3K-3-460/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-460/2014

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00991-2011-0

Procesinio sprendimo

kategorijos:

30.3;

126.8 (S)

LIETUVOS

AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 29

d.

Vilnius

Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Vinco

Versecko (pranešėjas),

rašytinio

proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo

bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio turto investicijos“ kasacinį

skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų

kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje

pagal

ieškovo

A. G. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio

turto investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Arijas“, kredito unijai

„Mėmelio taupomoji kasa“, tretieji asmenys – Palangos kredito unija, akcinė

bendrovė „Swedbank“, dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir sandorių pripažinimo

negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas

kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti: kad ieškovas nuo 2008 m.

balandžio 28 d. yra įgijęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys

neskelbtini), nuosavybės teisę; atsakovų BUAB „Pajūrio turto investicijos“

ir UAB „Arijas“ 2011 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl

ginčo buto pardavimo negaliojančia nuo sudarymo momento; atsakovų UAB „Arijas“

ir Palangos kredito unijos 2011 m. lapkričio 8 d. sutartinės hipotekos lakšto

dalį dėl ginčo buto įkeitimo (sutartinės hipotekos kodas 03120110008415)

negaliojančia nuo sudarymo momento; išreikalauti iš neteisėto atsakovo UAB

„Arijas“ valdymo ginčo butą ir grąžinti jį savininkui (ieškovui).

Ieškovas

reikalavimą kildino iš ieškovo ir atsakovo UAB „Pajūrio turto investicijos“

2008 m. balandžio 15 d. būsimo buto statybos sutarties Nr. 16 (toliau – ir

Sutartis), kuria statytojas UAB „Pajūrio turto investicijos“, pasitelkęs

trečiuosius asmenis, įsipareigojo pastatyti butą ir atskiru priėmimo–perdavimo

aktu jį perduoti ieškovui, o ieškovas (užsakovas) – sutartyje numatytomis

sąlygomis finansuoti ir priimti sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir

sąlygomis nekilnojamąjį turtą – statomą 59 kv. m, 2 kambarių butą (projektinis

buto Nr. 22) su daline apdaila daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys

neskelbtini). Sutartimi šalys nustatė 250 000 Lt su PVM buto kainą, o

nuosavybės teisę į butą užsakovas turėjo įgyti visiškai atsiskaitęs su

statytoju. Ieškovas laiku sumokėjo statytojui visą buto kainą ir nuo 2008 m.

balandžio 28 d. įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą. Šalys taip pat

susitarė, kad butas ieškovui priėmimo–perdavimo aktu bus perduotas ne vėliau

kaip iki 2008 m. gruodžio mėn., tačiau statytojas laiku neužbaigė statybos

darbų ir Sutartyje numatytais terminais ieškovui buto neperdavė.

Klaipėdos

apygardos teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje

Nr. B2-1446-524/2009, statytojui UAB „Pajūrio turto investicijos“ iškėlė

bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto

administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, o 2009 m. lapkričio 6 d.

nutartimi BUAB „Pajūrio turto investicijos“ bankroto byloje patvirtino ieškovo

268 000 Lt finansinį reikalavimą, kurį sudaro ginčo buto kaina ir delspinigiai.

Atsakovas

BUAB „Pajūrio turto investicijos“ 2011 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo be

varžytynių sutartimi ginčo butą ir žemės sklypą, esančius (duomenys

neskelbtini), pardavė atsakovui UAB „Arijas“, o pastarasis 2011 m.

lapkričio 14 d. sutartine hipoteka Nr. 03120110008415 šiuo turtu užtikrino savo

prievolių įvykdymą atsakovui Palangos kredito unijai.

Ieškovo

teigimu, jo ir buto statytojo 2008 m. balandžio 15 d. Sutartis atitinka visus

būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančius požymius, todėl jis gali

reikalauti įvykdyti prievolę natūra – įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju

gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi ieškovas 2008 m.

balandžio 15 d. ir 2008 m. balandžio 28 d. atsiskaitė su statytoju už statomą

butą, nuo 2008 m. balandžio 28 d. jis įgijo nuosavybės teisę į jį, todėl

statytojas, 2011 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavęs

atsakovui UAB „Arijas“ jam nepriklausantį turtą, pažeidė savininko teises.

Ieškovo įsitikinimu, atsakovas UAB „Arijas“ buvo nesąžiningas, nes jam buvo

žinoma apie kitų asmenų daiktines teises į įsigyjamą pastatą, todėl ginčo butas

grąžintinas ieškovui, o

jo hipoteka panaikintina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo

nutarties esmė

Klaipėdos

apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –

pripažino, kad ieškovas A. G. nuo 2008 m. balandžio 28 d. pagal ieškovo ir

atsakovo UAB „Pajūrio turto investicijos“ 2008 m. balandžio 15 d. būsimo buto

statybos sutartį už 250 000 Lt įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys

neskelbtini); pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų BUAB

„Pajūrio turto investicijos“ ir UAB „Arijas“ 2011 m. balandžio 13 d.

pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini),

pardavimo; atsakovą UAB ,,Arijas“ įtraukė į BUAB ,,Pajūrio turto investicijos“

kreditorių sąrašą su 51 000 Lt kreditoriaus reikalavimu; išreikalavo ginčo butą

iš atsakovo UAB „Arijas“ neteisėto valdymo ir grąžino jį savininkui A. G.;

panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį,

kuria buvo patvirtintas A. G. 250 000 Lt finansinis reikalavimas BUAB ,,Pajūrio

turto investicijos‘‘ bankroto byloje Nr. B2-1446-524/2009; kitą ieškinio dalį

atmetė.

Teismas,

remdamasis Nekilnojamojo turto registro pažymėjimu, nustatė, kad ginčo butas 2008

m. lapkričio 5 d. kaip nebaigta (51 proc. baigtumo) statyba buvo įregistruotas

Nekilnojamojo turto registre. Pagal ieškovo ir statytojo Sutarties 2.4 punktą,

ieškovui nuosavybės teisė į ginčo butą turėjo pereiti visiškai už jį atsiskaičius.

Ieškovas galutinai su statytoju atsiskaitė 2008 m. balandžio 28 d., todėl spręsta,

kad nuo šios datos jis įgijo nuosavybės teisę į šį butą. Kadangi ginčo butas

buvo pastatytas ieškovo lėšomis ir turėjo būti perduotas jam priėmimo–perdavimo

aktu, tai vertinta, kad atsakovas UAB ,,Pajūrio turto investicijos“ neįgijo

nuosavybės teisių į šį butą, o pardavimo metu nebuvo jo savininkas.

Teismas

pažymėjo, kad daikto savininkas nepraranda nuosavybės teisės į jam priklausantį

daiktą vien tuo pagrindu, jog patvirtintas jo finansinis reikalavimas

skolininko bankroto byloje, nes kreditoriaus reikalavimo galima atsisakyti arba

jį tikslinti. Nors tokio reikalavimo ieškovas teismui nebuvo suformulavęs,

teismas, remdamasis vartotojų interesų gynimo ir teismo aktyvaus vaidmens bankroto

bylose principais, sprendė, kad yra teisinis pagrindas viršyti ieškinio

reikalavimus ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d.

nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas ieškovo 250 000 Lt kreditoriaus

reikalavimas UAB ,,Pajūrio turto investicijos“ bankroto byloje Nr.

B2-1446-524/2009.

Teismas,

spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo panaikinti 2011 m. balandžio 13 d.

nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties dalį, konstatavo,

kad šis sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.78 straipsnio

1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis), nes tik savininkas turi teisę perduoti kitam

asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai,

6.307 straipsnio 1 dalis ir kt.), todėl pripažino negaliojančia nuo sudarymo

momento statytojo ir atsakovo UAB „Arijas“ 2011 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo

sutarties dalį dėl ieškovui priklausančio buto pardavimo ir išreikalavo ginčo

butą iš neteisėto atsakovo UAB „Arijas“ valdymo bei grąžino jį savininkui, t.

y. ieškovui.

BUAB

„Pajūrio turto investicijos“ administratoriaus ir atsakovo UAB „Arijas“

veiksmus, sudarant pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį, teismas laikė

nesąžiningais, nes administratorius UAB „Arijas“ vadovui patarė laukti BUAB

,,Pajūrio turto investicijos“ kreditorių susirinkimo, kol bus nustatyta žemesnė

turto pardavimo kaina, ir informavo UAB „Arijas“, kad turtas (namas, esantis (duomenys

neskelbtini) bus parduodamas už 1 200 000 Lt. Dėl to teismas pripažino įrodytomis

aplinkybes, kad administratorius dalyvavo susitarimuose dėl įmonės kreditorių

turto pardavimo dar vykstant varžytynėms, o tokie veiksmai laikytini nesąžiningais.

Teismas konstatavo, kad administratorius neprivalėjo sudaryti sandorio dėl

ginčo buto su UAB ,,Arijas“, tačiau privalėjo išanalizuoti sandorį su ieškovu ir

sudaryti su juo buto priėmimo–perdavimo aktą. Nustatyta, kad administratorius

neišsiuntė ieškovui pranešimo, jog statytojo ir ieškovo sandoris nebus vykdomas;

priešingai, byloje įrodyta, kad buvęs įmonės vadovas G. G., kuris vėliau

tapo ir atsakovo UAB ,,Arijas“ darbuotoju, siuntė fiziniams asmenims

reikalavimus pasirašyti pasižadėjimus, jog fiziniai asmenys, finansavę statybas,

neatsisako savo teisių į butus, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad ginčo

butas bus perduotas jam. Teismas atsakovo UAB „Arijas“ nesąžiningumą grindė jo

žinojimu, kad fiziniai asmenys finansavo statybą, todėl atsakovas, būdamas

nekilnojamojo turto srities verslininkas, pirkdamas daugiabutį namą ir

bendraudamas su bankroto administratoriumi, turėjo galimybę pasidomėti ieškovo

sudaryta sutartimi. Be to, atsakovo UAB ,,Arijas“ atstovas turėjo pasidomėti

viešo registro duomenimis, kurie įrodo, kad iki 2011 m. balandžio 13 d.

sutarties įregistravimo tame pačiame pažymėjime nebuvo nurodyta, jog ginčo

butas įregistruotas BUAB ,,Pajūrio turto investicijos“ vardu. Teismas,

pripažinęs ginčo sandorio dalį negaliojančia nuo sudarymo momento, butą, už

kurį ieškovas sumokėjo 250 000 Lt, šiam grąžino, nes laikė, jog savininkas turi

teisę išreikalauti savo daiktą iš neteisėto valdymo. Grąžinęs ginčo butą

ieškovui, teismas nuginčytos sandorio dalies šalims taikė restituciją –

priteisė atsakovui UAB „Arijas“ hipotekos lakšte nurodytą 51 000 Lt buto vertę.

Teismas laikė, kad hipotekos lakšte nurodyta turto vertė atitinka tuometę turto

rinkos vertę, o Nekilnojamojo turto registro nustatyta buto 37 200 Lt verte

nesirėmė, nes Nekilnojamojo turto registro įmonė nėra turto vertintoja.

Teismas atmetė

ieškinio reikalavimą dėl sutartinės hipotekos dalies pripažinimo negaliojančia

motyvuodamas tuo, kad turi būti užtikrinta atsakovo UAB „Arijas“, po 2011 m.

balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo finansavusio ginčo buto

statybą, teisių apsauga, todėl turi išlikti hipotekos teisė į ginčo butą, kol

bus atsiskaityta su UAB „Arijas“ per žalos atlyginimo institutą.

Lietuvos

apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio

28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo

dalį, kuria atmestas ieškovo A. G. reikalavimas pripažinti negaliojančia

atsakovų UAB „Arijas“ ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ hipotekos

lakšto 03120110008415 dalį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini),

kurio (duomenys neskelbtini), įkeitimo nuo sudarymo momento, pakeitė ir dėl

šio reikalavimo priėmė naują sprendimą, ieškinį tenkino, taip pat perskirstė

bylinėjimosi išlaidas; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

Šalių

sudarytoje sutartyje nustatyta, kad pardavėjas (atsakovas UAB „Pajūrio turto

investicijos“) pastatys ir perduos pirkėjui (ieškovui) sutartyje apibūdintą

butą, o pirkėjas sumokės visą buto statybos kainą. Dėl to teisėjų kolegija

sprendė, kad ieškovas, sumokėjęs visą buto kainą, visiškai atsiskaitė pagal Sutartį

su pardavėju ir tai nulėmė padarinių, įvardytų CK 6.401 straipsnio 5 dalyje,

atsiradimą, t. y. pirkėjo nuosavybės teisių į butą įgijimą pagal CK 6.401

straipsnio 5 dalį. Būsimo buto statybos sutarties 6.2 punktu šalys sulygo, kad

nuosavybės teisę į objektą užsakovas įgyja visiškai atsiskaitęs su statytoju už

objektą sutarties 2.4 punkte nustatyta tvarka – per 20 dienų nuo Sutarties

pasirašymo dienos. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė 2008 m. balandžio 28 d.

Taigi atsakovas turėjo būti pasirengęs perduoti ieškovui nuosavybės teises į

suformuotą ginčo turtą. Aplinkybė, kad atsakovas nustatytais terminais nebuvo

pasirengęs įvykdyti šios prievolės tinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia

ieškovo nuosavybės teisių į ginčo turtą CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Nors parduodamas daiktas ir nebuvo 100 proc. baigtumo, tačiau galutinio

atsiskaitymo metu egzistavo.

Byloje

nustatyta, kad ginčo turtas yra gyvenamosios paskirties, ieškovo šeima neturėjo

kito būsto, o Vilniaus mieste būstą įsigijo vėliau nei ginčo butą. Įstatymai taip

pat neriboja įsigyti keletą gyvenamųjų patalpų ir (ar) turėti vasarvietę. Dėl

to nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ginčo butas įsigytas verslo tikslais.

Kadangi ieškovas

atsakovui yra sumokėjęs visą Sutartyje nustatytą buto kainą, todėl įgijo teisę

į butą su daline apdaila. Teisėjų kolegija sprendė, kad negalima daryti

išvados, jog ieškovui nuosavybės teisė pripažinta į didesnės vertės ar

pagerintą butą, nei ieškovas yra sumokėjęs UAB „Pajūrio turto investicijos“.

Apeliacinės

instancijos teismas pripažino nepagrįstais atsakovo UAB „Arijas“ teiginius, kad

ginčo butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip atskiras

turtinis vienetas tik papildomai atlikus daugybę statybos darbų. Byloje

nustatyta, kad ginčo butas 2008 m. lapkričio 5 d. egzistavo kaip atskiras

turtinis vienetas. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad

pastatas, kuriame yra butas, yra suformuotas statybos inspekcijai išdavus 2008

m. lapkričio 10 d. pažymą, o nekilnojamojo turto kadastriniai duomenys užfiksuoti

2008 m. lapkričio 5 d. pastato kadastro duomenų byloje. Buto kadastriniai

duomenys nustatyti sudarius 2008 m. lapkričio 5 d. nekilnojamojo daikto

kadastro duomenų bylą. Bylos duomenys leido spręsti, kad ne visi butai parduotame

pastate buvo iš anksto finansuojami užsakovų (butų pirkėjų) lėšomis, todėl

atsakovas UAB „Arijas“ investuotas į viso pastato statybą lėšas nepagrįstai laiko

investicija ir į ginčo buto statybą, nes, minėta, ieškovas buvo visiškai atsiskaitęs

už ginčo butą su daline apdaila.

Vertinant

2011 m. balandžio 13 d. sandorio šalių sąžiningumą nurodyta, kad Klaipėdos

apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo patvirtinti tiek

ieškovo, tiek kitų kreditorių finansiniai reikalavimai, kildinami iš būsimų

butų statybos sutarčių, kuriomis UAB „Pajūrio turto investicijos“ buvo

įsipareigojęs pastatyti ir perduoti užsakovams pastatytus butus. Taigi bankroto

administratorius, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties

aktu perleisdamas ginčo turtą, žinojo apie ieškovo turimas reikalavimo teises,

kurias numato CK 6.401 straipsnio 5 dalis. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes,

taip pat į tai, kad administratorius žinojo apie ieškovo ir kitų kreditorių

reikalavimus dėl jų teisių

įgyvendinimo natūra, tačiau 2011 m. vasario 17 d. kreditorių susirinkime

nuslėpė nuo kreditorių informaciją apie potencialų viso pasato pirkėją,

garantavo ginčo turto pirkėjui, kad nėra trečiųjų asmenų reikalavimų į ginčo

turtą, deklaravo, jog BUAB „Pajūrio turto investicijos“ yra viso turto savininkas,

teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad BUAB

„Pajūrio turto investicijos“ laikytinas nesąžiningu turto pardavėju.

UAB

„Pajūrio turto investicijos“ vadovas G. G., kuris po bankroto bylos iškėlimo

buvo įdarbintas UAB „Arijas“, ir jo sutuoktinė J. G. tam tikrais laikotarpiais buvo

BUAB „Pajūrio turto investicijos“ vadovai ir pasirašė su būsimų butų užsakovais

butų įgijimo sutartis, o G. G. sesuo R. B. buvo UAB „Pajūrio turto investicijos“

akcininkė, taigi šios bendrovės valdymo organai ir dalyviai žinojo apie

įsipareigojimus ieškovui ir kitiems kreditoriams, todėl spręsta, jog ši

informacija ir dokumentai buvo perduoti administratoriui, taip pat ir turto

pirkėjui UAB „Arijas“ (vadovui V. U.), dar iki 2011 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo

turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties sudarymo, tai patvirtina ir UAB

„Arijas“ vadovo V. U. parodymai bylos nagrinėjimo metu. V. U. teigimu, jis

dažnai bendravo su administratoriumi, domėjosi, kurie asmenys yra kreditoriai,

ar jie nereikš reikalavimų, o administratorius nuramino, kad rūpesčių nebus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad tiek

turto pardavėjas BUAB „Pajūrio turto investicijos“, tiek jo įgijėjas UAB

„Arijas“ ginčijamą sandorį sudarė žinodami apie kreditorių reikalavimo teises į

ginčo turtą, todėl jie pagrįstai pripažinti nesąžiningais.

Teisėjų

kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio

reikalavimą dėl sutartinės hipotekos dalies pripažinimo negaliojančia remdamasis

tuo, jog turi

būti užtikrinta atsakovo UAB „Arijas“, po 2011 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo

sutarties sudarymo finansavusio ginčo buto statybą, teisių apsauga, nes

ieškovas yra visiškai atsiskaitęs už pastatytą butą su daline apdaila, todėl

negalima laikyti, jog UAB „Arijas“ finansavo ieškovo būsimo buto statybą. Be

to, atsakovas kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ kreditoriaus teises ir

pareigas iš Palangos kredito unijos perėmė jau žinodamas apie nagrinėjamą

civilinę bylą ir ieškovo daiktines teises į ginčo butą, nes reikalavimo

perleidimo sutartį trečiasis asmuo Palangos kredito unija ir atsakovas kredito

unija „Mėmelio taupomoji kasa“ sudarė 2011 m. gruodžio 21 d., o hipotekos reikalavimą

indosamentu perleido 2011 m. gruodžio 22 d. kredito unijai „Mėmelio taupomoji

kasa“ buvo įteiktas ieškovo ieškinys, iš kurio turinio buvo matyti, kad vieno

iš įkeitimo objektų daiktinės teisės yra ginčijamos teisme. Dėl to atsakovas

kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ negali būti laikomas sąžiningu hipotekos

kreditoriumi, atitinkamai kredito unija turi prisiimti ir neigiamus padarinius

– savo reikalavimo dalies įvykdymo užtikrinimo priemonės praradimą.

Teisėjų

kolegija atmetė UAB „Arijas“ argumentus, kad teismas, BUAB „Pajūrio turto

investicijos“ bankroto byloje panaikindamas ieškovo 250 000 Lt finansinį

reikalavimą, nepagrįstai bei neteisėtai peržengė ieškinio ribas. Teisėjų

kolegijos vertinimu, toks procesinis teismo sprendimas pateisinamas proceso

ekonomiškumo principu, be to, teismas reikalavimo ribų peržengimą skundžiamame

sprendime tinkamai motyvavo.

II. Kasacinio skundo ir

atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu

skundu atsakovas BUAB „Pajūrio turto investicijos“ prašo Lietuvos apeliacinio

teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d nutartį

panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo

šiuos pagrindinius argumentus:

1. Dėl teisių gynimo

būdo keitimo galimybės aiškinimo. Bankroto procese nenustatyta vartotojų

teisių apsaugos, kai kita sutarties šalis – verslininkas tampa nemokus,

ypatumų. Bylą nagrinėję teismai vartotojo gynimo priemones taikė

neatsižvelgdami į tai, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė. Ieškovas

bankroto byloje nuo 2009 m. lapkričio 6 d. turi visas kreditoriaus teises ir

pareigas. Ieškovas nesidomėjo kreditorių susirinkimuose svarstomais klausimais,

juose nedalyvaudavo, taip pat nedalyvavo ir kreditorių susirinkime, kuriame

buvo sprendžiamas varžytynėse neparduoto įmonės turto pardavimo klausimas.

Ieškovui daugiau kaip 1,5 metų buvo žinoma, kad BUAB „Pajūrio turto

investicijos“ kreditoriai priėmė nutarimus parduoti turtą, tačiau jis neatliko

jokių teisinių veiksmų dėl jo patvirtinto finansinio reikalavimo keitimo ar

atsisakymo, taip pat jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo siekį

keisti savo pasirinktą teisių gynimo būdą. Ieškovas savo teisių gynimo būdą pakeitė

tik po to, kai UAB „Arijas“ įsigijo gyvenamąjį namą ir investavęs į jį papildomų

lėšų nekilnojamojo turto registre įregistravo atskirus turtinius vienetus –

butus. Toks ieškovo sąmoningas delsimas yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise. Įmonių

bankroto įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto

bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą

ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius

ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio

turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatyme. Ieškovas

atsakovo turto pardavimo metu buvo pasirinkęs ginti savo teises pateikdamas

finansinį reikalavimą bankroto byloje, o pagal Nekilnojamojo turto registro

duomenis visas žemės sklypas ir gyvenamasis namas nuosavybės teise priklausė

atsakovui. Šiuo metu 2011 m. vasario 17 d. BUAB „Pajūrio turto investicijos“

kreditorių susirinkimo nutarimas yra galiojantis, ieškovas jo neginčija, o nekilnojamojo

turto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta laikantis nutarime apibrėžto turto,

nustatytų turto pardavimo sąlygų, turto pardavimas įvykdytas

nepažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo nustatytos tvarkos. Bankroto

administratorius prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį patikrino nekilnojamojo

turto registro duomenis ir jokių pastato apribojimų nenustatė. Teise į gynybą

gali pasinaudoti tik pats ieškovas, nei administratorius, nei kiti asmenys

neturi pareigos ginti kito asmens teisių. Dėl to perleisti ir įregistruoti

nuosavybės teises į preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą, kol ieškovas

savo iniciatyva nepakeitė teisių gynybos būdo ir teisme nepareikalavo perduoti

turtą natūra, nebuvo teisinio pagrindo. Be to, tuo metu, kai teismai pripažino

ieškovui nuosavybės teises į butą, visas gyvenamasis namas buvo įkeistas AB

„Swedbank“, todėl ieškovui galėjo būti pripažintos nuosavybės teisės tik į

turtą, apsunkintą hipoteka. Dėl šios aplinkybės nė vienas teismas nepasisakė,

nors atsakovas jomis rėmėsi visų instancijų teismuose.

2. Dėl CK 4.38 ir 4.49

straipsnių taikymo nagrinėjamu atveju. Teismai pripažino, kad ieškovas nuo

2008 m. balandžio 28 d. pagal šalių sudarytą Sutartį įgijo nuosavybės teisę į

ginčo butą. Taigi teismai ieškovui pripažino nuosavybės teisę į daiktą, kuris

nuosavybės teisių pripažinimo momentu neegzistavo. 2008 m. balandžio 28 d. Nekilnojamojo

turto registre BUAB „Pajūrio turto investicijos“ vardu buvo įregistruotas

nebaigtos statybos pastatas. Ginčo butas nekilnojamojo turto registre

įregistruotas tik po to, kai gyvenamasis namas, kaip vienas turtinis vienetas, buvo

parduotas UAB „Arijas“. UAB „Arijas“ savo lėšomis užbaigė gyvenamojo namo

statybą ir suformavo atskirus turtinius vienetus – butus. Dėl to butas, kurį

prašo ieškovas jam perduoti natūra, yra pastatytas sąžiningo įgijėjo UAB

„Arijas“ lėšomis. Kadangi butas yra registruotinas daiktas, tai nuosavybės

teisės į jį iš anksto negali būti perleistos. 2008 m. balandžio 28 d. butas

nebuvo suformuotas bei įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kaip ir pats

pastatas, todėl nuosavybės teisė ieškovui negalėjo būti perduota. Atsižvelgiant

į tai, kad gyvenamasis namas nebuvo baigtas statyti iki bankroto bylos

iškėlimo, statybos darbai buvo nutraukti dėl bankroto proceso, nepaisant to, jog

ieškovas yra sumokėjęs visą buto kainą, teismas negali jam pripažinti

nuosavybės teisių į po turto pardavimo pagerintą daiktą. Nuosavybės teisės,

esant visoms būtinoms sąlygoms taikyti CK 6.401 straipsnį, galėtų būti

pripažintos tik į tokį daiktą, kuris egzistavo nuosavybės teisių pripažinimo

momentu. Pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartimi BUAB „Pajūrio turto

investicijos“ pirkėjui UAB „Arijas“ nuosavybės teise perleido 0,20 ha žemės

sklypą ir gyvenamąjį namą, ginčo butas nėra šios nekilnojamojo turto

pirkimo–pardavimo sutarties dalykas. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino

tos aplinkybės, kad ieškovui iki bankroto bylos iškėlimo faktiškai negalėjo

būti ir nebuvo perduotas turtas natūra, tai laikytina svarbia aplinkybe taikant

CK 6.401 straipsnį.

3. Dėl šalių

sąžiningumo. Teismai nevertino ieškovo veiksmų sąžiningumo. Ieškovas buvo

pakankamai informuotas, kad galėtų aktyviai veikti, pvz., keisti savo teisių

gynybos būdą ir reikalauti turtą perduoti natūra, skųsti teismui kreditorių

susirinkimo nutarimus parduoti turtą. Ginčo Sutarties 6.2 punkte šalys susitarė

dėl išimtinės sąlygos, tokios sąlygos nėra nė vienoje kitoje preliminariojoje

sutartyje su kitais būsimų butų pirkėjais, kad nuosavybės teisė pereina nuo

visos kainos sumokėjimo. Dėl to ieškovas žinojo savo turimas teisines galimybes

remtis CK 6.401 straipsniu ginant savo teises. Apeliacinės instancijos teismas

nenurodė, kokių įstatyme nustatytų pareigų bankroto administratoriaus įgaliotas

asmuo neįvykdė ar įvykdė netinkamai. Turto pardavimo be varžytynių dieną visas

gyvenamasis namas ir žemės sklypas buvo įregistruotas atsakovo vardu.

Administratoriaus įgaliotas asmuo atliko nekilnojamojo turto registro duomenų

patikrą.

Atsakovai

kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „Arijas“ prisideda prie BUAB

„Pajūrio turto investicijos“ kasacinio skundo reikalavimų.

Atsiliepimu

į kasacinį skundą ieškovas A. G. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti

galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2013 m. lapkričio 28 d nutartį. Procesiniame dokumente nurodomi šie

pagrindiniai argumentai:

1. Dėl teisių gynimo

būdo keitimo galimybės aiškinimo. Jeigu kreditorius, grindžiantis savo

reikalavimą CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, prašo apginti jo teisę ir kitais

būdais, tai tokį reikalavimą galima būtų reikšti, kai atsisakoma buvusio

kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo ar prašoma jį sumažinti atitinkamu

dydžiu, t. y. reikalavimą tikslinant. Ieškovas šiame ginče laikėsi nuoseklios

pozicijos, kad, teismui nagrinėjamoje byloje patenkinus jo reikalavimus,

susijusius su nuosavybės teisių pripažinimu, tai sudarytų pagrindą Įmonių

bankroto įstatymo nustatyta tvarka tikslinti (atsisakyti) kreditoriaus

reikalavimo bankroto byloje. Iškėlus įmonei bankroto bylą, teisinė galimybė

pareikšti ne tik piniginio pobūdžio, bet ir kitokius turtinius reikalavimus,

siekiant daikto išreikalavimo ar nuosavybės teisės pripažinimo, turi būti

suteikiama, nes jos nesuteikus, į bankrutuojančios įmonės turto masę gali

patekti ir jai nepriklausantis daiktas. Ieškovui bankroto administratorius

nurodydavo, kad jo buto klausimas bus sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka,

todėl jam nebuvo pagrindo manyti, jog ši tvarka reikš svetimo turto pardavimą,

o ne jo perdavimą teisėtam savininkui. Teismai nustatė, kad ieškovas atsakovo

kreditorių susirinkimuose nedalyvavo, nes tuo metu dirbo užsienyje. Be to,

atsakovo bankroto administratorius ieškovui nėra pranešęs apie būsimo buto

statybos sutarties nevykdymą (ĮBĮ 17 straipsnis).

2. Dėl CK 4.38 ir 4.49

straipsnių taikymo nagrinėjamu atveju. CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytas

specialusis pirkėjo nuosavybės įgijimo būdas, besiskiriantis nuo bendrosios CK

6.393 ir 6.398 straipsniuose reglamentuotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį

daiktą perdavimo ir įgijimo tvarkos. Šiuo atveju statybos metu kuriamo objekto

užsakovas yra statytojas, jis ketina naujo daikto pagaminimu sukurti sau

nuosavybės teisę. Dėl to CK 4.49 straipsnio ir CK 6.401 straipsnio dalies

nuostatos yra tarpusavyje nesuderinamos ta prasme, kad finansuojant namo ar

buto statybą, jo sukūrimą, jis paprastai objektyviai negali būti nei užbaigtas,

nei įregistruotas. Nuosavybės objekto suformavimas ir jo registracija neturi

įtakos nuosavybės teisių atsiradimui pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį. Be

to, teismai nustatė, kad butas faktiškai jau 2008 m. lapkričio 5 d. egzistavo

kaip atskiras turtinis vienetas. Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat

patvirtina, kad UAB „Arijas“ nuosavybės teisė į butą yra įregistruota būtent

2011 m. balandžio 13 d pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o butas

suformuotas ir įregistruotas 2008 m. lapkričio 5 d. kadastro duomenų bylos,

2008 m. rugsėjo 25 d. statybos leidimo ir 2008 m. lapkričio 10 d. statybos

inspekcijos pažymos pagrindu. Teigiama, kad buto nuosavybės teisės perleidimo

juridinis pagrindas yra 2011 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis, o

ne 2011 m. vasario 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl turto pardavimo

tvarkos nustatymo, todėl šio nutarimo galiojimas ir nenuginčijimas neturi

jokios įtakos ieškovo reikalavimų tenkinimui.

3. Dėl šalių

sąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl ieškovo

sąžiningumo, t. y. tiek dėl sutarties sudarymo tikslų, tiek dėl jo pasirinktų

gynybos būdų realizavimo, tiek dėl kitų sąžiningumo aspektų. Teismai taip pat

nustatė visą eilę aplinkybių, liudijančių akivaizdų tiek BUAB „Pajūrio turto

investicijos“, tiek UAB „Arijas“ nesąžiningumą. Nors kasatorius remiasi

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis dėl jo

sąžiningumo, tačiau nagrinėjamu atveju buvo nustatytas objektyvus nesąžiningumas,

t. y. faktinis žinojimas apie ieškovo daiktines teises. Jeigu šiuo atveju

negalima kalbėti apie administratoriaus pareigą aktyviai ginti kito asmens

interesus, tai bet kokiu atveju galima konstatuoti pareigą nepažeisti teisės

aktų reikalavimų, t. y. pareigą susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų. Nepagrįstas

kasacinio skundo argumentas, kad ieškovui galėjo būti pripažintos nuosavybės

teisės tik į hipoteka apsunkintą turtą, nes Sutartyje nėra jokių nuostatų dėl

buto suvaržymo, atitinkančių CK 6.401 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus.

Be to, pirkėjui atsiskaičius su statytoju, skolininko nuosavybės teisės

suvaržymas hipoteka baigiasi. Kadangi ieškovas yra sumokėjęs visą buto kainą, tai

apie jokį pagerinto buto perdavimą kalbėti nėra nei faktinio, nei teisinio

pagrindo. UAB „Arijas“ nagrinėjamoje byloje buvo pripažintas nesąžiningu turto

įgijėju, todėl jis neturi teisės reikalauti daikto pagerinimo išlaidų.

Teisėjų

kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad

kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus

žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu;

yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Šios

nuostatos teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama kasatoriaus BUAB „Pajūrio turto

investicijos“ kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio

skundo ribas (CPK 353 straipsnis). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus

kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai.

Dėl CK 6.401 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo

Byloje nustatyta, kad 2008

m. balandžio 15 d. ieškovas su atsakovu UAB ,,Pajūrio turto investicijos“

sudarė būsimo 59 kv. m buto Nr. 22 su 100 kv. m terasa, esančio (duomenys

neskelbtini), statybos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pastatyti butą

ir perduoti jį ieškovo nuosavybėn, o ieškovas – finansuoti 250 000 Lt vertės

buto statybą. Kadangi atsakovas neįvykdė sutartinės pareigos perduoti butą,

ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į butą, taip pat pripažinti

negaliojančiais jo, kaip buto savininko, teises pažeidžiančius buto perleidimo

bei jo sutartinės hipotekos sandorius ir butą jam grąžinti. Taigi nagrinėjamai

bylai aktualus CK 6.401 straipsnio, reglamentuojančio būsimo buto

pirkimo–pardavimo sutartis, aiškinimas ir šios normos taikymo teisminė

praktika.

CK 6.401 straipsnio 1 dalyje

nustatyta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją

nepastatyto buto pirkimo–pardavimo sutartį. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta,

kad tokioje sutartyje gali būti numatyta, jog pirkėjas finansuoja buto statybą

sutartyje nustatytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo

atveju nuosavybės teisę į butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje

sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

yra nurodęs, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji

nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra

specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios

sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų

sutarčių. Tokios sutarties šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei

sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. Sutarties šalis – pardavėjas –

įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs

kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą būstą (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.

rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. UAB

„Beržolė“, bylos Nr. 3K-3-441/2006; 2008 m. spalio 6 d. nutartis,

priimta civilinėje byloje A. J. individuali įmonė v. UAB „Laivyno

inžinerijos centras“, bylos Nr. 3K-3-455/2008). Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto

pirkimo–pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra

tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik remdamasis CK 6.165

straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y.

įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto

pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo

būdais (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta

civilinėje byloje A. K. v. UAB „Alsva“, bylos Nr.

3K-3-608/2008; 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB ,,Eudanas“ ir

kt., Nr. 3K-3-261/2011; 2013 m.

sausio 4 d. nutartis, priimta

civilinėje byloje A. B. v. BUAB ,Atolas“ ir kt., bylos Nr.

3K-3-72/2013; kt.). CK 6.401 straipsnyje

reglamentuota sutartis turi tiek preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties,

tiek statybos rangos sutarties bruožų. Vienos ar kitos sutarties bruožai

vyrauja priklausomai nuo to, ar pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto

statybą (CK 6.401 straipsnio 5 dalis), ar šalys ateityje įsipareigoja sudaryti

pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.401 straipsnio 1 dalis).

Šalių sudarytoje sutartyje

nustatyta, kad pardavėjas (atsakovas UAB „Pajūrio turto investicijos“) įsipareigoja

pastatyti ir perduoti pirkėjui (ieškovui) sutartyje apibūdintą butą, o pirkėjas

– sutartyje nustatytomis sąlygomis finansuoti ir priimti šį butą. Sutarties 6.2

punkte šalys susitarė, kad nuosavybės teisę į objektą užsakovas įgyja visiškai

atsiskaitęs su statytoju už objektą sutarties 2.4 punkte nustatyta tvarka – per

20 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos. Byloje nustatyta, kad ieškovas savo

įsipareigojimą nustatytu laiku sumokėti visą buto kainą, įvykdė 2008 m.

balandžio 28 d. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijų

teismų išvadomis, kad ieškovas, kaip

fizinis asmuo, sumokėjęs visą buto kainą, visiškai atsiskaitė pagal sutartį su atsakovu

ir tai nulėmė padarinių, įvardytų Sutarties

6.2 punkte ir CK 6.401

straipsnio 5 dalyje, atsiradimą, t. y. nuosavybės teisių į butą įgijimą. Sutarties

5.1 punkte susitarta, kad buto statybos darbų numatoma pabaiga yra 2008 m.

spalio 30 d. Aplinkybė,

kad atsakovas nustatytais terminais nepabaigė sutartų darbų ir nebuvo pasirengęs

perduoti ieškovui buto, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla, nepaneigia ieškovo

nuosavybės teisių į ginčo turtą atsiradimo CPK 6.401 straipsnio 5 dalies

pagrindu.

Pažymėtina, kad, sudarydamas

CK 6.401 straipsnyje reglamentuotą sutartį, pirkėjas siekia patenkinti savo

poreikį į gyvenamąjį būstą. Tais atvejais, kai jis finansuoja gyvenamojo namo

ar būsto statybą (CK 6.401 straipsnio 5 dalis), jis aktyviai savo lėšomis

prisideda prie naujo nuosavybės objekto sukūrimo (CK 4.47 straipsnio 4 punktas).

Dėl šios priežasties CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytas specialusis

pirkėjo nuosavybės įgijimo būdas, besiskiriantis nuo bendrosios CK

6.393 straipsnio 4 dalyje ir 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės

teisės į nekilnojamąjį daiktą perdavimo ir įgijimo tvarkos. Kasacinis teismas

yra išaiškinęs, kad statybos metu kuriamo objekto užsakovas yra statytojas. Jis

ketina naujo daikto pagaminimu sukurti sau nuosavybės teisę. Taip jis

įgyvendina savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d.

nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. įmonė v. likviduojama 595-oji

GNSB, bylos Nr. 3K-3-545/2004; 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta

civilinėje byloje R. B. v. BUAB ,,Eudanas“ ir kt., Nr. 3K-3-261/2011;

kt.). Kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.49 straipsnio taikymo nagrinėjamu

atveju laikytini nepagrįstais, nes remiantis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi

nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali būti būsimas

gyvenamasis namas ar butas (CK 4.49 straipsnio 2 dalis).

Sutiktina su apeliacinės

instancijos teismo išvadomis, kad, pripažinus ieškovo nuosavybės teises į ginčo

butą nuo 2008 m. balandžio 28 d., atsakovo UAB „Arijas“ ir Palangos kredito unijos,

kurios teises ir pareigas 2011 m. gruodžio 22 d. perėmė kredito unija „Mėmelio

taupomoji kasa“, 2011 m. lapkričio 8 d. sutartinės hipotekos dalis, kuria UAB

„Arijas“ buvo įkeistas ieškovo butas, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo

normoms (CK 4.37, 4.185, 4.186 straipsniai ir kt.), todėl toks įkeitimas yra

niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis ).

Atsakovo ir AB „Swedbank“ kredito sutarties pagrindu buvę šalių įsipareigojimai

neturi jokios įtakos UAB „Arijas“ ir Palangos kredito unijos 2011 m. lapkričio

8 d. sutartinės hipotekos galiojimui ieškovo butui, todėl kasatoriaus

argumentai, susiję su šia kredito sutartimi, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Nepagrįstais laikytini

kasacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino ieškovo veiksmų sąžiningumo.

Apeliacinės instancijos teismas tyrė byloje pateiktus įrodymus ir faktines

aplinkybes dėl ieškovo profesinio išsilavinimo, nustatė, kad Lietuvoje jis dirbo

kirpėju, o užsienyje – statybose, todėl neišmano atitinkamų teisinių procesų, taigi

sumokėjęs visą pinigų sumą už statomą butą tikėjosi, jog butas nuosavybes teise

priklausys jam, BUAB ,,Pajūrio turto investicijos“ kreditorių susirinkimuose

nedalyvavo, nes tuo metu dirbo užsienyje. Taip pat nustatyta, kad ieškovas bendravo

su bankroto administratoriumi, kuris jį patikino, jog viskas vyksta įstatymų

nustatyta tvarka, todėl ieškovas tikėjosi, kad ginčo butas nuosavybės teise bus

įformintas jo vardu. Tinkamai taikydamas įrodymų vertinimo taisykles, teismas

įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo

laikyti, jog ieškovas savo teises įgyvendina nesąžiningai.

Dėl galimybės kreditoriui keisti savo teisių gynimo būdą po to,

kai bankroto byloje patvirtintas jo finansinis reikalavimas

Nagrinėjamoje byloje

kasatorius argumentuoja, kad ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą, t. y.

pateikti finansinį reikalavimą bankroto byloje, todėl negali jo keisti ir

reikalauti jam pripažinti nuosavybės teises į ginčo objektą ir perduoti jį

natūra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad,

iškėlus įmonei bankroto bylą, teisinė galimybė pareikšti ne tik piniginio

pobūdžio, bet ir kitokius turtinius reikalavimus, siekiant daikto išreikalavimo

ar nuosavybės teisės pripažinimo, turi būti suteikiama, nes tokios galimybės

nesuteikus, į bankrutuojančios įmonės turto masę gali patekti ir jai

nepriklausantis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB ,,Eudanas“, AB

,,Ūkio bankas“, bylos Nr. 3K-3-261/2011).

Įmonių bankroto įstatymo normose nustatyta kreditorių teisė atsisakyti visų ar

dalies savo reikalavimų. Tokiu atveju teismas išbraukia reikalavimų atsisakiusį

kreditorių iš kreditorių sąrašo (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų) (ĮBĮ 26

straipsnio 2 dalis). Taigi kreditorius turi

savarankišką ir nevaržomą teisę atsisakyti dalies ar visų bankroto byloje

patvirtintų savo reikalavimų. Tai reiškia, kad kreditorius, turėdamas galimybę

savo pažeistą teisę ginti ne tik piniginio pobūdžio reikalavimu, gali ja

pasinaudoti ir pareikšti teismui kitokio turtinio (nepiniginio) pobūdžio reikalavimą,

naujo reikalavimo pateikimo metu ar jį išnagrinėjus atsisakydamas teismo

patvirtintų finansinių reikalavimų. Sprendžiant dėl kreditoriaus kitokio

pobūdžio reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgtina į šalių materialiųjų teisinių

santykių pobūdį, šalių teisinį statusą ir kitas teisiškai reikšmingas

aplinkybes. Jei kreditorius, kuris kartu yra vartotojas, grindžiantis savo

reikalavimą CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, prašo apginti jo teisę ir kitais

būdais (pvz., pripažinti jam nuosavybės teisę į būstą po to, kai patvirtintas

jo į būsto statybą įdėtų lėšų dydžio kreditoriaus reikalavimas), tai

konstatavus teisių pažeidimą tokia teisė turėtų būti ginama. Teisėjų kolegija

pažymi, kad aplinkybė, jog kreditorius pareiškia ieškinį dėl nuosavybės

pripažinimo ne bankroto, bet atskiroje byloje, neturi teisinės reikšmės

kreditoriaus pažeistų teisių gynybai; toks reikalavimas negali būti atmetamas

vien tuo pagrindu, kad bankroto byloje yra patvirtintas finansinis

reikalavimas.

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir

neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų

neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja,

kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė būsimo gyvenamojo

namo ar buto pirkimo–pardavimo teisinius santykius, įrodymų vertinimą reglamentuojančias

teisės normas, nuo kasacinio teismo

praktikos nenukrypo, todėl naikinti priimto procesinio sprendimo nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1

dalies ir 98 straipsnio nuostatas

išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovo

kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį

skundą pateikusiai šaliai. Ieškovas pateikė duomenis, kad kasacinės instancijos

teisme patyrė 4000 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgus į Lietuvos advokatų

tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir

teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino

užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą

maksimalaus dydžio nuostatas, bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, iš kasatoriaus

ieškovo naudai priteistina 2000 Lt atstovavimo išlaidų.

Bylą nagrinėjant kasaciniame

teisme patirta 58,41 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų

įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos

valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK

79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96

straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų

kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359

straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d.

nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš BUAB „Pajūrio

turto investicijos“ (j. a. k. 300547474) 2000 (du tūkstančius) Lt bylinėjimosi

išlaidų A. G. (duomenys neskelbtini) naudai ir 58,41 Lt (penkiasdešimt

aštuonis Lt 41 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistina

suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k.

188659752), biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas

Gurevičius

Gediminas

Sagatys

Vincas

Verseckas