A-517-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-517-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05618-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui–kalėjimui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (V. K.) skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. 96-1335, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2013 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 2S-4664 ir 2013 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 2S-4757; 2) įpareigoti Lukiškių TI–K ir/ar Kalėjimų departamentą tenkinti pareiškėjo prašymą ir neteisėtai prisuktas grotas nuimti.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Lukiškių TI–K direktorių su prašymu nuimti gyvenamojoje kameroje prieš lango angą įmontuotas vidines grotas, kurios nėra numatytos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), kituose teisės aktuose, trukdo ir kelia nepatogumų. Skundžiamu Lukiškių TI-K direktoriaus sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kad lango angoje metalinės grotos numatytos Taisyklėse, todėl jas nuimti nėra galimybių. Pareiškėjas nesutiko su tokiu atsakymu, teigė, kad jo prašymas išnagrinėtas formaliai, nepatikrinus tikrųjų faktų. Pareiškėjas prašė nuimti grotas, ne įrengtas lango angoje, o vidines grotas, įrengtas prieš lango angą. Tokios grotos įrengtos ne visose kamerose, pvz., tokių grotų nebuvo kamerose Nr. 221, 222 ir 223, kuriose pareiškėjas buvo laikomas iki jų remonto, daugelyje kitų gyvenamųjų kamerų (Nr. 205, 206, 207, 208, 209, 216, 217, 218, 219, 220), suremontuotose kamerose Nr. 104, 103 ir kt. Tokios neteisėtai įrengtos grotos yra kamerose Nr. 301, 329, 331, 341, 344, 345, 373, 377, 383, 368, 360, 277, 210, 211, 357. Pareiškėjas Lukiškių TI–K sprendimą skundė Kalėjimų departamentui, tačiau šis pareiškėjo skundą išnagrinėjo taip pat formaliai, nes rėmėsi tik Lukiškių TI-K pateikta informacija, jos nepatikrindamas. Pareiškėjas 2013 m. spalio 22 d. gavo pakartotinį Kalėjimų departamento atsakymą į tą patį pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. 96-1335. Pastarasis sprendimas yra priešingas 2013 m. spalio 7 d. sprendimui. Tačiau ir šis sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Pareiškėjas paaiškino, kad prieš lango angą sumontuotos grotos trukdo atidaryti langą, išvalyti palangę, išvalyti lango stiklus, žiemą naudoti palangę vietoje šaldytuvo, vasarą atsisėdus grožėtis vaizdu. Kai kuriose gyvenamose kamerose šios grotos atima dalį viršutinio gulto.

Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė atmesti.

Paaiškino, kad išnagrinėjus pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 5 d. skundą, nustatyta, jog pareiškėjui pateiktas pagrįstas Lukiškių TI-K direktoriaus atsakymas. Pareiškėjas informuotas, kad pagal Taisyklių 14.1 punktą, gyvenamosiose kamerose lango angoje įstatomos grotos, todėl Lukiškių TI-K administracija, atsisakydama jas nuimti, pareiškėjo teisių nepažeidė. Nurodė, kad pareiškėjas į skundą gavo du atsakymus dėl techninės klaidos. Kalėjimų departamentas į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, atsakymai pagrįsti teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka. Todėl atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Atsakovas Lukiškių TI–K atsiliepime su skundu nesutiko.

Rėmėsi Taisyklių 14.1 punkto reikalavimais, kad langų angoje įstatomos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukiami metaliniu tinklu. Nurodė, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Vidinės metalinės grotos ir įdėtos tam, kad metalinis tinklas nebūtų pasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti. Šios metalinės grotos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Lukiškių TI–K yra įkalinimo įstaiga, ji yra įrengiama pagal tam tikrus teisės aktų reikalavimus ir joje galioja atitinkamos vidaus tvarkos taisyklės, todėl grotos negali būti nuimtos. Lukiškių TI–K direktoriaus 2013 m. rugsėjo 3 d. atsakymas Nr. 96-1335 yra teisėtas ir neprieštarauja teisės aktams, todėl naikinti jį nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Taisyklių 2 punkte nustatyta, jog jos taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepagrįstai remiasi Taisyklių 14.1 punktu, nustatančiu, kad kameroje lango angoje įstatomos metalinės grotos, ir teigia, kad grotos gali būti įrengiamos tik lango angoje, o ne prieš ją, nes nenustatyta, kad Lukiškių TI-K pastatas ar patalpos buvo (yra) rekonstruojamos, kapitaliai remontuojamos. Todėl Lukiškių TI-K neprivalėjo tenkinti pareiškėjo prašymo ir grotas sumontuoti lango angoje.

Pabrėžė, kad į pareiškėjo skundą Kalėjimų departamentui buvo atsakyta du kartus dėl techninės klaidos, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, šie atsakymai vienas kitam neprieštarauja, kadangi abiejuose konstatuota, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Pabrėžė, jog pirmame atsakyme į pareiškėjo skundą nurodyta, jog pareiškėjo nurodytose kamerose Nr. 221, 222, 223 nėra tokių grotų, o antrame atsakyme Kalėjimų departamentas akcentavo Lukiškių TI–K atsakymo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, taigi šie du atsakymai vienas kitą papildo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundą tenkinti nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą: panaikinti Lukiškių TI–K 2013 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 9G-1335 ir Kalėjimų departamento 2013 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 2S-4664 ir 2013 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 2S-4757, įpareigoti Lukiškių TI–K ir/ar Kalėjimų departamentą tenkinti pareiškėjo prašymą ir neteisėtai prisuktas grotas nuimti, įpareigoti atsakovą pateikti teismui skaitmeninę medžiagą ir pareiškėjo skundus bei priteisti 10 MGL dydžio kompensaciją.

Apeliaciniame skunde nurodo argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teismas nesiėmė pareiškėjo prašomų veiksmų bylos aplinkybėms ištirti, tokio sprendimo neargumentavo. Mano, jog priimtas sprendimas yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nemotyvuotas, kadangi teismas nenurodė, kokiomis teisės normomis remiantis grotas buvo galima įrengti prieš langą, o ne jo angoje. Teigia, kad dėl neteisėto teismo sprendimo patyrė moralinę žalą, kurią vertina 10 MGL dydžiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Lukiškių TI veiksmų ir sprendimų teisėtumo.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teigė ir atsakovas atsiliepime neginčijo, jog kameroje Nr. 357 lange buvo sumontuotos grotos, įtvirtintos priešais langą/palangę. Pareiškėjas, vertindamas tokį grotų sumontavimą kaip neteisėtą, kreipėsi į Lukiškių TI-K 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymu, prašydamas grotas nuimti, į kurį atsakyta skundžiamu 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 96-1335. Minėtas sprendimas Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio tvarka buvo apskųstas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Į pareiškėjo skundą atsakyta 2013 m. spalio 7 d. raštu Nr. 2S-4664 ir 2013 m. spalio 13 d. raštu Nr. 2S-4757. Pareiškėjo teigimu, grotų sumontavimas priešais langą nėra numatytas teisės aktuose, todėl yra neteisėtas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atmetė jį kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą grindžia tuo, jog grotų įrengimas priešais lango angą prieštarauja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ (Žin., 2009, Nr. 84-3564) (toliau – ir Taisyklės) 14.1 punktui.

Taisyklių 14.1 punktas numato, jog kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Minėtas atsisakymo nuimti grotas pagrindas nurodytas ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus, 2013 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 96-1335 „Dėl suimtojo V. K. prašymo nagrinėjimo“ (b. l. 6), Kalėjimų departamento 2013 m. spalio 7 d. rašte Nr. 2S-4664 „Dėl skundo“ (b. l. 7) ir 2013 m. spalio 11 d. rašte Nr. 2S-4757 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (b. l. 14). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos teisės normos aiškinti taip, kaip nurodo pareiškėjas t. y. kaip draudžiančios įrengti grotas, nėra teisinio pagrindo, kadangi Taisyklių 14.1 punktas aiškiai įtvirtina ir numato apsauginių grotų įrengimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo ir nedetalizuoja, jog dėl, pareiškėjo vertinimu, netinkamo grotų įrengimo buvo pažeistos jo teisės, susijusios su tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimu. Pareiškėjo deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, jog dėl esančių grotų sunku valyti langą, sėdėti ant palangės ir pan., nepagrindžia grotų įrengimo neteisėtumo.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas gavo du Kalėjimų departamento atsakymus (2013 m. spalio 7 d. raštu Nr. 2S-4664 ir 2013 m. spalio 11 d. raštu Nr. 2S-4757) į savo 2013 m. rugsėjo 5 d. skundą, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais šiuo aspektu ir jų nekartoja.

Atsakant į pareiškėjo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Pareiškėjo abstraktaus pobūdžio argumentai nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie suteiktų pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija galėjo būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi ir būtų pagrindas abejoti teisėjų nešališkumu, ar kad yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje numatyti kiti atvejai, kuriems esant teisėjas negali nagrinėti bylos. Todėl apelianto argumentai, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, yra atmetami.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo keliamas skunde pirmosios instancijos teismui. Remiantis ABTĮ 130 straipsnio 6 dalimi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, todėl proceso dalyvis apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėtinas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys