A-502-2103-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2103/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00377-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 4.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrekas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrekas“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrekas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 1SD-(10.2)-43 ir įpareigoti Tarnybą patikslinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – ir Sklypas), vidutinę rinkos vertę, nurodant, kad šio žemės sklypo vertė 2009 m. buvo 1 427 039 Lt, 2010 m. – 1 280 000 Lt, 2011 m. – 1 237 104 Lt, 2012 m. – 1 203 094 Lt.

Skunde (I t., b. l. 1–5, 57–62; II t., b. l. 81–84) pareiškėjas paaiškino, kad yra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12) Žl-79, kuria iš Lietuvos Respublikos išsinuomojo Sklypą. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis šio sklypo vidutinė rinkos vertė 2009 m. buvo 7 360 000 Lt, 2010 m. – 5 281 000 Lt, 2011 m. – 4 588 000 Lt. Bendrovė, nesutikdama su VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatytomis žemės sklypo vidutinėmis rinkos vertėmis, kreipėsi į šią instituciją, prašydama patikslinti / pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančią žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nurodant, kad ji yra 1 280 000 Lt.

Tokia vertė buvo nustatyta VĮ Registrų centrui pateiktoje UAB korporacijos „Matininkai“ atliktoje žemės sklypo įvertinimo ataskaitoje Nr. 30A0-1011-00144. VĮ Registrų centras 2011 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. (1.1.31.)s-398 šio prašymo netenkino, nurodydamas, kad sklypo vidutinės rinkos vertės 2009 m. vasario 1 d. (7 360 000 Lt), 2010 m. sausio 1 d. (5 281 000 Lt), 2011 m. sausio 1 d. (4 588 000 Lt) nustatytos teisingai, be klaidų. Pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytu sprendimu, kreipėsi į Tarnybą, o jam nepalankų pastarosios sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies – panaikino Tarnybos sprendimą ir įpareigojo atsakovą patikslinti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.

Tarnyba, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, 2012 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 1SD-(10.2)-43 (toliau – ir Sprendimas) pripažino, kad tikslinti žemės sklypo vertę pagal individualaus vertinimo ataskaitą nėra teisinio pagrindo, nes žemės sklype nustatyti servitutai bei specialiosios naudojimo sąlygos nemažina jo vertės. Tačiau priešingai nei nurodžiusi Tarnyba, tiek nustatyti servitutai, tiek specialiosios naudojimo sąlygos mažina Sklypo vidutinę rinkos vertę. Tai patvirtina UAB korporacijos „Matininkai“ parengta žemės sklypo įvertinimo ataskaita Nr. 30A0-1011-0014 (toliau – ir Ataskaita), kurioje nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė vertinimo dieną (2010 m. lapkričio 26 d.) yra 1 280 000 Lt.

Ataskaitoje nustatyta žemės sklypo rinkos vertė yra 4,13 karto mažesnė nei turto vertintojo masinio vertinimo būdu nustatyta 2010 m. sausio 1 d. bei 3,58 karto mažesnė nei turto vertintojo masinio vertinimo būdu nustatyta 2011 m. sausio 1 d. Preziumuotina, jog būtent dėl išskirtinių žemės sklypo savybių – nustatytų servitutų bei specialiųjų naudojimo sąlygų – žemės sklypo vertė yra mažesnė nei nustatyta masinio vertinimo būdu. Ataskaita nėra nuginčyta, todėl Tarnybai nebuvo pagrindo netikėti joje nurodyta žemės sklypo verte bei atsisakyti tikslinti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2191-95/2012 paskyrė ekspertizę Sklypo vertei nustatyti. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad žemės sklypo rinkos vertė 2009 m. vasario 1 d. galėjo būti 1 427 039 Lt, 2010 m. sausio 1 d. – 1 170 873 Lt, 2011 m. sausio 1 d. galėjo būti 1 237 104 Lt, o 2012 m. sausio 1 d. – 1 203 094 Lt. Atsižvelgdama į tai, Bendrovė Sklypo vidutinę rinkos vertę 2010 metais prašo patikslinti pagal Ataskaitos, o ne pagal ekspertizės akto Nr. L12/028LCH NT duomenis.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 91–97; II t., b. l. 93–97) paaiškino, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 13.6-3901, 2005 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 13.6-4318 ir 2005 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 13.6-5386 Sklypui nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) – teisė šio žemės sklypo savininkams naudotis bendru įvažiavimu ir automobilių sustojimo aikštele, kuri yra gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje. Todėl šio žemės sklypo nuomotojo teisių nevaržo ir įtakos turto vertės sumažėjimui neturi, kadangi aprašyti inžineriniai statiniai nėra ginčo žemės sklype.

Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 13.6-3901 Sklypui nustatytas servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Šiuo servitutu suteikiama teisė inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms tiesti ir remontuoti požemines ir antžemines komunikacijas. Šis servitutas nedraudžia, o tik riboja ūkinę veiklą, todėl Sklypas iš panašių žemės sklypų neišsiskiria savybėmis, mažinančiomis žemės vertę. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 9 d.

įsakymu Nr. 13.6-3901 Sklypui nustatytos ryšių linijų apsaugos zona, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona bei elektros linijų apsaugos zona, kurios taip pat tik riboja ūkinę veiklą. Atsakovas pažymėjo, kad išvardytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, yra taikytini daugeliui žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti statybos darbus, todėl šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, mažinančiomis žemės sklypo vertę, savybėmis, išskiriančiomis šį žemės sklypą iš kitų panašių žemės sklypų.

Palangos miesto savivaldybės administracija 2009 m. spalio 14 d. išdavė statybos leidimą Nr. 266(1.0) vykdyti statybos darbus Sklype. Tarnyba, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą, pakartotinai įvertino situaciją ir nustatė, kad Sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir nustatyti servitutai žemės sklypo vertės nemažina. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendime nurodė, kad Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 515 (toliau – ir Taisyklės), įtvirtinta sąlyga – turi būti nustatytos žemės sklypo išskirtinės savybės. Taigi Tarnyba neprivalo teisme nuginčyti individualaus vertinimo ataskaitos, bet gali ją vertinti tuo aspektu, ar tokia ataskaita yra pakankamas pagrindas keisti masiniu būdu nustatytas vertes. Išskirtinės savybės (ypatinga žemės sklypo konfigūracija, reljefas, nustatytos specialiosios sąlygos, draudžiančios bet kokią veiklą) turi būti nurodytos individualaus vertinimo ataskaitoje ar kitame dokumente (pvz., registro išrašuose).

Jos turi patvirtinti, kad masiniu būdu nustatyta vertė šiam sklypui negali būti taikoma, nes jis išsiskiria iš panašių žemės sklypų tam tikromis savybėmis, mažinančiomis žemės sklypo vertę. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-3561-142/2011) nurodė, kad Tarnyba pagal teisės aktus gali vertinti individualaus vertinimo ataskaitą ir gali jos nepanaudoti prašomam pareiškėjo tikslui (prašant panaikinti Tarnybos sprendimą dėl atsisakymo sumažinti žemės sklypo vertę) tiek dėl procedūrinių pažeidimų, tiek dėl to, kad individualaus vertinimo ataskaitoje nenurodytos išskirtinės aplinkybės, kurios būtų pagrindas taisyti masinio vertinimo duomenis.

Atsakovas pabrėžė ir tai, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. jis neturi teisės priimti sprendimo dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės patikslinimo tikslingumo.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo VĮ Registrų centras prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepime (I t., b. l. 119; II t., b. l. 90–91) nurodė, kad ataskaitos pateikimas Tarnybai savaime nepreziumuoja fakto, jog žemės sklypo vidutinė rinkos vertė privalo būti patikslinta. Individualaus vertinimo ataskaitos yra užsakomos žemės sklypo vidutinę rinkos vertę keisti suinteresuotų savininkų siekiant sumažinti vertę, todėl minėtos vertės gali būti nustatomos tendencingai, dirbtinai mažinant vidutinę rinkos vertę. Tuo tarpu atliekant masinį turto vertinimą, kaip šiuo atveju, masinio vertinimo būdu žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra apskaičiuojama pagal Palangos miesto teritorijoje vertinimo laikotarpiu parduotų žemės sklypų kainas, taip pat naudojant žemės sklypo kadastro duomenis, įrašytus Nekilnojamojo turto registre. Masinis turto vertinimas atliekamas griežtai laikantis vertinimo sritį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. VĮ Registrų centro nuomone, Ataskaitoje ir nekilnojamojo turto vertinimo ekspertės L. C. 2012 m. liepos 16–31 d. atliktoje ekspertizėje Nr. L12/028 LCH NT pateikiamos vidutinės rinkos vertės (jų ženklus skirtumas) kelia pagrįstų abejonių dėl jų apskaičiavimo teisingumo. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) 23 straipsnio 1 punktą, turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Turto vertinimo priežiūros tarnyba nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju, ataskaita ir jos ekspertizė turėjo būti parengtos vadovaujantis žemės sklypo vertinimo metu galiojusiomis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (toliau – ir Metodika), nuostatomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Agrekas“ skundą atmetė (II t., b. l. 111–117).

Teismas, aiškindamas Taisyklių redakcijos, galiojusio Tarnybos 2012 m. sausio 9 d. sprendimo priėmimo metu, 45 punktą, padarė išvadą, kad: 1) žemės sklypo vertės tikslinimas gali būti atliekamas tik pateikus individualaus vertinimo ataskaitą su nustatyta žemės sklypo rinkos verte;

2) Tarnyba, spręsdama ginčą dėl žemės vertės tikslinimo, neprivalo teisminiu keliu nuginčyti individualaus vertinimo ataskaitos, tačiau privalo šią ataskaitą įvertinti ta prasme, ar ji yra pakankamas pagrindas keisti masiniu būdu nustatytas vertes; 3) žemės sklypo vidutinė rinkos vertė gali būti tikslinama tik konstatavus išskirtines sklypo savybes, kurios turi būti aiškiai detalizuotos tinkamai parengtoje turto vertinimo ataskaitoje. Taigi pareiškėjo skundo motyvai, kad atsakovas, nenuginčijęs Ataskaitos, negalėjo atmesti jo prašymo dėl žemės sklypo vertės tikslinimo, yra nepagrįsti.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcijos, galiojusios Ataskaitos sudarymo metu) 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti turto vertės nustatymo pagrindimas. Metodikos (redakcijos, galiojusios iki 2012 m. gegužės 1 d., t. y. Ataskaitos sudarymo metu) 33 punkte buvo nustatyta, kad vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti. Taikomų koeficientų reikšmių ir kiti skaičiavimai parodomi turto įvertinimo ataskaitoje.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendime pripažinta, kad Ataskaita neatitinka Metodikos 33 punkto reikalavimų, nes: neaptarti Sklypo ir penkių palyginamųjų objektų skirtumai; 1 lentelėje nurodyta tik palyginamųjų objektų paskirtis, neatspindėta, ar yra juose pastatų, kokia veikla vykdoma; taikydama palyginamosios vertės metodą, turto vertintoja turėjo surinkti daugiau duomenų apie ginčo sklypo vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorius, apie siūlomus parduoti panašius sklypus ir iš kitų objektų.

Taigi minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad Ataskaita turi esminių trūkumų, todėl joje nustatyta žemės sklypo vertė nelaikytina pagrįsta. Ekspertizės akto vertinimas bei jo įrodomoji reikšmė buvo aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartyje, kurioje konstatuota, kad ekspertizės akte nėra nurodoma jokių konkrečių duomenų, skaičiavimų, pagrįstų rinkos ir ekonomikos logika bei kriterijais, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokia dalimi servitutai ir specialiosios sąlygos pagal savo pobūdį, konkrečią buvimo vietą lemia Sklypo vertę.

Pažymėta, kad proceso šalims turėtų būti sudaryta galimybė ir jos turėtų pateikti papildomus įrodymus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti minėtą aplinkybę – servitutų ir specialiųjų sąlygų įtaką žemės sklypo vertei. Taigi minėtoje teismo nutartyje proceso šalims buvo išaiškinta teisė teikti papildomus įrodymus. Pareiškėjo atstovai, siekdami užtikrinti tinkamą atstovavimą, pateikė teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą ir šie prašymai buvo patenkinti. Tačiau pareiškėjas jokių naujų įrodymų ar paaiškinimų, kurie papildytų bei patikslintų Ataskaitą ir kuriuos vertinant galima būtų teigti, kad ginčo žemės sklypas turi išskirtinių savybių, dėl kurių jo vidutinė rinkos vertė turėtų būti tikslinama, nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, žemės sklypui (viešpataujančiam daiktui) nustatytas servitutas – teisė šio žemės sklypo savininkams naudotis bendru įvažiavimu ir automobilių sustojimo aikštele, kuri yra gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo nuomotojo teisių nevaržo ir įtakos turto vertės sumažėjimui neturi, nes minėti inžineriniai statiniai nėra ginčo žemės sklype. Be to, Sklypui nustatytas servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ir jas remontuoti – nedraudžia, o tik riboja ūkinę veiklą šiame žemės sklype.

Kaip minėta, Sprendimo išvados dėl servitutų įtakos žemės sklypo vertei jokiais byloje esančiais įrodymais nepaneigtos. Be to, Palangos miesto savivaldybės administracija 2009 m. spalio 14 d. išdavė statybos leidimą Nr. 266(1.0) vykdyti statybos darbus Sklype, o pareiškėjas jokių aplinkybių, susijusių su minėtais servitutais ir sudarančių kliūtis ar apsunkinančių statybos darbų vykdymą, teismui nenurodė. Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad Bendrovė jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrindė, jog Sklypas iš panašių žemės sklypų išsiskiria savybėmis, mažinančiomis jo vertę.

Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių, galiojusių iki 2013 m. sausio 1 d., 45 punkto bei Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 (toliau – ir Masinio žemės vertinimo taisyklės), 47 punkto nuostatas, pagrindas tikslinti žemės sklypo vertę yra individualaus vertinimo ataskaita. Pareiškėjas individualaus vertinimo ataskaitų, kuriose būtų nustatyta žemės sklypo vertė 2009, 2011 ir 2012 m., turto vertintojui (turto vertinimo įmonei) neteikė, todėl ekspertizės aktu, kuris, be kita ko, turi esminių trūkumų ir nelaikytinas pagrįstu, nustatytos Sklypo vertės negali būti tikslinamos.

III. Pareiškėjas UAB „Agrekas“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (II t., b. l. 121–125) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Priežiūros įstaiga (Turto vertinimo priežiūros tarnyba) nėra nustačiusi pareiškėjo pateiktos vertinimo ataskaitos trūkumų, Ataskaita nenuginčyta teisme, todėl ji turėjo būti laikoma teisinga (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d.).

2. Ekspertei nebuvo užduotas klausimas „kokia dalimi servitutai ir specialios sąlygos pagal savo pobūdį, konkrečią buvimo vietą lemia Sklypo vertę?“, todėl tai, kad ekspertizės akte nebuvo atsakyta į šį klausimą, negali būti laikoma ekspertizės akto trūkumu. Teismo ekspertė atsakė į visus jai pateiktus klausimus, tą padarė išsamiai, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo nusprendė nesivadovauti byloje esančiu ekspertizės aktu.

3. Nepaisant teismo akcentuojamų vertinimo ataskaitos ir ekspertizės akto trūkumų, Sklypo vertė 2010 m. šiuose dokumentuose buvo nustatyta labai panašiai.

4. Savybės, mažinančios Sklypo vertę, buvo aiškiai nurodytos ekspertizės akte Nr. L12/028 LCH NT. Šiame akte taip pat buvo pažymėta, kad Sklypas yra 30.3 vertės zonos pakraštyje, labiausiai nutolusiame nuo Baltijos jūros ir miesto centro, kad sklypą iš trijų (vakarinės, pietinės ir rytinės) pusių riboja pakankamai judrios Vytauto (šiaurinis įvažiavimas į Palangą) ir Vanagupės gatvės bei pėsčiųjų takas, kad žemės sklypas ribojasi su kaimyniniais sklypais ir neturi savo privažiavimo kelio, kad sklype augantys įvairiarūšiai medžiai riboja komercinių objektų statybą bei vystymo galimybes.

5. Esant ekspertizės akto išvadoms, kad Sklypo vidutinės rinkos vertės buvo nurodytos klaidingai ir 2009, 2011 bei 2012 metais, pirmosios instancijos teismas turėjo patikslinti Sklypo vertes ir už šiuos metus. Turto vertintojo nustatyta Sklypo vidutinė rinkos vertė daugiau nei 20 proc. skyrėsi nuo šio sklypo rinkos vertės, nurodytos Ataskaitoje bei ekspertizės išvadoje, Sklypas pasižymėjo išskirtinėmis savybėmis, mažinančiomis jo vertę, todėl Tarnyba turėjo priimti sprendimą patikslinti jo vidutinę rinkos vertę.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 131–136).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu (II t., b. l. 139–141).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo bei jo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus. Paprastai tokio pobūdžio bylose turi būti tikrinamas ginčijamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas, sprendžiama dėl atsakovo kompetencijos ir pareigos atlikti reikalaujamus veiksmus bei pareiškėjo teisės reikalauti tų veiksmų atlikimo, tačiau teismas taip pat visada privalo vertinti pareiškėjų materialinį teisinį suinteresuotumą dėl pareikštų reikalavimų.

UAB „Agrekas“ šiuo atveju siekia, kad Tarnyba patikslintų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, vidutinę rinkos vertę už 2009–2012 m. (II t., b. l. 81–84).

Pagal Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 11 punktą, žemės sklypo vertės, nustatytos Vyriausybės nustatyta tvarka, yra vienas iš į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomų žemės sklypo kadastro duomenų. Vadovaujantis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi (iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,5818 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, dėl kurio vertės nustatymo vyksta pareiškėjo ir atsakovo ginčas, kilęs Tarnybos 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 1SS-(10.5)-1177 ir 2012 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 1SD-(10.2)-43 pagrindu, savininkas yra Lietuvos Respublika, o nuomininkas – UAB „Agrekas“ (I t., b. l. 38–41). Savo ruožtu Nacionalinė žemės tarnyba nuo 2010 m. liepos 1 d. likvidavus apskričių viršininkus šiuose teisiniuose santykiuose dalyvauja kaip valstybinės žemės patikėtinis (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes Kadastro įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, daro išvadą, kad įstatymai nesuteikia teisės UAB „Agrekas“ inicijuoti administracinės procedūros dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo. Taip pat pareiškėjas negali reikalauti, kad nekilnojamojo daikto savininkas ar jį patikėjimo teise valdantis asmuo būtų įpareigoti tai atlikti teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, galimai pažeistas nuomininko teises pareiškėjas turėtų ginti bendrosios kompetencijos teisme, kadangi valstybinės žemės nuomos sutarties šalių nesutarimai, kylantys dėl nuomos mokesčio dydžio (jį apsprendžia žemės sklypo vertė), yra civilinės teisinės prigimties.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nors rėmėsi netinkamais argumentais, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrekas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas