2K-110/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-110/2014

Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00117-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, 220 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 182 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes apėmus, subendrinta bausmė G. K. paskirta 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šios subendrintos bausmės pridėjus dalį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda.

Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 27 d. nuosprendis, kuriuo, iš dalies patenkinus nuteistojo G. K. apeliacinį skundą, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad jis, „2007-10-08 veikdamas bendrai ir iš anksto susitaręs su J. P.“, suklastojo tikrą dokumentą. Kita pirmosios instancijos nuosprendžio dalis dėl nuteistojo G. K. palikta galioti nepakeista.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas ir J. P., o M. B. – išteisintas, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu G. K. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrai ir iš anksto susitaręs su J. P., 2007 m. spalio 8 d., siekdamas sumažinti muito mokesčius IĮ „G.“, kurios savininku jis buvo ir kurios vardu įsigijo automobilį „VW Passat“ Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – ir JAV), paprašė J. P. automobiliui „VW Passat“ (identifikavimo numeris WVWMA63B9XE276463), kuris nebuvo daužtas, surašyti automobilio „VW Passat“ vertinimo ataskaitą Nr. 2007-687“, kurioje būtų nurodyta, jog vertinamasis automobilis yra daužtas. J. P. ataskaitos „Transporto priemonės apžiūrėjimo akte Nr. 2007-687“ grafoje „Kelių policijos pažyma apie įvykio registravimą“ įrašius „Įvežta iš užsienio daužta“, po grafomis „Apgadinimų ir numatomo remonto protokolas“ „A/M VW PASSAT, kėbulo Nr. WVWMA63B9XE276463 Keičiamos detalės“ įrašius „Priekinio buferio apvalkalas“, „Priekinio buferio aptakas“, „Priekinio buferio detalės KPL“, „Priekinio buferio sustiprintojas“, „Priekinio buferio smūgio slopintuvas“, „Priekinė panelė“, „Variklio gaubtas“, „Variklio gaubto detalės KPL“ „Priekinis kairys žibintas KPL“ „Priekinis kairys sparnas“, „Priekinis kairys posparnis“, „Priekinis kairys lonžeronas“, „Keleivio saugos pagalvė“ „Vairuotojo saugos pagalvė“, „Kondicionieriaus kondensatorius“, „Priekinė kairė ašinė svirtis“, „Priekinė stabdžių žarnelė“, „Priekinės pakabos stabilizatorius, „Vairo traukė“, „Aušinimo radiatorius“; po grafomis „Apgadinimų ir numatomo remonto protokolas“ „A/M VW PASSAT“, kėbulo Nr. WVWMA63B9XE276463 „Remontuojamos dalys ir papildomi darbai“ įrašius „Slenkstis dešinys“, „Slenkstis kairys“, „Sparnas priekinis dešinys“, „Durys priekinės kairės“, grafoje „Dažomi elementai“ įrašius „priekinio buferio apvalkalas, priekinio buferio aptakas, priekinė panelė, variklio gaubtas, priekinis kairys sparnas, priekinis kairys lonžeronas“, po grafa „Su defektais sutinkame: Automobilio savininkas IĮ G. atstovas“ parašius „G. K.“, G. K. šią automobilio vertinimo ataskaitą pasirašė ir taip suklastojo tikrą dokumentą.

G. K. taip pat nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdamas išvengti sumokėti 2095 Lt mokesčių, valstybės įgaliotai institucijai – Kauno teritorinei muitinei – pateikė žinomai neteisingus duomenis apie turtą. G. K., būdamas IĮ „G.“ savininku ir atstovaudamas įmonei, 2007 m. spalio 9 d. Kauno teritorinės muitinės Marijampolės krovinių poste, esančiame Statybininkų g. 4, siekdamas išvengti mokesčių, į importo deklaraciją Nr. KR50400660 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad deklaruoja išmuitinimui automobilį „VW Passat“ (identifikavimo numeris WVWMA63B9XE276463), kuris yra daužtas, nors automobilis nebuvo daužtas, taip pat įrašė, kad automobilio muitinė vertė yra 2544 Lt, nors Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus apskaičiuota tokio automobilio vertė yra 9620 Lt.

Be to, G. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas IĮ „G.“ savininkas ir atstovaudamas įmonei, 2007 m. spalio 9 d., Kauno teritorinės muitinės Marijampolės krovinių poste, esančiame Statybininkų g. 4, turėdamas tikslą išvengti mokesčių, į importo deklaraciją Nr. 7KR50400660 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad deklaruoja išmuitinimui automobilį „VW Passat“ (identifikavimo numeris WVWMA63B9XE276463), kuris yra daužtas, nors automobilis nebuvo daužtas, taip pat įrašė, kad automobilio muitinė vertė yra 2544 Lt, nors Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus apskaičiuota tokio automobilio vertė yra 9620 Lt ir prie deklaracijos pridėjo žinomai suklastotą „Automobilio VW Passat vertinimo ataskaitą Nr. 2007-687“, kurioje nurodyta, kad automobilis yra daužtas, o jo likutinė vertė 4853 Lt. G. K. šią importo deklaraciją ir „Automobilio VW Passat vertinimo ataskaitą Nr. 2007-687“ tą pačią dieną, tuo pačiu adresu pateikė Kauno teritorinės muitinės pareigūnams ir taip apgaule IĮ „G.“ naudai išvengė turtinės prievolės – 2095 Lt mokesčių Lietuvos Respublikos biudžetui bei padarė 2095 Lt turtinę žalą valstybės biudžetui.

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad G. K. kreipėsi į J. P. IĮ dėl transporto priemonės įvertinimo ir atskaitos surašymo, sąmoningai pateikdamas jam kitą automobilį, nei nusipirko JAV, t. y. daužtą, ir nurodė vertintojui nedaužto automobilio identifikacinį numerį, o vertintojo ataskaitoje, kurioje nurodytas nedaužto automobilio identifikacinis numeris, pasirašė, suvokdamas savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, t. y. suklastojo tikrą dokumentą (BK 300 straipsnio 1 dalis). Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad byloje nenustatyta J. P. kaltė padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies pašalino aplinkybę, kad G. K. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrai ir iš anksto susitaręs su J. P.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir bylą jam nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino baudžiamosios bylos aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teismui pateiktus įrodymus. Pasak kasatoriaus, teismai neteisingai vertino byloje surinktus duomenis, savo sprendimus grindė prielaidomis ir nepagrįstai pripažino jį kaltu ne tik suklastojus kaltinime nurodytus dokumentus, bet ir padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami jo baudžiamąją bylą pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, susijusias su įrodymų leistinumu, patikimumu ir vertinimu, taip pat nepašalino įrodymuose esančių prieštaravimų.

Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo, kad iš JAV atgabentas automobilis „VW Passat“ Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto teritorijoje dar iki jo muitinio įforminimo buvo nedaužtas. Kasatoriaus teigimu, 2007 m. spalio 5 d. tranzito deklaracijoje, pildytoje Klaipėdos teritorinėje muitinėje atliekant pirmines įvežimo procedūras, buvo nurodyta, kad minėtas automobilis yra daužtas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad įforminant pirmines procedūras jo net nebuvo Klaipėdoje ir jis to automobilio Klaipėdoje net nematė – tranzito procedūras įformino įgalioto asmens – muitinės tarpininko UAB „Eudena“ – darbuotojai. Kartu kasatorius pabrėžia, jog byloje nėra duomenų, kad jis ir muitinės tarpininkas būtų susitarę, jog muitinės tarpininkas į tranzito deklaraciją įrašytų, kad automobilis yra daužtas. Kasatoriaus tvirtinimu, muitinės tarpininko UAB „Eudena“ darbuotojo V. M. apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai, kad dažniausiai atgabenta transporto priemonė apžiūrima ir iš dokumentų galima spręsti, kad automobilis yra daužtas, nepatvirtino, jog automobilis buvo daužtas, bet to ir nepaneigė. Be to, liudytojas V. M., kaip ir liudytojai Z. D., S. Š. (turėtų būti – Š.), aplinkybių galėjo smulkiai ir neprisiminti, nes nuo įvykio buvo praėję daugiau nei penkeri metai, todėl jų parodymais teismai, pasak kasatoriaus, negalėjo besąlygiškai vadovautis grįsdami jo kaltę.

Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino ir aplinkybes, susijusias su tuo, kokios iš tikrųjų būklės automobilis 2007 metų pabaigoje buvo parduotas Kazachijos piliečiui J. B. (B.). Pasak kasatoriaus, iš byloje esančio J. B. pareiškimo matyti, kad jis įsigijo daužtą automobilį ir jį Kazachstane suremontavo. Kasatoriaus nuomone, J. B. parodymai ir pateikta medžiaga tik dar kartą patvirtino muitinės tarpininko pateiktą informaciją apie automobilio daužtumą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Sigutė Malinauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo G. K. kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė, atsiliepime į kasacinį skundą išdėsčiusi nuteistojo G. K. kasacinio skundo esmę, nurodo, kad iš nuteistojo skundo matyti, jog jis nesutinka su pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų pateiktu įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu ir teigia, kad byloje esantys bei teismų ištirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Taigi kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

Prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. K. kaltu padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, tokią savo išvadą grindė liudytojų E. N., S. Š., R. L. ir kitų liudytojų parodymais. Be liudytojų parodymų, pasak prokurorės, G. K. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų grindžiama ir techninių priemonių panaudojimo protokole užfiksuotais duomenimis, vaizdo medžiaga bei kitais pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais rašytiniais bylos duomenimis. Prokurorės tvirtinimu, šie duomenys buvo gretinami su G. K. ir kitų tuo metu įtariamųjų parodymais, šalinami įrodymuose esantys prieštaravimai.

Prokurorės tvirtinimu, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuteistojo G. K. baudžiamąją bylą tiek, kiek to buvo prašoma jo apeliaciniame skunde, skundą išnagrinėjo tinkamai ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir dar kartą išanalizavęs byloje esančius įrodymus, patikrinęs jų vertinimą, pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, 2003 m. gegužės 27 d. nuosprendyje išsamiai bei motyvuotai atsakė į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir paaiškino, kodėl jie atmetami. Pasak prokurorės, apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas nuteistajam G. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį pagrįstumą, išsamiai nurodė, kokios aplinkybės rodo, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas, taip pasisakė dėl byloje esančių dokumentų turinio, G. K. bei liudytojų parodymų vertinimo.

Kartu prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalina aplinkybę, jog „2007 m. spalio 8 d. veikdamas bendrai ir iš anksto susitaręs su J. P.“, suklastojo tikrą dokumentą, „padarė rašymo apsirikimo klaidą pašalindamas nusikaltimo padarymo laiką“ ir tai negali būti vertinama kaip esminis BPK pažeidimas, galėjęs turėti įtakos pagrįstam ir teisėtam teismo sprendimo priėmimui.

Nuteistojo G. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

Šioje baudžiamojoje byloje kasacinis skundas iš esmės yra paduotas dėl, kasatoriaus nuomone, BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų, padarytų nagrinėjant kasatoriaus baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Vadinasi, kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kita vertus, kasatorius skunde teigia, kad, pvz., pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino baudžiamosios bylos aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teismui pateiktus įrodymus; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo, kad iš JAV atgabentas automobilis „VW Passat“ Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto teritorijoje dar iki jo muitinio įforminimo buvo nedaužtas;

įforminant pirmines procedūras jo net nebuvo Klaipėdoje ir jis to automobilio Klaipėdoje net nematė – tranzito procedūras įformino įgalioto asmens – muitinės tarpininko UAB „Eudena“ – darbuotojai; muitinės tarpininko UAB „Eudena“ darbuotojo V. M. apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai, kad dažniausiai atgabenta transporto priemonė apžiūrima ir iš dokumentų galima spręsti, kad automobilis yra daužtas, nepatvirtino, jog automobilis buvo daužtas, bet to ir nepaneigė; liudytojas V. M., kaip ir liudytojai Z.

D., S. Š. (turėtų būti – Š.), aplinkybių galėjo smulkiai ir neprisiminti, nes nuo įvykio buvo praėję daugiau nei penkeri metai, todėl jų parodymais teismai negalėjo besąlygiškai vadovautis grįsdami jo kaltę; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino ir aplinkybes, susijusias su tuo, kokios iš tikrųjų būklės automobilis 2007 metų pabaigoje buvo parduotas Kazachijos piliečiui J. B.; J. B. parodymai ir pateikta medžiaga tik dar kartą patvirtino muitinės tarpininko pateiktą informaciją apie automobilio daužtumą ir pan.

Taigi šiais ir panašiais teiginiais kasatorius iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl tų aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo proceso įstatymo laikymusi.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi

Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos savo sprendimus grindė prielaidomis ir nepagrįstai pripažino jį kaltu ne tik suklastojus kaltinime nurodytus dokumentus, bet ir padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Pasak kasatoriaus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami jo baudžiamąją bylą, pažeidė BPK nuostatas, susijusias su įrodymų leistinumu, patikimumu ir vertinimu, taip pat nepašalino įrodymuose esančių prieštaravimų. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, mano, kad teismai, nagrinėdami jo baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio 1–5 dalių nuostatas, tačiau iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad kasatorius iš esmės ginčija tik BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, susijusių su įrodymų vertinimu pripažįstant jį kaltu ir nuteisiant pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, laikymąsi.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti jo sprendime išdėstytas išvadas.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo nuteistojo D. K. baudžiamosios bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis. Pirmosios instancijos teismas teisiamuosiuose posėdžiuose apklausė G. K., M. B., J. P., liudytojus A. R., E. N., V. M., S. Š., R. J., R. L., E. J., D. A., liudytojui A. R. pateikė susipažinti techninių priemonių panaudojimo protokolą, liudytojams V. M., S. Š. – 2007 m. spalio 9 d. importo deklaraciją, vertinimo ataskaitą Nr. 2007-687 liudytojui R. L. – tranzito deklaraciją MRN Nr. 07LTLU900006530441, 2007 m. spalio 9 d. importo deklaraciją, vertinimo ataskaitos Nr. 2007-687 foto lentelės paskutines keturias nuotraukas su muitinės žyma, o tuo metu kaltinamajam M. B. – 2007 m. spalio 9 d. importo deklaraciją, vertinimo ataskaitos Nr. 2007-687 fotolenteles, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė tuo metu kaltinamojo M. B., liudytojų A. R., R. J., E. K., V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tenkindamas proceso dalyvių prašymus prie bylos pridėjo pateiktus dokumentus apie įvairius amerikietiškų automobilių identifikacinius numerius ir sertifikatus, taip pat, išklausęs proceso dalyvių nuomonės dėl rašytinės bylos medžiagos tyrimo, išvardijo byloje esančius rašytinius įrodymus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, tyrė bei analizavo ir G. K. teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – G. K. teisinančius – įrodymus. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl tuo metu kaltinamojo J. P. gynėjo A. V. P. prašymo iškviesti ir kaip liudytoją apklausti Kazachstano Respublikos pilietį J. B., pagrįstai nurodė, jog „jo parodymai neatspindėtų automobilio techninės būklės muitinio tikrinimo metu“, ir motyvuotai šį prašymą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, nešališkai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatomis, atliko įrodymų tyrimą ir, patenkinęs apeliantų bei jų gynėjų prašymus, išsireikalavo bei pridėjo prie bylos informaciją, gautą iš Muitinės departamento apie deklaraciją MRN Nr. 07LTU900006530441 pildžiusius pareigūnų ir iš Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus apie šioje baudžiamojoje byloje išskirtą ikiteisminį tyrimą dėl tranzito deklaracijos MRN Nr. 07LTLU90000653044 (BK 300 straipsnio 1 dalis) suklastojimo, J.

P. pateiktus dokumentus apie transporto priemonės identifikavimą, 1998 m. gamybos (1999 m. pirmosios eksploatacijos pradžios) automobilio „VW Passat“ identifikacijos (VIN) Nr. WVWMA63B9XE276463 buvimo vietą ir komplektaciją, JAV gamybos automobilio „VW Passat“ identifikacijos (VIN) Nr. WVWMA63B9XE276463 buvimo vietą, valstybės įmonės „Regitra“ informaciją apie „VW Passat“ identifikacijos (VIN) Nr. WVWMA63B9XE276463 registravimą, taip pat nuteistojo G. K. gynėjo advokato R. M. pateiktus dokumentus, gautus iš Kazachstano Respublikos piliečio J.

B. dėl iš nuteistojo G. K. pirkto automobilio „VW Passat“ identifikacijos (VIN) Nr. WVWMA63B9XE276463 bei jo remonto; apklausė G. K., J. P., Marijampolės krovinių poste tranzito deklaracijos MRN Nr. 07LTU900006530441 muitinį įforminimą atlikusį S. Š., Malkų įlankos jūrų uosto poste tranzito deklaracijos MRN Nr. 07LTU900006530441 muitinį įforminimą atlikusią Z. D. (buvusi S.), UAB „Eudena“, tarpininkavusiai įforminant automobilio „VW Passat“ identifikacijos (VIN) Nr. WVWMA63B9XE276463, 2007 m. dirbusį V. M., Muitinės departamento tarnybinių tyrimų tarnybos vyriausiąjį inspektorių A.

R., filmavusį Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto teritorijoje esančius iš trečiųjų šalių atgabentus automobilius; nuteistajam G. K. pateikė apžiūrėti DVD vaizdo įrašo 2010 m. vasario 10 d. apžiūros protokolo fotolentelėje esančias automobilio „VW Passat“ identifikacijos (VIN) Nr. WVWMA63B9XE276463 nuotraukas, tuo metu nuteistajam J. P. – minėtas ir automobilio „VW Passat“ identifikacijos (VIN) Nr. WVWMA63B9XE276463 vertinimo ataskaitoje Nr. 2007-687 esančias nuotraukas, liudytojai Z.

D. – DVD vaizdo įrašo 2010 m. vasario 10 d. apžiūros protokolo foto lentelės pirmą lapą bei automobilio „VW Passat“ identifikacijos (VIN) Nr. WVWMA63B9XE276463 nuotraukas, Klaipėdos teritorinės muitinės pateiktas tranzito deklaracijos MRN Nr. 07LTU900006530441 bei ją lydinčių dokumentų kopijas, liudytojui A. R. – DVD vaizdo įrašo 2010 m. vasario 10 d. apžiūros protokolo fotolentelę; peržiūrėjo 2007 m. spalio 4 d. 9.54 val. vaizdo įrašą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas į teismo posėdį taip pat kvietė iš G.

K. automobilį „VW Passat“ identifikacijos (VIN) Nr. WVWMA63B9XE276463 nusipirkusį Kazachstano pilietį J. B., Malkų įlankos jūrų uosto poste tranzito deklaracijos MRN Nr. 07LTU900006530441 muitinį įforminimą atlikusią R. P., tačiau jie apeliacinės instancijos teisme nebuvo apklausti, nes J. B. į teismo posėdį atvykti negalėjo, o R. P. – išvykusi gyventi į užsienį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių nuteistojo G. K. skundo argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl jo skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jo pripažįstama teisinga ir pagrįsta, o kita jo dalis – keičiama.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant nuteistojo G. K. baudžiamąją bylą nebuvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, jog nuteistojo G. K. skundas atmetamas. Tuo tarpu nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas konstatavo, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, jog G. K. BK 300 straipsnyje 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrai ir būdamas iš anksto susitaręs su J. P., o rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nuteistojo G. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir nusprendė iš pirmosios instancijos teismo nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad G. K. „2007 m. spalio 8 d., veikdamas bendrai ir būdamas iš anksto susitaręs su J. P.“, suklastojo tikrą dokumentą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad priimdamas nuosprendį vadovaujasi tik BPK 326 straipsnio 4 dalimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas būtent vadovaudamasis šiuo BPK straipsniu panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį dėl J. P. ir priėmė naują – išteisinamąjį – nuosprendį dėl jo. Tuo tarpu G. K. atveju šis BPK pagrindas netinka – dėl jo pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės keistas BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, be BPK 326 straipsnio 4 dalies, turėjo padaryti nuorodą ir į BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad iš pirmosios instancijos teismo nustatomosios dalies pašalina aplinkybę, jog G. K. „2007 m. spalio 8 d., veikdamas bendrai ir būdamas iš anksto susitaręs su J. P.“, suklastojo tikrą dokumentą, kartu pašalino ir nusikaltimo padarymo datą. Šios apeliacinės instancijos teismo padarytos klaidos teisėjų kolegijos nepripažįstamos esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, dėl kurių reikėtų keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistojo G. K., nes jos nesukliudė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingo sprendimo ir (ar) nesuvaržė įstatymų garantuojamų nuteistojo teisių ir yra vertinamos kaip apsirikimas (spausdinimo, techninės klaidos).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Alvydas Pikelis

Jonas Prapiestis