AS-872-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-872-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01680-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. prašymą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, dėl įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą patikslintu prašymu (b. l. 25-31): 1) išreikalauti iš UAB „Greitasis kurjeris“ arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Fondo valdyba) duomenis, patvirtinančius Fondo valdybos siųstų 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (6.5)I-9983 ir 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1081 faktinio įteikimo pareiškėjai datą; 2) atnaujinti dėl objektyvių priežasčių praleistą skundo dėl Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (6.5)I-9983 padavimo teismui terminą; 3) panaikinti Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (6.5)I-9983 bei šio sprendimo turinį ir esmę apimantį, pakartojantį ir formaliai papildantį Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1081; 4) atnaujinti dėl svarbių ir objektyvių priežasčių praleistą terminą paduoti skundą Fondo valdybai dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – ir Skyrius) sprendimo nuo 2010 metų sausio mėnesio mokėti pareiškėjai perskaičiuotą ir sumažintą pensiją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsniu; 5) įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. lapkričio 28 d., 2015 m. sausio 23 d. pateiktus prašymus (skundus) dalyje dėl Skyriaus sprendimo nuo 2010 metų sausio mėnesio mokėti pareiškėjai perskaičiuotą ir sumažintą pensiją, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsniu, ir sumažintos pareiškėjos senatvės pensijos dalies išmokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi (b. l. 33-35) pareiškėjos skundo dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1081 panaikinimo laikė nepaduota, o likusią skundo dalį atsisakė priimti.

Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti – patikslinti skundo reikalavimus dėl priimtų sprendimų, pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius skundžiamų sprendimų gavimo datas, patikslinti skundo aplinkybes dėl Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1081. Pareiškėja, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį, pateikė teismui patikslintą prašymą, kuriuo siekia panaikinti Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. vasario 13 d. sprendimus. Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji, susipažinusi su Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. (6.5)I-9983 turiniu, 2015 m. sausio 23 d. raštu kreipėsi į Fondo valdybą su prašymu atnaujinti 3 metų procedūrinį terminą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai skundžiamo Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (6.5)I-9983, kuriuo nebuvo atnaujintas praleistas 3 metų terminas Skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti ir atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 25 d. ir 2014 m. lapkričio 28 d. prašymus ta apimtimi, kuria pareiškėja reikalavo išmokėti jai sumažintos senatvės pensijos dalį, turinys buvo žinomas 2015 m. sausio 23 d. Pareiškėjos skundžiamame Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendime Nr. (6.5) I-9983 nurodyta, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėja teismui skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo išsiuntė 2015 m. kovo 12 d., t. y. praleidusi 20 dienų apskundimo terminą.

Dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti dėl objektyvių priežasčių praleistą skundo dėl Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (6.5)-9983 padavimo teismui terminą teismas pažymėjo, jog priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-367/2008). Pareiškėjos paaiškinimai, kad ji siekė pilnai išnaudoti įstatymu numatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos galimybes sprendžiant ginčą neteismine tvarka, todėl pakartotinai kreipėsi į Fondo valdybą 2015 m. sausio 23 d. raštu dėl jos 2014 m. rugsėjo 25 d. ir 2014 m. lapkričio 28 d. prašymų nagrinėjimo, teismo vertinti kritiškai. Pareiškėjos skundžiamame Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendime paaiškinta, per kiek laiko ir kur pareiškėja, nesutikdama su minėtu sprendimu, gali kreiptis, tačiau ji per nustatytą terminą šia teise nepasinaudojo. Įvertinus pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes, padaryta išvada, kad aplinkybės, ar kreiptis į teismą dėl Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo panaikinimo, tiesiogiai priklausė nuo pareiškėjos valios ir nebuvo realizuotos vien tik dėl subjektyvių, nuo pareiškėjos valios priklausiusių priežasčių. Pareiškėja, prašydama atnaujinti skundo padavimo terminą, nenurodė aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios ir objektyviai trukdė įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą. Esant šioms aplinkybėms, prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo netenkintas. Pareiškėjos skundo dalį dėl Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo panaikinimo atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartyje pareiškėja buvo įpareigota pateikti įrodymus, patvirtinančius skundžiamų sprendimų gavimo datas, tuo pačiu ir Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1081 gavimo datą patvirtinančius įrodymus, tačiau pareiškėja šio teismo įpareigojimo neįvykdė. Patikslintame prašyme nurodė, kad priimdama Fondo valdybos siųstą korespondenciją, ji negavo jokio dokumento, patvirtinančio korespondencijos faktinio įteikimo datą, o UAB „Greitasis kurjeris“ Panevėžio skyriaus vadovas D. J. informavo pareiškėją, kad jokių įrodymų išduoti jai negali, nes nėra tam įgaliotas, o pareiškėja nėra jų klientė. Todėl pareiškėja taip pat prašė teismo išreikalauti iš UAB „Greitasis kurjeris“ arba iš Fondo valdybos duomenis, patvirtinančius, kada pareiškėjai buvo įteikti jos skundžiami sprendimai. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiga pateikti skundžiamo sprendimo įteikimo datą patvirtinančius įrodymus numatyta ABTĮ 24 straipsnyje. Teismas šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti (ABTĮ 68 str. 1 d. 4 p.). Pareiškėja, tikslindama skundą, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad UAB „Greitasis kurjeris“ yra įmonė, kuri teikia korespondencijos siuntimo paslaugas Fondo valdybai, taip pat neįrodė, jog pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybos korespondenciją pristatančią įmonę dėl Fondo valdybos sprendimų gavimo datą patvirtinančių įrodymų ir kad buvo atsisakyta pareiškėjai tokius įrodymus pateikti, t. y. sąžiningai rūpinosi tokios informacijos gavimu. Atsižvelgus į tai, padaryta išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog pati negali gauti šių dokumentų, todėl jos prašymas juos išreikalauti iš UAB „Greitasis kurjeris“ ar Fondo valdybos negali būti tenkintinas.

Pažymėta, kad pareiškėjai minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi taip pat buvo nurodyta patikslinti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1081 panaikinimo, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes, kodėl pareiškėjos vertinimu Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėja, tikslindama skundą, šio reikalavimo neįvykdė – ji nurodė tik abstraktaus pobūdžio aplinkybes, kodėl ji nesutinka su minėtu sprendimu, ir iš esmės pakartojo aplinkybes, kodėl nesutinka su Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja nepateikė teismui Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo gavimo datą patvirtinančių įrodymų ir nepatikslino aplinkybių dėl Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo, pareiškėjos skundo dalis dėl Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo panaikinimo laikyta nepaduota (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti dėl svarbių ir objektyvių priežasčių praleistą terminą paduoti skundą Fondo valdybai dėl Skyriaus sprendimo nuo 2010 metų sausio mėnesio mokėti pareiškėjai perskaičiuotą ir sumažintą pensiją, vadovaujantis Laikinasis įstatymo 8 straipsniu, bei įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. lapkričio 28 d., 2015 m. sausio 23 d. pateiktus prašymus (skundus), teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsisakius priimti pagrindinius reikalavimus, išvestinius reikalavimus taip pat atsisakytina priimti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-355/2014), todėl teismui neatnaujinus praleisto termino pareiškėjos reikalavimui dėl Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo panaikinimo, ir skundo dalį dėl Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo panaikinimo laikant nepaduota, pareiškėjos reikalavimai atnaujinti 3 metų terminą paduoti skundą Fondo valdybai dėl sprendimo nuo 2010 metų sausio mėn. mokėti pareiškėjai perskaičiuotą ir sumažintą pensiją bei įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. lapkričio 28 d., 2015 m. sausio 23 d. pateiktus prašymus (skundus), laikytini išvestiniais iš pareiškėjos reikalavimo dėl Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjai išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio jai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus dėl Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1081 panaikinimo. Tuo atveju, jei pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, kreipdamasi į teismą, ji turi teisę prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti teismui šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str.).

III. Pareiškėja A. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 40-45), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, jei būtina, su skundu reikia pateikti reikalavimų (prieštaravimų) institucijai įteikimo datą patvirtinantį dokumentą, bet ne institucijos sprendimo dėl pateiktų jai reikalavimų (prieštaravimų) gavimo datą patvirtinančius įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartimi įpareigodamas pareiškėją pateikti įrodymus, patvirtinančius skundžiamų sprendimų gavimo datas, tuo pačiu ir Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1081 gavimo datą patvirtinančius įrodymus ir skundžiama nutartimi atsisakydamas išreikalauti šiuos įrodymus iš UAB „Greitasis kurjeris“ ar Fondo valdybos, nes pareiškėja neįrodė, jog pati negali gauti šių dokumentų, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad UAB „Greitasis kurjeris“ yra įmonė, kuri teikia korespondencijos siuntimo paslaugas Fondo valdybai, neįrodė jog kreipėsi į Fondo valdybos korespondenciją pristatančią įmonę dėl Fondo valdybos sprendimų gavimo datą patvirtinančių įrodymų ir kad pareiškėjai buvo atsisakyta tokius įrodymus pateikti ir tuo pagrindu pripažindamas, kad ji nepašalino 2015 m. kovo 20 d. nutartimi nurodytų skundo trūkumų dėl ko jos skundo reikalavimų dalis laikyta nepaduota, netinkamai taikė ABTĮ 24 ir ABTĮ 68 straipsnių nuostatas, nepagrįstai reikalavo pateikti įrodymus kartu su skundu, kurių pateikimo nenumato ABTĮ 24 straipsnis, nepagrįstai atsisakė savarankiškai išreikalauti įrodymus, kurių pateikimą byloje manė esant būtinais.

Teigia, kad, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodo Vilniaus apygardos administracinis teismas, patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad susipažinusi su Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. rašto Nr.(6.5)I-9983 turiniu ir siekdama sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis bei pilnai išnaudoti įstatymu numatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos galimybes sprendžiant ginčą neteismine tvarka, ji 2015 m. sausio 23 d. raštu kreipėsi į Fondo valdybą su prašymu, kuriame nurodė, jog Fondo valdyba jos 2014 m. rugsėjo 25 d. ir 2014 m. lapkričio 28 d. prašymus bei pridėtus įrodymus, pagrindžiančius, jog dėl svarbių, objektyvių priežasčių praleido 3 metų procedūrinį terminą skundui paduoti dėl Fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimo nuo 2010 metų sausio mėnesio mokėti jai sumažintą pensiją, nagrinėjo pažeidžiant gero viešojo administravimo principą, nagrinėjo paviršutiniškai, formaliai, neatsižvelgiant į aktualią teismų praktiką ir nenurodant kliūčių, kurios iš esmės neleidžia atnaujinti praleistą terminą. Taigi, pareiškėja nurodė aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1081 panaikinimo.

Pažymi, jog pareiškėjos reikalavimas atnaujinti dėl svarbių ir objektyvių priežasčių praleistą 3 metų terminą paduoti skundą Fondo valdybai dėl Fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimo nuo 2010 metų sausio mėnesio mokėti pareiškėjai perskaičiuotą ir sumažintą pensiją, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsniu ir įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. lapkričio 28 d., 2015 m. sausio 23 d. pateiktus prašymus (skundus) dalyje dėl Fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimo nuo 2010 metų sausio mėnesio mokėti pareiškėjai perskaičiuotą ir sumažintą pensiją, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsniu, ir sumažintos pareiškėjos senatvės pensijos dalies išmokėjimo yra laikytini pagrindiniais, bet ne išvestiniais reikalavimais dėl Fondo valdybos sprendimų panaikinimo. Teismui nustačius, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą 3 metų terminą paduoti skundą Fondo valdybai dėl Fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimo nuo 2010 metų sausio mėnesio mokėti pareiškėjai perskaičiuotą ir sumažintą pensiją, atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad Fondo valdybos sprendimai, kuriais buvo atsisakyta atnaujinti šį terminą ir dėl to Fondo valdyba visai nenagrinėjo pareiškėjo prašymų dėl sumažintos mano senatvės pensijos dalies išmokėjimo, yra nepagrįsti, neteisėti ir naikintini. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nagrinėti vien tik praleisto 3 metų termino atnaujinimo prašymą paduoti skundą Fondo valdybai dėl Fondo valdybos Panevėžio teritorinio skyriaus sprendimo ir Fondo valdybos įpareigojimo išnagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. lapkričio 28 d., 2015 m. sausio 23 d. pateiktus prašymus (skundus) dalyje dėl Fondo valdybos Panevėžio teritorinio skyriaus sprendimo nuo 2010 metų sausio mėnesio mokėti pareiškėjai perskaičiuotą ir sumažintą pensiją net ir tuo atveju, jei būtų nenagrinėjami Fondo valdybos sprendimų panaikinimo klausimai. Teismo keliu net ir nepanaikinti skundžiami Fondo valdybos sprendimai nekliudo Fondo valdybai priimti sprendimą ir išnagrinėti pareiškėjos senatvės pensijos dalies išmokėjimo klausimą (kurį nagrinėti Fondo valdyba visiškai atsisakė), jei teismas atnaujintų praleistą 3 metų terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundo dalis laikyta nepaduota bei netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti likusią pareiškėjos skundo dalį (ABTĮ 37 str. 1 d., 2 d. 8 p.).

Kaip matyti iš pareiškėjos pirminio ir patikslinto skundų, iš esmės ji prašo panaikinti Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (6.5)I-9983 bei Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1081, kuriais atsisakyta atnaujinti 3 metų terminą Skyriaus sprendimui išmokėti sumažintą senatvės pensiją apskųsti, bei atnaujinti dėl svarbių ir objektyvių priežasčių praleistą šį terminą, įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. lapkričio 28 d., 2015 m. sausio 23 d. pateiktus prašymus (skundus) ir išmokėti sumažintos pareiškėjos senatvės pensijos dalį. Taigi, ginčas byloje kilęs dėl neišmokėtos socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.

Sprendžiant šį ginčą, atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1 d.). Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimas skundžiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2014 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių, prašydama išmokėti nuo 2010 metų sausio mėnesio pareiškėjai perskaičiuotos ir sumažintos pensijos, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsniu, nepriemoką. Šį prašymą išnagrinėjusi, Fondo valdyba 2014 m. spalio 17 d. raštu Nr. (6.5)I-8407 informavo pareiškėją, jog ji yra praleidusi administracinių teismų praktikoje nustatytą 3 metų terminą sprendimui išmokėti nuo 2010 m. sausio mėnesio sumažintą senatvės pensiją apskųsti, todėl pasiūlyta pareiškėjai iki 2014 m. lapkričio 16 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą Skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio mėnesio pradėti mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją apskųsti pareiškėja praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti šį terminą (b. l. 10-11). 2014 m. gruodžio 2 d.

Fondo valdyba gavo pareiškėjos 2014 m. lapkričio 28 d. prašymą dėl termino atnaujinimo. 2014 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. (6.5)I-9983 Fondo valdyba nurodė pareiškėjai, kad iš prie jos prašymo pridėto medicininio pažymėjimo nėra galimybės padaryti išvadą, kad nurodytomis ligomis pareiškėja sirgo 2010 m. sausio – 2013 m. sausio mėnesių laikotarpiu, t. y. 3 metų laikotarpiu po Skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimo priėmimo, taip pat neįrodo, kad pareiškėjos susirgimai buvo tokio intensyvaus pobūdžio, kad galėjo objektyviai sutrukdyti pareiškėjai per pakankamai ilgą 3 metų laikotarpį pateikti skundą Fondo valdybai.

Fondo valdyba nustatė, jog visą minėtą 3 metų laikotarpį pareiškėja dirbo ir iki šiol dirba, o laikinai nedarbinga nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. sausio mėnesio buvo laikotarpiais nuo 2012 m. kovo 5 d. iki 2012 m. kovo 30 d. ir nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2013 m. vasario 15 d. Todėl padarė išvadą, jog pareiškėjos sveikatos būklė nėra priežastis, galėjusi objektyviai jai sutrukdyti laiku kreiptis į Fondo valdybą su skundu, t. y. pareiškėjos nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys nėra svarbios.

Fondo valdyba šiuo sprendimu neatnaujino pareiškėjai praleisto termino Skyriaus sprendimui apskųsti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 25 d. bei 2014 m. lapkričio 28 d. prašymus. Taip pat šiame sprendime nurodyta ir jo apskundimo tvarka, t. y. per 20 dienų nuo jo gavimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka (b. l. 14-15). Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pareiškėja šiuo atveju naudojosi privaloma išankstinio ginčo dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Nagrinėjamo ginčo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1 d.), kad paprastai teisines pasekmes tokio ginčo atveju sukelia konkretūs atsakovo – pensijas, inter alia senatvės pensijas įgalioto mokėti subjekto (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus) – veiksmai (sprendimai) nuo 2010 m. sausio 1 d. mokėti perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas mažesnę senatvės pensiją, todėl jie, kaip ir kiti sprendimai, kuriais sukeliamos atitinkamos teisinės pasekmės, skundžiami įstatymų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Tačiau tuo atveju, jei apskundus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nepriima sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. patenkinti ar atmesti pareiškėjo skundą dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo, o atsisako nagrinėti pareiškėjo skundą, pavyzdžiui, dėl praleisto termino, nelaikytina, jog pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokiu atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą, jei su juo nesutinka, kaip sukeliantį tiesiogines teisines pasekmes, pareiškėjas turi teisę skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kas šiuo atveju ir buvo nurodyta minėtame Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. (6.5)I-9983.

Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja ne skundė šį Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (6.5)I-9983, sukeliantį jai teisines pasekmes, tiesiogiai teismui, tačiau dar kartą kreipėsi į Fondo valdybą su prašymu (b. l. 16-18). Į šį prašymą Fondo valdyba 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1081 atsakė, kad dėl praleisto 3 metų skundo padavimo termino jau pasisakė Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. (6.5)I-9983, kuriuo nebuvo atnaujintas šis terminas, todėl pareiškėjos 2015 m. sausio 23 d. prašymas dėl neišmokėtos pensijos ir termino atnaujinimo, kaip esantis dėl to paties dalyko, laikytinas pakartotiniu ir nebus nagrinėjamas Fondo valdyboje. Taip pat nurodyta, kad šis sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka (b. l. 19-20). Po šio sprendimo pareiškėja tik 2015 m. kovo 12 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 21) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-6) prašydama atnaujinti dėl svarbių ir objektyvių priežasčių praleistą terminą paduoti skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl Fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimo nuo 2010 metų sausio mėnesio mokėti pareiškėjai perskaičiuotą ir sumažintą pensiją bei įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2015 m. sausio 23 d. pateiktus prašymus dėl Panevėžio skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio mėn. mokėti jai perskaičiuotą ir sumažintą pensiją, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsniu, ir sumažintos pareiškėjos senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartimi (b. l. 22-23) nustatė pareiškėjai terminą iki 2015 m. balandžio 3 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus – patikslinti skundo reikalavimus dėl priimtų sprendimų, pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius skundžiamų sprendimų gavimo datas, patikslinti skundo aplinkybes dėl Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1081.

Atsižvelgiant į tai, matyti, jog pareiškėja 2014 m. rugsėjo 25 d. kreipdamasi į Fondo valdybą, pradėjo privalomą išankstinio ginčo dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą, tačiau jos ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus ginčas dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nebuvo peržiūrėtas iš esmės. Fondo valdyba 2014 m. gruodžio 16 d. sprendime Nr. (6.5)I-9983 aiškiai nurodė, kad nenagrinėja jai pateikto skundo dėl neteisėtai sumažintos senatvės pensijos dalies grąžinimo, šį atsisakymą pagrįsdama Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, todėl negali būti pripažįstama, jog pareiškėja senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo klausimu sėkmingai pasinaudojo privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Taigi, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jei pareiškėjas nesutinka su Fondo valdybos sprendime konstatuota aplinkybe, kad praleido trejų metų kreipimosi terminą, ar mano, kad Fondo valdyba priėmė sprendimą pažeisdama teisės aktų reikalavimus, šį sprendimą turi teisę skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (pvz.: nutartys administracinėse bylose Nr. AS520-789/2013, AS552-717/2013 ir kt.). Tokiu būdu ginčas nagrinėjamu atveju gali būti sprendžiamas tik dėl Fondo valdybos sprendimų atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2015 m. sausio 23 d. prašymus, kaip paduotus praleidus 3 metų kreipimosi terminą, kadangi šiuo atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukelia būtent Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. (6.5)I-9983 ir 2015 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. (6.5)I-1081, kurie užkerta jai kelią tinkamai išnaudoti minėtą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo procedūrą ir pasiekti, kad pagrindinis ginčas dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo būtų išnagrinėtas iš esmės.

Tačiau, šiuo atveju vertintina, jog pareiškėja, gavusi Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (6.5)I-9983, per jame ir ABTĮ nustatytą 20 dienų terminą nesikreipė į Vilniaus apygardos administracinį teismą (kreipėsi tik 2015 m. kovo 12 d.), todėl praleido šį (20 dienų) terminą. Įrodymų, kuriuos pareiškėja buvo įpareigota pateikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartimi ir patvirtinančių minėto Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (6.5)I-9983 įteikimo jai datą, pareiškėja kartu su patikslintu skundu nepateikė. Tokie įrodymai buvo būtini būtent tam, kad teismas galėtų įvertinti, ar pareiškėja per nustatytą terminą (20 dienų) padavė teismui skundą dėl šio sprendimo. ABTĮ 24 straipsnio 1 dalies bei 34 straipsnio 2 dalies prasme tai yra įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos reikalavimą atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą bei patvirtinantys termino praleidimo priežastis, kuriuos pareiga pateikti ABTĮ yra nustatyta būtent pareiškėjai. Teismas šalių prašymu išreikalauja tik tuos įrodymus, kurių šalys negali gauti (ABTĮ 68 str. 1 d. 4 p.). Taip pat, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bendra tvarka yra tokia, jog įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d. 4 p.) (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-224/2011). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėja neįrodė, jog, sąžiningai rūpindamasi tokios informacijos gavimu, pati negali gauti šių dokumentų, todėl pagrįstai jos prašymo juos išreikalauti iš UAB „Greitasis kurjeris“ ar Fondo valdybos netenkino. Atsižvelgus į tai, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog pareiškėjai Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (6.5)I-9983 turinys buvo žinomas jau 2015 m. sausio 23 d., kai ji pakartotinai po šio sprendimo gavimo kreipėsi į Fondo valdybą, todėl ji praleido 20 dienų Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (6.5)I-9983 apskundimo teismui terminą.

Kaip nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartyje, jei yra praleistas įstatymo numatytas skundo teismui padavimo terminas, pareiškėja turi teisę prašyti šį terminą atnaujinti, nurodydama šio termino praleidimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Tačiau pareiškėja patikslintame skunde tik paaiškino, kad ji siekė visiškai išnaudoti įstatymu numatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos galimybes, todėl pakartotinai kreipėsi į Fondo valdybą 2015 m. sausio 23 d. raštu dėl jos 2014 m. rugsėjo 25 d. ir 2014 m. lapkričio 28 d. prašymų nagrinėjimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad, siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios, t. y. objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012), pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad aplinkybės, ar kreiptis į teismą dėl Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo panaikinimo, tiesiogiai priklausė nuo pareiškėjos valios ir nebuvo realizuotos vien tik dėl subjektyvių, nuo jos valios priklausiusių priežasčių – siekio, kad būtų visiškai išnaudotos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka galimybės, todėl vertintina, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti skundo padavimo terminą, nenurodė aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios ir objektyviai trukdė įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, taigi, ir jos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo pagrįstai netenkintas bei šią pareiškėjos skundo dalį pagrįstai atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Dėl Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1081 pastebėtina, kad, kaip minėta, Fondo valdyba jame informavo pareiškėją, jog jos 2015 m. sausio 23 d. prašymas dėl neišmokėtos pensijos ir termino atnaujinimo yra dėl to paties dalyko, kaip ir 2014 m. rugsėjo 25 d. ir 2014 m. lapkričio 28 d. prašymuose, jame nėra jokių naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti ankstesnius Fondo valdybos priimtus 2014 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-8407 bei 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (6.5)1-9983, todėl pareiškėjos 2015 m. sausio 23 d. prašymo nenagrinėjo, kaip kartotinio, remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d.

įsakymu Nr. V-131, 30 punktu, bei nurodė, kad jei ji nesutinka su šiuo Fondo valdybos sprendimu, tai per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali jį apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad, kaip minėta, pareiškėjos ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus pagrindinis ginčas dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nebuvo peržiūrėtas iš esmės ir Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendime Nr. (6.5)I-1081. Todėl šis sprendimas, kaip savarankiškas, teisines pasekmes sukeliantis sprendimas dėl pareiškėjos 2015 m. sausio 23 d. prašymo (ne)nagrinėjimo procedūros skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 20 dienų, ką pareiškėja 2015 m. kovo 12 d. pateikdama skundą ir 2015 m. balandžio 3 d. patikslintą skundą padarė.

Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2013 m. kovo 20 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, įpareigojo pareiškėją pateikti Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo gavimo datą patvirtinančius įrodymus ir nurodyti konkrečias aplinkybes, kodėl, jos vertinimu, Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pavyzdžiui, kodėl pareiškėjos 2015 m. sausio 23 d. prašymas nėra kartotinis, kokias naujas faktines aplinkybes pareiškėja pateikė ir pan.

Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja, tikslindama skundą, šio reikalavimo neįvykdė – ji nurodė tik abstraktaus pobūdžio aplinkybes, kodėl ji nesutinka su minėtu sprendimu, ir iš esmės pakartojo aplinkybes, kodėl nesutinka su Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais argumentais ir pabrėžia, jog pareiškėjos ir atskirajame skunde nurodytos analogiškos aplinkybės dėl Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo priėmimo (priimtas pažeidus gero viešojo administravimo principą, paviršutiniškai, formaliai, neatsižvelgus į aktualią teismų praktiką ir nenurodžius kliūčių, kurios iš esmės neleidžia atnaujinti praleistą terminą) susijusios būtent su Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ir jo priėmimo procedūra, kurios, kaip jau minėta, turėjo būti nurodytos teismui, laiku apskundus minėtą Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą teismui, ko pareiškėja, kaip minėta, nepadarė.

Todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėja patikslintame skunde nurodė aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1081 panaikinimo. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja nepateikė teismui Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo gavimo datą patvirtinančių įrodymų (kaip minėta, būtinų tam, kad teismas galėtų įvertinti, ar pareiškėja per nustatytą terminą (20 dienų) padavė teismui skundą dėl šio sprendimo) ir nepatikslino aplinkybių dėl Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo, pareiškėjos skundo dalis dėl Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo panaikinimo pagrįstai laikyta nepaduota (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Dėl išdėstytų argumentų sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos reikalavimai atnaujinti dėl svarbių ir objektyvių priežasčių praleistą terminą paduoti skundą Fondo valdybai dėl Skyriaus sprendimo nuo 2010 metų sausio mėnesio mokėti pareiškėjai perskaičiuotą ir sumažintą pensiją, vadovaujantis Laikinasis įstatymo 8 straipsniu, bei įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. lapkričio 28 d., 2015 m. sausio 23 d. pateiktus prašymus (skundus) laikytini išvestiniais iš pareiškėjos reikalavimo dėl Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo panaikinimo ir reikalavimo dėl Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo panaikinimo.

Kaip minėta šioje nutartyje, pareiškėja skundo dėl Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriame buvo sprendžiamas termino paduoti skundą Fondo valdybai dėl Skyriaus sprendimo nuo 2010 metų sausio mėnesio mokėti pareiškėjai perskaičiuotą ir sumažintą pensiją, vadovaujantis Laikinasis įstatymo 8 straipsniu, atnaujinimo klausimas teismui per 20 dienų nepadavė, taigi, baigėsi šio sprendimo apskundimo teismui terminas ir teismas, atsisakydamas atnaujinti tokį terminą bei priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo, nebeturi teisės spręsti klausimo dėl termino paduoti skundą Fondo valdybai dėl Skyriaus sprendimo nuo 2010 metų sausio mėnesio mokėti pareiškėjai perskaičiuotą ir sumažintą pensiją, vadovaujantis Laikinasis įstatymo 8 straipsniu, atnaujinimo ir įpareigojimo Fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. lapkričio 28 d. prašymus, kadangi ginčas dėl trijų metų termino jau užbaigtas įsiteisėjus (laiku neapskundus) Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimui.

Taip pat ir pareiškėjos skundo dalį dėl Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo panaikinimo laikant nepaduota, teismas nebeturi teisės spręsti klausimo dėl Fondo valdybos įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. sausio 23 d. prašymą, kadangi pirmiausia turi būti išspręstas ginčas dėl Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo, kurio atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2015 m. sausio 23 d. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo, kuris kol kas nėra išspręstas, teismui laikius šią skundo dalį nepaduota. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėja pakartotinai turi teisę kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus dėl Fondo valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1081 panaikinimo.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti šį terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), bei kitą skundo dalį laikė nepaduota (ABTĮ 37 str. 1 d.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos A. K. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys