A-492-1890-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1890/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00248-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

atsakovo atstovei L. V.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Sweco Lietuva“ atstovui A. V., UAB „Amberwind“ atstovui advokatui Pauliui Markovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos kaimo bendruomenės „Lumpėnų strazdas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-100-609/2013 pagal pareiškėjo asociacijos kaimo bendruomenės „Lumpėnų strazdas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pagėgių rajono savivaldybės tarybai, Pagėgių rajono savivaldybės administracijai, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Amberwind“, „Sweco Lietuva“, „Tauragės planas“, Tauragės visuomenės sveikatos centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi su skundu (t. I, b. l. 63-70) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (4)-LV4-1844 „Dėl vėjo jėgainių parko Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose Pagėgių savivaldybėje įrengimo ir veiklos galimybių“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad „Lumpėnų strazdas“ yra asociacija, kurios įstatuose įtvirtinti tokie tikslai: formuoti geros būklės aplinką, kurti saugią ir patogią gyvenamąją aplinką, rūpintis Lumpėnų ir apylinkių gamtinio paveldo išsaugojimu ir kt. Asociacijos įstatai ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas nedraudžia pareiškėjui ginti viešąjį interesą. Paaiškino, kad nuo 2011 m. kaip pavieniai asmenys, o nuo 2012 m. sausio mėn. kaip bendruomenė aktyviai dalyvauja uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – ir UAB) „Amberwind“ ir „Sweco Lietuva“ organizuojamuose vėjo jėgainių Pagėgių ir Lumpėnų sen., Pagėgių sav.

įrengimo ir eksploatacijos viešinimo procesuose, nuolat teikia pastabas ir pasiūlymus. Mano, jog atsakovas, pritardamas planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai, pažeidė visuomenės teises į sveiką ir saugią aplinką. Pareiškėjas tvirtino, jog remiantis Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija), taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis turi teisę ginti visuomenės interesą dėl saugios ir sveikos aplinkos.

Paaiškino, kad 2012 m. vasario 23 d. Pagėgių savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-141 „Dėl vėjo jėgainių parko įrengimo Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose, Pagėgių savivaldybėje, specialiojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtino vėjo jėgainių specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas). Šiuo sprendimu Pagėgių savivaldybė pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymo) 17 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias prieš patvirtinant Specialųjį planą turėjo būti atliekamas šio dokumento sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas.

Teigė, jog poveikio aplinkai vertinimo ataskaita turėjo būti minimo sprendimo dalis, tačiau ji patvirtinta tik 2012 m. birželio 8 d. Be to, Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimo sprendiniai nesutampa su poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) nurodytais sprendiniais. Ataskaitos sprendiniai nesutampa su Pagėgių savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. spalio 13 d. rašte Nr. (6.5)-2D-13274 nurodytomis rekomendacijomis, kuriose nurodoma, kad, jei anksčiau pradėtais rengti detaliojo planavimo dokumentų sprendiniais yra nagrinėjama didesnė teritorija vėjo jėgainių statybai, toje pačioje teritorijoje rengti specialųjį planą netikslinga.

Būtų tikslingiau rengti specialųjį planą, apimantį didesnę savivaldybės teritorijos dalį, nei planuojama minėtais detaliaisiais planais ir jį rengiant atsižvelgti į detaliųjų planų numatomus sprendinius. Pareiškėjo manymu, Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu patvirtintas Specialusis planas negali būti traktuojamas kaip specialusis vėjo jėgainių parkas, nes jame nėra įtraukiami gretimi vėjo jėgainių parkai. Nurodo, jog Specialusis planas parengtas remiantis negaliojančia higienos norma – Lietuvos higienos norma HN 33-1:2007 „Akustinis triukšmas.

Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose ir jų aplinkoje“. Jame nėra numatyta aukštesnių nei 150 m ir galingesnių nei 3000 kw. galios vėjo jėgainių. Rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) išaiškinimu, pateiktu byloje Nr. C-295/10, pagal kurį, pasak pareiškėjo, nuo 2005 m. liepos 12 d. norint statyti aukštesnes nei 10 m ar turinčias 2 ir daugiau turbinų vėjo jėgaines būtina atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, nepriklausomai nuo to, kad planuojama tik viena ūkinė veikla.

Teigė, jog Pagėgių savivaldybėje nėra parengto vėjo jėgainių specialiojo plano, Lietuvoje nėra teisės aktų, aiškiai ir vienareikšmiškai reglamentuojančių vėjo jėgainių statybą. Departamentas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į Teisingumo Teismo išaiškinimą bei Inspekcijos 2011 m. spalio 13 d. rašte nurodytas aplinkybes, turėjo kiek įmanoma greičiau sustabdyti poveikio aplinkai vertinimo procesą.

Nurodė, jog poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nenagrinėjamos alternatyvos, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų poveikio aplinkai vertinimo ir ataskaitos rengimo nuostatų (toliau –ir Nuostatai) 10.3.7 punktas. Ataskaitoje nenagrinėta kitų šalių patirtis, nepaminėtas „Atsinaujinančios energetikos vystymo paktas“, patvirtintas Danijoje 2008 m. gruodžio 27 d. Nr. 1392. Teigė, jog pareiškėjui nepavyko rasti informacijos apie planuojamas statyti vėjo jėgaines, todėl darė išvadą, jog vėjo jėgainė Enercon E 126 yra eksperimentinė, jos poveikis nėra žinomas ir įvertintas. Ataskaitoje nėra aptartas itin galingų (7,5 MW) ir itin aukštų (200 m) vėjo jėgainių panaudojimas, nėra duomenų apie jas užsienio šalyse – kokiu atstumu jos statomos nuo gyvenamųjų namų.

Pažymėjo, jog Ataskaitoje neišsamiai atlikti tyrimai dėl poveikio negyvajai ir gyvajai gamtai. Užsakyti tyrimai dėl ornitofaunos ir kraštovaizdžio nėra objektyvūs, į keliamus klausimus dėl poveikio sezoninei paukščių migracijai bei Rambyno kraštovaizdžio draustiniui neatsakė nei Lietuvos Ornitologų draugija, nei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Ataskaitoje neatsakyti klausimai dėl akustinio triukšmo ribinių dydžių gyvenamosiose teritorijose, neįvertintos triukšmo amplitudės moduliacijos, pulsacijos, aerodinaminės moduliacijos, kurios turi reikšmingą įtaką sklindančiam triukšmui iš vėjo jėgainių, neįvertintas infragarsas ir žemas dažnis, neatsižvelgta į pateiktų daugybinių tyrimų dėl infragarso ir žemo dažnio poveikio žmonių sveikatai duomenis ir išvadas. Ataskaitoje pateikti klaidingi duomenys dėl šešėlių mirgėjimo modeliavimo. Nepagrįstai vadovaujamasi Vokietijos praktika, kadangi šioje šalyje naudojamas didesnis vėjo jėgainių aukščio parametras.

Ataskaitoje nėra fiksuotas esamas žemo dažnio bangų ir infragarso lygis, nors teisės aktai reikalauja Ataskaitoje įvertinti esamą triukšmo lygį esant skirtingiems vėjo parametrams. Teigiama, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nėra svarbiausio poveikio aplinkai vertinimo procedūros elemento – teršalų monitoringo plano. Nesant šio plano nebus būdų atsiradusiam neigiamam poveikiui sumažinti, sušvelninti ar pašalinti. Ataskaitoje nurodytos neigiamo poveikio ribos nėra pagrįstos, nes nėra teisės aktų, reglamentuojančių vėjo jėgainių statybą, jų poveikio aplinkai vertinimą.

Nurodoma, jog neparengus triukšmo monitoringo plano, vėjo jėgainių valdytojai įgalinami nestebėti, nekontroliuoti ir neįrengti triukšmo mažinimo priemonių, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas (toliau – ir Triukšmo valdymo įstatymas). Triukšmo monitoringo planas turėtų susidėti iš planinių, techninių ir organizacinių priemonių, kurios esamu laiku fiksuotų triukšmą prie vėjo jėgainių, artimiausiose tyliosiose zonose (gyvenamosiose teritorijose) ir keistų esamu laiku vėjo jėgainių skleidžiamą triukšmą.

Nesant triukšmo monitoringo plano nėra galimybės įgyvendinti Triukšmo valdymo įstatymo 31 straipsnio 3 punkte numatytos pareigos triukšmo šaltinių valdytojams naudoti triukšmo šaltinius pagal technines ir papildomas sąlygas, kurios turėtų būti įrašytos monitoringo plane ir suderintos su atsakingomis institucijomis dėl saugios, aplinkai nekenksmingos vėjo jėgainių eksploatacijos. Nors Triukšmo valdymo įstatymo 32 straipsnio 2 dalis įpareigoja triukšmo šaltinio valdytojus atlyginti žalą, padarytą žmonių sveikatai, turtui, aplinkai, tačiau poveikio aplinkai ataskaitoje nėra informacijos apie kompensacijas ar atlyginimą už žalą žmonių sveikatai, turtui ar aplinkai.

Pažymima, kad Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 10 straipsnio 3 punktas įpareigoja Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją kontroliuoti, ar ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymas, monitoringo duomenų kokybė, taip pat ar taikomi metodai atitinka teisės aktus. Kadangi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nėra patvirtinto neigiamo poveikio (triukšmo) monitoringo plano, Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija negalės vykdyti įstatymu priskirtos funkcijos, t. y. kontroliuoti, tikrinti, įvertinti ir teikti pasiūlymus, pastabas, rekomendacijas dėl neigiamo poveikio mažinimo ar ūkinės veiklos sustabdymo.

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą (t. II, b. l. 54-58), kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAVĮ) 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą. Šioje ataskaitoje privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai. Kaip atsakinga institucija, išnagrinėjęs pateiktą poveikio aplinkai vertinimo programą ir poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, 2011 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. (9.14.5.)-LV4-4885 Departamentas ją patvirtino.

Pagal Departamento patvirtintą planuojamos ūkinės veiklos Vėjo jėgainių parko Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose Pagėgių savivaldybėje įrengimo ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą UAB „Sweco Lietuva“ parengė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos struktūra ir turinys atitiko Nuostatų reikalavimus. UAB „Sweco Lietuva“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje išanalizavo įvairias sprendinių (technologinių, aplinkosauginių) alternatyvas, taikydama įvairius jų scenarijus.

Atkreipė dėmesį, kad poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta nuostata, kad nagrinėjamos alternatyvos privalo ženkliai skirtis, kaip nėra apibrėžta ir sąvoka „ženkliai“. Pažymėjo, jog remiantis PŪVPAVĮ nuostatomis nagrinėjamas konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikis konkrečioje vietoje ir nei viename teisės akte nėra įtvirtintas reikalavimas nagrinėti kitų šalių patirtį. Pažymėjo, jog planuojama ūkinė veikla turi neprieštarauti Lietuvos Respublikos galiojantiems teisės aktams, o ne kitų valstybių teisinei bazei.

Tvirtino, jog vadovaujantis PŪVPAVĮ 2 straipsnio 4 dalimi, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi turėti specialistus su atitinkamu aukštuoju išsilavinimu ar kvalifikacija srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką. UAB „Sweco Lietuva“, vadovaudamasi Nuostatų 16 punktu, poveikio aplinkai ataskaitoje pateikė jos rengėjų kvalifikacinių dokumentų kopijas. Teigė, kad teisės aktai nedraudžia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildomai pasitelkti reikiamos kompetencijos ekspertus (konsultantus) numatytai užduočiai įgyvendinti ar tyrimams atlikti.

Tvirtino, jog vertinimas buvo atliekamas tiems aplinkos komponentams ir jų sudėtinėms dalims, kurioms reikšmingą neigiamą poveikį vertinti buvo numatyta UAB „Sweco Lietuva“ parengtoje ir Departamento patvirtintoje poveikio aplinkai vertinimo programoje. Pastebėjo, kad poveikio aplinkai ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai pritarė visi poveikio aplinkai vertinimo subjektai – Pagėgių savivaldybės administracija, Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Išnagrinėjęs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą savo kompetencijos ribose, Tauragės visuomenės sveikatos centras 2012 m. balandžio 19 d. raštu Nr. SD-321 taip pat pritarė Ataskaitai ir neprieštaravo planuojamai ūkinei veiklai. Nurodė, jog monitoringo planas rengiamas tiems aplinkos komponentams, kuriems planuojama ūkinė veikla gali daryti neigiamą poveikį. Poveikio aplinkai ataskaitoje numatyta, kad pradėjus ūkinę veiklą, bus vykdomas žūstančių paukščių ir migruojančių paukščių sankaupų monitoringas. Pažymėjo, jog poveikio aplinkai ataskaitoje UAB „Sweco Lietuva“ nurodė, kad triukšmo monitoringas neprivalomas, nes nebus viršijamos triukšmo ribinės vertės. Atsakovas pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d.

įsakymas Nr. D1-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ netaikomas ūkio subjektams, teisės aktų nustatyta tvarka vykdantiems triukšmo monitoringą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ pateikė atsiliepimą į skundą (t. II, b. l. 2-17), kuriame nurodė nesutinkantis su pareiškėjo skundu.

Nurodė, kad visuomenei buvo sudaryta galimybė susipažinti su UAB „Sweco Lietuva“ parengta strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. Apie tokią galimybę buvo paskelbta spaudoje. Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo jos rengėjai negavo iš visuomenės pastabų ar pasiūlymų. Atlikus teisės aktuose numatytas viešinimo procedūras, ataskaita buvo pateikta strateginio pasekmių vertinimo subjektams, kurių didžioji dalis pasisakė teigiamai dėl ataskaitos kokybės, į kitų subjektų pastabas buvo atsižvelgta ir atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka.

Pasisakydamas dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, pažymėjo, kad joje atskirų veiklos alternatyvų atvejais buvo išnagrinėta daugiau kaip 30 įvairių poveikio mažinimo variantų, vertinant tiek vėjo greičio įtakos scenarijus, tiek įvairius lokalius vėjo jėgainių galios bei dislokacijos kaitos variantus ir ieškant optimalių sprendinių. Ataskaitos rengėjo pasiūlytų sprendinių esmė – mažesnio pajėgumo ir atitinkamai mažesnio aukščio vėjo jėgainių dislokavimas atitinkamose jautriose vietose, siekiant išvengti galimo poveikio paminėtiems aplinkos komponentams ir visuomenės sveikatai.

Be to, planuojamos ūkinės veiklos objektuose bus statoma sertifikuota ir pasaulinėje praktikoje išbandyta bei pasiteisinusi technologinė įranga, leidžianti pasiekti maksimalų ekonominį efektyvumą ir daranti mažiausią poveikį aplinkai. Ataskaitoje yra nurodytos numatytos įdiegti technologinės priemonės, mažinančios vėjo jėgainių galimą neigiamą poveikį gyventojams ir didinant jų saugą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo minimas Danijos parlamento patvirtintas atsinaujinančios energijos skatinimo aktas yra nacionalinis Danijos Karalystės teisės aktas, kurio galiojimas ir taikymas ribojamas šios valstybės teritorija.

Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikimą, imperatyviai nenumato pareigos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjui išanalizuoti kitų valstybių teisės aktus, reglamentuojančius atitinkamą planuojamą ūkinę veiklą ir jos poveikio aplinkai vertinimo atlikimą. Pažymėjo, jog Ataskaitoje detaliai išnagrinėtas vėjo jėgainių galimas poveikis vietos gyventojų nuosavybės vertei. Nurodė, jog vėjo jėgainių Enercon E 101 ir Enercon E 126 techninės specifikacijos ir informacija apie jų gamyboje naudojamas technologijas skelbiama gamintojo interneto puslapyje ir yra viešai prieinama.

Pažymėjo, kad vertinimus atlikę atitinkamos srities specialistai (ekspertai) visiškai atitinka tam keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir turi didelę patirtį bei reikiamą kompetenciją. Pabrėžė, jog Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, būdama poveikio aplinkai vertinimo subjektas ir dalyvavusi visame procese, suderino tiek poveikio aplinkai vertinimo programą, tiek Ataskaitą. Kitos pareiškėjo nurodytos organizacijos nėra poveikio aplinkai vertinimo subjektai, šiame procese nedalyvavo, todėl neturėjo teisinio pagrindo komentuoti parengtą Ataskaitą.

UAB „Sweco Lietuva“ pažymėjo, jog visi aplinkos ir sveikatos aspektai, susiję su vėjo jėgainėmis, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje buvo išnagrinėti, todėl pareiškėjo teiginys, kad joje nevertinti rodikliai dėl visuomenės sveikatos yra niekuo nepagrįstas. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl triukšmo vertinimo. Pasak UAB „Sweco Lietuva“, pareiškėjas nepagrįstai planuojamos ūkinės veiklos triukšmo vertinimą interpretuoja atsižvelgdamas ne į nustatytas ribines triukšmo vertes, bet į triukšmo lygio padidėjimą, kuris lydi bet kurią ūkinę veiklą, naudojančią transportą ar gamybinius triukšmą skleidžiančius įrenginius ar procesus.

Pažymėjo, jog triukšmo modeliavimas buvo atliktas specializuota vėjo jėgainių triukšmo sklaidos modeliavimo programine įranga WindPro. Triukšmo sklaidos skaičiavimai buvo patikrinti Valstybinėje sveikatos priežiūros tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Sveikatos priežiūros tarnyba), kuri nenustatė esminių triukšmo skaičiavimo rezultatų skirtumų. Pabrėžė, jog Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai UAB „Sweco Lietuva“ nurodė, kad infragarso ir žemo dažnio sklaidos modelis nenustatytas ir šiuos aplinkos aspektus galima vertinti tik juos išmatavus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, jog infragarso ir žemo dažnio garso skvarba yra aktuali pastatuose, o ne išorinėje aplinkoje, nes statybinės konstrukcijos nevienodai praleidžia skirtingo garso bangas. Teigė, jog pareiškėjas nepateikė argumentų patvirtinančių, jog Vokietijoje naudojamas 10 vėjo jėgainių aukščio parametras vertinant šešėliavimo trukmę. Nurodė, jog viešuosiuose pristatymuose buvo pateikti šešėliavimo modeliavimo rezultatų žemėlapiai, su kuriais galima buvo susipažinti. Paaiškino, kad Ataskaitoje triukšmo lygis įvertintas atitinkamai vietovei, kurioje planuojamos vėjo jėgainės. Kadangi įmonės turimais duomenimis ilgalaikiai foninio triukšmo matavimai planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje nėra atlikti, o sporadiniai triukšmo matavimai kiekvienoje gyvenamojoje aplinkoje negali būti vertinami kaip patikimi, Ataskaitoje esamo triukšmo matavimų duomenys pateikiami pagal SINTEF (didžiausios nepriklausomos Skandinavijos tyrimų organizacijos) ataskaitoje Aplinkos triukšmo lygis Europoje pateiktą informaciją.

Pažymėjo, jog infragarso vertės gamtinėje aplinkoje nėra reglamentuojamos, todėl tokie duomenys apskritai nėra vertinami. Be to, infragarsą galima tik išmatuoti, nėra galimybės jo sklaidą sumodeliuoti, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes infragarso lygis Ataskaitoje nėra fiksuotas. Tvirtino, jog Triukšmo valdymo įstatymas nereglamentuoja triukšmo šaltinių valdytojo pareigos vykdyti triukšmo monitoringą, jie tik privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje šie įrenginiai naudojami, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.

Ataskaitoje yra pasiūlytos pažangiausios vėjo jėgainės, o jų išdėstymas parengtas tokiu būdu, kad nebūti viršijami triukšmo ribiniai dydžiai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Amberwind“ pateikė atsiliepimą į skundą (t. II, b. l. 100-106), kuriame nurodė nesutinkantis su pareiškėjo skundu.

Teigė, kad pareiškėjo skunde analizuojami poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos trūkumai yra analogiški, kuriuos teritorijų planavimo procese planavimo organizatoriams ir planų bei poveikio aplinkai ataskaitos ir strateginio poveikio aplinkai dokumentų rengėjams kėlė pavieniai suinteresuoti asmenys. Mano, kad skunde nurodyti argumentai dėl tariamų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos trūkumų negali būti laikomi pagrindžiančiais skunde keliamus reikalavimus ginti viešąjį interesą. Tvirtina, jog skunde minimas Teisingumo Teismo sprendimas negali būti laikomas tinkamu precedentu, kadangi šios bylos aplinkybės yra skirtingos.

Pareiškėjo abejonės dėl Specialiojo plano nesusijusios su skundžiamu Sprendimu. Specialusis planas parengtas ir suderintas įstatymų nustatyta tvarka, sprendimas dėl jo patvirtinimo nebuvo apskųstas, todėl nėra pagrindu vertinti šio dokumento teisėtumą nagrinėjamoje byloje. Patikino, kad planuojamos statyti vėjo jėgainės yra sertifikuotos, naudojamos Europos Sąjungoje, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad vien gaminio naujumas pats savaime yra grėsmė viešajam interesui. Pažymėjo, jog Ataskaitoje išnagrinėtos keturios planuojamos ūkinės veiklos galimo neigiamo poveikio aplinkai alternatyvos.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjai kartu su planuojamos ūkinės veiklos vystytoju nusprendė įgyvendinti galimą neigiamą poveikį aplinkai mažinančias priemones, t. y. pasirinko šiuo požiūriu optimalų vėjo jėgainių bei jų galingumų išdėstymą planuojamoje teritorijoje. Atsižvelgdamas į gretimose teritorijose planuojamas vystyti analogiškas kitų subjektų ūkines veiklas, atsakovas tvirtindamas Ataskaitą, nurodė papildomus apribojimus. Tvirtino, jog Ataskaitos rengėjai neprivalo remtis užsienio valstybių teisės aktais.

Sutiko su UAB „Sweco Lietuva“ pozicija dėl tyrimus atlikusių specialistų kvalifikacijos. Pastebėjo, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuri pritarė Ataskaitos išvadoms. Pažymėjo, jog šešėliavimo galimas neigiamas poveikis vertintas pagal vėjo jėgainių gamintojo rekomendacijas, nes šis taršos parametras Lietuvoje nereglamentuotas, taigi teoriškai šis faktorius iš viso neprivalėjo būti vertinamas. Sutiko su UAB „Sweco Lietuva“ pozicija, jog jokie teisės aktai nenumato pareigos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje numatyti triukšmo monitoringo planą, jei neplanuojama triukšmo tarša, viršijanti ribinius dydžius.

Kadangi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nenumatyta, kad planuojama ūkinė veikla viršys leistinus ribinius dydžius, nėra pagrindo reikalauti triukšmo monitoringo plano. Teigė, jog atsakovo priimtas Sprendimas gina viešąjį interesą, kadangi atsakovas įpareigojo užtikrinti, jog suminis galimo neigiamo poveikio aplinkai efektas neviršytų leistinų normų ir nedarytų neigiamos įtakos aplinkai ir gyventojams. Mano, jo pareiškėjas, reikšdamas tuos pačius argumentus, kokius išsakė Specialiojo plano ir Ataskaitos rengimo procesuose ir į kuriuos buvo atsižvelgta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jokių pažeidimų nei viena paklausimus nagrinėjusi institucija neaptiko, piktnaudžiauja įstatymo suteikta teise ginti viešąjį interesą.

Pažymėjo, jog jei pažeidimas egzistuoja ir jis yra realus, jis pažeidžia tiek pavienių asmenų, tiek viešąjį interesą, kai kalbama apie Orhuso konvencijos taikymo sritį. Tvirtino, kad ginčo atveju nėra pavienių asmenų interesų pažeidimų, todėl nėra ir skunde nurodomo tariamo viešojo intereso pažeidimo. Atkreipė dėmesį į tai, jog planuojama ūkinė veikla nėra išimtinai privati pelno siekianti iniciatyva, ji yra susijusi su Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų vykdymu, o to pasekmė yra viešojo intereso dalis.

Siekiant įgyvendinti valstybės prisiimtus įsipareigojimus ir Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytus tikslus Lietuvoje detalusis teritorijų planavimas grindžiamas ilgalaikiu strateginiu požiūriu į atsinaujinančią energetiką ir šiais svarbiausiais principais: vėjo elektrinių statybų procedūroje svarbiausia maksimaliai supaprastinta ir pagreitinta tvarka, dominuoja turinio prieš formą viršenybės reikalavimas, kuris reiškia, kad ginčai su kaimyninių žemės sklypų savininkais dėl tariamų jų interesų pažeidimų neturi stabdyti atsinaujinančios energetikos vystymosi, administracinė našta vėjo jėgainių vystytojams ir viešojo administravimo subjektams, vykdantiems teritorijų planavimą, turi būti kuo mažesnė, suinteresuotų žemės sklypų savininkų ir vietinių gyventojų interesų pusiausvyrą užtikrinti turi specialiojo teritorijų planavimo institutas.

Pažymėjo, jog pareiškėjas proceso vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms nepateikė motyvuotų ir pagrįstų pastabų nei viename procedūros etape, dėl to darytina išvada, kad skundo reikalavimai yra nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tauragės planas“ pateikė atsiliepimą į skundą (t. II, b. l. 114-116), kuriame nurodė nesutinkantis su pareiškėjo skundu.

UAB „Tauragės planas“ nurodė rengęs Specialųjį planą ir detalųjį planą, kurio rengimo metu buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Mano, kad Specialusis planas bei jo sprendiniai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas šioje byloje neturėtų būti vertinamas. Pažymėjo, jog teritorijų planavimo dokumentai gali būti pripažįstami negaliojančiais tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, pavyzdžiui, jei nustatoma, kad poveikio aplinkai vertinimas ar strateginis poveikio aplinkai vertinimas iš viso nebuvo atliktas. Šiuo atveju, priešingai nei teigia pareiškėjas, strateginis poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas, visuomenė buvo informuota tiek apie sprendimą atlikti tokį vertinimą, tiek apie parengtą Ataskaitą. Pažymėjo, jog visuomenės susipažinimo su Ataskaita metu pareiškėjas jokių pastabų nepareiškė. Atlikus visas teisės aktuose numatytas strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimo, viešinimo ir derinimo procedūras buvo parengtas specialusis planas, kuris buvo suderintas ir pateiktas tvirtinti Pagėgių savivaldybės tarybai.

Tretieji suinteresuoti asmenys Pagėgių savivaldybės administracija ir Pagėgių savivaldybės taryba pateikė atsiliepimą į skundą (t. II, b. l. 127-129), kuriame nurodė nesutinkantys su pareiškėjo skundu.

Tvirtino, jog remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punkte įtvirtintu „suinteresuotos visuomenės“ apibrėžimu, pareiškėjas gali būti laikomas suinteresuota visuomene, jei yra įsteigtas teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą. Trečiųjų suinteresuotų asmenų manymu, pareiškėjas, veikdamas pagal savo įstatus, neskatina aplinkos apsaugos, kadangi nei viename iš įstatų punktų nėra nurodyta, jog pareiškėjo vienas iš tikslų yra skatinti aplinkos apsaugą ir ginti viešąjį interesą gamtosaugos srityje. Pareiškėjui teisės ginti viešąjį interesą gamtos apsaugos srityje nesuteikia ir teisės aktai. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nesiderina su asociacijos tikslais, įtvirtintais jos įstatuose ir neturėtų būti ginami teisinėmis priemonėmis. Nurodė, jog Specialusis planas yra patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, dėl jo teisinių ginčų nėra, todėl šiuo dokumentu turi būti vadovaujamasi atliekant kitus teritorijų planavimus. Rengiant specialųjį planą buvo atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Akcentavo, jog poveikio aplinkai vertinimas atliktas rengiant ne specialųjį planą, kaip nurodo pareiškėjas, bet žemės sklypų Pagėgių savivaldybėje detalųjį planą. Parengtas detalusis planas buvo patvirtintas Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. T-120, turint teigiamą Inspekcijos išvadą su siūlymu tvirtinti detalųjį planą. Nurodyti faktai patvirtina, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas jau esant patvirtintam specialiajam planui, kuris yra galiojantis, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės neįrodo jo reikalavimo pagrįstumo. Nurodo pritariantis atsakovo ir kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų išsakytiems argumentams dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos. Pažymėjo, jog pareiškėjo teiginiai dėl šios Ataskaitos nepagrįsti jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis, todėl pareiškėjo pozicija vertintina tik kaip subjektyvus emocinis nepasitenkinimas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu (t. III, b. l. 129-142) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas sprendė, jog remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šio straipsnio 2 dalimi pareiškėjas, kaip suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju vėjo jėgainių parko Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose Pagėgių savivaldybėje įrengimui ir veiklai buvo taikyta poveikio aplinkai vertinimo procedūra, kurioje suteikiama teisė dalyvauti visuomenei, darytina išvada, jog pareiškėjas asociacija kaimo bendruomenė „Lumpėnų strazdas“ yra subjektu, turinčiu teisę kreiptis į teismą gindama viešąjį interesą ir Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies prasme.

Teismas nustatė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas UAB „Sweco Lietuva“ planuojamos ūkinės veiklos užsakovo UAB „Amberwind“ užsakymu parengė planuojamos ūkinės veiklos – vėjo jėgainių parko Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose Pagėgių savivaldybėje įrengimo ir veiklos, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Kaip to reikalauja PŪVPAVĮ 9 straipsnio 2-5 punktai, parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita 2011 m. rugpjūčio 25 d. buvo pateikta suinteresuotai visuomenei, o 2011 m. rugsėjo 7 d. raštu – poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Teismas nurodė, jog suinteresuotos visuomenės pasiūlymai buvo apsvarstyti. Pagėgių savivaldybės administracija 2011 m. spalio 11 d. raštu Nr. R2-1997 UAB „Sweco Lietuva“ pateikė pastabas dėl parengtos Ataskaitos. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės teritorinis padalinys, Tauragės visuomenės sveikatos centras, Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nagrinėtam vėjo jėgainių parko įrengimui neprieštaravo. Poveikio aplinkai vertinimo rengėjui UAB „Sweco Lietuva“ įvertinus poveikio aplinkai subjektų pateiktas pastabas, Pagėgių savivaldybės administracija 2012 m. kovo 28 d. raštu Nr. R2-657 pritarė planuojamos ūkinės veiklos programoms, ataskaitoms bei veiklos galimybėms. Departamentas, išnagrinėjęs poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą Ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl Ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, ginčijamu Sprendimu planuojamą ūkinę veiklą pripažino leistina.

Teismas pažymėjo, jog Ataskaitoje buvo nagrinėtos keturios alternatyvos, kurios skiriasi techniniais sprendiniais – numatomas skirtingas vėjo jėgainių parko suminis pajėgumas, skirtingas mažesnio ir didesnio pajėgumo vėjo jėgainių išdėstymas, todėl pareiškėjo tvirtinimas dėl nepakankamo poveikio aplinkai vertinimo Ataskaitoje nagrinėtų alternatyvų skaičiaus laikytinas nepagrįstu, o teiginiai, jog Ataskaitoje pateiktos alternatyvos savo sprendiniais skiriasi neženkliai nėra pagrįsti Nuostatų 10.3.7. punktu, kadangi minėta teisės norma tokių reikalavimų nenustato.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl kitų šalių patirties nenagrinėjimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Akcentavo, jog nei Nuostatų 10 punktas, apibrėžiantis poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinio elementus, nei kiti teisės aktai reikalavimo remtis kitų šalių patirtimi nenumato. Pareiškėjas asociacija „Lumpėnų strazdas“ nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, patvirtinančių, jog jo nurodyti kitų šalių patirties pavyzdžiai yra objektyviai teisingi ir privalomi rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodyti techninio pobūdžio aplinkosaugos reikalavimų pažeidimai yra grindžiami tik paties pareiškėjo vertinimu, tačiau jo išvardinti ginčijamo administracinio akto neteisėtumo pagrindai yra susiję su aplinkybių, kurioms ištirti bei įvertinti yra reikalingos specialios žinios, nustatymu. Vertino, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyvaus pobūdžio įrodymais arba įrodymais, grindžiamais specialiomis žiniomis, patvirtinančiomis poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje esančių duomenų netikslumą, lemiantį realų žalingą arba kenksmingą poveikį aplinkai. Tuo tarpu poveikio aplinkai vertinimą atliko ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengė atitinkamų sričių specialistai (ekspertai), atitinkantys jiems keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pateiktos išsamios jos rengėjų autobiografijos bei jų išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad poveikio aplinkai vertinimas atliktas ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaita parengta pažeidžiant PŪVPAVĮ reikalavimus. Pažymėjo, jog visi Ataskaitos vertinimo subjektai, pagal savo kompetenciją, išanalizavę ir įvertinę šio dokumento turinį, Ataskaitai pritarė.

Akcentavo, jog ginčijamu Departamento Sprendimu planuojama ūkinė veikla leistina pagal alternatyvą II scenarijų b1 variantą 2. Kadangi pasirinkta alternatyva nenumato gyvenamojoje aplinkoje ribines vertes viršijančio triukšmo lygio, t. y. nėra nustatytas reikšmingas triukšmo poveikis aplinkai, todėl pareiškėjo teiginiai dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nenumatytų neigiamo triukšmo poveikio mažinimo priemonių, laikyti nepagrįstais.

Teismas nurodė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad išnagrinėjęs Ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl jos ir dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą visuomenės pasiūlymų įvertinimą, atsakovas turėjo pagrindą nustatyti priešingai. Sprendė, jog rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, buvo laikytasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros atlikimo metu būtų pažeista pareiškėjo teisė žinoti apie atliekamą poveikio aplinkai vertinimą ir galimą numatomos vykdyti veiklos įtaką visuomenei arba visuomenės teisė dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procedūrose.

Nustatęs, jog Sprendimo priėmimo metu nebuvo konstatuota poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos prieštaravimų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, teismas darė išvada, jog teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą nėra.

Teismas pažymėjo, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir planų bei programų strateginis pasekmių aplinkai vertinimas nėra tapačios procedūros. Skiriasi ne tik šių vertinimų objektai, bet ir jų apimtis bei atskirų aspektų išsamumas. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tikslas iš esmės yra įvertinti, ar tokia ūkinė veikla yra galima pasirinktoje teritorijoje, tuo tarpu teritorijų planavimo dokumentų strateginių pasekmių aplinkai vertinimas apimtų jau konkrečių (sudarančių prielaidas minėtos ūkinės veiklos plėtrai) koncepcijos krypčių ir jų alternatyvų (galimų detaliojo plano sprendinių) įgyvendinimo galimų reikšmingų pasekmių aplinkai vertinimą.

Nurodė, jog vienu iš poveikio aplinkai vertinimo tikslų yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ar netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį žmonėms, gyvūnijai ir augalijai: dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei: materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai. Teismas sprendė, jog ginčydamas Sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pareiškėjas iš esmės nenurodė, kokius viešąjį interesą sudarančius aplinkosaugos reikalavimus planuojama vykdyti ūkinė veikla pažeidžia ir įrodymų, patvirtinančių realų žalingą arba kenksmingą ginčijamu tokios veiklos poveikį aplinkai (kraštovaizdžiui), nepateikė.

Teismas pažymėjo, jog 2012 m. vasario 23 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-35 „Dėl vėjo jėgainių parko įrengimo Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose Pagėgių savivaldybėje, specialiojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas vėjo jėgainių parko įrengimo Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose Pagėgių savivaldybėje, specialusis planas, numatantis galimybę rengti detaliuosius planus, kurių pagrindu bus rengiami vėjo jėgainių techniniai projektai. Specialiojo plano parengiamojo etapo metu buvo parengtas ginčo vėjo jėgainių parko specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimas. Akivaizdu, jog poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimo metu suinteresuota visuomenė buvo tinkamai informuota apie planuojamą ūkinę veiklą, supažindinta su parengta poveikio aplinkai vertinimo programa bei Ataskaita, jai buvo sudaryta galimybė teikti pasiūlymus, kurie buvo vertinami.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasirinktas viešojo intereso gynimo būdas laikytinas netinkamu, o pareiškėjo pateikti subjektyvaus pobūdžio faktinių bylos aplinkybių vertinimai nepakankami, juos vertinant įrodymų patikimumo prasme, viešojo intereso pažeidimo faktas laikytas neįrodytu, todėl pareiškėjo skundas netenkintas.

III. Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 145-152), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Nurodo, kad teismas negali savo sprendimo grįsti Klaipėdos regiono aplinkos departamento 2012 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. (4)-LV-1844, nes šis aktas yra skundžiamas, o tai, kad 2012 m. birželio 5 d. protokolu buvo įformintas pasiūlymų svarstymo susirinkimas, dar nereiškia, kad skundžiamas Sprendimas dėl to yra teisėtas. Pažymi, jog esmė yra ne ta, kad pasiūlymai buvo svarstomi ir atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą, o ta, kad į visuomenės pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.

Teismo sprendime nėra pagrįsta, kodėl teismas nurodė tik du alternatyvose pateiktus rodiklius ir, kodėl nenagrinėjo kitų, dėl kurių pareiškėjas pateikė skundo argumentus. Mano, kad be ataskaitų, kurių pagrindu buvo parengtos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos atskiros grafinės dalys, teismas negalėjo nustatyti visų rodiklių, dėl kurių pareiškėjas reiškia skundą. Be to, teismas apskritai netyrė skundo argumentų apie tai, kad nebuvo atliktas suminis poveikio aplinkai vertinimas (kraštovaizdžiui ir kt.).

Tvirtina, jog atsakovas galimai naudojo netinkamus įvesties duomenis (rengiant grafinę dalį įvesti ne tie jėgainių aukščiai, galingumai ir kiti parametrai), taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-596 patvirtinto Triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tvarkos aprašo ir 2002 m. birželio 25 d. Europos parlamento ir Komisijos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo nuostatas, kurios vienareikšmiškai nustato, kad poveikis turi būti apskaičiuojamas nuo konkretaus taršos šaltinio.

Teismo sprendime nėra pagrįsta, kodėl teismas laiko, jog Ataskaitos rengėjo, kuris yra suinteresuotas asmuo, nes jį užsakė veiklos vykdytojas, nurodyti užsienio pavyzdžiai teismui turi didesnę vertę, nei pareiškėjo nurodytieji, taip pažeista ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis.

Nors teismas pripažino, kad pareiškėjo nurodyti atliktų tyrimų rezultatų neatitikimai ir trūkumai yra grindžiami pareiškėjo vertinimu, kuriems įvertinti yra reikalingos specialios žinios, tačiau nepasiūlė byloje skirti ekspertizę, kad byloje keliami klausimai būtų išsamiai išnagrinėti, kas reiškia, jog teismas pareiškėjo skundo iš esmės neišnagrinėjo, nes neturi specialių žinių atsakymui į kai kuriuos skunde iškeltus klausimus. Nors teismas ir nurodė, kad visi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos vertinimo subjektai jai pritarė, tačiau tas pritarimas ir yra bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. skundžiamas galutinio sprendimo teisėtumas. Pažymėjo, kad teismo sprendime nutylima apie Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. (9.14.5)-LV4-4885, kuriuo atsakovas tvirtino poveikio aplinkai vertinimo programą su išimtimi, kad „poveikio vertinimo ataskaitoje įvertinti suminį planuojamų vėjo jėgainių ir gretimybėse kitų veiklos vykdytojų veikiančių ir planuojamų vėjo jėgainių poveikį aplinkai“.

Nurodo, jog teismas negali grįsti savo sprendimo dėl teršalų (triukšmo) monitoringo plano argumentu, jog nėra nustatytas reikšmingas triukšmo gyvenamojoje aplinkoje poveikis, kadangi skundo pagrindas ir yra tai, kad toks poveikis nebuvo tinkamai ištirtas.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad Ataskaitoje neįvertintas triukšmo lygis esant skirtingiems vėjo parametrams, neprijungė prie bylos pareiškėjo užsakymu 2011 m. rugpjūčio 31 d. atliktų triukšmo matavimo duomenų planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje. Teismas neatsižvelgė į Aplinkos monitoringo įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad per Ataskaitos rengimo procesą neigiamas veiklos poveikis nenustatytas. Teismas net neįvertino tos aplinkybės, jog ir pačioje Ataskaitoje yra nurodyta, jog kai kurios sodybos patenka į virštriukšmio zonas. Bylos metu išsiaiškinta, kad dėl virštriukšmio buvo nuspręsta sumažinti jėgainių aukštį ir kiekį, tačiau teismas neatsižvelgė į esminį momentą, jog bendras parko galingumas išliko, t. y. vystytojas nutarė įdiegti ženkliai galingesnes jėgaines apie kurių poveikį Lietuvoje nieko nėra žinoma.

Tvirtina, jog ne tik Ataskaitos rengimo proceso metu, bet ir teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeista pareiškėjo teisė į informaciją, kadangi nebuvo tenkinami pareiškėjo prašymai dėl įrodymų išreikalavimo.

Pareiškėjas nurodo, kad teikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad yra keletas kaimų, kurie rengiant Specialųjį planą nebuvo įtraukti ir jie nebuvo įtraukti į strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, taigi nebuvo įgyvendinta Departamento 2012 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. (9.14.5)-LV4-4885 išimtis, t. y. nėra atliktas pilnas visų aplinkinių planuojamų jėgainių parkų suminis ir strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Tokiu būdu yra pažeistos Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4 straipsnio ir Strateginio pasekmių vertinimo tvarkos aprašo 21 punkto, 25 punkto ir kt. nuostatos.

Pirmos instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, jog verta atkreipti dėmesį į tai, kad pastačius suplanuotas vėjo jėgaines, bus apribotos žemės savininkų teisės į savo žemes, keičiant jų paskirtį į kitą, nes planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje virštriukšmyje niekas negalės statyti savo gyvenamųjų ar rekreacinių pastatų, todėl yra apribojama konstitucinė nuosavybės teisė laisvai disponuoti savo turtu. Atskaitos rengėjai nėra pateikę žemės savininkų sutikimų, kad jų nuosavybė patektų į nustatytas virštriukšmio, ribinio šešėliavimo ir kitos fizikinės taršos zonas. Tekstiniame priede Nr. 11 yra užfiksuota, kad UAB „Marleksa“ nebuvo pajėgi įvertinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį asmenų nuosavybei, o tai reiškia, kad Ataskaitos rengimo metu šis galimas neigiamas poveikis net nebuvo ištirtas ir įvertintas.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad matavimai buvo atliekami įvertinant ne visų jėgainių, kurių pastatymas yra planuojamas, aukštį, t. y. didžiosios 200 m aukščio jėgainės neįvertintos. Galima daryti išvadą, kad realiai jokie matavimai nebuvo atlikti. Todėl yra akivaizdu, kodėl buvo vengiama suinteresuotai visuomenei ir net teismui pateikti skaičiavimų (įvesties ir išvesties) duomenis, kurių pagrindu atlikta grafinė dalis. Be to, nėra duomenų apie panaudotų matavimo prietaisų metrologinę patikrą. Tekstinis priedas Nr. 9 fiksuoja, kad paukščių stebėjimo vieta buvo parinkta tik ties Trakininkais-Piktupėnais, o tai neužtikrino visos ganėtinai didelės jėgainių parkų teritorijos tinkamo stebėjimo.

Ataskaitoje nepagrįstai nurodoma, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje nebus rekreacinių objektų, todėl yra akivaizdu, kad tokiems objektams (pėsčiųjų-dviračių takui per teritoriją, kurioje planuojama ūkinė veikla) neigiamas poveikis apskritai nebuvo ištirtas.

Ataskaitoje tekstiniame priede Nr. 12 ir kituose prieduose dalis visuomenei aktualios informacijos yra pateikta ne valstybine kalba, todėl manytina yra pažeistas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnis. Šis pažeidimas turėjo esminės reikšmės viešinant Ataskaitą, t. y. visuomenei dalis informacijos taip ir nebuvo pateikta susipažinimui, nes viešojo susirinkimo protokole nėra užfiksuota, kad dalyvauja licencijuotas vertėjas. Viešumo procedūrų pažeidimas yra pripažintinas esminiu pažeidimu, užkertančiu kelią suinteresuotai visuomenei tinkamai susipažinti su atliekamomis procedūromis.

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 214-217), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad Departamento Sprendimu planuojama ūkinė veikla leistina pagal alternatyvą II scenarijų b1 variantą 2, kuri nenumato gyvenamojoje aplinkoje ribines vertes viršijančio triukšmo lygio, t. y. nėra nustatytas reikšmingas triukšmo poveikis aplinkai, todėl pareiškėjo teiginiai dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nenumatytų neigiamo triukšmo poveikio mažinimo priemonių, laikyti nepagrįstais. Byloje nėra duomenų, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros metu būtų pažeista pareiškėjo teisė žinoti apie atliekamą poveikio aplinkai vertinimą ir galimą planuojamos ūkinės veiklos įtaką visuomenei, ar visuomenės teisė dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procedūrose. Atliekant Ataskaitą buvo laikytasi pagrindinių taisyklių. Nei viename teisės akte nėra įtvirtintas reikalavimas nagrinėti kitų šalių patirtį. Pažymi, jog monitoringo planas rengiamas tiems aplinkos komponentams, kuriems planuojama ūkinė veikla gali daryti poveikį. Ataskaitoje nurodyta, kad pradėjus ūkinę veiklą bus vykdomas žūstančių paukščių ir migruojančių paukščių sankaupų monitoringas, o triukšmo monitoringas neprivalomas, kadangi nebus viršijamos triukšmo ribos. Teigia, kad Ataskaita buvo rengiama ir tvirtinama laikantis visų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 173-189), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pažymi, jog suinteresuotos visuomenės siūlymai buvo apsvarstyti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau teisės aktai nenustato, kad atsakinga institucija turi besąlygiškai pritarti suinteresuotos visuomenės siūlymams, nuomonėms ir pagal tai priimti sprendimą.

Tvirtina, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas kelioms alternatyvoms bei jų scenarijams vertinant, kad vėjo jėgainių parkas veikia ištisus metus pučiant vėjui, kurio vidutinis greitis yra 5-10 m/s. Atlikus vertinimą visi sprendiniai priimti vadovaujantis maksimalios apkrovos scenarijaus vertinimo rezultatais, t. y., kai vėjo jėgainių parkas veikia ištisus metus pučiant vėjui, kurio vidutinis greitis yra 10 m/s.

Nurodo, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje buvo išanalizuotos įvairios sprendinių alternatyvos, taikant įvairius scenarijus. Scenarijai pasirinkti pagal vėjo jėgainių keliamo triukšmo poveikį, traktuojant jį kaip vieną iš svarbiausių galimų poveikių žmonių sveikatai, ir pirmiausia ieškant optimalių sprendinių šiuo požiūriu. Išsami šios analizės metodologija yra aprašyta Ataskaitos I-os knygos 5 skyriuje. Pabrėžė, jog Nuostatai nereglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje numatomų alternatyvų skaičiaus. Nuostatų 10.3.7 punkte nurodyta, kad ataskaitoje turi būti nagrinėjamos bent kelios alternatyvos (vietos, laiko, techninių ir technologinių sprendinių, poveikį aplinkai mažinančių priemonių ir kt.), įskaitant „nulinę“ alternatyvą, kuri apibūdina aplinkos sąlygas bei natūralius aplinkoje vyksiančius pokyčius veiklos nevykdymo atveju ir taikoma kaip esamos būklės įvertinimas bei ataskaitos ir palyginimo taškas. Remdamasis išdėstytomis teisės akto nuostatomis mano, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nagrinėtų alternatyvų kiekis atitinka Nuostatų reikalavimus.

Teigia, kad planuojamos ūkinės veiklos aplinkai vertinimas atliktas įvertinant galimą suminį poveikį pagal visas alternatyvas šiems aplinkos komponentams: aplinkos orui, vandeniui, dirvožemiui, žemės gelmėms, bioįvairovei, kraštovaizdžiui, saugomoms teritorijoms, kultūros paveldo objektams, gyventojų sveikatai ir jų socialinei-ekonominei aplinkai, nurodant tikslingas taikyti poveikio mažinimo priemones bei siūlomus jų įgyvendinimo būdus.

Atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant PŪVPAV įstatymo nuostatas dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimo bei visuomenės informavimo yra rekomenduojama atlikto vertinimo rezultatus pateikti visuomenei suprantama forma, vengiant tik siauram specialistų ratui suprantamų terminų bei techninės informacijos pateikimo. Perteklinės tik specialistams suprantamos techninės informacijos teikimas kartu su PAV ataskaita gali būti suprantamas kaip visuomenės klaidinimas ir netinkamas informavimas.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikimą, imperatyviai nenumato pareigos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjui išanalizuoti kitų valstybių teisinė aktus, reglamentuojančius atitinkamą planuojamą ūkinę veiklą ir jos poveikio aplinkai vertinimo atlikimą ir juo labiau jais remtis rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas. Tvirtina, kad kiekvieno poveikio aplinkai vertinimo subjekto sprendimas pritarti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai yra individualus teisės aktas ir jų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Nurodo, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo atstumas priklauso konkretaus poveikio masto konkrečiam aplinkos komponentui, todėl ne visada tikslinga atlikti vertinimą 10 km atstumu. Kita vertus, vertinant poveikį saugomų teritorijose esančioms tikslinėms rūšims ir/ar buveinėms, ypač paukščiams, gali prireikti ir didesnio atstumo. Ataskaitos 1 knygos 4.4.8 skyriaus 4.4.2 lentelėje minėtas vertinimas atliktas ir siekia iki 20 km.

Pažymi, kad planuojamos vėjo jėgainės nebus statomos savivaldybės tarybos patvirtintose triukšmo prevencijos zonose, todėl triukšmo valdymo nuostatos dėl šių zonų yra netaikomos planuojamam vėjo jėgainių parkui.

Nesutinka su apelianto teiginiu, jog suinteresuotai visuomenei nebuvo sudaryta teisė gauti informaciją apie aplinką, nes nebuvo pateikta informacija apie galimą turto nuvertėjimą ir triukšmo lygį, kai vėjo greitis didesnis nei 5m/s. Primena, kad galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis nuosavybės vertei yra išnagrinėtas Ataskaitos 1 knygos 4.7.3 skyriuje. Be to, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas kelioms alternatyvoms bei jų scenarijams ir variantams, vertinant scenarijus, kai vėjo jėgainių parkas veikia ištisus metus (365 paras) pučiant vėjui, kurio vidutinis greitis – 5 m/s ir 10 m/s. Atlikus vertinimą visi palyginimai ir poveikį mažinantys sprendiniai priimti vadovaujantis maksimalios apkrovos scenarijaus vertinimo rezultatais, t. y. kai vėjo jėgainių parkas veikia ištisus metus (365 paras) pučiant vėjui, kurio vidutinis greitis – 10 m/s. Apelianto teiginys, kad nebuvo atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas yra nekorektiškas, neturintis teisinio pagrindimo bei prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms.

Pažymi, kad apelianto pateikti dokumentai – Departamento 2012 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. (4)-LV4- 603 ir Departamento 2012 m. sausio 24 d. atrankos išvada Nr. (4)-LV4-249 yra negaliojantys. UAB „Baltijos vėjas“ planuojamos ūkinės veiklos (24 MW bendros galios vėjo elektrinių statybos ir eksploatacijos Eisraviškių, Mantvilaičių ir Gudų kaimuose, Pagėgių seniūnijoje, Pagėgių savivaldybėje) galimybės apibrėžtos Departamento 2012 m. balandžio 3 d. galutinėje atrankos išvadoje Nr. (4)-LV4-1082, įvardinant, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Minėta išvada nurodo, kad galutinis sprendimas dėl veiklos galimybių gali būti priimtas tik minėtam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka atlikus pilną poveikio aplinkai vertinimą, įvertinus galimą poveikį aplinkai, įskaitant suminį greta jau veikiančių bei suplanuotų ir užbaigusių poveikio aplinkai vertinimą, bei teritorijų planavimo procedūras vėjo jėgainių parkų poveikį (šiuo atveju UAB „Amberwind“ ir kitų ūkio subjektų suplanuotų ir veikiančių vėjo jėgainių). Trečiojo suinteresuoto asmens žiniomis minėtos planuojamos ūkinės veiklos pilnos poveikio aplinkai vertinimo procedūros nėra atliktos ir joks sprendimas nėra priimtas (reikiamos procedūros neužbaigtos), t. y. nėra teisinio pagrindo vertinti šios planuojamos ūkinės veiklos. Departamento 2012 m. rugpjūčio 24 d. atrankos išvada Nr. (4)-LV4-2677 dėl UAB „Atenergo“ planuojamų keturių po 500 kW galios vėjo jėgainių statybos ir eksploatacijos Vydutaičių k., Pagėgių savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo (poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas), priimta jau visiškai užbaigus UAB „Ambenvind“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras (daugiau kaip po 2,5 mėnesio), todėl nebuvo teisinio pagrindo vertinti šios planuojamos ūkinės veiklos.

Mano, jog apeliantas nepagrįstai kelia abejones, kad vėjo jėgainių parkas apribos galimybes disponuoti turtu. Pažymi, kad planuojamų vėjo jėgainių gretimybėse esančių sklypų naudojimo apribojimai, keičiant jų paskirtį, ar kitu būdu nėra numatyti teisės aktais.

Teigia, jog apelianto teiginys, kad matuojant vėjo greitį nebuvo įvertintas visų vėjo jėgainių aukštis, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, o teiginys, kad Ataskaitos tekstinis priedas Nr. 9 fiksuoja, kad paukščių stebėjimo vieta buvo parinkta tik ties Trakininkais –Piktupėnais“ yra klaidinantis.

Pažymi, kad mažiausias atstumas nuo planuojamos ūkinės veiklos objektų iki Rambyno regioninio parko teritorijos ribos yra 2066 m. (Ataskaitos 1 knygos 4.5 skyriaus 4.5-1 pav.), t. y. parko planavimo ribos negali siekti planuojamos ūkinės veiklos teritorijos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Amberwind“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 191-201), kuriame prašo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu, o apeliacinį procesą nutraukti. Teismui nustačius, kad pareiškėjas turėjo teisę pateikti apeliacinį skundą, grindžiamą skunde išdėstytais motyvais ir pagrindais – apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad siekiant įgyvendinti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Amberwind“ vystomą vėjo jėgainių parko projektą, buvo praeitas nuoseklus ir įmanomai išsamiausias galimas teritorijų planavimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesas, parengiant reikiamą dokumentaciją bei atliekant visas viešinimo ir derinimo procedūras. Nurodo, jog nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei PŪVPAVĮ neįtvirtina pareigos atlikti poveikio aplinkai vertinimą prieš tvirtinant specialiuosius planus. Pažymi, jog poveikio aplinkai vertinimas buvo numatytas ir atliktas vykdant detaliojo planavimo procedūras.

Sutinka su teismo vertinimu, jog pareiškėjas daugeliu atveju nurodė deklaratyvius teiginius, nepagrindė jų įrodymais, pats nepasinaudojo teise pasitelkti specialistus ir pateikti teismui jų išvadas. Pareiškėjo teikti triukšmo matavimai nebuvo prijungti prie bylos, kadangi juose buvo užfiksuoti vienetiniai duomenys. Pareiškėjas nepagrįstai prašė prijungti prie bylos visus su Ataskaita susijusius dokumentus, nepateikė pagrįstų duomenų, kurie leistų abejoti, kad Ataskaitos rengėjai naudojo netinkamus duomenis, ar, kad Ataskaitoje atspindėtais rezultatais yra pagrindo abejoti.

Pareiškėjas ne kartą bylos nagrinėjimo metu, dėstydamas savo argumentus rėmėsi su ginčo dalyku nesusijusiomis aplinkybėmis, prašė išreikalauti su byla nesusijusius duomenis, kurių teismas pagrįstai neišreikalavo. Jokių argumentų dėl Ataskaitos sudėties pareiškėjas nepateikė, t. y. ginčo, jog Ataskaitoje trūktų kokių nors privalomų parengti dokumentų nebuvo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog visi visuomenės supažindinimo su poveikio aplinkai vertinimo programa ir Ataskaita etapai buvo įgyvendinti tinkamai, į pagrįstas pastabas buvo atsižvelgta ir priimti ženklūs pakeitimai.

Pareiškėjas nekėlė veiksmų teisėtumo klausimo, neskundė poveikio aplinkai vertinimo metu priimamų sprendimų. Teigia, jog priešingai nei nurodo pareiškėjas, į atsakovo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendime nurodytą išimtį buvo atsižvelgta. Vykdant nustatytą išlygą buvo parengta kompleksinė poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, t. y. buvo įvertintas ne tik planuojamų jėgainių poveikis, bet ir esamų bei kitų planuojamų analogiškų jėgainių, kurios dėl nedidelio atstumo gali turėti įtakos suminiams neigiamų poveikių dydžiams, bendras poveikis.

Atsižvelgiant į minėtus reikalavimus yra sumažinta 8 vėjo elektrinių galia, nustatyti ribojimai 4 elektrinėms, UAB „Amberwind“ susitarė su UAB „Baltijos vėjas“, kad pastaroji nestatys suprojektuotos vėjo jėgainės. Du vėjo jėgainių parkai nebuvo įtraukti į Ataskaitą dėl to, kad išvados dėl jų gautos jau po poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo, o į UAB „Homeras“ vėjų jėgainių parkas nebuvo įtrauktas dėl jo mažo galingumo, pakankamai didelio atstumo, todėl šios vėjo jėgainės neturės įtakos UAB „Amberwind“ parko galimo neigiamo poveikio stiprumui.

Teigia, jog nei programoje, nei sprendime, kuriuo ši programa patvirtinta, nei galiojusiuose teisės aktuose nėra reikalavimo suminį vertinimą visų taršos šaltinių požiūriu atlikti 10 km spinduliu. Tvirtina, jog jokie teisės aktai nenumato pareigos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje numatyti triukšmo monitoringo planą, jei neplanuojama triukšmo tarša, viršijanti ribinius dydžius. Kadangi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nenumatyta, kad planuojama ūkinė veikla viršys leistinus ribinius dydžius, nėra pagrindo reikalauti triukšmo monitoringo plano.

Tvirtina, jog teisės aktai nenumato reikalavimų analizuojamoms alternatyvoms, t. y. kaip reikšmingai jos viena nuo kitos turi skirtis, todėl nėra pagrindo teigti, kad Ataskaita šiuo pagrindu būtų neteisėta. Ne tik atsakovas, bet ir kitos tikrinimą atlikusios institucijos jokių pažeidimų nenustatė. Nors teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turi teisę ginti viešąjį interesą kiek tai susiję su kraštovaizdžio išsaugojimu, tačiau pareiškėjas jokių argumentų dėl kraštovaizdžio nepateikia.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tauragės planas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 204-208), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pažymi, kad specialiojo plano, įskaitant ir strateginį poveikio aplinkai vertinimą, rengimas yra savarankiška procedūra, nepriklausanti nuo detaliojo plano bei poveikio aplinkai vertinimo. Tai, kad Specialiojo plano teritorija yra mažesnė, nei analizuota poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, nereiškia, kad poveikio aplinkai vertinimo metu nebuvo įvertinti visi galimi neigiami planuojamos veiklos faktoriai, įskaitant ir kitų gamintojų veikiančios ir planuojamos įrengti analogiškos vėjo jėgainės teritorijoje.

Teigia, jog teismas pagrįstai nurodė, jog Specialusis planas ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaita galiojo skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, todėl atsakovas neturėjo pagrindo abejoti šių dokumentų teisėtumu ir neturėjo teisės jais nesivadovauti.

Pareiškėjų minima Inspekcijos rekomendacija buvo patvirtinta iki Specialiojo plano patvirtinimo, ji buvo susijusi būtent su rengtu Specialiuoju planu ir šioje byloje jokios teisinės reikšmės neturi. Inspekcijos rekomendacijos nebuvo pažeistos, priešingu atveju ši institucija nebūtų sutikusi su parengto Specialiojo plano projektu. Be to, UAB „Tauragės planas“ manymu, Specialusis planas bei jo sprendiniai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas šioje byloje neturėtų būti vertinamas.

Pažymi, jog šiuo atveju, priešingai nei teigia pareiškėjas, strateginis poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas, visuomenė buvo informuota apie sprendimą atlikti tokį vertinimą ir apie parengtą ataskaitą. Strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaita buvo suderinta teisės aktų nustatyta tvarka. Atlikus visas teisės aktuose numatytas strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimo, viešinimo ir derinimo procedūras buvo parengtas specialusis planas, kuris buvo suderintas ir pateiktas tvirtinti Pagėgių savivaldybės tarybai, kuri 2012 m. vasario 12 sprendimu Nr. T-35, jį patvirtino.

Teigia, jog detaliojo plano rengimo metu atliktas poveikio aplinkai vertinimas taip pat vykdytas griežtai laikantis viešumo procedūrų, tokiu būdu sudarant sąlygas pareiškėjui ir kitiems asmenims susipažinti su poveikio aplinkai vertinimo programa ir su pačia Ataskaita bei teikti pastabas ir pasiūlymus. Į pagrįstas pastabas ir pasiūlymus buvo atsižvelgta ir buvo priimti pakeitimai. Pareiškėjai neginčijo veiksmų teisėtumo, nesinaudojo teise skųsti poveikio aplinkai vertinimo procese priimamus sprendimus.

Tretieji suinteresuoti asmenys Pagėgių savivaldybės administracija ir Pagėgių savivaldybės taryba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 127-129), prašydami pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Tvirtina, jog teisės aktai nenumato imperatyvo išimtinai atsižvelgti į visuomenės pateiktus pasiūlymus. Sutinka su teismo sprendimo motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo asociacijos kaimo bendruomenė „Lumpėnų strazdas“ apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas asociacija kaimo bendruomenė „Lumpėnų strazdas“ skundu ginčijo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (4)-LV4-1844 „Dėl vėjo jėgainių parko Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose Pagėgių savivaldybėje įrengimo ir veiklos galimybių“. Šiuo sprendimu buvo konstatuota, kad, remiantis atliktu poveikio aplinkai vertinimu, eksploatuojant vėjo jėgainių parką nebus viršyti teisės aktuose nustatyti normatyvai ir standartai; numatytos priemonės neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti; visi poveikio aplinkai vertinimo subjektai pritarė planuojamai ūkinei veiklai. Atsižvelgiant į įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, planuojamos ūkinės veiklos pobūdį ir galimą poveikį aplinkai, padaryta išvada, kad planuojama ūkinė veikla – Vėjo jėgainių parko Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose Pagėgių savivaldybėje įrengimas ir veikla yra leistina pagal alternatyvą II scenarijų b1 variantą 2, pateiktą UAB „Sweco Lietuva“ parengtoje PAV ataskaitoje pagal planuojamos ūkinės veiklos užsakovo UAB „Amberwind“ užsakymą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu byloje Nr. I-100-609/2013 pareiškėjo skundą atmetė, padaręs išvadą, kad nebuvo nustatytas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos neatitikimas imperatyviems teisės aktų reikalavimams ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, ją rengiant buvo laikytasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, pareiškėjo teisė žinoti apie atliekamą poveikio aplinkai vertinimą ir galimą numatomos vykdyti veiklos įtaką visuomenei bei visuomenės teisė dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procedūroje nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas viešojo intereso pažeidimo nenustatė, pareiškėjo argumentus, kuriais buvo kvestionuojamas Sprendimo teisėtumas, atmetė kaip niekuo nepagrįstą subjektyvaus pobūdžio faktinių aplinkybių vertinimą.

Pareiškėjas asociacija kaimo bendruomenė „Lumpėnų strazdas“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu teigė, kad ginčijama planuojama ūkinė veikla neleistina, nes Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. (4)-LV4-1844 „Dėl vėjo jėgainių parko Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose Pagėgių savivaldybėje įrengimo ir veiklos galimybių“ priimtas pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, o planuojama ūkinė veikla pasirinktoje vietovėje gali turėti neigiamą poveikį aplinkai, dėl to prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jų skundą patenkinti.

Dėl pareiškėjo teisės ginčyti sprendimą dėl vėjo jėgainių parko įrengimo ir veiklos galimybių

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu, 2011 m. birželio 9 d. Nr. XI-1433, toliau – ir Įstatymas)15 straipsnio 3 dalis numatė, kad suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo poveikio aplinkai vertinimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje suinteresuota visuomenė apibrėžiama kaip visuomenė, kuriai daro ar gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota poveikio aplinkai vertinimo procesu.

Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad aplinka – gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios bei antropogeninės sistemos, aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (2 punktas).

Atsižvelgiant į Planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytus poveikio aplinkai vertinimo tikslus – nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai, suinteresuotųjų asmenų veikla skatinant aplinkos apsaugą turi apimti ne tik su Aplinkos apsaugos įstatyme apibrėžtų gamtinių komponentų apsaugą, bet ir visuomenės sveikatos, kraštovaizdžio, socialinės ekonominės aplinkos ir materialinių vertybių, nekilnojamų kultūros vertybių apsaugą.

Pareiškėjo reikalavimai byloje grindžiami aplinkybėmis, susijusiomis su poveikio aplinkai vertinimo planuojamai ūkinei veiklai pasirinktoje vietovėje pagrįstumu ir teisėtumu, todėl jo teisė ginti teisme viešąjį interesą kyla Planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies pagrindu, ginamų interesų apimtis apibrėžiama atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytus poveikio aplinkai vertinimo tikslus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 23 d. priimtame sprendime administracinėje byloje A520-211/2013 konstatavo, jog tam, kad būtų nustatyta, ar visuomeninė organizacija skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas, turi būti vertinami teisės aktai, reglamentuojantys visuomeninių organizacijų veiklą, bei įrodymai, patvirtinantys realią pareiškėjo veiklą aplinkos apsaugos bei kraštotvarkos srityje, visuomeninės organizacijos įstatų nuostatos, iš kurių galima nustatyti, jog aplinkos apsauga yra viena iš pagrindinių visuomeninės organizacijos veiklos tikslų.

Pareiškėjas yra visuomeninė organizacija, kuri, remiantis į bylą pateiktais įstatais, buvo įsteigta 2011 m. gruodžio 27 d., juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. sausio 9 d. (t. I, b. l. 72-80). Įstatų 1.1 punkte apibrėžta, kad bendruomenė veikia Lumpėnų gyvenamojoje vietovėje, bendruomenės veiklos sritimis, be kitų, yra nurodoma geros būties aplinkos formavimas, saugios ir patogios gyvenamosios aplinkos kūrimas (kuriant ir saugojant natūralias gamtos, estetines, paveldo vertybes), veiklos tikslais – rūpintis Lumpėnų ir jos apylinkių kultūrinio, gamtinio paveldo išsaugojimu (2.1.2, 2.1.3, 2.4.6 punktai). Aplinkybę, kad pareiškėjas realiai veikė aplinkos apsaugos srityje, patvirtina byloje surinkti duomenys – 2012 m. kovo 5 d. raštas Nr. R3-08 Klaipėdos RAAD ir UAB „Sweco Lietuva“, kuriuo teikė pasiūlymus dėl vėjo jėgainių parko Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose Pagėgių savivaldybėje įrengimo ir veiklos poveikio vertinimo ataskaitos (t. I, b. l. 15-32), raštas Nr. R3-15 kreipėsi į Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie SAM, taip pat 2012 m. kovo 9 d. raštai į kitas institucijas, 2012 m. balandžio 18 d. raštas Nr. R3-29, kuriuo kreipėsi į Tauragės visuomenės sveikatos centrą dėl informacijos, susijusios su vėjo jėgainių parko įrengimu, pateikimo, 2012 m. birželio 4 d. raštas Nr. R3-34 Klaipėdos RAAD, kuriuo pareiškė apie nepritarimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai (t. I, b. l. 36-50), bendruomenės nariai (G. J., A. M.) 2012 m. birželio 4 d. buvo atvykę į poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių susirinkimą (t. II, b. l. 89-90). Šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas realiai veikė aplinkos apsaugos srityje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su skundu dėl viešo intereso gynimo, ir aplinkybę, kad bendruomenė buvo įsteigta jau prasidėjus poveikio aplinkai procedūroms, pagrįstai pripažino teisiškai nereikšminga.

Dėl teritorijų planavimo sprendinių reikšmės PAV procedūrų teisėtumui ir suminio vertinimo.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia poveikio aplinkai vertinimo procesą kaip planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymą, apibūdinimą ir įvertinimą. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūra skirta numatomo aplinkos pokyčio, kurio priežastimi yra planuojama ūkinė veikla, nustatymui ir sprendimo, ar tokia veikla yra leistina, priėmimui.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad poveikio aplinkai vertinimo objektu yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (1 dalis). Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą sudaro: 1) atranka dėl poveikio vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą; 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai programos rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir tvirtinimas; 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas; 4) sprendimo priėmimas ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą (4 dalis).

Pareiškėjas, ginčydamas sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos – Vėjo jėgainių parko Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose Pagėgių savivaldybėje įrengimo ir veiklos pagal alternatyvą II scenarijų b1 variantą 2, pateiktą UAB „Sweco Lietuva“ parengtoje PAV ataskaitoje, leidimo, skunde nurodė argumentus, kuriais kvestionavo šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teigė, kad ginčijamos PAV ataskaitos sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, specialiojo ir bendrojo plano, nebuvo atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, neatliktas esamų ir planuojamų vėjo jėgainių poveikio aplinkai suminis vertinimas, iš esmės nebuvo nagrinėjamos ūkinės veiklos alternatyvos, neatsižvelgta į kitų šalių, konkrečiai Danijos patirtį, nemotyvuotai pasirinktos eksperimentinio tipo vėjo jėgainės, kai kurios itin aukštos – 200 m ir galingos – 7,5 MW, nėra duomenų apie jų eksploatavimo patirtį, neįvertinta šešėliavimo poveikis, akustinio triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamosiose teritorijose, kitų parametrų (moduliacijos, pulsacijos, infragarso, žemo dažnio) galimas poveikis, neparengtas triukšmo ir kitokios aplinkos taršos monitoringo planas, nėra patikimų duomenų apie triukšmo lygio fiksavimą prie vėjo jėgainių ir prie tyliųjų zonų, neįvertinta galima žala gyventojų sveikatai, turtui, taip pat planuojamos ūkinės veiklos įtaka kitiems aplinkos komponentams, paukščių migracijai, Rambyno draustiniui, rekreacinėms teritorijoms, kraštovaizdžiui.

Atsižvelgiant į pareiškėjo ginamus interesus, skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtinos nustatymu, ar sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, ar buvo pasiekti tikslai, įstatyme keliami poveikio aplinkai vertinimui, ir ar nebuvo pažeista įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatyta procedūra – PAV atlikimo tvarka. Kaip jau minėta, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal patvirtintą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą. Reikalavimai poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitų rengimui yra įtvirtinti Nuostatuose, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 406 patvirtintos Planuojamos ūkinės veiklos (vėjo jėgainių įrengimo) poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijos R 44-03 (keista 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. D1-955), kurios nustato papildomus reikalavimus vėjo jėgainių poveikio aplinkai vertinimui; atliekant šį vertinimą, svarbu tiksliai nustatyti PŪV galimo poveikio aplinkai aspektus, numatyti priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti. Vertinimo rezultatai išdėstomi vertinimo ataskaitoje, kurioje būtų išnagrinėtas vietos tinkamumas vėjo jėgainėms įrengti, galimas poveikis vandeniui, orui, dirvožemiui, kraštovaizdžiui, socialinei ekonominei aplinkai, etninei kultūrinei aplinkai, kultūros paveldo objektams ir vietovėms, visuomenės sveikatai (toliau – poveikis aplinkai), numatytos priemonės neigiamam poveikiui išvegti, pateikta alternatyvų analizė bei kita tyrimų metu gauta medžiaga.

UAB „Amberwind“ užsakymu UAB „Sweco Lietuva“ parengė Vėjo jėgainių parko Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose Pagėgių savivaldybėje įrengimo ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą, kurią atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas patvirtino 2011 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. (9.14.5.)-LV4-4885 su pastaba, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje būtina įvertinti suminį planuojamų vėjo jėgainių ir gretimybėse kitų veiklos vykdytojų veikiančių ir planuojamų vėjo jėgainių poveikį aplinkai.

Pagėgių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-35 „Dėl vėjo jėgainių parko įrengimo Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose Pagėgių savivaldybėje, specialiojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas vėjo jėgainių parko įrengimo specialusis planas, numatantis galimybę rengti detaliuosius planus, kurių pagrindu būtų rengiami vėjo jėgainių techniniai projektai (t. II, b. l. 168, 191). Aiškinamajame rašte nurodyta, kad specialusis planas parengtas vadovaujantis Pagėgių savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. T-953 „Dėl leidimo rengti specialųjį planą vėjo jėgainių parko įrengimui Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose“, planuojamas plotas apie 6 300 ha. Atsižvelgiant į saugomų teritorijų tarnybos 2011 m. balandžio 8 d. raštu Nr. V3-7.15-604 pareikštą nuomonę, buvo atliktas Vėjo jėgainių parko įrengimo specialiojo plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, 2011 m. liepos mėnesį parengta ir visuomenei pateikta susipažinti SPAV ataskaita. 2011 m. rugpjūčio 25 d. 13.00 val. vyko viešas Specialiojo plano projekto ir PAV ataskaitos pristatymas Pagėgių seniūnijoje Pagėgių savivaldybėje, 2011 m. rugpjūčio 25 d. 15.00 val. – Lumpėnų seniūnijoje. Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-141 „Dėl Pagėgių savivaldybės teritorijos vėjo jėgainių parko įrengimo Lumpėnų ir Pagėgių seniūnijos specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo“ buvo patvirtinti Pagėgių savivaldybės teritorijos vėjo jėgainių parko įrengimo Lumpėnų ir Pagėgių seniūnijose specialiojo plano koncepcijos brėžinio II variantas su patikslinta (sumažinta) specialiojo plano galiojimo riba.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigė, kad 2011 m. spalio 26 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-141 sumažinus specialiojo plano galiojimo ribas, jos susiaurintos ir atitinka tik detaliojo plano ribas, todėl patvirtintas 2012 m. vasario 23 d. specialusis planas negali būti traktuojamas kaip visos ginčo teritorijos specialusis planas, nes nepatenka gretimi parkai, todėl nėra tinkamai atliktas esamų ir planuojamų vėjo jėgainių suminis ir strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, pažeistas PAVĮ 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 21, 25 punktų reikalavimai.

Byloje pateikiamas specialiojo plano brėžinys patvirtina, kad pareiškėjo ginčijamu sprendimu planuojama ūkinė veikla buvo leista teritorijose, kuriose Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose Pagėgių savivaldybėje specialiojo plano sprendiniais ir PAV metu išskirtose zonose planuojama pastatyti iki 30 vėjo jėgainių parką, įrengiant reikiamą infrastruktūrą. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita yra neteisėta ir jos pagrindu ūkinė veikla negalėjo būti leista dėl to, kad priimant sprendimą dėl planuojamos ūkines veiklos nebuvo tinkamai atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, pažeisti Aprašo 21, 25 punktai, nustatantys reikalavimus strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimčiai bei išsamumui. Minėtas specialusis planas bei jam atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas nėra nuginčyti, jie nėra ir nagrinėjamos administracinės bylos dalyku. Be to, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir planų bei programų strateginis pasekmių aplinkai vertinimas skiriasi savo objektu, apimtimi bei atskirų aspektų išsamumu, ką pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo proceso metu (Teritorijų planavimo įstatymo 10 str., 17 str.). Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tikslas iš esmės yra įvertinti, ar tokia ūkinė veikla yra galima pasirinktoje teritorijoje, tuo tarpu teritorijų planavimo dokumentų strateginių pasekmių aplinkai vertinimas apimtų jau konkrečių (sudarančių prielaidas minėtos ūkinės veiklos plėtrai) koncepcijos krypčių ir jų alternatyvų (galimų detaliojo plano sprendinių) įgyvendinimo galimų reikšmingų pasekmių aplinkai vertinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-12/2011).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčijamo sprendimo neteisėtumą taip pat grindė aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas visai netyrė skundo argumentų apie tai, kad nebuvo atliktas suminis teritorijoje veikiančių ir planuojamų vėjo jėgainių poveikio aplinkai vertinimas 10 km spinduliu, akcentavo, kad atsakovo 2011 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. (9.14.5)-LV4-4885 numatytą reikalavimą tvirtinti poveikio aplinkai vertinimo programą su išimtimi, kad poveikio vertinimo ataskaitoje turi būti įvertintas suminis planuojamų vėjo jėgainių ir gretimybėse kitų veiklos vykdytojų veikiančių ir planuojamų vėjo jėgainių poveikis aplinkai.

Pareiškėjas pateikė pridėti prie bylos tris atrankos išvadas, iš kurių matyti, kad yra keletas kaimų, kurie rengiant specialųjį planą nebuvo įtraukti į strateginį pasekmių aplinkai vertinimą – Klaipėdos RAAD 2011 m. gegužės 26 d. atrankos išvadą Nr. (9.14.5.)-LV4-2153 dėl UAB „Homeras“ planuojamos ūkinės veiklos Gudų kaime, 2012 m. sausio 24 d. atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-249 dėl UAB „Baltijos vėjas“ planuojamos ūkinės veiklos Eisraviškių, Mantvilaičių ir Gudų kaimuose, 2012 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. (4)-LV4-603 dėl UAB „Atenergo“ planuojamos ūkinės veiklos Vydutaičių kaime.

Tokie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 1 punktas įtvirtina, kad poveikio aplinkai ataskaita rengiama pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą. Nagrinėjamu atveju programa buvo patvirtinta atsakovo minėtu 2011 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. (9.14.5)-LV4-4885, todėl PAV rengėjas neturėjo įtraukti į ataskaitą planuojamų ūkinių veiklų, numatytų vėliau, negu buvo patvirtinta programa. Be to, atsakovas nurodė, kad Departamento 2012 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (4)-LV4)-1082 priimta galutinė atrankos išvada, kad UAB „Baltijos vėjas“ planuojamai ūkinei veiklai 24 MW bendros galios vėjo elektrinių statybai ir eksploatacijai privalomas poveikio aplinkai vertinimas, kurio metu turės būti įvertintas suminis vėjo elektrinių poveikis aplinkai, tarp jų ir UAB „Amberwind“ bei kitų subjektų greta planuojama bei vykdoma ūkinė veikla.

Departamento 2012 m. vasario 17 d. raštu Nr. (4)-LV4-603 priimtas sprendimas nepratęsti UAB „Atenergo“ planuojamos ūkinės veiklos PAV terminų, taigi šis subjektas, ketindamas vykdyti ūkinę veiklą, turės atlikti PAV procedūras ir taip pat įvertinti suminį poveikį. Į PAV ataskaitą pagal Klaipėdos RAAD 2011 m. gegužės 26 d. atrankos išvadą Nr. (9.14.5.)-LV4-2153 dėl UAB „Homeras“ planuojamos ūkinės veiklos dvi mažo galingumo jėgainės (350 ir 800 kW) nėra įtrauktos dėl jų mažo galingumo bei pakankamai didelio atstumo, jų poveikis neturėtų įtakos bendram rezultatui.

Atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus duomenis, laikytina, kad planuojamos poveikio vertinimo ataskaitoje suminis planuojamų vėjo jėgainių ir gretimybėse kitų veiklos vykdytojų veikiančių ir planuojamų vėjo jėgainių poveikis aplinkai yra įvertintas, naujai planuojamų vėjo elektrinių parkai galėtų būti vystomi tik atlikus jų bei aplinkinių veikiančių bei planuojamų vėjo elektrinių parkų galimą neigiamą suminį poveikį aplinkai, dėl to šiuo aspektu nėra pagrindo teigti, kad byloje ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant vietos gyventojų interesus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 406 patvirtintų Planuojamos ūkinės veiklos (vėjo jėgainių įrengimo) poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijų R 44-03 10 punkte numatyta, kad siekiant tinkamai parinkti vietą jėgainėms įrengti bei galimus aplinkos pokyčius įrengus vėjo jėgaines, turi būti atliekama pasirinktos vietos ir gretimų sklypų (atsižvelgiant į gretimų teritorijų žemės naudojimo tikslinę paskirtį, apsaugos statusą, gali būti analizuojama teritorija iki 10 km spinduliu) analizė. Pareiškėjas, teigdamas, kad suminis poveikio aplinkai vertinimas turėjo būti atliekamas maksimaliu rekomenduojamu atstumu, rėmėsi tik formalia nuoroda į teisės akte numatytą galimybę, tačiau argumentų, pagrindžiančių būtinybę taikyti tokį reikalavimą, nepateikė. Pažymėtina, kad maksimalaus rekomenduojamo atstumo nustatymą lemia tam tikri konkretūs kriterijai – žemės naudojimo tikslinė paskirtis, apsaugos statusas, kurių reikšmę nustatant didesnius atstumus pareiškėjas turėjo pagrįsti.

Dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad jis priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nes teismas nepagrįstai nenustatė procedūrų pažeidimų rengiant PAV ataskaitą, kuri buvo priimta neatsižvelgiant į visuomenės pasiūlymus; mano, jog nepakanka nustatyti, kad pasiūlymai buvo svarstomi, turi būti įvertinta, ar pagrįstai jie buvo atmesti. 2012 m. vasario 22 d. PAV ataskaitos viešo svarstymo metu susirinkimo protokole užfiksuota, kad susirinkusi visuomenė nepritarė PAV ataskaitai, buvo prieš planuojamos ūkinės veiklos vystymą (t. I, b. l. 105-122). Pareiškėjas 2012 m. kovo 5 d. raštu Nr. R3-08 Klaipėdos RAAD ir UAB „Sweco Lietuva“ teikė pasiūlymus dėl vėjo jėgainių parko Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose Pagėgių savivaldybėje įrengimo ir veiklos poveikio vertinimo ataskaitos (t. I, b. l. 15-32), 2012 m. kovo 9 d. raštu Nr. R3-15 kreipėsi į Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie SAM, taip pat 2012 m. kovo 9 d. raštais į kitas institucijas, 2012 m. balandžio 18 d. raštu Nr. R3-29 kreipėsi į Tauragės visuomenės sveikatos centrą dėl informacijos, susijusios su vėjo jėgainių parko įrengimu, pateikimo, 2012 m. birželio 4 d. raštu Nr. R3-34 į Klaipėdos RAAD, kuriuo pareiškė apie nepritarimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai (t. I, b. l. 36-50), bendruomenės nariai (G. J., A. M.) 2012 m. birželio 4 d. buvo atvykę į poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių susirinkimą ir išsakė savo argumentus (t. II, b. l. 89-90).

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad poveikio aplinkai dokumentų rengėjas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370, reglamentuoja visuomenės informavimą apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir jos dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, nustato visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūras, atsakingus už visuomenės informavimą asmenis, jų funkcijas.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas UAB „Sweco Lietuva“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą 2011 m. rugpjūčio 25 d. pateikė suinteresuotai visuomenei, o 2011 m. rugsėjo 7 d. raštu – poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Pagėgių savivaldybės administracija 2011 m. spalio 11 d. raštu Nr. R2-1997 (t. II, b. l.

35) UAB „Sweco Lietuva“ pateikė pastabas dėl parengtos ataskaitos. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Tauragės teritorinis padalinys, Tauragės visuomenės sveikatos centras, Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nagrinėtam vėjo jėgainių parko įrengimui neprieštaravo (t. II, b. l. 33, 36, 37, 41, 42, 44-45, 46). Poveikio aplinkai vertinimo rengėjui UAB „Sweco Lietuva“ įvertinus poveikio aplinkai subjektų pateiktas pastabas (t.

II, b. l. 38-40), vėlesniu 2012 m. kovo 28 d. raštu Nr. R2-657 planuojamos ūkinės veiklos programoms, ataskaitoms bei veiklos galimybėms Pagėgių savivaldybės administracija pritarė. Suinteresuotos visuomenės pasiūlymai buvo apsvarstyti 2012 m. birželio 5 d. (t. II, b. l. 89, 90). Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Aplinkybę, kad suinteresuotos visuomenės pastabos buvo nagrinėjamos, patvirtina ataskaitos rengėjo 2012 m. gegužės 15 d. raštas Nr. V1-1465 atsakovui “Dėl PŪV PAV ataskaitos”, (t. II, b. l. 66-71). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytus faktus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad PAV ataskaitos rengimo procedūra atitiko teisės aktų reikalavimus, suinteresuotos visuomenės teisės dalyvauti priimant sprendimus, galinčius daryti įtaką žmogaus sveikatai ar aplinkai, gauti visą su atliktu vertinimu susijusią informaciją, teikti paklausimus bei motyvuotus siūlymus, kaip tai numato Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo 9 straipsnis, Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas, Orhuso konvencija, nebuvo pažeistos.

Aplinkybės, ar pagrįstai nebuvo atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, nagrinėjamu atveju sietinos ne su PAV procedūros tinkamu atlikimu, bet su PAV ataskaitos išvadų pagrįstumu, kurių kiekviena gali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku bei pagrindu nuginčyti sprendimą dėl leidimo užsiimti planuojama ūkine veikla. Teismo išvada, kad PAV procedūros metu nebuvo pažeistos suinteresuotos visuomenės teisės dalyvauti, gauti informaciją, teikti pasiūlymus, negali būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta tik dėl to, kad į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.

Sprendžiant dėl Ataskaitos teisėtumo procedūriniu aspektu, jos išvadų pagrįstumą patvirtinančios aplinkybės netiriamos, todėl pareiškėjo teiginiai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo sprendžiant dėl PAV procedūrų teisėtumo yra atmestini.

Dėl planuojamos ūkinės veiklos alternatyvų

Pareiškėjas tiek patikslintame skunde, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 patvirtintų Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų 10.3.7 punkto, numatančio, kad ataskaitoje privalo būti nagrinėtų alternatyvų analizė, nurodant jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į geriausius prieinamus gamybos būdus bei galimą poveikį aplinkai. Nurodo, kad teismo sprendime nėra pagrįsta, kodėl tiriami tik du alternatyvose teikiami rodikliai, nes pagal jėgainių skaičių ir pajėgumą, nenagrinėjant jų techninių charakteristikų, triukšmo sklaidos neįmanoma apskaičiuoti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, išnagrinėjęs poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, planuojamą ūkinę veiklą pripažino leistina pagal alternatyvą II, scenarijų b1, variantą 2, tai yra PŪV įgyvendinama pagal optimalias apimtis, esant maksimalioms apkrovoms, t. y. vėjo jėgainių parkui veikiant ištisus metus, pučiant vėjui 10 m/s, kada vėjo keliamas triukšmas yra didžiausias; pagal esamas vėjo charakteristikas šiam regionui būdingas 5 m/s vėjas. Alternatyvų analizė pateikiama PAV ataskaitos 1 knygos 5 skyriuje, kuriame pateikiamos keturios alternatyvos, įskaitant nulinę, po du skirtingus jų veiklos scenarijus ir variantus. Nuostatų 10.3.7. punktas nenustato nagrinėtinų alternatyvų skaičiaus, nurodo, kad ataskaitoje turi būti nagrinėjamos bent kelios alternatyvos (vietos, laiko, techninių ir technologinių sprendinių, poveikį aplinkai mažinančių priemonių ir kt.), įskaitant nulinę alternatyvą, kuri apibūdina aplinkos sąlygas bei natūralius aplinkoje vyksiančius pokyčius veiklos nevykdymo atveju ir taikoma kaip esamos būklės fiksavimas bei ataskaitos ir palyginimo taškas; ataskaitoje turi būti nagrinėtų alternatyvų analizė, nurodytos jų pasirinkimo priežastys, atsižvelgiant į geriausius prieinamus gamybos būdus bei galimą poveikį aplinkai. Planuojamos ūkinės veiklos (vėjo jėgainių įrengimo) poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijų 9 punkte įtvirtinta, kad atliekant poveikio aplinkai vertinimą, turi būti nagrinėjamos ir svarstomos bent šios alternatyvos: nulinė alternatyva, kuri apibūdina aplinkos sąlygas bei natūralius aplinkoje vyksiančius pokyčius veiklos nevykdymo atveju, palankiausia aplinkai ir palankiausia veiklos organizatoriui (užsakovui) alternatyva. Gali būti nagrinėjamos bet kokios alternatyvos: vėjo jėgainės ar jų parko vieta, vėjo jėgainės modelis, atskirų vėjo jėgainių išdėstymas parke, elektros perdavimo technologijos ir kt.

Nagrinėjamu atveju Ataskaitoje pateikiamos kelios PŪV alternatyvos ir scenarijai, kurie parinkti pagal vėjo jėgainių keliamo triukšmo poveikį, kaip vieną svarbiausių galimų poveikių žmogaus sveikatai. Ataskaitoje svarstytos galimos “nulinė”, PŪV pagal maksimalias apimtis (palankiausia veiklos organizatoriui), PŪV pagal optimizuotas apimtis (priimtina veiklos organizatoriui, aplinkai bei visuomenei) su tam tikromis sąlygomis, PŪV pagal optimizuotas apimtis, turinti įtaką ir kitų subjektų planuojamai analogiškai ūkinei veiklai. Planuojamos ūkinės veiklos alternatyvos skiriasi techniniais sprendiniais – numatomas skirtingas vėjo jėgainių parko suminis pajėgumas, skirtingas mažesnio ir didesnio pajėgumo vėjo jėgainių išdėstymas, numatyti veiklos scenarijai pučiant skirtingo greičio vėjui, todėl pareiškėjo teiginiai, kad nevertinta vėjo jėgainių techninių charakteristikų reikšmė triukšmo sklaidai, todėl alternatyvų analizė Ataskaitoje yra nepakankama, laikytina jo subjektyvia nuomone, nepagrįsta įrodymais. PAV ataskaitoje pateikiamų PŪV sprendinių alternatyvų (technologinių, aplinkosauginių) kiekis, taikant įvairius jų scenarijus, yra pakankamas, kad būtų galimybė sprendinius palyginti ir įvertinti parinktos PŪV leistinos alternatyvos alternatyvą II, scenarijų b1, variantą 2 pasekmes aplinkai jų poveikio aplinkai kaip paties optimaliausio aspektu. Ataskaitoje atlikta alternatyvų analizė atitinka Nuostatų 10.3.7. punkto sąlygas bei Rekomendacijų R 44-03 9 punkto reikalavimus.

Dėl galimo PŪV poveikio visuomenės sveikatai

Pareiškėjas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos trūkumu nurodo neparengtą triukšmo monitoringo planą, netinkamai įvertintas triukšmo amplitudės moduliacijas, pulsaciją, triukšmo, infragarso, žemo dažnio bangų, vibracijos, šešėliavimo poveikį aplinkai, neaišku, kaip buvo nustatytas foninis triukšmas, kokie jėgainių aukščio, galingumo ir kitų parametrų įvesties duomenys buvo naudojami rengiant PAV ataskaitos grafinę dalį, nes skaičiavimų medžiaga, kurios pagrindu buvo atlikta grafinė ataskaitos dalis, teismui nebuvo pateikta.

Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymas nereglamentuoja triukšmo šaltinių valdytojo pareigos vykdyti triukšmo monitoringą, tačiau įtvirtina triukšmo šaltinių valdytojų pareigą laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių (14 str. 3 d.). Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato privalomą triukšmo kontrolę aglomeracijose ir zonose, kur triukšmas viršija ar gali viršyti ribinius dydžius. Triukšmo valdymo įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja bendruosius triukšmo stebėsenos (monitoringo) pagrindus: triukšmo stebėsenos (monitoringo) programos sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos (monitoringo) įstatymu, šiuo įstatymu bei kitais teisės aktais. Triukšmo valdymo įstatymo 28 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad planavimo organizatoriai, planuojamos ūkinės veiklos užsakovai, rengdami ir tvirtindami teritorijų planavimo dokumentus ir planuodami ūkinę veiklą, privalo užtikrinti, kad nebus viršijami triukšmo ribiniai dydžiai. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 8 punkto nuostatos įtvirtina, kad būtina numatyti atitinkamas priemones poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti tik tuomet, kai numatomas aplinkos pokytis yra reikšmingas. Planuojamos ūkinės veiklos (vėjo jėgainių įrengimo) poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijų R 44-03 14.4. punktas numato, kad atliekant poveikio aplinkai vertinimą, rekomenduojama atsižvelgti ir įvertinti vėjo jėgainės ar vėjo jėgainių parko poveikį aplinkai triukšmo aspektu, t. y. įvertinti vėjo jėgainių parko prognozuojamą triukšmo lygį, suminį triukšmo poveikį bei apskaičiuoti atstumą nuo vėjo jėgainės ar vėjo jėgainių parko, už kurio neviršijami teisės aktais nustatyti ribiniai dydžiai gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje.

Rekomendacijų 15 punktas įtvirtina, kad Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, yra numatomos neigiamą poveikį aplinkai mažinančios, švelninančios ar kompensuojančios priemonės bei neigiamo poveikio išvengimo priemonės. Planuojant vėjo jėgainių parkus, turi būti numatomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės visoje galimo poveikio teritorijoje, kuri bus tiesiogiai ar netiesiogiai paveikta planuojamos veiklos. Šios priemonės turi būti pateiktos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Neigiamam vėjo jėgainių parko poveikiui sumažinti, jo išvengti ar jį kompensuoti, gali būti taikomos tokios priemonės, kaip vėjo jėgainių aukščio parinkimas, dydis, išvaizda, spalva, jų išdėstymas, galingumas, sezoninis vėjo jėgainių išjungimas, galimybės vėjo jėgainėse įrengti jautrumo į praskrendančius paukščius daviklius, tam, kad turbina galėtų automatiškai išsijungti, vėjo jėgainių keliamo triukšmo mažinimo priemonės ir kt.

Rekomendacijų 16 punktas įtvirtina, kad PAV ataskaitoje, išnagrinėjus galimą vėjo jėgainių poveikį aplinkai ir numačius priemones neigiamam poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti, turi būti pateikiamas monitoringo planas, kuriame pateikiami stebėjimo objektai, atsižvelgiant į galimus neigiamus poveikius (pvz. triukšmas, elektromagnetinis laukas, gyvūnų žūtis ir kt.). Monitoringo plane turi būti pateikta informacija palyginimui prieš pradedant veiklą ir tam tikru laikotarpiu vykdant veiklą. Veiklos vykdymo metu nustačius tokį veiklos poveikį, kuris nebuvo įvertintas poveikio aplinkai vertinimo metu, turi būti imamasi priemonių šiam poveikiui sumažinti, jo išvengti ar sušvelninti.

Leistinas triukšmo ribas gyvenamojoje aplinkoje nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtinta Lietuvos higienos norma „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, stacionarių šaltinių naktinio triukšmo ribinis dydis nustatytas 45 dBA. Kadangi pasirinkta PŪV alternatyva nenumato gyvenamojoje aplinkoje ribines vertes viršijančio triukšmo lygio, t. y. nėra nustatytas PŪV reikšmingas triukšmo poveikis aplinkai, visuomenės sveikatos (triukšmo) stebėsenos (monitoringo) programa neturi būti rengiama. Pagal Tauragės visuomenės sveikatos centro pateiktą informaciją triukšmo sklaidos skaičiavimai buvo patikrinti Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri nenustatė esminių triukšmo skaičiavimo rezultatų skirtumų (paklaida iki 1dBA).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d., įsakymu Nr. V-190 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“ nereglamentuoja infragarso ir žemo dažnio sklaidos aplinkoje, tokio garso skvarba yra aktuali pastatuose. Infragarso, žemo dažnio garso, vibracijos sklaidos modeliai nėra nustatyti, šiuos poveikio aplinkai aspektus galima vertinti tik juos išmatavus (prie jau esamų jėgainių), dėl šių aplinkybių tokie duomenys negalėjo būti įtraukti į PAV.

Rekomendacijų 14.3 punktas numato, kad atliekant poveikio aplinkai vertinimą, rekomenduojama atsižvelgti ir įvertinti vėjo jėgainės ar vėjo jėgainių parko poveikį aplinkai psichologiniu aspektu, t. y. įvertinti vizualinį poveikį, sukeliamą sparnų rotacijos, įskaitant šešėlių mirgėjimą ir sparnų spindėjimą, galimą poveikį gretimuose sklypuose gyvenančių gyventojų sveikatai. PAV ataskaitoje šešėliavimo poveikis aplinkai buvo vertinamas nustatant jo trukmę atsižvelgiant į vėjo jėgainės stiebo aukštį, menčių ilgį, geografinius ir klimatinius duomenis programinės įrangos Wind Pro SHADOW pagalba, kuri gali apskaičiuoti blogiausio varianto arba mirgėjimą realiomis sąlygomis pagal saulėtų dienų duomenis ir vėjo statistiką. Ataskaitoje nurodyta, kad VJ turi šešėliavimo mažinimo (stabdymo) mechanizmą, kurio paskirtis yra sumažinti šešėlio mirgėjimą, gamintojas yra numatęs šešėliavimo mažinimo kompiuterinių programų integravimą į kontrolės sistemą. Kontrolės sistema stabdo jėgainę, kai šešėlių mirgėjimo intensyvumas viršija nustatytas reikšmes.

Tauragės visuomenės sveikatos centras 2012 m. balandžio 19 d. raštu Nr. SD-321 pritarė UAB „Amberwind“ planuojamų vėjo jėgainių parko Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose Pagėgių savivaldybėje PAV ataskaitai bei neprieštaravo planuojamai ūkinei veiklai (t. II, b. l. 41).

Apelianto teiginiai, kad poveikio aplinkai ataskaitos rengėjas galėjo naudoti netinkamus įvesties duomenis, rengiant ataskaitos grafinę dalį galėjo nurodyti ne tuos jėgainių aukščius, galingumus ar parametrus, yra atmestini, nes nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, laikytini subjektyvia nuomone, be to, remiantis PŪVPAVĮ 14 straipsniu, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai, taip pat ir poveikio aplinkai dokumentų rengėjas, atsako už šio įstatymo nuostatų vykdymą, teisingos informacijos pateikimą ir pagal savo kompetenciją padarytas išvadas ir sprendimus. Pareiškėjo teiginiai, kad teismas neišreikalavo į bylą ataskaitos priedų, kuriuose yra pateikiama tiksli informacija apie suvestus duomenis ir gautus rezultatus, nebuvo pateikta skaičiavimų medžiaga, kurios pagrindu buvo atlikta grafinė ataskaitos dalis, neatitinka aplinkybių byloje bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų. Atsakovas kartu su atsiliepimu yra pateikęs PAV ataskaitą skaitmeninėje laikmenoje (t. II, b. l. 59), trečiasis suinteresuotas asmuo teismui buvo pateikęs specializuotos vėjo jėgainių triukšmo sklaidos modeliavimo programinės įrangos EMD Wind Pro generuojamą ataskaitą. Skaičiavimų medžiagos nagrinėjimas reikalauja specialių žinių, ji galėtų būti vertinama tik paskyrus ekspertizę, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nurodyti pagrįsti argumentai dėl tokio įrodymo – eksperto išvadų pateikimo į bylą.

PŪVPAV įstatymo 2 straipsnio 4 punktas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją apibrėžia kaip planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotą fizinį asmenį, turintį atitinkamą aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinį asmenį, turintį specialistus su atitinkamu aukštuoju išsilavinimu ar kvalifikacija srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pateiktos išsamios jos rengėjų autobiografijos bei jų išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, kad poveikio aplinkai vertinimą atliko ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengė atitinkamų sričių specialistai (ekspertai), atitinkantys jiems keliamus kvalifikacinius reikalavimus, kad pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyvaus pobūdžio įrodymais arba įrodymais, grindžiamais specialiomis žiniomis, patvirtinančiomis poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje esančių duomenų netikslumą, lemiantį realų žalingą arba kenksmingą poveikį aplinkai, kad pareiškėjo nurodomi ginčijamo administracinio akto neteisėtumo pagrindai yra susiję su aplinkybių, kurioms ištirti bei įvertinti yra reikalingos specialios žinios, nustatymu, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo teiginius, kad poveikio aplinkai vertinimas atliktas ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaita parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus kaip neįrodytus (ABTĮ 57 str.). PAV ataskaitą rengia atitinkamų sričių specialistai, todėl subjektyviu įsitikinimu grindžiami pareiškėjo teiginiai apie techninio pobūdžio aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus negali būti pakankami suabejoti specialistų išvadomis. Teigdamas, kad Ataskaitoje netinkamai įvertintos triukšmo amplitudės moduliacijos, pulsacijos, infragarsas, šešėlių mirgėjimo modeliavimas, bei šių veiksnių neigiamas poveikis visuomenės sveikatai, pareiškėjas nepateikė jokių specialistų skaičiavimų bei vertinimų, kuriais tai galėtų būti grindžiama.

Aplinkybė, kad dalis minėtos informacijos (Ataskaitos tekstiniame priede Nr. 12) buvo pateikta ne valstybine (anglų) kalba, nagrinėjamu atveju neturi būti pripažinta suvaržiusia suinteresuotos visuomenės teisę į informaciją, nes informacija buvo parengta naudojant programinę įrangą anglų kalba ir yra skirta siauram specialistų ratui, o pagal gautus modeliavimo rezultatus buvo parengti vizualiai suprantami vertinimo rezultatų grafiniai brėžiniai ir pateikti PAV ataskaitos prieduose bei buvo eksponuojami viešų ataskaitos pristatymų visuomenei metu.

Apelianto teiginiai dėl kitų šalių patirties statant vėjo jėgaines neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl konkretaus vėjo jėgainių parko įrengimo, turi būti vadovaujamasi Lietuvoje nustatytais reikalavimais planuojamai ūkinei veiklai, leistinos aplinkos taršos norminiu reglamantavimu ir kt.

Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikdamas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. S-1KL-315 su priedu – akustinio triukšmo matavimo protokolu, nepagrindė jo reikšmės sprendžiant dėl PAV ataskaitoje nustatyto galimo triukšmo poveikio aplinkai. Akustinio triukšmo matavimo protokole nustatyti foninio triukšmo dydžiai neviršija nustatytų higienos normų, įrodymų, kad nustatyti foninio triukšmo dydžiai turėtų esminę reikšmę (keistų rezultatus) PAV nustatytam triukšmo poveikiui aplinkai, teismui nėra pateikta.

Dėl poveikio kitiems aplinkos komponentams – gyvajai gamtai, kraštovaizdžiui, rekreaciniams objektams, gyventojų turto vertei

Pareiškėjas, nesutikdamas su PAV ataskaita, teigė, kad buvo neįvertinta planuojamos ūkinės veiklos įtaka kitiems aplinkos komponentams, paukščių migracijai, Rambyno draustiniui, rekreacinėms teritorijoms, kraštovaizdžiui, taip pat galima žala gyventojų turtui.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pastarąsias aplinkybes, pabrėžė, kad vienu iš poveikio aplinkai vertinimo tikslų yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ar netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį žmonėms, gyvūnijai ir augalijai: dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei: materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas, ginčydama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, iš esmės nenurodė, kokius viešąjį interesą sudarančius aplinkosaugos reikalavimus planuojama vykdyti ūkinė veikla pažeidžia ir įrodymų, patvirtinančių realų žalingą arba kenksmingą ginčijamu tokios veiklos poveikį aplinkai (kraštovaizdžiui), nepateikė. Taigi apelianto teiginiai, kad teismas nevertino jo skundo argumentų dėl suminio poveikio kitiems aplinkos komponentams, kraštovaizdžiui, gyvajai gamtai, paukščių migracijai, yra nepagrįsti.

Rambyno regioninio parko teritorija nesiekia PŪV teritorijos, mažiausias atstumas sudaro 2 066 m, nustatytas, kad PŪV jokio neigiamo poveikio Rambyno regioninio parko teritorijai nedarys – nei kraštovaizdžiui, nei saugomoms teritorijoms, nei bioįvairovei, nei gyvenamajai bei socialinei aplinkai (PAV ataskaitos 1 knygos 4.5 sk.). Galimos dviračių turizmo trasų vietinės jungtys, pažymėtos Pagėgių savivaldybės Bendrojo plano Rekreacijos ir turizmo brėžinyje, nepatenka į parinktas zonas vėjo jėgainių įrengimui.

PAV ataskaitoje numatyta rekomendacija, atsižvelgiant į PŪV specifiką ir vertintojų siūlymus, 3 metus nuo veiklos pradžios vykdyti žūstančių paukščių ir migruojančių paukščių sankaupų monitoringą. Pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, kad buvo netinkamai parinktos paukščių stebėjimo vietos – daubose, o ne ant kalvų, tik ties Trakininkais – Piktupėnais, tai neužtikrina stebėjimo visoje parko teritorijoje. PAV ataskaitos 2 knygos 10 tekstiniame priede yra pateiktos regyklų, nuo kurių buvo atliekamas kraštovaizdžio vertinimas, apibūdinimas bei vertinimo rezultatų lentelė. Vertinimas buvo atliktas vadovaujantis saugomų teritorijų tarnybos rekomenduojama metodika.

PAV ataskaitoje buvo nagrinėjamas galimas PŪV poveikis nuosavybės nusidėvėjimui – nekilnojamojo turto vertės pokyčiui dėl gretimybės su vėjo jėgainių parku, tačiau galimas reikšmingas poveikis turto vertės mažėjimui nebuvo nustatytas.

Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo teiginiai dėl aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų bei grėsmė aplinkos elementams grindžiami tik paties subjektyviu vertinimu, tuo tarpu keliamo ginčo pobūdis susijęs su aplinkybių, kurioms ištirti bei įvertinti reikalingos specialios žinios aplinkosaugos srityje, nustatymu. Kompetentingos institucijos, susipažinusios su minėtais PAV ataskaitos aspektais, jai pritarė (Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. birželio 8 d. raštas Nr. (4)-V3-1524(7.16), Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 28 d. raštas Nr. R2-657, t. II, b. l. 43, 46).

Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas byloje gina viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje, nesuteikia procese išskirtinės padėties, pareiškėjui nepakanka išdėstyti teiginius, kuriais jis kvestionuoja PAV ataskaitos teisėtumą ir pagrįstumą, jis privalo nurodyti aplinkybes, pateikti argumentus ir įrodymus, kurie patvirtintų jo keliamas abejones. Įrodinėjimo naštos perkėlimas išimtinai kitiems poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams būtų neproporcingas, paneigtų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą teisme bei sukurtų prielaidas piktnaudžiauti procesu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą visa apimtimi, nenustatė pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo asociacijos kaimo bendruomenės „Lumpėnų strazdas“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė