3K-3-160-686/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-160-686/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39047-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 123.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. G. ir G. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. G. , G. G. ir T. V. ieškinį atsakovams Lietuvos kartingo federacijai ir viešajai įstaigai „Plytinės kartodromas“ dėl pažeistų teisių gynimo ir juridinio asmens organo sprendimo panaikinimo; trečiasis asmuo – viešoji įstaiga „PROMO KARTAS“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė teismo panaikinti Lietuvos kartingo federacijos Arbitražo teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą; Lietuvos kartingo čempionato VI etapo varžybų vadovo A. B. 2013 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, kuriuo G. G. (starto numeris 11) diskvalifikuotas; Lietuvos kartingo čempionato VI etapo varžybų vadovo A. B. 2013 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, kuriuo T. V. (starto numeris 85) diskvalifikuotas; Lietuvos kartingo čempionato VI etapo techninio komisaro R. G. 2013 m. rugsėjo 14 d. techninio patikrinimo akto dalį, kurioje nustatytos vairuotojų G. G. (starto numeris 11) ir T. V. (starto numeris 85) kartų techninės neatitiktys.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, nurodydamas, kad ieškinys neteismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pagal Lietuvos kartingo federacijos (toliau – ir LKF) įstatų 9.1 punktą Arbitražo teismas yra galutinė instancija, įgaliota spręsti ginčus, susijusius su kartingo sportu, iškilusius LKF rengiamose ir patvirtintose varžybose tarp LKF narių, varžybų organizatorių, pareiškėjų, vairuotojų arba bet kurių kitų LKF licencijų turėtojų. Pagal LKF Arbitražo teismo nuostatų 6.1 punktą, LKF Arbitražo teismas yra institucija, kuriai Lietuvos Respublikoje kartingo sporte kilus nesutarimams patikėta teisė priimti galutinį sprendimą. Pagal LKF Arbitražo teismo nuostatų 5.2 punktą, jei Arbitražo sprendimai liečia kitos šalies kartingo sporto federacijos ar atitinkamos kitos organizacijos licencijų turėtoją bei Lietuvos automobilių sporto kodekso (toliau – LASK) 152 straipsnio pirmame paragrafe išvardytus asmenis, Arbitražo sprendimas gali būti apskųstas Tarptautinės automobilių federacijos (toliau – FIA) Tarptautiniam apeliaciniam teismui. LASK 152 straipsnio pirmame paragrafe yra išvardyti šie asmenys: organizatoriai, teisėjai, pareiškėjai, vairuotojai, kiti asmenys ir organizacijos. Taigi pagal LKF Arbitražo teismo nuostatų 5.2 punktą, jei Arbitražo sprendimai liečia kitos šalies kartingo sporto federacijos ar atitinkamos kitos organizacijos licencijų turėtoją bei organizatorius, teisėjus, pareiškėjus, vairuotojus, kitus asmenis ir organizacijas, Arbitražo sprendimas gali būti apskųstas FIA Tarptautiniam apeliaciniam teismui. Ieškovai šioje byloje yra vairuotojai, jų reikalavimai yra dvejopo pobūdžio: dėl ginčų, iškilusių LKF organizuojamose varžybose, ir dėl LKF Arbitražo teismo sprendimo. Skundus, iškilusius LKF rengiamose ir patvirtintose varžybose tarp LKF narių, varžybų organizatorių, pareiškėjų, vairuotojų arba bet kurių kitų LKF licencijų turėtojų, turėtų nagrinėti LKF Arbitražo teismas, o jo sprendimai skųstini FIA Tarptautiniam apeliaciniam teismui, bet ne Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismui.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų atskirąjį skundą, 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi jį atmetė, pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį ir civilinę bylą nutraukė. Teismas motyvavo, kad Lietuvos kartingo federacija, kaip atskiras juridinis asmuo, turi teisę nustatyti savo vidaus tvarką, o LKF teisės aktuose nustatyta atskira skundų nagrinėjimo procedūra, pagal kurią LKF Arbitražo teismas yra galutinė instancija spręsti ginčus, kilusius kartingo sporte, ir tokia byla nepriskirtina teismo kompetencijai. Juolab kad ieškovai skundą dėl kartingo varžybų pateikė būtent LKF Arbitražo teismui, o ne LASK nurodytoms ginčo sprendimo institucijoms, t. y. nesikreipė į Lietuvos automobilių sporto federacijos Apeliacinį teismą kaip į galutinę instanciją, kuriai Lietuvos Respublikoje automobilių sporte kilus nesutarimams patikėta teisė priimti galutinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, byla pagal CPK 1, 22 straipsnius iš viso nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, nes pagal CPK 22 straipsnį teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų įtvirtintais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, o CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Jeigu bylos iškėlimo stadijoje teismui nustačius, kad byla nepriskirtina teismo kompetencijai, teismas atsisako priimti pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o jeigu esant šioms aplinkybėms ieškinys vis dėlto priimtas ir jeigu šios aplinkybės paaiškėja iškėlus bylą teisme, teismas tokią bylą turi nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai D. G. ir G. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl CPK 1 ir 22 straipsnių netinkamo taikymo. Kasatoriai skundą grindžia tuo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, neišnagrinėjęs civilinės bylos, nustatė, jog ginčo materialieji santykiai nepatenka į tuos, kurie nurodyti CPK 22 straipsnio 1 dalyje ir 1 straipsnio 1 dalyje, todėl ginčas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, taip pažeidė kasatorių teisę į teisminę gynybą, kuri nustatyta CPK 5 straipsnyje. Teismas nutartyje sprendė, kad ginčo teisiniai santykiai nepatenka į CPK 1 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies teisinį reglamentavimą, tačiau nepasisakė, kodėl ginčas šiems teisiniams santykiams nepriskirtinas bei kokiems kitiems teisiniams santykiams priskirtinas ginčas. Kasatorių teigimu, ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, nes ieškinys buvo pareikštas remiantis Kūno kultūros ir sporto įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią visų lygių sporto varžybos ar renginiai vykdomi pagal varžybų nuostatus. Varžybų nuostatai gali būti parengiami konkrečioms varžyboms arba visam čempionatui, atsižvelgiant į sporto šakos taisykles. LKF ir VšĮ „Plytinės kartodromas“ yra atsakingi už Lietuvos kartingo čempionato ir čempionato VI etapo taisyklių rengimą ir vykdymą, todėl kiekvienam dalyvaujančiam varžybose privalo užtikrinti, kad visi sprendimai, priimti per varžybas, atitiktų įstatymų ir taisyklių nuostatas. Be to, ieškovus ir atsakovus siejo civiliniai teisiniai santykiai, kaip atlygintinės paslaugos – čempionato varžybų, organizatorių ir paslaugos gavėjų – varžybose dalyvaujančių asmenų – pareiškėjų ir vairuotojų, kurie kiekvieną kartą sumoka dalyvavimo varžybose mokestį, todėl ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad varžybos bus vykdomos pagal čempionato taisykles.

Dėl Asociacijų įstatymo 14 straipsnio netinkamo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pagal nurodytą straipsnį LKF turi teisę nustatyti savo vidaus tvarką, todėl LKF nusistačius, kad LKF Arbitražo teismas yra galutinė instancija spręsti ginčus kartingo sporte, byla nepriskirtina teismo kompetencijai, tačiau bendro pobūdžio teiginys, kad juridinis asmuo savo vidaus teisės aktais gali riboti teismų kompetenciją, akivaizdžiai prieštarauja CPK 5 straipsnio 2 daliai. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Asociacija gali vykdyti įvairias veiklas, įskaitant ir tokias, kurių vykdymą reglamentuoja įstatymai. Viena iš LKF vykdomų veiklų pagal LKF įstatų 2.1.3 punktą yra organizuoti Lietuvos Respublikos kartingo čempionatus bei kitas kartingo sporto varžybas. LKF organizuojamose kartingo sporto varžybose dalyvauja ne tik LKF nariai, kuriais gali būti tik juridiniai asmenys, bet ir kiti fiziniai asmenys – teisėjai, vairuotojai, komisarai. Jeigu LKF organizuojamose varžybose dalyvaujantys asmenys, ne vien LKF nariai, kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, toks ginčas turi būti nagrinėjamas teisme, priešingu atveju susidarytų situacija, kad LKF galėtų organizuoti ir vykdyti sporto varžybas pažeisdama ne tik vidaus teisės aktus, bet ir Kūno kultūros ir sporto įstatymą, tačiau teismas negalėtų nagrinėti ginčų dėl tokiu atveju pažeistų asmenų teisių, tai sudarytų sąlygas LKF vykdyti veiklą, kuri asociacijoms draudžiama.

Dėl netinkamo CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šalys buvo sutarusios ginčą spręsti arbitraže. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas gali būti taikomi tik tada, kai šalių arbitražinis susitarimas sudarytas dėl ginčo, kilusio iš santykių, kurių pagrindu ir reiškiamas ieškovo reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar ginčo šalys buvo sudariusios kokį arbitražinį susitarimą ir koks konkrečiai šio ginčo šalių susitarimas vertintinas kaip arbitražinis susitarimas. Taip pat teismas LKF įstatų 9.1 punktą ir LKF Arbitražo teismo nuostatų 6.1, 5.2 punktus aiškino ir taikė netinkamai vadovaudamasis gramatiniu, pažodiniu ir sisteminiu aiškinimu, todėl nepagrįstai netaikė LASK 56 straipsnio ir XIII skyriaus nuostatų. Pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl LKF, kaip asociacijos, vidaus teisės aktai buvo prilyginti ginčo šalių susitarimui. Nė vienas iš kasatorių nėra šios asociacijos narys ir ginčas nėra kilęs tarp asociacijos ir jos narių. Aiškinant pirmiau nurodytus LKF vidaus teisės aktus matyti, kad esant ginčui šalims neatimta teisė kreiptis į Lietuvos Respublikos teismų institucijas spręsti ginčus. Bet koks ginčo, susijusio su varžybomis, nagrinėjimas ar bandymas nagrinėti LKF negali atimti iš šalių teisės kreiptis teisminės gynybos. Vien tai, kad LKF Arbitražo teismas, kaip asociacijos organas, vadinamas arbitražo teismu, nesudaro pagrindo teigti, jog jo sprendimai yra priimami esant arbitražiniam susitarimui tarp šalių, o ne veikiant tiesiog kaip juridinio asmens organui. Jei pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo sudarytas arbitražinis susitarimas, teismas nevertino, ar toks susitarimas taikomas šio ginčo šalims ir ar LKF Arbitražo teismas neatsisakė savo kompetencijos nagrinėti ginčą.

Ieškovas T. V. pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovų D. G. ir G. G. kasacinio skundo prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį.

Atsakovas Lietuvos kartingo federacija atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad materialiosios subjektinės teisės turėjimas ar jos pažeidimas nesukuria absoliutaus pagrindo šios teisės turėtojui visais atvejais ją ginti teisme, nes įstatymai įtvirtina ir kitus pažeistų teisių gynimo būdus, pvz., Arbitraže, kitose institucijose. Subjektines asmens teises ir interesus, priklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis ir kokioje srityje atsiranda ginčas, gali ginti ne tik teismas, bet ir kitos institucijos, todėl kilus ginčui visada labai svarbu tiksliai nustatyti, kokios institucijos kompetencijai priklauso nagrinėti ginčą.

Atsakovas Lietuvos kartingo federacija yra savanoriška, savarankiška asociacija, narystės pagrindu vienijanti Lietuvos Respublikoje įregistruotus juridinius asmenis, propaguojančius ar remiančius kartingo sportą. LKF įstatų 9.1 punkte nustatyta, kad Arbitražo teismas yra galutinė instancija, įgaliota spręsti ginčus, susijusius su kartingo sportu, iškilusius LKF rengiamose ir patvirtintose varžybose tarp LKF narių, varžybų organizatorių, pareiškėjų, vairuotojų arba bet kurių kitų LKF licencijų turėtojų. Arbitražas sprendžia visus nesutarimus, kilusius Lietuvos kartingo sporte, ir priima galutinius sprendimus, išskyrus tuos ginčus, kurie yra priskiriami Lietuvos Respublikos valstybiniams teismams.

Ieškovai ieškinį teikė kaip LKF nariai, nors ši aplinkybė byloje ginčytina. VšĮ „PROMO KARTAS“ yra tikrasis LKF narys ir atstovauja LKF išduotas licencijas turintiems vairuotojams G. G. ir T. V. , todėl tiek VšĮ „PROMO KARTAS“, tiek nurodyti vairuotojai savo teises įgyvendina per LKF narį VšĮ „PROMO KARTAS“, todėl yra įsipareigoję vadovautis LKF nustatyta vidaus tvarka, taisyklėmis ir įsipareigojimais, taip pat visus ginčus dėl kartingo sporto spręsti LKF Arbitražo teisme, kurio sprendimas yra galutinis. Vadinasi, LKF Arbitražo teismo priimtas nutarimas negali būti skundžiamas valstybiniams teismams.

Dėl LKF teisės nusistatyti vidinę ir galutinę ginčų sprendimo tvarką atsakovas nurodo, kad kasatoriai į teismą kreipėsi dėl to, kad buvo pažeistos jų subjektinės materialinės teisės, atsirandančios būtent dėl LKF veiklos vidaus tvarkos pažeidimų, nedarančių įtakos kitų asmenų, ne LKF subjektų, teisėms. G. G. ir T. V. , neturėdami individualaus ir LKF norminiais teisės aktais apibrėžto teisinio santykio su LKF, nebūtų galėję dalyvauti LKF organizuojamose varžybose, taigi ir skųsti atitinkamų LKF sprendimų. LKF Arbitražo teismas – galutinė instancija, įgaliota spręsti ginčus, susijusius su kartingo sportu, iškilusius LKF rengiamose ir patvirtintose varžybose tarp LKF narių, varžybų organizatorių, pareiškėjų, vairuotojų arba bet kurių kitų LKF licencijų turėtojų.

Taigi, tokia nuostata apibrėžia konkretų LKF organų reguliuojamų subjektų ratą ir jiems taikomų LKF taisyklių atvejus bei nurodo patiems vairuotojams, net ir nesantiems LKF nariais, tačiau turintiems LKF išduotas vairuotojų licencijas, galimybę tiesiogiai kreiptis į LKF Arbitražo teismą. Atsakovas pažymi, kad kartingo automobilių sporte kylantiems santykiams reguliuoti ar ginčams spręsti nėra taikytinas Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas, nes LKF Arbitražo teismas yra asociacijoje įkurta institucija, sprendžianti ginčus, kylančius iš kartingo sporto pagal asociacijos vidaus nustatytą tvarką, ir negali būti laikomas arbitražu, nes neatitinka Komercinio arbitražo įstatyme nustatytų reikalavimų, keliamų arbitražinėms institucijoms, t. y. nėra atskiras juridinis asmuo, neturi steigėjų parengto ir patvirtinto statuto, kuris būtų įregistruotas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje (Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes LKF vidaus teisės aktuose nustatyta, kad Arbitražo teismas (LKF) yra galutinė instancija, sprendžianti ginčus, susijusius su kartingo sportu, iškilusius tarp LKF narių, varžybų organizatorių, vairuotojų arba bet kurių LKF licencijų turėtojų. Dėl šių priežasčių teismas neturėjo pagrindo nagrinėti ieškovų pareikšto ieškinio.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2015 m. sausio 7 d. gautas kasatorių D. G. ir G. G. pareiškimas, kuriuo kasatoriai, remdamiesi CPK 349 straipsniu, atsisako nuo kasacinio skundo ir prašo teismo priimti jų atsisakymą nuo kasacinio skundo bei nutraukti kasacinį procesą. 2012 m. vasario 20 d. pateiktame pareiškime akcentuota, kad atsisakymo nuo kasacinio skundo padariniai kasatoriams yra žinomi (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas Lietuvos kartingo federacija 2015 m. sausio 12 d. pareiškimu sutiko su kasacinio skundo atsisakymu ir prašo priimti ieškovų atsisakymą nuo kasacinio skundo bei nutraukti kasacinį procesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasatoriaus teisės atsisakyti kasacinio skundo

Kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, ar reikalinga jų teisminė gynyba. Viena iš dispozityvumo principo, įtvirtinto CPK 13 straipsnyje, išraiškos formų yra CPK 349 straipsnyje įtvirtinta kasatoriaus teisė atsisakyti kasacinio skundo. Ši teisė rašytinio proceso metu gali būti įgyvendinama iki teismo posėdžio pradžios. Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijavusio asmens procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) išraiška, nes kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva, kai šis įgyvendina procesinę teisę atsisakyti inicijuoto kasacinio proceso. Kasacinio skundo atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas teismui nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima kasacinio skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 349 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorių pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo paduotas įstatyme nustatyta tvarka (CPK 349 straipsnio 1 dalis), iš pareiškimo turinio matyti, kad kasatoriai savo atsisakymą grindžia CPK 349 straipsniu, jiems taip pat suprantami atsisakymo nuo kasacinio skundo padariniai (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pateiktas kasacinio skundo atsisakymas prieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus arba kitų asmenų teises ar teisėtus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 349 straipsnio 3 dalis). Be to, atsakovas Lietuvos kartingo federacija, pateikdama savo poziciją dėl kasatorių pareiškimo, sutiko su kasacinio skundo atsisakymu ir prašė priimti ieškovų atsisakymą nuo kasacinio skundo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes bei atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad atsisakymas nuo kasacinio skundo priimamas ir kasacinis procesas nutraukiamas (CPK 349 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 15,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus D. G. (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Priimti ieškovų D. G. ir G. G. atsisakymą nuo kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo ir kasacinį procesą nutraukti.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15,03 Eur (penkiolika eurų 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Andžej Maciejevski

Vincas Verseckas