AS-822-9-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-9/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02997-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 1–7), prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija) 2013 m. birželio 27 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-2126 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 2) įpareigoti Energetikos ministeriją 2013 m. birželio 27 d. leidime gaminti energiją Nr. LG-2126 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės žalą, skaičiuojamą po 0,93 Lt/kWh už pareiškėjai priklausančios integruoto tipo saulės elektrinės pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi (b. l. 16–17) nustatė pareiškėjai terminą iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. skunde aiškiai suformuluoti reikalavimą dėl žalos atlyginimo nurodant konkretų turtinės žalos dydį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi (b. l. 23), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundą nutarė laikyti nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, kartu su priedais grąžinti pareiškėjai, konstatavęs, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų ir nesikreipė dėl termino pratęsimo šiems trūkumams pašalinti.

III. Pareiškėja R. S. atskiruoju skundu (b. l. 25–28) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, kuria nustatytas terminas iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. pašalinti skundo trūkumams, pareiškėja gavo tik 2013 m. rugsėjo 9 d. ir tai patvirtina Lietuvos pašto siuntų paieškos sistemos išrašas bei voko kopija.

2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, teismas, spręsdamas, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, turi atsižvelgti į pareikšto reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes (adm. byla Nr. AS822-334/2013). Šiuo atveju pareiškėja reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė tuo, jog dėl galimai neteisėtų Energetikos ministerijos veiksmų (pirmieji du skundo reikalavimai) yra patiriama žala negautų pajamų forma, kurią sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp leidimo plėtrai ir leidimo gaminti išdavimo metu galiojusių tarifų, o šie nuostoliai patiriami kiekvieną dieną (ir bus patiriami iki teisės pažeidimo pašalinimo). Taigi, iš skundo reikalavimų formuluotės ir skundo argumentų buvo akivaizdu, kad pareiškėjas siekia visiško nuostolių atlyginimo, t. y. status quo situacijos atkūrimo. Vadinasi, teismas nepagrįstai reikalauja nurodyti, kokią žalą pareiškėja patyrė nuo skundžiamo akto priėmimo iki skundo teismui padavimo dienos, nes ir po skundo teismui padavimo dienos pareiškėja patiria žalą.

3. Be to, pareiškėja skunde išdėstė išsamius argumentus, kodėl teismo reikalaujamo tikslaus nuostolių dydžio paskaičiuoti objektyviai neįmanoma: pažeidimo terminas tęstinis ir faktiškai pagamintos elektros energijos kiekis priklauso nuo objektyvių priežasčių (elektrinės techninės būklės, meteorologinių sąlygų ir kt.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos R. S. skundą laikė nepaduotu jai nepašalinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas pašalinti nurodytus skundo trūkumus, t. y. skunde aiškiai suformuluoti reikalavimą dėl žalos atlyginimo nurodant konkretų turtinės žalos dydį. Taigi, iš esmės nustatyti skundo trūkumai susiję su pareiškėjos pateiktu reikalavimu priteisti jai žalą. Tačiau, pareiškėjai nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, Vilniaus apygardos administracinis teismas atskiruoju skundu skundžiama 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas šių išvadų nemotyvavo, nors, kaip jau buvo minėta, skundo trūkumų, susijusių su kitais pareiškėjos skundo reikalavimais (dėl akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atsakovui), nebuvo nustatyta. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pareiškėjos skundą nepaduotu visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalis, kurioje pareiškėjos skundo pirmas, antras ir ketvirtas reikalavimai laikyti nepaduotais, naikinama ir šių skundo reikalavimų priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja, ginčydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį, atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, jai įteikta pasibaigus šiam terminui, be to, šie trūkumai nustatyti nepagrįstai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartis dėl skundo trūkumų pašalinimo buvo įteikta 2013 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 30–31), t. y. praėjus teismo nustatytam terminui, iki kurio pareiškėjas turėjo pašalinti 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus (iki 2013 m. rugpjūčio 20 d.). Tačiau iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. lydraščio Nr. I-5043-562/2013 (b. l. 18) matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d. teismo nutartis pareiškėjos atstovui buvo išsiųsta tą pačią dieną, o Lietuvos pašto siuntų paieškos išrašas (b. l. 30–31) patvirtina, jog 2013 m. rugpjūčio 14 d., nepavykus siuntos pristatyti gavėjui, jam išrašytas siuntos gavimo pranešimas ir pristatytas į gavėjo korespondencijos dėžutę (gavėju nurodytas advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ advokato padėjėjas A. B., b. l. 19). Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, kreipęsis į teismą su skundu, privalo domėtis bylos eiga (pvz., 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis adm. byloje Nr. N62-7374/2009). Tačiau pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog šis delsimas domėtis pateikto skundo priėmimo klausimu ir tolimesne jo inicijuojamos bylos eiga, nepriklausė nuo jo valios.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pvz., LVAT 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis adm. byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A525-1355/2010). Taigi, šiuo atveju pareiškėja, reikšdama reikalavimą atlyginti patirtą turtinę žalą, turėjo skunde ne tik nurodyti konkretų žalos dydį ir atsiradimo pagrindą, bet ir prie jo pridėti tai patvirtinančius dokumentus.

Papildomai pažymėtina, kad taikant civilinės atsakomybės institutą, bet kuriuo atveju svarbu nustatyti ne vien tik formalias sąlygas (prielaidas), pagrindžiančias žalos atsiradimą, bet ir konkretų žalos dydį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė tikrosios jai padarytos žalos dydžio iki skundo teismui padavimo dienos. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. LVAT yra konstatavęs, jog CK 6.249 straipsnio nuostata, kad „jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas“ jokiu būdu nereiškia, kad pareiškėjas yra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (žr., pvz., 2005 m. spalio 24 d. nutartį adm. byloje Nr. A14-1572/2005). LVAT praktikoje teigiama, kad pareiškėjas privalo objektyviai pagrįsti, jog jis ėmėsi įrodinėti jam padarytos žalos faktą ir dydį, kita vertus, jei tokie duomenys nėra pateikiami, tokioje situacijoje teismui nekyla pareiga papildomai įrodinėti žalos faktą ir dydį už patį pareiškėją (pvz., 2013 m. birželio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-735/2013). Be to, remiantis formuojama naujausia LVAT bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 6 d. nutartį adm. byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), darytina išvada, jog, taikant CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, patirti nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis, t. y. priteistini nuostoliai negali būti hipotetiniai, grindžiami prielaidomis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje turėjo galimybę apskaičiuoti žalą, susidariusią nuo 2013 m. birželio 27 d. (Leidimo Nr. LG-2126 priėmimo dienos) iki skundo teismui padavimo dienos.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėja nepašalino 2013 m. gegužės 6 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, jos skundo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo (trečias skundo reikalavimas) pagrįstai laikyta nepaduota, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi. Ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis pagrįsta. Kita vertus, vadovaudamasis ABTĮ 52 straipsniu, pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Taigi, šiuo atveju pareiškėja galėtų tikslinti savo reikalavimus, pateikusi teismui papildomus dokumentus bei įrodymus bylos nagrinėjimo metu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos skundas dėl pirmo, antro ir ketvirto reikalavimų laikytas nepaduotu, panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos skundo trečias reikalavimas (dėl žalos atlyginimo) laikytas nepaduotu, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė