AS-492-721-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui biudžetinei įstaigai Audito ir apskaitos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos auditorių rūmams dėl įsakymo panaikinimo/pakeitimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedAS-492-721-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja O. K. padavė teismui skundą, prašydama panaikinti atsakovo Audito ir apskaitos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. VAA-6 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą drausminės nuobaudos skyrimo pareiškėjai klausimą išnagrinėti iš naujo; tuo atveju, jeigu teismas spręs, kad nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jos drausminės atsakomybės klausimą, pakeisti skundžiamu Įsakymu pareiškėjai paskirtą drausminę nuobaudą švelnesne.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS492-721/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02492-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 67.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui biudžetinei įstaigai Audito ir apskaitos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos auditorių rūmams dėl įsakymo panaikinimo/pakeitimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja O. K. padavė teismui skundą, prašydama panaikinti atsakovo Audito ir apskaitos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. VAA-6 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą drausminės nuobaudos skyrimo pareiškėjai klausimą išnagrinėti iš naujo; tuo atveju, jeigu teismas spręs, kad nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jos drausminės atsakomybės klausimą, pakeisti skundžiamu Įsakymu pareiškėjai paskirtą drausminę nuobaudą švelnesne.
Skundo reikalavimams užtikrinti pareiškėja prašė taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą.
Prašymą taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonę pareiškėja grindė tuo, jog: bus apribotos pareiškėjos teisės užsiimti auditorės veikla, pakenkta jos darbinei reputacijai, suvaržytos turtinės teisės į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „SKS auditas“ akcijas, galimai nebus įvykdyti įsipareigojimai prieš klientus.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.
Teismas sprendė, kad galima neigiama įtaka pareiškėjos reputacijai negali būti laikoma pakankamai svaria priežastimi, leidžiančia taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nurodė, kad pareiškėja nors ir negalės užsiimti auditoriaus veikla, tačiau tai nekliudys jai susirasti kitą, jos kvalifikaciją atitinkantį, darbą. Teismas pažymėjo, jog auditas, kurio metu inter alia tikrinama ir vertinama ūkio subjektų atskaitomybė, yra veikla, kurios vykdymui pagal Audito įstatymo 3-5 straipsnių nuostatas yra taikomi aukštesni kriterijai bei kurios netinkamas vykdymas gali lemti reikšmingas ekonomines ir teisines pasekmes. Todėl, teismo vertinimu, ginčijamo Įsakymo galiojimo nesustabdymas, nors ir sukels pareiškėjai nepatogumų, atsižvelgus į viešojo intereso užtikrinimo būtinybę ir šio intereso svarbą, nepažeis proporcingumo bei proceso šalių interesų pusiausvyros principų. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-623/2012. Teismo nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumas negali būti grindžiamas ir pareiškėjos galimais turtiniais nepatogumais, susijusiais su jai nuosavybės teise priklausančių UAB „SKS auditas“ akcijų (jų dalies) perleidimu, taip pat su sutartinių įsipareigojimų dėl auditų atlikimo vykdymu. Teismas sprendė, kad priešingai vertinant aptartus prašymo motyvus, pareiškėjos asmeniniais interesais būtų paneigiama viešojo intereso svarba, tuo pačiu pažeistas šių interesų balansas.
III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą.
Pareiškėja pabrėžia, kad ilgą laiką dirba auditoriaus darbą ir per tą laiką jai nebuvo paskirta drausminių nuobaudų. Niekada anksčiau nebuvo suabejota pareiškėjos kvalifikacija ir kompetencija, kas pareiškėjos nuomone sudaro prielaidas teigti, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas. Pareiškėja mano, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Nurodo, kad įvykdžius skundžiamą Įsakymą pareiškėja būtų išbraukta iš auditorių sąrašo ir įgytų teisę pakartotinai laikyti auditoriaus kvalifikacinius egzaminus ne anksčiau kaip po trejų metų. Pažymi, kad Audito įstatymas nenumato, kad įrašymo į auditorių sąrašą pagrindu galėtų būti teismo sprendimas, todėl pareiškėja būtų priversta pakartotinai laikyti kvalifikacinius egzaminus, o siekdama to išvengti galimai inicijuoti papildomą teisminį ginčą. Nurodo, kad audito įmonė UAB „SKS auditas“, kurios akcininkė yra pareiškėja, turi nebaigtų vykdyti sutarčių dėl auditų atlikimo, kurias pareiškėja privalo įvykdyti. Pažymi, kad šiuo metu pareiškėja augina vaiką ir gauna motinystės pašalpą, kuri yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis. Tvirtina, jog pasibaigus motinystės atostogoms jos padėtis būtų ypač sudėtinga. Nurodo, kad pareiškėja yra ne tik audito įmonės UAB „SKS auditas“ akcininkė, bet ir vadovė, o remiantis Audito įstatymo nuostatomis praradusi auditorės vardą pareiškėja nebegalės vadovauti įmonei, turės parduoti jos akcijas, surasti naują vadovą, tokiu būdu bus negrįžtamai pakenkta pareiškėjos darbinei veiklai, jos turtinėms teisėms ir galima visos įmonės veiklai ir jos interesams. Pareiškėja taip pat mano, kad netaikius reikalavimų užtikrinimo priemonės palankaus teismo sprendimo atveju negrįžtamai bus sugadinta jos reputacija. Tvirtina, kad reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymas kelis mėnesius neabejotinai padarys mažiau žalos nei pasekmės, kurios palankaus pareiškėjai teismo sprendimo atveju kiltų tokios priemonės netaikant.
Atsakovas biudžetinė įstaiga Audito ir apskaitos tarnyba pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas mano, kad pareiškėjos prašoma taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonė nesusijusi su būsimo teismo sprendimo vykdymu. Teigia, kad galimos neigiamos pasekmės pareiškėjai nesustabdžius Įsakymo vykdymo būtų susijusios tik su laikinais finansiniais sunkumais. Tvirtina, kad faktas, jog pareiškėja šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose nėra pakankamas pagrindas reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymui. Priešingai, būdama vaiko priežiūros atostogose pareiškėja turi galimybę iš anksto užsiimti kito darbo paieška. Pritaria teismo išvadai, kad reputacija yra subjektyvaus pobūdžio kategorija, todėl pareiškėja nepagrįstai grindžia savo prašymą šiuo argumentu. Mano, kad priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas nesudarytų jokių kliūčių. Pareiškėjai auditoriaus vardas būtų grąžintas vykdant teismo sprendimą, be jokių papildomų egzaminų laikymo. Atsakovo teigimu, pareiškėja neįrodo, kad jos galimi finansiniai praradimai bus tokio pobūdžio, kad tai sudarytų pagrindą sustabdyti Įsakymo galiojimą. Pažymi, kad UAB „SKS auditas“ verčiasi ne tik audito veikla, bet turi teisę vykdyti dar 3 rūšių veiklą. Mano, kad teismas tinkamai įvertino galimus neigiamus Įsakymo sustabdymo padarinius visuomenei, jei teismo sprendimas būtų nepalankus pareiškėjai. Nurodo, kad remiantis teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, auditoriaus išvados juridinių asmenų registro tvarkytojui iki šio skundo pateikimo teismui turėjo būti pateiktos, todėl pareiškėjos argumentą dėl UAB „SKS auditas“ neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų laiko nepagrįstu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti įsakymo, kuriuo Lietuvos auditorių rūmams nurodyta panaikinti auditorei O. K. auditoriaus vardą, galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.
Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).
Pareiškėja, grįsdama reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, pabrėžia, kad ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas. Taigi, iš esmės pareiškėja prašymą dėl skundžiamo Įsakymo galiojimo laikino sustabdymo argumentuoja savo pateikto skundo, kuriuo yra ginčijamas Įsakymas, pagrįstumu bei minėtojo Įsakymo neteisėtumu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog taikant reikalavimo užtikrinimo priemones yra vertinamas ne skundo pagrįstumas bei Įsakymo neteisėtumas, bet grėsmė, jog ateityje galimas palankus pareiškėjai teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirtis suponuoja, kad esant šiai proceso stadijai tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, o vertinama tik būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Todėl pareiškėjos argumentai dėl administraciniam teismui pateikto skundo esmės nagrinėjant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, yra teisiškai nereikšmingi.
Vertindama kitus atskirojo skundo argumentus teisėjų kolegija akcentuoja tai, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė – skundžiamo akto galiojimo laikinas sustabdymas – yra konservacinio pobūdžio priemonė, kurios tikslas yra iki bylos išnagrinėjimo pabaigos išsaugoti esamą padėtį atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja O. K. UAB „Nepriklausomas auditas“ direktoriaus įsakymu nuo 2013 m. gruodžio 26 d. iki 2015 m. spalio 12 d. yra išleista vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sueis dveji metai (b. l. 64). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu skundžiamo Įsakymo galiojimas pareiškėjai nesukels tų turtinių praradimų, kuriais ji grindžia savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėja neatlieka auditorės funkcijų. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais pareiškėjos argumentų, kad įvykdžius skundžiamą Įsakymą ir išbraukus pareiškėją iš auditorių sąrašų, ji turės iš naujo laikyti kvalifikacinius egzaminus. Priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą ir panaikinus skundžiamą Įsakymą kaip neteisėtą būtų atkurta iki jo priėmimo buvusi padėtis ir jis būtų vykdytinas be jokių papildomų procedūrų. Pareiškėjos argumentų dėl jos vadovaujamos UAB „SKS auditas“ akcijų pardavimo teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstais, kadangi auditas nėra vienintelė šios įmonės veiklos sritis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad reputacija nagrinėjamos bylos kontekste yra subjektyvi, vertinamojo pobūdžio, kategorija, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, jog jai neatitaisoma žala bus padaryta būtent nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir tai išimtinai nulems vėlesnį pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą – grįžimą į ankstesnę padėtį, buvusią iki tariamai neteisėto Įsakymo priėmimo.
Apibendrindama išdėstytus argumentus ir ypač atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymą sieja su neigiamomis Įsakymo galiojimo pasekmėmis galimai kilsiančiomis ateityje teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo metu nėra nustatytas faktinis pagrindas tenkinti prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Pažymėtina, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.). Taigi pasikeitus aplinkybėms, ar paaiškėjus naujoms svarbioms aplinkybėms, pareiškėja turi teisę pakartotinai teikti prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį palikti ir nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas
Virginija Volskienė