AS-664-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-664-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00809-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. sausio 30 d. išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2–7), kuriame prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 10 000 Eur neturtinės žalos dėl advokato R. P. netinkamai jam teiktos teisinės pagalbos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi (b. l. 16–17) pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Rėmėsi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, jog nors šiuo atveju pareiškėjas atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą viešojo administravimo subjekto Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Vilniaus Tarnyba), tačiau iš skundo turinio matyti, kad reikalavimą atlyginti neturtinę žalą jis kildina iš advokato R. P. netinkamo pareigų atlikimo, t. y. dėl to, kad aukščiau nurodytas advokatas nesurašė skundo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui, neatsiliepė į skambučius, nepaaiškino, kodėl neatliko jam pavesto darbo. Taigi pareiškėjas žalos atlyginimą sieja ne su viešojo administravimo subjekto (Vilniaus Tarnybos) neteisėtais veiksmais, o su advokato netinkamu teisinių paslaugų teikimu ir pareigų vykdymu. Atkreipė dėmesį, jog advokatų veikla nėra viešasis administravimas, todėl pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į administraciniam teismui priskirtų spręsti ginčų dėl žalos atlyginimo kategoriją ir turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tokią teismo išvadą patvirtina ir Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 17 d. nutartis, priimta byloje H. D. v. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad keliamas ginčas nėra administracinės teisinės prigimties, jis kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme.

II. Pareiškėjas R. G. atskiruoju skundu (b. l. 22–23) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės.

Remiasi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu. Paaiškina, kad sprendžiant šį ginčą turėtų būti remiamasi Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (2005 m. spalio 6 d. nutartis byloje S. K. prieš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, 2012 m. balandžio 23 d. nutartis byloje A. S. prieš Lietuvos valstybę, 2014 m. liepos 20 d. nutartis byloje G. K. prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos), kurioje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tais atvejais, kai Tarnybos, įgyvendindamos joms Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu pavestas funkcijas, atlieka vykdomąją veiklą, skirtą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai administruoti. Tokia veikla priskirtina viešajam administravimui (ABTĮ 2 str. 1 d.). Paaiškina, kad žalą kildina iš Tarnybos priimtų sprendimų, todėl remiantis minėta Specialiosios kolegijos praktika bei ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu ši byla yra teisminga administraciniams teismams (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 7 d. nutartis byloje R. K. prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą skundu prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus Tarnybos. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš advokato netinkamo pareigų atlikimo. Paaiškina, kad advokatas E. Š. parengė kasacinį skundą, kuris neatitinka CPK 346 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų ir laiku neištaisė kasacinio skundo trūkumų. Tokiu būdu pareiškėjas prarado teisę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, todėl nusprendė kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT). Minėtas advokatas parengė peticiją, kurios EŽTT nepriėmė, nes ji neatitiko reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas nusprendė kreiptis į Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komitetą. Vilniaus Tarnyba 2013 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. (1.7.)S-195 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą ir pareiškėjo advokatu paskyrė R. P., tačiau jis pareiškėjui teisinės pagalbos iki šiol nesuteikė, pareiškėjas su juo negali susisiekti. Dėl advokato neveikimo pareiškėjas, jo nuomone, patyrė 10 000 Eur neturtinės žalos.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (CPK 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas taip pat įtvirtina, jog apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas žalos atlyginimą sieja ne su viešojo administravimo subjekto, t. y. Tarnybos neteisėtais veiksmais, o su advokato netinkamu teisinių paslaugų teikimu ir pareigų vykdymu. Vadovaujantis CPK 36 straipsnio 2 dalimi, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip minėta, kildina žalos jam atsiradimą iš advokato neveikimo, darytina išvada, kad byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog byla pagal pareiškėjo skundą teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad advokato veikla teikiant teisines paslaugas nėra laikoma viešojo administravimo veikla ir nagrinėjamu atveju kilęs ginčas priskirtinas privatiniams teisiniams santykiams.

ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti, ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino pareiškėjui teisę, siekiant tinkamai apginti savo interesus kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė