A-556-1974-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1974/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07600-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Givisa“ dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, ir NMA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 3R-361 (AG-325/05-2013).

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Givisa“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Givisa“) kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją su 2013 m. spalio 28 d. skundu „Dėl 2013 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. SP1-(11.2.12E)-1659 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ panaikinimo“. Komisija pareiškėjo skundą patenkino ir 2013 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-361 (AG-325/05-2013) panaikinti skundžiamą NMA sprendimą. Šis Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Pareiškėjas 2009 m. birželio 15 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. 9-1011607612-A1-1) (toliau – ir 2009 m.

Paraiška). Įvertinus pareiškėjo 2009 m. Paraišką, pareiškėjui buvo paskirta 39 272,33 Lt dydžio paramos suma. Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir ŽŪIKVC) 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir ŽŪIKVC raštas) pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą, t. y. pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurie 2009 m. ir 2010 m. deklaravo paramai netinkamus plotus.

Vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (Žin., 2009, Nr. 34-1318; Nr. 50-2023) (toliau – ir 2009 m. Taisyklės), ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-151 (Žin., 2007, Nr. 41-1560; 2009, Nr. 43-1686) (toliau – MPŪV taisyklės), teikiant 2009 m. Paraišką, pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, įbraižo laukus kontroliniuose mišriuose žemės sklypuose bl3 bei privalo pažymėti ir aprašyti kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus, t. y. privalo išskirti netinkamus paramai plotus. Pareiškėjas nesilaikė šių teisės aktų, reglamentuojančių tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir MPŪV priemonė) reikalavimų, t. y. neišskyrė netinkamų paramai plotų.

Pakartotinai atlikus 2009 m. Paraiškos administracinį patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjas prašė išmokų už šiuos paramai netinkamus plotus: tiesioginėms išmokoms gauti: 9,69 ha plotą, kuris 2009 m. Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 185628-9419 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 10,60 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) (laukas fotografuotas 2010 m. gegužės 3 d.), ribas; paramai pagal MPŪV priemonę gauti: 9,69 ha plotą, kuris 2009 m. Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. 185628-9419 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 10,60 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) (laukas fotografuotas 2010 m. gegužės 3 d.), ribas.

Duomenys apie pareiškėjo deklaruotus netinkamus paramai plotus buvo gauti tada, kai parama pagal 2009 m. Paraišką pareiškėjui jau buvo išmokėta, todėl susidarė bendra 39 272,33 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma (20 752,53 Lt tiesioginių išmokų ir 18 519,80 Lt paramos pagal MPŪV priemonę), kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (Žin., 2008, Nr. 23-851; 2009, Nr. 121-5200), 7.1.1 bei 7.1.3. punktais, 2005 m. birželio 21 d.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL 2005 L 209, p. 1) 9 straipsnio, reglamentuojančio Bendrijos finansinių interesų apsaugą ir garantijas, 1 dalies a punkto iii papunkčiu bei 33 straipsnio 2 dalimi, 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės (OL 2004 L 141, p.

18) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 380/2009 (OL 2009 L 116, p. 9) (toliau – ir Komisijos reglamentas Nr. 796/2004), 73 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį (2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklių, susijusių su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (OL 2009 L, 316, p. 65) (toliau – ir Reglamentas Nr. 1122/2009), 80 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad, jei ūkininkas nepagrįstai gauna išmoką, jis ją grąžina ir sumoka pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas), bei 2006 m. gruodžio 7 d.

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (OL 2006 L 368, p. 74), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 9 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 484/2009 (OL 2009 L 145, p. 25) (toliau – ir Komisijos reglamentas Nr. 1975/2006), 9 straipsnio 2 dalimi, taip pat atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 10 punkte yra nurodyta, kad pareiškėjas žino, jog Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) žemės ūkio srities teisės aktų pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą; 2009 m.

Paraiškos lape „Pareiškėjo įsipareigojimai pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ yra nurodyta, kad pareiškėjas savo parašu patvirtino, jog žino, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti kompensacinių išmokų už žemės ūkio naudmenų hektarą sumažinimą arba teisių į jas netekimą (9 p.), taip pat įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į pareiškėjo sąskaitą paramos sumą gražinti Agentūrai (10 p.).

Atsižvelgdama į tai, kad 2009 m. Paraiškoje buvo nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo faktas, bei vadovaudamasi 2009 m. Taisyklių, MPŪV Taisyklių, Komisijos reglamento Nr. 796/2004 ir Komisijos reglamento Nr. 1975/2006 nuostatomis, Agentūra pritaikė pareiškėjui sankcijas dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Komisijos sprendime konstatuota, kad tai, jog ŽŪIKVC 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ Agentūrai pateikė sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas – bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, nereiškia Agentūros teisės ir pareigos vien tik šių duomenų pagrindu, nesilaikant kitų būtinų procedūrų, garantuojančių asmens, pateikusio paraišką, teisių, bei pačiai objektyviai nepagrindžiant priskyrimo netinkamam laukui priežasčių, pervertinti 2009 m. pateiktą paraišką ir taikyti sankcijas.

Kaip buvo minėta, Komisijos reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį. Reglamento Nr. 1122/2009 80 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad, jeigu ūkininkas nepagrįstai gauna išmoką, jis ją grąžina ir sumoka pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 3 punkte pažymėta, kad „grąžintinos lėšos – privalomos grąžinti lėšos, kurios neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, taip pat lėšos, kurias būtina sumokėti į ES žemės ūkio fondus ir (arba) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už teisės aktų nuostatų pažeidimą, išskyrus ilgalaikes sankcijas, ir su minėtomis lėšomis susijusios palūkanos“.

Agentūros sprendimas, kuriuo nuspręsta susigrąžinti 2009 m. pareiškėjui nepagrįstai išmokėtos paramos dalį, priimtas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 punktu, numatančiu, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Agentūros sprendimo nėra pagrindo.

Pareiškėjas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, jog 2009 m. Paraiškoje deklaravo 71,23 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, bei 71,23 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal MPŪV priemonę. Parama šių paraiškų pagrindu jau buvo išmokėta, todėl, pasak Agentūros, susidarė bendra 39 272,33 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma. Skundžiamame Komisijos sprendime ginčo aplinkybės buvo nuosekliai ištirtos ir nustatyta, kad Agentūra, administruodama 2009 m. paraiškas ir spręsdama dėl skirtinos išmokų (paramos) sumos, turėjo teisę naudotis kompetentingos institucijos – ŽŪIKVC, atliktais nuotolinės patikros rezultatais.

Tačiau pastarųjų naudojimas siejamas su Agentūros sprendimu, vertinant einamaisiais metais pateiktas paraiškas, naudoti nuotolinės patikros rezultatus ir Agentūros planais einamaisiais metais patikrinti atitinkamą kiekį paraiškų. Toks paraiškų duomenų tikrinimo planavimas neatsiejamai susijęs ir su pareiškėjų teisėmis (galimybėmis) laiku apsiginti dėl jų atžvilgiu nustatytų pažeidimų. Agentūra nepateikė duomenų, kad 2009 m. būtų nusprendusi paraiškų vertinimui naudoti ŽŪIKVC nuotolinės patikros rezultatus bei, kad ji pati 2009 m. būtų atlikusi pareiškėjo valdoje patikrą vietoj ir nustačiusi pažeidimus.

Pareiškėjas apie ŽŪIKVC pateiktus duomenis nebuvo informuotas. Taip pat 2011 m. rugpjūčio 30 d. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktoriaus pastabose nurodyta, kad auditoriai tikrino atnaujintų ŽSIS ir GIS sistemų kokybę ir nustatė, jog kyla tam tikrų abejonių dėl nuotraukų kokybės analizės. 2009 m. sausio 19 d. Tarybos Reglamento Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalies b punkte yra nustatyta, kad išskyrus force majeure ar išskirtinių aplinkybių atveju, hektarai turi atitikti paramos skyrimo sąlygas visus kalendorinius metus – deklaruotas plotas turėjo būti tinkamas paramai gauti 2009 metais (o ne 2010, 2011, 2012 metais, kai buvo pakartotinai vertinama paraiška).

Ginčo laukas, anot Agentūros, fotografuotas 2010 m. gegužės 3 d., tačiau ji Komisijai pateikė į bylą orto-foto nuotrauką, kurioje ties KŽS Nr. 185628-9419 lauku Nr. 1 nurodyta data „2009.05.03“. ŽŪIKVC 2012 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. 1S-7479 pažymėta, kad į 2009 m. skaičiavimus ir sąrašą pateko pareiškėjai, kurių laukai buvo fotografuoti 2010 m. balandžio 26 d., birželio 1-4 d., birželio 28-29 d. Taigi iš byloje esančių dokumentų negalima daryti išvadą, kad laukas buvo fotografuotas paraiškos teikimo, t. y. 2009 metais, atitinkamai, jog orto-foto nuotrauka pagrindžia faktinę padėtį, buvusią 2009 m.

Ginčijamame Agentūros sprendime apskritai nepagrįsta, kodėl ginčo lauko dalis priskirta bl3 plotui - ar ji apaugusi medžiais, krūmais, yra pelkėta ar pan., tuo tarpu, įvertinus minėtą nuotrauką, nėra pagrindo teigti, jog deklaruoto 10.6 ha lauko dalis, t. y. 9.69 ha, kaip Agentūra teigia skundžiamame sprendime, netinkama paramai gauti (yra nedirbama žemė). Agentūros skunde yra ignoruojami Komisijos sprendimo motyvai, argumentas dėl pareiškėjo kaltės nebuvimo. Nėra neabejotinų įrodymų, kad pareiškėjas veikė neteisėtai, tačiau Agentūra nemotyvuotai tvirtina, jog buvo nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo faktas, tuo apribojo pareiškėjo teisę į atsikirtimus.

Pareiškėjas, teikdamas 2009 m. Paraišką, neabejotinai nurodė teisingus duomenis, deklaruotose žemės ūkio naudmenose nei medžiai, nei krūmai neaugo ir neauga, pievos buvo nuolat prižiūrimos, šienaujamos, tai patvirtina Komisijos registro dokumentai bei planai. Tai, kad 2010 m. gegužės 5 d. nufotografuotame lauke tariamai matyti netinkamas paramai gauti plotas, nepaneigia fakto, jog 2009 m. deklaruotas plotas buvo tinkamas paramai. Pareiškėjas 2009 m. Paraišką pateikė vadovaudamasis 2009 m. galiojusiais teisės aktais, o skundžiamame Agentūros sprendime yra remiamasi ne tuo metu galiojusia 2009 m.

Taisyklių 36.9 punkto redakcija. Tuo metu galiojusioje 2009 m. kovo 20 d. redakcijoje numatytas terminas pakartotiniam patikrinimui buvo 2010 m. vasario 1 d., tačiau laukas buvo fotografuojamas praleidus šį terminą. Remiantis ŽŪIKVC pateiktų duomenų naudojimas siejamas su Agentūros planais einamaisiais metais (šiuo atveju – 2009 m.) patikrinti atitinkamą kiekį paraiškų, bet ne atlikti pakartotinį tikrinimą praėjus tokiam ilgam laikotarpiui, kaip sprendžiamoje byloje. Dėl to, kad 2009 m. Paraiškos tikrinimas buvo atliekamas praėjus 4 metams po jos pateikimo, buvo pažeistos pareiškėjo teisės (galimybės) laiku apsiginti dėl jo atžvilgiu nustatytų pažeidimų.

Pagal Europos Komisijos Reglamento Nr. 1122/2009 32 straipsnio 1-2 dalis, su patikros (ir nuotolinės) metu nustatytais neatitikimais, prieš priimant sprendimą dėl išmokų sumažinimo ar jų neskyrimo, turi būti supažindinami pareiškėjai, kas nebuvo padaryta, nes pareiškėjas apie tai sužinojo tik gavęs galutinį Agentūros sprendimą. 2009 m. Taisyklėse nenumatyta jokia pakartotinė paraiškos tikrinimo procedūra nei einamaisiais metais, nei vėliau, nuo paraiškos pateikimo praėjus net 4 metų laikotarpiui. Be to, atsižvelgiant ir į teisinės valstybės principą, pagal kurį turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, Agentūra neteisėtai, veikdama ultra vires, pakartotinai vertino 2009 m.

Paraišką.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teisės susigrąžinti 39 272,33 Lt paramos iš UAB „Givisa“ už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

Teismas nustatė, kad, pakartotinai įvertinus pareiškėjo 2009 m. Paraišką, Agentūros 2013 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-1659 buvo nustatyta, jog dėl pareiškėjui išmokėtos paramos už paramai netinkamą plotą pareiškėjas turėjo grąžinti Agentūrai 39 272,33 Lt dydžio lėšų sumą. Pareiškėjas 2009 m. Paraiškoje prašė paramos už 71,23 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 71,23 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal MPŪV priemonę. Tačiau atlikus pakartotinį patikrinimą, Agentūros sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas prašė išmokų už šiuos paramai netinkamus plotus: (1) tiesioginėms išmokoms gauti – 9,69 ha plotą, kuris 2009 m.

Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. 185628-9419 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 10,60 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) (laukas fotografuotas 2010 m. gegužės 3 d.), ribas; (2) paramai pagal MPŪV priemonę gauti – 9,69 ha plotą, kuris 2009 m. Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. 185628-9419 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 10,60 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)), ribas. Šiuo atveju pareiškėjo deklaruotas plotas viršijo faktinį 13,6 proc.

Ginčijamas Agentūros sprendimas buvo priimti remiantis 2009 metų Taisyklėmis, redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (Žin., 2009, Nr. 34-1318; Nr. 50-2023), Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 metų taisyklėmis, redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 (Žin., 2010, Nr. 37-1768; Nr. 53-2634) (toliau – ir 2010 m. Taisyklės), MPŪV taisyklėmis, redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-151 (Žin., 2007, Nr. 41-1560; 2009, Nr. 43-1686), MPŪV taisyklėmis, redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-303 (Žin., 2010, Nr. 39-1869), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-152 (Žin., 2007, Nr. 41-1561; 2009, Nr. 41-1581) (toliau – ir AGRO taisyklės), AGRO taisyklėmis, redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3D-328 (Žin., 2010, Nr. 41-1995), Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (Žin., 2008, Nr. 23-851; 2009, Nr. 121-5200). Šiuose teisės aktuose yra įtvirtintos neteisingo deklaravimo sąvokos, kurias atitinka pareiškėjo UAB „Givisa“ veiksmai netiksliai paraiškoje deklaravus dirbamos žemės plotą.

Taip pat juose nustatyta taisyklė, kad parama mokama tik už nustatytą faktinį plotą. Abejonės ginčijamų Agentūros sprendimų teisėtumu šioje byloje kilo dėl Agentūros įgaliojimų juos priimti. Aplinkybės, kuriomis grindžiamas Agentūros sprendimas, buvo nustatytos ŽŪIKVC 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“. Agentūra prašyme teismui nurodė, kad pakartotinis patikrinimas, po kurio buvo priimti ginčijami sprendimai, buvo atliktas po šio ŽŪIKVC rašto gavimo.

Teismas konstatavo, kad 2009 m. Taisyklėse pateikiama nuotolinių patikrų vykdymo procedūra: 34.5 punktas nurodo, jog Agentūra, priėmusi sprendimą einamaisiais metais vykdyti nuotolinę patikrą, informuoja ŽŪIKVC apie ketinimą naudoti nuotolinės patikros duomenis paraiškų duomenų kontrolei atlikti bei raštu nurodo ŽŪIKVC nuotolinės patikros zonas. 2009 m. Taisyklių 36.8 punktas nustato, jog ŽŪIKVC, Agentūrai informavus, kad einamaisiais metais ji naudos nuotolinę patikrą paraiškų duomenų kontrolei atlikti, vykdo nuotolinę patikrą ir pateikia Agentūrai galutinius jos rezultatus pagal Agentūros nurodytą formą.

Analogiškos nuostatos įtvirtintos 2010 m. Taisyklių 36.7 bei 38.4 punktuose. Byloje nėra duomenų, kad tokie veiksmai paraiškų tikrinimo einamaisiais metais – t. y. 2009 m. ir 2010 m., buvo atlikti. Agentūra nepriėmė sprendimo dėl nuotolinės patikros vykdymo bei nesikreipė į ŽŪIKVC dėl duomenų pateikimo, o ŽŪIKVC galutinių rezultatų patikros vykdymui nepateikė. Tokia padėtis vertintina kaip procedūrinių patikros vykdymo taisyklių pažeidimas. 2009 m. Taisyklių 36.9 punkte nustatyta, kad pagal Agentūros pateiktus patikros vietoje metu nustatytų (išmatuotų) kontrolinių žemės sklypų plotų pasikeitimų bei žemės ūkio naudmenų, kurios 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, plotų duomenis, taip pat pagal žemėlapio fragmentuose aprašytus kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų duomenis ir pareiškėjų ŽŪIKVC pateiktus kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų duomenis tikslina kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės duomenis iki 2010 m. vasario 1 d.

Tiek ginčijami Agentūros sprendimai, tiek ŽŪIKVC raštas, buvo priimti praleidus šį 2009 m. Taisyklėse nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atžvilgiu yra reikšmingi neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Iš dalies dėl to valstybės ar savivaldybių institucijos, pareigūnai priimdami aktus, kuriais yra suvaržomos asmenų teisės, skiriamos nuobaudos, paprastai yra saistomi teisės aktuose nustatytų terminų. Priešingas konstitucinių teisės principų traktavimas, kada Agentūra galėtų priimti sprendimus dėl lėšų grąžinimo nesaistoma terminų, sudarytų prielaidas ekonomiškai nenaudingus sprendimus, inter alia pažeidžiant tikslą užtikrinti subalansuotą žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, darnų šalies ūkio vystymąsi, bei teisinio apibrėžtumo principą.

Taip pat šios bylos kontekste reikšminga, kad 2009 m. sausio 19 d. Tarybos Reglamento Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalies b punkte yra nustatyta, kad išskyrus force majeure ar išskirtinių aplinkybių atveju, hektarai turi atitikti paramos skyrimo sąlygas visus kalendorinius metus ir pareiškėjo deklaruotas plotas turėjo būti tinkamas paramai gauti 2009 metais. ŽŪIKVC 2012 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodyta, kad jame pateikiami duomenys surinkti 2010 m. balandžio 26 d. – birželio 29 d. Ginčijamame Agentūros sprendime yra nurodyta, kad išvada, jog pareiškėjas neteisingai deklaravo paramai tinkamos žemės plotus, grindžiama šiais ŽŪIKVC pateiktais duomenimis.

Todėl skundžiamame Komisijos sprendime buvo pagrįstai pasisakyta, jog negalima daryti išvadą, kad laukas buvo fotografuotas paraiškos teikimo, t. y. 2009 metais, atitinkamai, jog ortofotografinė medžiaga pagrindžia faktinę padėtį, buvusią 2009 m. Juo labiau, Agentūra sprendime apskritai nepagrindė, kodėl ginčo lauko dalis priskirta bl3 plotui – ar ji apaugusi medžiais, krūmais, yra pelkėta ar pan. Atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti Komisijos 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 3R-361 (AG-325/05-2013), kuriuo panaikintas NMA 2013 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. SP1-(11.2.12E)-1659, todėl atsakovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

III. Atsakovas NMA apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 3R-361 (AG-325/05-2013) panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas priėmė sprendimą, neatitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio.

2. 2009 m. sausio 19 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 (toliau – ir Tarybos Reglamentas) 20 straipsnio 2 dalis nurodo du paraiškų kontrolės būdus – administracinę kontrolę ir patikrinimus vietoje („be administracinės kontrolės, dar atliekami patikrinimai vietoje“). Pagal Tarybos Reglamentą įgyvendinančio Komisijos reglamento Nr. 796/2004 28 straipsnio 2 dalį, vienas iš dviejų paraiškų kontrolės būdų, t. y. patikrinimas vietoje gali būti atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu („jei patikrinimas vietoje atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu“). Kaip jau minėta, 2009 m. Paraiškos duomenys patikros vietoje būdu nebuvo tikrinti. Teismo sprendime taip pat pripažįstama, kad „Agentūra nepriėmė sprendimo dėl nuotolinės patikros vykdymo“. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendime nepagrįstai remiamasi tik tomis Komisijos reglamento ir Taisyklių nuostatomis, kurios reglamentuoja 2009 m. Paraiškai netaikytą paraiškų kontrolės būdą – patikras vietoje (atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu). Netinkamai taikant teisės normas, teismo sprendime daroma klaidinga išvada dėl procedūrinių patikros vykdymo taisyklių pažeidimo.

3. Teismo sprendime nurodoma, kad Agentūros sprendimas buvo priimtas praleidus terminą numatytą 2009 m. Taisyklių 36.9 papunktyje. Pastebėtina, kad ši Taisyklių nuostata reglamentuoja ne Agentūros, o ŽŪIKVC atliekamą KŽS duomenų bazės tikslinimą tam tikrais nustatytais atvejais. Agentūros manymu, toks teisės normų aiškinimas ir taikymas nėra tinkamas.

4. Dėl Agentūros teisės bei pareigos pervertinti paraiškas, praėjus atitinkamam laiko tarpui, bei dėl Agentūros teisės ir pareigos, nustačius pažeidimus, priimti sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) analogiškoje pagal faktines aplinkybes ir taikomas teisės normas administracinėje byloje Nr. A556-963/2014. Minėtoje byloje LVAT nurodė, kad išmokos gali būti susigrąžintos laikantis terminų nustatytų Komisijos reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnyje (bendra tvarka per 10 metų, o esant nustatytai išimčiai (dėl pareiškėjo sąžiningo elgesio) – per ketverius metus nuo išmokos išmokėjimo dienos)). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui parama buvo išmokėta 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. vasario 19 d. ir 2010 m. liepos 19 d., o sprendimas priimtas 2013 m. spalio 17 d. Taigi nėra jokių abejonių, kad Komisijos reglamento Nr. 796/2004 numatyti išmokų susigrąžinimo terminai nebuvo praleisti.

5. Agentūra neturi teisinio pagrindo nesivadovauti duomenimis, gautais iš kompetentingos institucijos, atsakingos už KŽS duomenų bazės tikslinimą/atnaujinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Agentūros pateiktoje pareiškėjo ginčo lauko nuotraukoje, atspausdintoje iš Supaprastintų tiesioginių išmokų sistemos Geografinės informacinės sistemos (toliau – ir Informacinė sistema), fotografavimo data (t. y. 2009 m. gegužės 3 d.) atvaizduojama į Informacinę sistemą inkorporavus duomenis, gautus iš ŽŪIKVC. Atsižvelgiant į tai, sprendime nurodyta ginčo lauko fotografavimo data (t. y. 2010 m. gegužės 3 d.) laikytina spausdinimo klaida. Pastebėtina, kad teismo sprendime klaidingai nurodoma, jog sprendimas buvo priimtas inter alia remiantis 2009 m. Taisyklių redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 įsakymu Nr. 3D-278, MPŪV taisyklių redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-303, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152, bei AGRO taisyklių redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3D-328. Agentūra priimdama sprendimą šiuo teismo sprendime nurodytu neaktualiu ir todėl netaikomu teisiniu reglamentavimu nesivadovavo.

6. Agentūra sutinka su tuo, kad asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, jog jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos, tačiau svarbu pažymėti, kad asmenų teisės turi būti įgytos teisėtai – pagal įstatymus ar kitus teisės aktus. Pareiškėjas, nesilaikęs 2009 m. Taisyklių bei MPŪV taisyklių reikalavimų, neteisingai deklaravęs savo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, pateikdamas 2009 m. Paraišką, patvirtino žinantis, jog Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos žemės ūkio srities teisės aktų pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą (2009 m. paraiškos 3 lapo III dalies 10 punktas bei 4 lapo I dalies 9 punktas). Sprendime buvo išsamiai paaiškinta, kaip buvo nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo faktas, taip pat paaiškinta, kaip buvo gauti duomenys apie pareiškėjo deklaruotus plotus, kurie buvo netinkami paramai, tačiau kaip netinkami 2009 m. Paraiškoje neišskirti. Agentūros sprendimas pagrįstas objektyviais faktais (duomenimis) bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas minėtame sprendime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens.

7. Teismas analogiškose bylose formuoja skirtingą praktiką. Administracinėje byloje Nr. I-4287-331/2013 (pareiškėjas S. P.) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad Agentūra, vadovaudamasi ŽŪIKVC duomenimis ir nustačiusi neteisingo deklaravimo faktą, minėtam pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai pritaikė sankcijas. Agentūrai palankius sprendimus Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė taip pat ir administracinėje byloje Nr. I-5140-968/2014 (2014 m. kovo 14 d. sprendimas, pareiškėja O. S.) bei administracinėje byloje Nr. I-896-281/2014 (2014 m. kovo 17 d. sprendimas, pareiškėjas A. J.).

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus pareiga tenka Agentūrai. Agentūra, nemotyvuotai tvirtindama neva buvo nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo faktas, apribojo pareiškėjo teisę į atsikirtimus. Pareiškėjas, teikdamas 2009 m. Paraišką, neabejotinai nurodė teisingus duomenis. Pareiškėjas 2009 m. Paraišką pateikė vadovaudamasis 2009 m. galiojusiais teisės aktais. Agentūra, administruodama paraiškas ir spręsdama dėl skirtinos išmokų (paramos) sumos, turi teisę naudotis kompetentingos institucijos atliktais nuotolinės patikros rezultatais. Tačiau pastarųjų naudojimas siejamas su Agentūros planais einamaisiais metais kreiptis į ŽŪIKVC, t. y. su Agentūros sprendimu vertinant einamaisiais metais pateiktas paraiškas naudoti nuotolinės patikros rezultatus. Toks paraiškų duomenų tikrinimo planavimas neatsiejamai susijęs ir su pareiškėjų teisėmis (galimybėmis) laiku apsiginti dėl jų atžvilgiu nustatytų pažeidimų. Agentūrai nesuteikta teisė paraiškas administruoti pakartotinai ir perskaičiuoti ankstesniųjų metų išmokas už deklaruotus plotus. Tai susiję su teisinės valstybės principo įgyvendinimu, pagal kurį turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas priimti sprendimus pažeidžia asmens teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai įvertino bylos medžiagą, tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Agentūros 2013 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-1659 buvo nustatyta, jog dėl pareiškėjui išmokėtos paramos už paramai netinkamą plotą pastarasis turi grąžinti Agentūrai 39 272,33 Lt dydžio lėšų sumą. Toks sprendimas buvo nulemtas Agentūrai atlikus patikrinimą bei nustačius netinkamai deklaruotus plotus.

Iš administracinėje byloje surinktos medžiagos akivaizdu, kad bylos baigtis priklauso nuo įrodymų vertinimo, t. y. byloje iš principo nekyla teisės aiškinimo bei taikymo klausimai. Pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti bei patvirtinti ar paneigti Komisijos sprendimą dėl faktinių duomenų nepakankamumo apie pareiškėjo netinkamai deklaruotus plotus.

Pažymėtina, jog vykdomoji institucija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl grąžintinų lėšų visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7 punkte (redakcija galiojusi 2013 m. spalio 17 d.) numatytų aplinkybių egzistavimą.

Pareiškėjo neteisingo deklaravimo ir išmokų už netinkamą paramai plotą gavimo faktas yra grindžiamas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktu 2012 m. rugpjūčio 21 d. dokumentu „Dėl duomenų pateikimo“. Tačiau iš pateiktos ortofotografijos, lentelės bei pačio 2012 m. rugpjūčio 21 d. dokumento turinio nėra aišku, kaip buvo apskaičiuoti būtent nurodyto dydžio netinkamas paramai gauti plotas, kurios konkrečios lauko Nr. 1 dalys pripažintinos netinkamomis paramai gauti (bendras deklaruotas sudaro 10,6 ha; kaip netinkamas plotas nurodytas 9,69 ha plotas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie faktiniai duomenys nėra pakankami bei patikimi atkurti 2009 m. realybėje buvusį vaizdą bei padaryti išvadą dėl netinkamai deklaruoto ploto.

Bylos įrodinėjimo dalykas buvo netinkamai deklaruotas plotas, t. y. žemės plotas, kuriame neužsiimama žemės ūkio veikla. Tai reiškia, jog siekiant nustatyti šią faktinę aplinkybę turėjo būti pateikti tokie įrodymai, kurie nekeltų jokių abejonių dėl netinkamai deklaruoto ploto. Ir ši pareiga, t. y. pareiga pagrįsti sprendimą, visų pirma, atiteko Agentūrai. Agentūra turėjo pateikti net tik pakankamus bei patikimus įrodymus dėl netinkamai deklaruoto ploto, bet ir tai padaryti laikantis nustatytų reikalavimų. Teisė remtis ŽŪIKVC pateiktais duomenimis nepaneigtina, tačiau tikrinamu atveju to nepakako.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, 2013 m. spalio 17 d. sprendimas, nepaisant jame minimo teisės aktų daugeto, nėra pagrįstas faktiniais duomenimis ir nesiderina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimais.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis (faktais).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Atsakovas įrodymų visuma nepagrindė užimamos pozicijos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Apeliantas papildomai akcentavo momentą dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos vadovautis pirmiau suformuota praktika tapataus pobūdžio bylose. Šioje plotmėje pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime iš tikro yra nurodęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų darytina išvada, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Vadinasi, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir Teismų įstatymo nuostatas, teismų praktika individualioje byloje galima remtis tik tuo atveju, jei bylos aplinkybės tapačios arba labai panašios ir ginčams nagrinėti taikytinos tos pačios (tos pačios redakcijos) įstatymų normos.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis apelianto minimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A556-963/2014, kadangi nurodytos administracinės bylos ir šios tikrinamos administracinės bylos faktinės aplinkybės Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu yra skirtingos. Administracinėje byloje Nr. A556-963/2014 buvo įrodymų dėl netinkamai deklaruoto ploto ir iš esmės ginčas dėl neteisingo naudmenų ploto deklaravimo nebuvo kilęs.

Taigi Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagrįstai nustatė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. SP1-(11.2.12E)-1659 nepagrįstumą. Dėl to Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo atsakovo skundas atmestas, paliktinas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius