoholio kiekio matuoklius, dujų analizatorius, greičio, stiklo skaidrumo matuoklius ir kt.). Vadovaudamasis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatais, patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300, bei siekdamas stiprinti vidaus kontrolę, užtikrinti kelią pareigūnų piktnaudžiavimui tarnyba ir užtikrinti efektyvesnę kovą su korupcija policijoje, Vilniaus AVPK viršininkas 2011 m. birželio 9 d. nurodymo Nr. 10-N-34 1.2 punktu, kaip jau buvo minėta, nustatė, kad viešąjį, neviešąjį, mišrųjį patruliavimą <...> vykdantys policijos pareigūnai tarnybos metu su savimi ir tarnybinėse transporto priemonėse gali turėti ir naudoti tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti skirtas ir į policijos buhalterinę apskaitą įtrauktas priemones (alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisus, kompiuterius). Nurodymo 3 punktu Vilniaus AVPK struktūrinių padalinių vadovai buvo įpareigoti su šiuo Nurodymu pasirašytinai supažindinti pavaldžius pareigūnus pavesta Vilniaus AVPK struktūrinių padalinių struktūrinių padalinių vadovams (b. l. 18).

Byloje nekvestionuojama, kad pareiškėjas su minėtu Nurodymu pasirašytinai supažindintas nebuvo. Tačiau Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vadas M. G., 2013 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad Mobilios kuopos pareigūnai su Nurodymu buvo supažindinti žodžiu, bei ne kartą, instruktažų metu pakartotinai buvo informuojami apie draudimą patruliavimo metu su savimi ar tarnybinėse transporto priemonėse turėti į policijos buhalterinę apskaitą neįtrauktus alkoholio kiekio matuoklius ir 130 Lt sumą viršijančių grynųjų pinigų. Su šiuo reikalavimu žodžiu buvo supažindintas ir A. N., be to instruktažų metu ne kartą pakartotinai informuotas apie minėtą draudimą (b. l. 78). Analogiškus parodymus M. G. davė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė kodėl tiki M. G. parodymais ir dėl kokių priežasčių kaip nepatikimus atmeta pareiškėjo paaiškinimus, kad jis ir žodžiu nebuvo supažindintas su anksčiau minėtu Nurodymu ir nežinojo apie draudimą turėti su savimi neinventorinius matavimo prietaisus. Be kita ko, 2011 m. birželio 9 d. Nurodymas Nr. 10-N-34 buvo paskelbtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato interneto svetainėje (Nurodymo 4 p., b. l. 18), tad pareiškėjas turėjo realią galimybę su juo susipažinti.

Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo atstovės prašymo iškviesti ir liudytojais apklausti kitus pareigūnus, dalyvavusius M. G. nurodytuose instruktažuose, teisėjų kolegija pažymi, kad visų pirma teismas neturi pareigos tenkinti visus proceso šalies pateiktus prašymus ir turi teisę juos atmesti motyvuota žodine nutartimi, ką šiuo atveju teismas ir padarė. Kita vertus, kaip nustatė teisėjų kolegija, perklausiusi 2013 m. birželio 20 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, pareiškėjo atstovės pateiktas klausimas dėl kitų liudytojų iškvietimo buvo abstraktus, nenurodant nei konkrečių asmens duomenų, nei jų adresų. Todėl minėtą pareiškėjo argumentą, siejamą su pirmosios instancijos teismo padarytu procesiniu pažeidimu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.

Priešingai nei nurodo pareiškėjas, tiek 2013 m. sausio 24 d. pranešime apie nusižengimą, tiek ir tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje A. N. padarytas nusižengimas yra kvalifikuotas, atitinkamai nurodant konkrečiai pažeisto teisės akto nuostatas, t. y. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.10 punktą ir Vilniaus AVPK viršininko 2011 m. birželio 9 d. nurodymo Nr. 10-N-34 1.2 punktą. Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos šiuo atveju jokios reikšmės neturi, kadangi pareiškėjui visų pirma tarnybinė atsakomybė kyla pagal Vidaus tarnybos statutą. Todėl ir šiuos pareiškėjo teiginius teisėjo kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes, tarp jų ir aplinkybes, susijusias su A. N. padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiu, dėl jo kilusiomis pasekmėmis, kaltės forma, pareiškėjo charakteristika, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – nėra proporcinga padarytam nusižengimui ir ją pakeitė švelnesne – pastaba.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčo sprendimui aktualias materialinės teisės normas ir remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, padarė pagrįstas išvadas. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas ABTĮ 57 ir 81 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Dėl visų anksčiau išdėstytų aplinkybių pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nėra institucija, įgalinta skirti vienokią ar kitokią tarnybinę nuobaudą pareigūnui, o tik patikrina jų paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą bei gali paskirtą nuobaudą pakeisti švelnesne. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje teismas nurodė, kad skiriama tarnybinė nuobauda – pastaba, patikslintina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. (A. N.) ir atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 10-TE-153 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. N.“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą pakeisti Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta švelnesne tarnybine nuobauda – pastaba.“

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m, liepos 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė